Kauno apygardos teismo sprendimas

2020-02-07 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-18-348/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. II-425-1109/2019Nutartis · 2019-11-29Kauno apylinkės teismas
  2. Apeliacija2020-02-07Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2020-02-07
Bylos Nr.
AN2-18-348/2020
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-01757-2019-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Svetlana Jurgaitienė (pirm.)
Pažeidėjas
A. K.
Institucija
Kauno apskrities VPK Kauno miesto Santakos PK
Advokatai
Daiva Jonuškaitė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-18-348/2020Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01757-2019-4Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10 (S)
Kauno apygardos teismasNutarTIsLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 7 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Svetlana Jurgaitienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. K. (A. K.) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 29 d. nutarties, kuria jo atstovės advokato padėjėjos Daivos Jonuškaitės skundas dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Santakos komisariato Veiklos skyriaus (toliau – Institucija) vyresniosios tyrėjos I. M. 2019 m. rugpjūčio 23 d. nutarimo atmestas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. A. K. 2019 m. birželio 11 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 481 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2019 m. birželio 5 d. apie 15.55 val., viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo laiptinėje daužė (duomenys neskelbtini) buto duris, garsiai rėkavo laiptinėje, vartojo necenzūrinius žodžius L. V. atžvilgiu, tokius kaip „suka“, „žertva“, įžeidžiamai kibo prie jos ir tuo pažeidė viešąją tvarką bei žmonių rimtį.

Žemesnės instancijos teismas

2. Institucijos 2019 m. rugpjūčio 23 d. nutarimu A. K. pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 481 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas 85 eurų bauda.

3. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 29 d. nutartimi A. K. atstovės advokato padėjėjos Daivos Jonuškaitės skundas atmestas ir Institucijos 2019 m. rugpjūčio 23 d. nutarimas paliktas galioti, pašalinant iš jo aplinkybę, kad A. K. daužė (duomenys neskelbtini) buto duris. Teismas pripažino, kad byloje ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad A. K., būdamas viešoje vietoje (daugiabučio namo laiptinėje) garsiai rėkavo, vartojo necenzūrinius žodžius, įžeidžiamai kibo prie nukentėjusiosios L. V. ir šie jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį.

4. A. K. skundžia Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 29 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną jam nutraukti.

4.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį, nes A. K. nukentėjusiosios L. V. atžvilgiu niekada nėra vartojęs necenzūrinių žodžių. Nukentėjusioji yra jo uošvė ir jis, nežiūrint į tai, kad jų santykiai nėra geri, tačiau su ja bendrauja pagarbiai ir nedrįstų jos įžeidinėti. Jo nepagarbus elgesys įvykio dieną pasireiškė tik tuo, kad, nukentėjusiajai pareiškus, jog ji neleis jam pasimatyti su vaiku, pradėjo ją tujinti, dėl ko ji ir įsižeidė, nes visada į ją kreipdavosi „Jūs“. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad teismas išvadas dėl neva įvykdyti pažeidimo grindė tik suinteresuotos bylos baigtimi nukentėjusiosios L. V. parodymais, o tuo tarpu liudytojai I. Ž. ir V. Š. nepatvirtino, jog jie būtų girdėję konkrečius įžeidžiančius žodžius. Skunde pažymima, kad šiuo atveju negalima vadovautis nukentėjusiosios parodymais ir jie turi būti vertinami kaip suinteresuoto asmens, turinčio tikslą melagingai apkalbėti apeliantą, nes tarp jų yra konfliktiški santykiai.

Šalies argumentai

4.2. Apeliantas A. K. skunde nurodo, kad konfliktas kilo tik dėl pačios nukentėjusiosios veiksmų, t. y. jam nuvykus aplankyti vaiko ir įsitikinti, jog jis yra prižiūrėtas, ar jam tuose namuose saugu, o nukentėjusioji kategoriškai pareiškė, kad jis savo vaiko nematys ir iškarto kvietė policiją. Tiek žmonos, tiek nukentėjusiosios priešiškas nusiteikimas jo atžvilgiu buvo vien dėl to, jog jis kreipėsi pagalbos į vaiko teisių apsaugos specialistę. Apeliantas nurodo neprieštaravęs, kad L. V. kviestų policijos pareigūnus, tikėdamasis, kad atvykę policijos pareigūnai sudarys jam galimybę pasimatyti su vaiku ir nukentėjusiajai išaiškins, kad ji neturi teisės jam drausti tai padaryti. Faktiškai ginčas tarp apelianto ir nukentėjusiosios vyko tuo metu, kol jie laukė atvykstant pareigūnų, L. V. stovėdama tarpduryje, vadino jį necenzūriniais žodžiais, įžeidinėjo, tuo tarpu apeliantas tik bandė paaiškinti nukentėjusiajai, kad ji neturi teisės kliudyti pamatyti savo vaiką ir įsitikinti, kad jis yra sveikas bei saugus.

4.3. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi neteisingais liudytojo pareigūno V. D. parodymais, kuris paaiškino, jog jiems atvykus apeliantas vartojo necenzūrinius žodžius. Yra pagrindo netikėti pareigūno parodymais, kadangi jis prieš duodamas parodymus, pasakė, jog gerai neprisimena įvykio aplinkybių ir paprašė teismo pagarsinti jo kolegos tarnybiniame pranešime duotus parodymus. Paminėtina, kad pareigūno nurodytos aplinkybės prieštarauja liudytojos bei nukentėjusiosios nurodytoms aplinkybėms, o būtent, pareigūnas tvirtino, jog „jiems atvykus, durys buvo uždarytos, po to pranešėja duris atidarė ir policijos pareigūnus įleido“. Tuo tarpu liudytoja I. Ž. parodė, kad „policijos pareigūnai pareiškėją nuramino žodžiais, patraukė nuo durų, kol durys užsidarė“. Tiek apeliantas, tiek nukentėjusioji ir liudytoja I. Ž. teisme nurodė, jog iki policijos pareigūnams atvykstant, nukentėjusiosios buto durys buvo atidarytos, priešingai nei nurodo pareigūnas, ir jie tarpduryje kalbėjosi, ginčijosi su nukentėjusiąja. Šiuo atveju pareigūnas nurodė neteisingas aplinkybes, kaip ir neteisingai apkaltino jį vartojus necenzūrinius žodžius. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad jo kolega A. S. savo tarnybiniame pranešime tokių aplinkybių, jog apeliantas būtų jų akivaizdoje vartojęs necenzūrinius žodžius, nenurodė, nes to ir nebuvo. Iš šio pareigūno paaiškinimo matyti, jog nukentėjusioji apie neva tai jos atžvilgiu jo išsakytus necenzūrinius žodžius net neužsiminė, nes tokių žodžių nebuvo. Apelianto nuomone, tik rašydama pareiškimą, nukentėjusioji nusprendė jį apšmeižti, nes ji žinojo, kad pareigūnai ir iš jo priėmė pareiškimą, kurį parašė dėl nukentėjusiosios neteisėtų veiksmų.

4.4. Apeliantas A. K. nesutinka, kad būtent jis atliko jam inkriminuotus veiksmus, sutrikdė rimtį, kėlė triukšmą, nes į duris beldė jo sutuoktinė, o necenzūriniais žodžiais jį išvadino ir jį provokavo pati nukentėjusioji. Pažymima, kad liudytojai I. Ž. ir V. Š., apklausiami teisme parodė, kad jie girdėjo triukšmą, vyrišką ir moterišką balsą. Be to, pati nukentėjusioji prisipažino, kad kalbėjo su apeliantu pakeltu tonu. Anot apelianto, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad jis siekė pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Vaiko teisių apsaugos tarnybai pranešus, kur yra jo vaikas ir rekomendavus jį pačiam aplankyti, jis nuvyko pasimatyti su vaiku ir tik dėl nukentėjusiosios provokuojančių veiksmų, neleidžiant pasimatyti su vaiku, tarp jų kilo konfliktas. Skunde apeliantas atkreipia dėmesį, kad liudytojai (kaimynai) nenurodė, kad jo ginčijimasis su L. V. būtų juos sutrikdę. Nesant byloje įrodymų, kad kaimynai patyrė kažkokius tai nepatogumus dėl jo elgesio, apelianto nuomone, negalima teigti, kad buvo sutrikdyta viešoji tvarka ar kitų žmonių, t. y. kaimynų, rimtis.

Atsiliepimas

5. Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato viršininkas prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

6. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. K. apeliacinis skundas netenkinamas.

7. ANK 567 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, <....>, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

8. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su skundžiamoje Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartyje padaryta išvada, kad A. K. veikoje Institucija teisingai nustatė ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymius.

9. ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą, pasireiškusį necenzūriniais žodžiais ar gestais viešosiose vietose, įžeidžiamu kibimu prie žmonių, kitais tyčiniais veiksmais, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

10. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A. K. 2019 m. birželio 5 d. apie 15.55 val., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo laiptinėje garsiai rėkavo, vartojo necenzūrinius žodžius L. V. atžvilgiu ir tuo pažeidė viešąją tvarką bei žmonių rimtį.

11. Kaip matyti iš pareiškėjo apeliacinio skundo, jis nesutinka su teismo išvadomis, padarytomis išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą, ir teigia, kad jo kaltė dėl padaryto nusižengimo neįrodyta. Tačiau apygardos teismas, patikrinęs skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, nesutinka su apelianto skundo argumentais ir konstatuoja, kad A. K. kaltė dėl nedidelio viešosios tvarkos pažeidimo yra įrodyta byloje surinktais ir tinkamai ištirtais įrodymais – nukentėjusiosios L. V., liudytojų V. Š., I. Ž., V. D. parodymais pirmosios instancijos teismo posėdyje bei rašytine bylos medžiaga.

12. Apygardos teismo vertinimu, apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, dėl ko nukentėjusiosios ir minėtų liudytojų parodymai negali būti laikomi patikimais, šio apelianto teiginio nepatvirtina ir tėra tik prielaidos, kuriomis siekiama sukelti abejonę nukentėjusiosios ir liudytojų parodymų patikimumu. Fakto, kad A. K. ir L. V. santykiai yra konfliktiški, neneigė nė vienas iš šių asmenų, tačiau būtent konfliktiški santykiai ir galėjo būti A. K. elgesio, prieštaraujančio elementarioms moralės normoms, priežastimi. Skunde teigiama, kad nukentėjusiosios L. V. parodymų, jog apeliantas jos atžvilgu būtų vartojęs konkrečius necenzūrinius žodžius, nepatvirtino liudytojai I. Ž. ir V. Š., tačiau, kaip pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje ir nurodė, nors liudytojai I. Ž. ir V. Š. negirdėjo konkrečių nukentėjusiąją įžeidžiančių žodžių, tačiau abu šie liudytojai patvirtino, kad girdėjo triukšmą, vyrišką ir moterišką balsus. Liudytoja I. Ž., apklausiama teisme, nors ir negalėjo įvardyti, kokius konkrečius žodžius konflikto metu apeliantas vartojo nukentėjusiosios atžvilgiu, tačiau ji patvirtino faktą, kad jie buvo įžeidžiantys. Be to, pažymėtina, kad I. Ž. savo 2019 m. birželio 10 d. paaiškinime, kurio teisingumą yra patvirtinusi savo parašu, ką pripažino ir apklausiama teisme, taip pat yra nurodžiusi, kad A. K. laiptinėje stipriai rėkė, šūkavo, vartojo necenzūrinius žodžius. Be to, nors bylos duomenimis ir nustatyta, kad liudytojas V. Š. negirdėjo konkrečių necenzūrinių žodžių, tačiau jo parodymai apie tai, jog jis girdėjo laiptinėje keliamą triukšmą (konfliktą), kuriame dominavo vyriškas balsas, netiesiogiai patvirtina nukentėjusiosios bei liudytojos I. Ž. parodymus, todėl abejoti jų patikimumu nėra pagrindo. Apeliaciniame skunde, apygardos teismo vertinimu, nepagrįstai keliamos abejonės ir liudytojo V. D. parodymų patikimumu, nes jis neva neteisingai nurodė aplinkybes apie durų padėtį, jam atvykus į įvykio vietą. Tačiau pažymėtina, kad šiuo atveju apeliantas yra nubaustas už rėkavimą laiptinėje ir necenzūrinių žodžių vartojimą nukentėjusiosios atžvilgiu, todėl liudytojo V. D. parodymai apie durų padėtį sprendžiant klausimą dėl apelianto pripažinimo kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 481 straipsnio 1 dalyje, nagrinėjamu atveju įtakos neturi. Be to, liudytojas V. D., apklausiamas teisme, parodė, kad, atvykus į įvykio vietą, laiptinėje buvo girdimas didelis triukšmas, kuris buvo girdimas jau pirmame daugiabučio namo aukšte, kaip tuo tarpu nukentėjusios butas, prie kurio vyko konfliktas, liudytojo V. D. parodymais, buvo trečiame ar ketvirtame aukšte. Pareigūnas V. D. taip pat parodė, kad apeliantas A. K. buvo agresyvus, rėkė, „koliojosi“. Tai, kad pareigūno A. S. tarnybiniame pranešime nėra nurodytos aplinkybės apie nukentėjusiosios atžvilgiu apelianto vartotus necenzūrinius žodžius, nepagrindžia A. K. apeliacinio skundo argumentų, kad juos nukentėjusioji L. V. savo pareiškime nurodė, siekdama jį apšmeižti ar apkalbėti. Aukštesnysis teismas šį skundo argumentą atmeta kaip nepagrįstą. Kaip matyti iš pareigūno A. S. tarnybinio pranešimo, pranešimas apie įvykį buvo gautas be kita ko nurodant ir aplinkybes apie apelianto šūkavimą, konfliktavimą. Be to, nukentėjusiosios pareiškime nurodytas aplinkybes apie necenzūrinių žodžių vartojimą patvirtino ir pareigūnas V. D..

13. Atsakant į skundo argumentus, kad byloje nėra įrodymų, jog kaimynai dėl apelianto elgesio būtų patyrę nepatogumų, dėl ko, anot apelianto A. K., negalima teigti, kad buvo sutrikdyta viešoji tvarka ir kitų žmonių rimtis, pažymėtina, kad administracinei atsakomybei pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį kilti būtina nustatyti bent vieną iš šio straipsnio dispozicijoje nurodytų alternatyvių veiksmų: 1) necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose; 2) įžeidžiamas kibimas prie žmonių; 3) kiti tyčiniai veiksmai, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. ANK 481 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl nėra privaloma nustatyti, kad dėl asmens neteisėto veikimo buvo sutrikdyta viešoji tvarka ir žmonių rimtis – atsakomybę užtraukia pats neteisėtų veiksmų atlikimas, kuriais vien jau siekiama pažeisti viešąją tvarką ir rimtį, todėl šie apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

14. Nors A. K. apeliaciniame skunde teigia, kad konfliktas iš esmės kilo tik dėl pačios nukentėjusiosios L. V. veiksmų, t. y. jai neleidus jam susitikti su vaiku ir įsitikinti, jog jis yra prižiūrėtas, tačiau aukštesnysis teismas pritaria apylinkės teismo išvadai, jog nepaisant to, kad apeliantas A. K. ir turėjo teisę pasimatyti su savo vaiku, o nukentėjusioji galimai nepagrįstai siekė suvaržyti šią jo teisę, kad tai nepateisina neteisėto A. K. elgesio viešoje vietoje.

15. Vertinant surinktus įrodymus, darytina išvada, kad jie yra pakankami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltei konstatuoti. Apylinkės teismas ėmėsi visų reikiamų priemonių, kad pašalintų pareiškėjui kylančias abejones, išsamiai išnagrinėjo jo skundą ir pagrįstai konstatavo, kad byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad pareiškėjas atliko veiksmus, sudarančius administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnio 1 dalyje, sudėtį.

16. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 29 d. nutartis A. K. administracinio nusižengimo byloje yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti vadovaujantis apeliaciniame skunde pateiktais argumentais, pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 29 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir A. K. (A. K.) apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėja Svetlana Jurgaitienė