Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

1) 2005-07-29 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsnio 1, 2 dalimis bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

2) 2006-01-06 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2005-07-29 nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsnio 1, 2 dalimis bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams;

3) 2006-12-12 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 2 punktą laisvės atėmimu 1 metams 9 mėnesiams, vadovaujantis pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006-01-06 teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 metams 11 mėnesių;

4) 2011-04-20 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams, iš bausmės atlikimo vietos paleistas 2013-07-18 atlikęs bausmę;

5) 2016-09-15 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams;

6) 2017-01-17 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 6 punktą, subendrinus, laisvės atėmimu 2 metams 9 mėnesiams;

7) 2019-12-06 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, laisvės atėmimu 8 mėnesiams, teistumas neišnykęs,

8) 2019-12-18 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį ir skirta jam bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64-1 straipsnio nuostatomis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė sumažinta bausmė - laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams, teistumas neišnykęs. 2020-02-25 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi 2019-12-18 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu paskirta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė bausmių dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2019-12-06 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta – laisvės atėmimas 1 metams 8 mėnesiams. Bausmę atliko 2021-07-23, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. G. 2021-11-15 apie 10:15 val. (duomenys neskelbtini) pėsčiųjų bulvare, ties alubariu „(duomenys neskelbtini)“, adresas (duomenys neskelbtini), panaudodamas fizinį smurtą – suduodamas vieną kartą kumščiu į dešinę veido pusę J. Ž., bei šiam nugriuvus ant žemės, du kartus spirdamas į veidą, pagrobė svetimą turtą – nukentėjusiajam J. Ž. priklausančią piniginę, 5 eurų vertės, su joje buvusiais 135 eurų, iš viso J. Ž. turto už 140 eurų.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis T. G. kaltu prisipažino ir davė parodymus, kad datos nepamena, buvo (duomenys neskelbtini) bare gėrė alų. Paprašė nukentėjusiojo poros eurų, nedavė, nes liepė eiti miegoti, sudavė porą smūgių į veido sritį, išsitraukė piniginę, įspyrė ir nuėjo, nukentėjusysis liko gulėti. Stovinčiam davė į veidą, jis nukrito ir dar du smūgius spyrė. Jo kapišonas nuplyšo, nes nukentėjusysis, kai griuvo, įsikabino, ir jis nuplyšo. Įraše matosi, kad jis bėgo, tai jis bėgo į kitą barą. Nuėjo į (duomenys neskelbtini) gatvės barą ir visus tuos pinigus pragėrė. Visus daiktus, kuriuos paėmė iš nukentėjusiojo, išmetė į konteinerį. Gailisi. Jam buvo užėjusi psichozė, nes negali gerti. Civilinį ieškinį pripažįsta, būtų nukentėjusiajam atidavęs, bet neturi kontaktų. Ligonių kasos ieškinį taip pat sumokės. Gegužės mėnesį sumokės viską.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 str., įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių. Vadovaujantis BPK 291 str., teisme buvo paskelbti byloje esantys įrodymai.

Motyvuojamoji dalis

Iš kaltinamojo duotų parodymų teisme matyti, kad kaltinamasis kaltę pripažįsta, jo kaltė įrodoma ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais:

2021-11-30 T. G., apklausiamas kaip įtariamasis kaltu neprisipažino ir davė parodymus, kad plėšimais neužsiiminėja. Tame bare buvo 2021-11-15, išgėrė du bokalus alaus ir išėjo į namus. Liaudies buvo daug tame bare, bet jis tikrai nieko neapiplėšinėjo. Į barą minėtą dieną atėjo 8 val. ryto. Bare užtruko apie 20 minučių. Nieko nėra per 20 minučių išgerti du bokalus 0,5 litro talpos. Išgėręs alaus jokio nusikaltimo nepadarė, paties nusikaltimo nematė. Į minėtą barą vaikšto ne kasdien. Kadangi prie jo baras nedirbo, todėl ir nuėjo į barą „(duomenys neskelbtini)“. Jis į tą barą nevaikšto. Dieną prieš tai ar kelias dienas prieš tai jame taip pat nebuvo, nes į tą barą nevaikšto. Daugiau neturi ką pasakyti. Tik tiek, kad nusikaltimo nepadarė (1 t., b. l. 140-141).

T. G. 2022-01-06 davė parodymus, kad susipažinęs su bare esančiu vaizdo įrašu, nori pasakyti, kad bare nufilmuotas asmuo yra jis. Nori pasakyti, kad jis prisipažįsta padaręs nusikaltimą. Įvykio metu buvo neblaivus, todėl nieko neprisimena apie padarytą nusikaltimą, tačiau pagal jam pateiktus vaizdo įrašus jis suprato, kad tai jis padarė nusikaltimą, sutinka su tuo, ką akistatos metu papasakojo nukentėjęs. Dėl padaryto nusikaltimo gailisi. Šiuo metu įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kai tik gaus atlyginimą, pasistengs atlyginti padarytą žalą. Papildė, kad kur padėjo piniginę, neprisimena, striukę išmetė (1 t., b. l. 151).

Įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriuo apžiūrėta įvykio vieta, adresu (duomenys neskelbtini), kurios metu rastas juodos striukės gobtuvas (kapišonas) su užrašu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 19-24).

Reikalaujamų daiktų pateikimo protokolu, kuriuo pateiktas vaizdo įrašas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio baro, adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 36-38), kuris apžiūrėtas ir apžiūros metu nustatyta, kad T. G. vilkėjo striukę, kurios kapišonas sutampa su kapišonu, rastu įvykio vietoje (1 t., b. l. 39-44).

Vaizdo įrašu, kuriuo apžiūrėta filmuojama (duomenys neskelbtini)g. (bulvaro) esanti pėsčiųjų perėja, per kurią matome, kaip 2021-11-15 10:49 val. per perėją bėga T. G., apsirengęs juodą striukę, kuri be kapišono (1 t., b. l. 47-51).

Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje duodama išvada, kad J. Ž. padarytos kraujosruvos abiejuose skruostuose, jam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 81).

Papildomai apklaustas J. Ž. davė parodymus, kad 2021-11-15, kai iš jo buvo pagrobta piniginė su 135 eurais bei jo vardu išduotu vairuotojo ir pensijos gavėjo pažymėjimais bei įvairių parduotuvių nuolaidų kortelėmis bei banko „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo kortele, minėti daiktai neatsirado iki pat šiol. Nori papildyti, kad jis grįžęs iš policijos į namus, rado savo asmens tapatybės kortelę namuose, tai ji pagrobta nebuvo. Kaip minėjo banko kortelę jis užblokavo, prie jos PIN kodo nebuvo, tai niekas ja pasinaudoti negalėjo. Banko kortelė nebuvo bekontaktė. Šiai dienai jam yra padaryta 140 eurų turtinė žala, kuri neatlyginta ir šiai sumai nori pareikšti civilinį ieškinį. Kaip minėjo ankstesnės apklausos metu, jį užpuolęs asmuo buvo už jį kažkiek aukštesnis, jaunesnis, galingesnis, tačiau jo veido neįsidėmėjo ir atpažinti negalėtų (1 t., b. l. 100-102).

Liudytojos O. S. parodymais, kad 2021-11-15 adresu (duomenys neskelbtini), eidama į ten esančią kirpyklą, pamatė, kaip lauke vyriškis, apie 35-50 metų, vidutinio kūno sudėjimo, tamsiai apsirengęs, su juoda barzda, daugiau požymių neįsidėmėjo, kartu su kitu vyriškiu ant žolės gulėjo. Tuomet jos apibūdintas vyriškis kitam vyriškiu iš rankos trenkė į galvos sritį, iš vyriškio kelnių kišenės, esančios prie jo šlaunies, kažką ištraukė ir nubėgo link (duomenys neskelbtini) g. Kitas vyriškis atsikėlė, buvo matyti sumuštas jo veidas ir nuėjo link (duomenys neskelbtini) g. Daugiau apie įvykį nieko papasakoti negali. Minėtų vyriškių nepažįsta (1 t., b. l. 119-120).

BK 180 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis, pagrobė svetimą turtą. Plėšimo metu fizinis smurtas naudojamas kaip turto užvaldymo priemonė. Aptariamas nusikaltimas yra tyčinė nusikalstama veika, padaroma tik tiesiogine tyčia. Kaltinamojo T. G. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, nes jis, panaudodamas fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą, padarydamas nukentėjusiajam 140 eurų turtinę žalą. Kaltinamasis suvokė, kad, panaudodamas fizinį smurtą pagrobė nukentėjusiajam priklausančius daiktus, numatė, kad nukentėjusiajam bus padaryta žala ir to siekė (tiesioginė tyčia).

Bausmės paskirtis pagal BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tada, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Ši lengvinanti aplinkybė konstatuotina nustačius dvi aplinkybes: 1) kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir bent vieną iš alternatyvių aplinkybių 2) kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką pagal susiformavusią teismų praktiką yra teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai kaltininkas savanoriškai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuotos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu; kartu turi būti nustatyta, kad kaltininkas nuoširdžiai gailisi dėl padarytos veikos, t. y. pats pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo, grąžina pagrobtą daiktą ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017).

Kaltinamasis T. G. pirmą kartą apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltės nepripažino. Papildomos apklausos metu, parodžius jam vaizdo įrašą, kuriame save atpažino, jis savo parodymus pakeitė, nurodydamas, kad buvo pamiršęs apie padarytą nusikaltimą ir savo kaltę pripažįsta. Nors T. G., apklausiamas teisiamajame posėdyje ir pripažino savo kaltę ir nurodė, kad gailisi, tačiau tai padarė ne savanoriškai, o dėl byloje surinktų įrodymų. Tam, kad būtų galima konstatuoti esant BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nepakanka vien tik kaltės pripažinimo, būtina nustatyti ir nuoširdų kaltininko gailėjimąsi dėl padarytos veikos, kuris paprastai pasireiškia tuo, jog kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Ši aplinkybė parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką. Kaip matyti iš kaltinamojo T. G. parodymų, juose nei neigiamas savo veiksmų vertinimas, nei nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo neatsispindi. T. G. sistemingai daro smurtines nusikalstamas veikas, iš ankstesnių teistumų išvadų nedaro. Taigi, įvertinusi visas nurodytas aplinkybes, kaltinamajam T. G. nėra pagrindo nustatyti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

Kaltinamojo T. G. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 str.). Baudžiamąją atsakomybę sunkinančios aplinkybės tos, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir būdamas recidyvistu (BK 60 str. 1 d. 9, 13 p).

Kaltinamasis T. G. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama apysunkiam nusikaltimui (BK 11 str. 3 d.). Anksčiau teistas 8 kartus, nusikalstamą veiką padarė teistumui neišnykus, administracine tvarka baustas (1 t., b. l. 197-198), nedirbantis. (duomenys neskelbtini) ligoninės rašte nurodyta, kad T. G. diagnozuotas (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 47). T. G. teisiamas jau devintą kartą. Dauguma T. G. atžvilgiu priimtų apkaltinamųjų nuosprendžių susiję su nusikalstamomis veikomis asmens sveikatai, kas rodo, kad jis sistemingai daro nusikalstamas veikas, nenori taisytis, laikytis įstatymų bei visuomenėje priimtų dorovės normų. Linkęs daryti nusikalstamas veikas. Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus T. G., kaip recidyvistui, nedarančiam jokių išvadų iš ankstesnių nuteisimų, už naujos nusikalstamos veikos padarymą laisvės atėmimo bausmę, artimą sankcijos medianai. Vadovaujantis BK 64-1 straipsniu, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

BK 75 str. nuostatų taikymas galimas tik tada, kai teismas be formalių šios baudžiamojo įstatymo normos taikymo sąlygų nustatymo, padaro išvadą, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo (BK 75 str. 4 d.). Nagrinėjamu atveju pastaroji sąlyga yra nenustatyta. Nepaisant to, kad T. G. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, tačiau kitos jį neigiamai charakterizuojančios savybės rodo, kad jis itin linkęs nusikalsti. Kaip jau minėta, T. G. iki tol jau teistas 8 kartus už nusikalstamų veikų padarymą. Visos nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad T. G. nusikalto neatsitiktinai, rodo jo didesnį pavojingumą visuomenei ir neduoda pagrindo manyti, kad jis kritiškai vertina savo elgesį. Taigi, atidėjus bausmės vykdymą, visiškai nebūtų pasiekti BK 41 str. numatyti bausmės tikslai.

Nukentėjusysis J. Ž. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 140 eurų turtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad iš jo buvo pavogti pinigai – 135 eurų, bei piniginė 5 eurų vertės. Bylos duomenys patvirtina, kad iš nukentėjusiojo buvo pavogti šie daiktai, duomenų, kad turtinė žala J. Ž. būtų atlyginta, byloje nėra, todėl civilinis ieškinys tenkintinas visiškai. Žala priteistina iš kaltinamojo T. G. nukentėjusiojo J. Ž. naudai (1 t., b. l. 112).

(duomenys neskelbtini) teritorinė ligonių kasa pareiškė 83,29 eurų civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti už nukentėjusiojo J. Ž. gydymą (t. 1, b. l. 122-123). (duomenys neskelbtini)teritorinės ligonių kasos ieškinys tenkintinas visiškai. Pažymėtina, kad ieškinys pagrįstas byloje pateiktais įrodymais, byloje nustatyta, kad BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė T. G., dėl šios jo padarytos nusikalstamos veikos buvo padaryti sužalojimai nukentėjusiajam J. Ž., todėl iš kaltinamojo T. G. priteistina 83,29 eurų (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos naudai.

Kaltinamajam T. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paskelbus nuosprendį, panaikintina. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajam skirtina kardomoji priemonė suėmimas, atsižvelgiant į tai, kad siekdamas išvengti bausmės, gali bėgti nuo bausmės vykdymo bei tai, kad sistemingai daro smurtines nusikalstamas veikas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

T. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį ir skirti jam laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64-1 straipsnio nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti T. G. galutinę sumažintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Sulaikyti T. G. teismo posėdžio salėje ir skirti jam kardomąją priemonę suėmimą iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio sulaikymo momento, vykdant šį nuosprendį.

T. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, paskelbus nuosprendį, panaikinti.

Nukentėjusiojo J. Ž. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo T. G. 140 eurų (vieną šimtą keturiasdešimt eurų) turtinei žalai atlyginti.

Tenkinti (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos 83,29 eurų (aštuoniasdešimt trijų eurų 29 euro centų) civilinį ieškinį ir priteisti iš kaltinamojo T. G. Š. teritorinei ligonių kasai.

Daiktus, turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti: 2 vnt. DVD kompaktinių diskų su vaizdo įrašais – palikti saugoti byloje; gobtuvą (kapišoną) – sunaikinti kaip menkavertį.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo, nuorašo išdavimo ar išsiuntimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą. Nurodyti prašymą apeliacinės instancijos teismui apeliacinį skundą nagrinėti žodinio ar rašytinio proceso tvarka.