Kauno apylinkės teismo nutartis

2019-11-29 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-425-1109/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-11-29
Bylos Nr.
II-425-1109/2019
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-01757-2019-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Jolanta Ramonienė
Pareiškėjas
A. K.
Nukentėjusysis
L. V.
Advokatai
Daiva Jonuškaitė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-425-1109/2019Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01757-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: 18.1; 21.10.4 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. lapkričio 29 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Jolanta Ramonienė,sekretoriaujant Deimantei Lekavičiūtei,dalyvaujant pareiškėjui A. K., jo atstovei advokato padėjėjai Daivai Jonuškaitei,nukentėjusiajai L. V.,

nedalyvaujant institucijos – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Santakos policijos komisariato (toliau – Institucijos) – atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. K. (toliau – pareiškėjas) atstovės advokato padėjėjos Daivos Jonuškaitės skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Santakos policijos komisariato 2019 m. rugpjūčio 23 d. nutarimo Nr. 24-ANR_N-1185-2019 panaikinimo ir administracinio nusižengimo bylos teisenos nutraukimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Santakos policijos komisariato 2019 m. rugpjūčio 23 d. nutarimu Nr. 24-ANR_N-1185-2019, priimtu administracinio nusižengimo byloje ROIK: 19102285111, nutarta, kad 2019 m. birželio 5 d. apie 15.55 val. viešoje vietoje, Kaune, (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo laiptinėje, A. K. daužė 40 buto duris, garsiai rėkavo laiptinėje, vartojo necenzūrinius žodžius L. V. atžvilgiu, tokius kaip ,,suka“, ,,žertva“, įžeidžiamai kibo prie jos. Tokiais savo veiksmais A. K. pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį ir padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 481 straipsnio 1 dalyje (administracinio nusižengimo bylos ROIK 19102285111 medžiagos 1 lapas).

Šalies argumentai

Pareiškėjo A. K. atstovė advokato padėjėja Daiva Jonuškaitė skundu prašo panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Santakos policijos komisariato 2019 m. rugpjūčio 23 d. nutarimą Nr. 24-ANR_N-1185-2019, ir administracinio nusižengimo bylos teiseną nutraukti. Skunde nurodo, kad pareiškėjas pareigūnei, kuri priėmė skundžiamą nutarimą, pateikė rašytinius paaiškinus, į kuriuos priimant minėtą nutarimą nebuvo atsižvelgta. Pareiškėjas paaiškino, kad 2019 m. gegužės 30 d. namuose įvyko konfliktas, po kurio sutuoktinė V. K. su vaiku išėjo iš namų. 2019 m. birželio 3 d. jis kreipėsi į vaiko teises, kad būtų užtikrintas pareiškėjo bendravimas su vaiku, kadangi jam nebuvo žinoma vaiko ir sutuoktinės buvimo vieta. Vaiko teisių specialistė informavo, kad sutuoktinė su vaiku yra pas sutuoktinės motiną, gyvenančią Kaune, (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas 2019 m. birželio 5 d. apie 16.00 val. nuvyko į L. V. namus. Buto duris atidarė jo sutuoktinė, kuri į butą jo neįleido, todėl jie kalbėjosi laiptinėje. Sutuoktinei išėjus į laiptinę, jos motina užrakino buto duris. Pareiškėjui pasikalbėjus su V. K., ji norėjo grįžti atgal į vidų, pradėjo belsti, kad motina atrakintų duris. Atrakinus duris ir V. K. įėjus į vidų, pareiškėjas taip pat norėjo įeiti bei įsitikinti, kad vaikui viskas gerai, tačiau kelią pastojo L. V., kuri pasakė, kad jis vaiko nematys. Tada jis paaiškino, kad ji neturi teisės jam uždrausti matytis su vaiku. Vien ta aplinkybė, kad L. V. primygtinai neleido vaiko pamatyti, pareiškėjui sukėlė įtarimų dėl vaiko saugumo. L. V. iškvietė policiją, tačiau jis nepasišalino, laukė pareigūnų tikėdamasis, kad jie sudarys galimybę pasimatyti su vaiku. Kol buvo laukiama, kada atvyks policijos pareigūnai, L. V. vartojo necenzūrinius žodžius pareiškėjo atžvilgiu. Jis nekėlė triukšmo, garsiai kalbėjo. Kadangi konfliktas vyko laiptinėje, kurioje sklinda didelis aidas, todėl susidarė triukšmas.

Pareiškėjas skundą motyvuoja tuo, kad parodymai, kuriais remiantis priimtas skundžiamas nutarimas, yra neobjektyvūs, kadangi su sutuoktine buvo susipykęs, sutuoktinės motina taip pat turi suinteresuotumą dėl dukros, liudytoja, kuri yra kaimynė, buvo apklausta praėjus kelioms dienoms po įvykio bei nurodo tokius pačius žodžius, kokius nurodė V. V., kas rodo, kad jos buvo jau pasikalbėjusios apie įvykį bei yra geros draugės. Tai, kad buvo nurodyta aplinkybė, jog buvo triukšmas, ir dėl to administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas pareiškėjas ir kad būtent jis atliko jam inkriminuotus veiksmus yra neteisinga, kadangi į duris beldė sutuoktinė, necenzūrinius žodžius vartojo ir pati nukentėjusioji. Pažymėtina, kad V. V. parašė policijai pareiškimą po to, kai pareiškėjas pirmasis parašė pareiškimą. Tarp pareiškėjo ir jo sutuoktinės vyksta skyrybų procesas, jų santykiai konfliktiški. Skundžiamas nutarimas priimtas vadovaujantis suinteresuotų asmenų: liudytojų ir nukentėjusiosios paaiškinimais. Esant abejonėms ir jas vertinant traukiamo administracinėn atsakomybėn naudai, darytina išvada, kad padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, todėl administracinio nusižengimo teisena pareiškėjo atžvilgiu turėtų būti nutraukta.

Atsiliepimas

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariatas – pateiktame atsiliepime į skundą prašė jo netenkinti ir skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą. Nurodė, jog administracinio nusižengimo protokolas A. K. buvo surašytas surinkus pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo padarytą administracinį nusižengimą. Tyrimo metu buvo apklausti liudytojai, kurie patvirtino, kad būtent pareiškėjas Kaune, (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo laiptinėje, daužė 40 buto duris bei šiame bute gyvenančios L. V. atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, tokiais savo veiksmais pažeidė viešąją tvarką bei aplinkinių kaimynų rimtį. Todėl nutarimas administracinio nusižengimo byloje yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įvertinus tyrimo metu surinktus, byloje esančius įrodymus.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas A. K. ir jo atstovė advokato padėjėja Daiva Jonuškaitė skundą palaikė.

Šalies argumentai

Pareiškėjo atstovė advokato padėjėja Daiva Jonuškaitė paaiškino, kad 2019 m. rugpjūčio 23 d. buvo priimtas nepagrįstas nutarimas, kadangi buvo neteisingai įvertinti įrodymai, t. y. nukentėjusiosios ir liudytojos parodymai. Jos yra suinteresuotos apkalbėti pareiškėją, nes jų tarpusavio santykiai konfliktiški. Prieš porą dienų iki įvykio tarp pareiškėjo ir jo sutuoktinės V. K. buvo įvykęs konfliktas, po kurio V. K. išėjo iš namų. Pareiškėjas nežinojo apie jos ir vaiko buvimo vietą, todėl kreipėsi į Vaiko teises, kad jie tarpininkautų ir sudarytų galimybę pasimatyti su vaiku, ir leistų sužinoti, kur yra jo sutuoktinė su vaiku, kadangi ji į telefono skambučius ir žinutes neatsakinėjo. Pareiškėjas buvo informuotas, kad V. K. glaudžiasi pas savo motiną L. V., gali ten nuvykti ir aplankyti savo vaiką bei įsitikinti, kad vaikui viskas gerai. Įvykio dieną, pareiškėjui nuvykus pas sutuoktinę, kuri buvo pas motiną, pabaladojo į duris, išėjo V. K., su kuria pasikalbėjo. Po to V. K. norėjo grįžti atgal į namus, pabaladojo į duris, kad motina įsileistų. L. V. įleido dukrą, norėjo eiti ir A. K., tačiau jo neįleido L. V., norėjo uždaryti duris. A. K. neįžeidinėjo L. V., nevadino necenzūriniais žodžiais, kadangi gerbia, kaip savo anytą. Ji buvo priešiškai prieš jį nusiteikusi, todėl pareiškėjas pradėjo į ją kreiptis ,,tu“, o ne ,,jūs“, dėl ko galėjo L. V. įsižeisti. Viskas vyko laiptinėje, kur aidi, dėl to susidarė didesnis garsas, po ko išėjo L. V. vyras, kuris taip pat bandė paaiškinti, kad leistų pareiškėjui pasimatyti su vaiku. L. V. iškvietė policiją. Pareiškėjas laukė pareigūnų, kadangi tikėjosi, kad jie sudarys galimybę pasimatyti su vaiku, tačiau pareigūnai atvykę patys įėjo į butą, pasakė, kad vaikas miega, viskas jam gerai bei nurodė, jog pareiškėjas į butą nepateks, dėl to pareiškėjas parašė pareiškimą. L. V. pamačiusi, kad jos atžvilgiu A. K. rašo pareiškimą ir ji nusprendė parašyti. L. V. atžvilgiu administracinė teisena buvo nutraukta nesurinkus pakankamai įrodymų. Pažymėtina, kad liudytoja yra kaimynė – nukentėjusiosios draugė, kuri paaiškino tokias aplinkybes, kurių reikėjo nukentėjusiajai, kitas kaimynas girdėjo tik durų beldimą. Pareiškėjo sutuoktinės parodymai dėl konfliktiškų santykių yra duoti, siekiant apkalbėti.

Pareiškėjas A. K. paaiškino, kad su sutuoktine buvo įvykęs konfliktas, po kurio ji dingo ir nebuvo įmanoma su ja susisiekti. Jis kreipėsi į Vaiko teises ir buvo informuotas, kad sutuoktinė glaudžiasi pas savo motiną bei buvo jam pasiūlyta nuvykti ir pasimatyti su vaiku. Nuvykus į L. V. gyvenamąją vietą, duris atidarė sutuoktinė, kuri išėjo į laiptinę pasikalbėti. Jis paaiškino sutuoktinei, kad nori pamatyti vaiką. Kadangi vaikas sirgo apie savaitę laiko, norėjo įsitikinti, ar viskas gerai. Po to V. K. pradėjo baladoti į duris, kad ją įleistų į vidų. Jis nei karto nebeldė į duris. Atėjęs paskambino į durų skambutį. L. V. įleido dukrą, tačiau pareiškėjui neleido užeiti, norėjo uždaryti duri. Pareiškėjo sutuoktinė ir L. V. stovėjo tarpduryje, jis koją įkišo tarp durų, kad jų neuždarytų, dėl ko įvyko žodinis konfliktas. L. V. nurodė, kad iškvies policiją. Pareiškėjas sutiko, nes jautėsi teisus, kadangi turi teisę pasimatyti su vaiku. Jis bandė paaiškinti L. V., kad ji negali uždrausti matytis su vaiku. Pati L. V. kalbėjo garsiu tonu, vartojo necenzūrinius žodžius pareiškėjo atžvilgiu. Po kelių dienų pareiškėjas su sutuoktine susitaikė.

Nukentėjusioji L. V. parodė, kad V. K., jos dukra, išėjo iš namų, kur gyveno su pareiškėju, ir apsistojo pas nukentėjusiąją. 2019 m. birželio 5 d. pas nukentėjusiąją į namus atėjo pareiškėjas. V. K. jo į butą neįleido ir išėjo į daugiabučio laiptinę su juo pakalbėti. Pareiškėjas pradėjo gąsdinti, kad atims vaiką, vartojo necenzūrinius žodžius V. K. atžvilgiu. Nukentėjusioji atidariusi duris davė pastabą, kad jis apsiramintų, o V. K. nurodė, kad nori grįžti atgal į butą. Pareiškėjas pradėjo „lupti“ buto duris, tačiau L. V. jo neįleido, jis pradėjo įžeidinėti, vartoti necenzūrinius žodžius. A. K. elgesys buvo įžūlus bei iššaukiantis, todėl nukentėjusioji jo įsileisti nenorėjo. Pareiškėjas baladojo į duris, kai durys prasidarė, V. K. įėjo. A. K. bandė įeiti, tačiau L. V. neįleido. Po to atvažiavo policijos pareigūnai, kurie taip pat ramino pareiškėją. Nukentėjusioji patvirtino, kad ji pati įvykio metu kalbėjo pakeltu tonu, ginčijosi. Konfliktą girdėjo už sienos buvusi kaimynė.

Liudytojas V. Š. parodė, kad gyvena Kaune, (duomenys neskelbtini), jo butas yra šalia nukentėjusiosios. Liudytojas nurodė, kad įvykio dieną girdėjo triukšmą, pakeltus balsus. Konkrečių žodžių negirdėjo, tačiau girdėjo vyriškus ir moteriškus balsus bei pažymėjo, kad labiau dominavo vyriškas balsas. Su kaimynais nekalbėjo apie minėtą įvykį, tik po kelių dienų atvyko policijos pareigūnai, kuriems davė parodymus. Liudytojas nurodė, kad jo duotų 2019 m. birželio 10 d. parodymų dalyje (administracinio nusižengimo bylos ROIK 19102285111 medžiagos 14 lapas) yra netikslumų, t. y. jis nenurodė, kad konfliktas vyko labai garsai, ir kad buvo individas, kurį identifikavo. Mano, kad tai buvo interpretacijos iš policijos pareigūnų. Jis nesakė, kad buvo daužomos buto durys. Girdėjo tik pokalbį, pačius balsus. Triukšmas retai pasitaiko, todėl gali identifikuoti, kad kažkas vyksta. Mano, kad buvo konfliktas. Kiek laiko jis truko, negali nurodyti. Tuo metu dirbo su kompiuteriu (transkripcijomis), todėl neprisimena, nes buvo susikaupęs, darbui reikalingos ausinės.

Liudytoja I. Ž. parodė, kad ji su nukentėjusiąja yra kaimynės. Įvykis galėjo būti vasarą, apie pietų laiką, kai išgirdo triukšmą, t. y. A. K. norėjo įeiti pas V., jie ginčijosi. A. su nukentėjusiąja triukšmavo, koliojosi. Girdėjo abiejų balsus ir taip suprato, kad A. norėjo įeiti, bet V. neleido. Išgirstas triukšmas ją paskatino prieiti prie durų. Beldimo ar daužymo ji negirdėjo. Pareiškėjas kalbėjo pakeltu tonu, tačiau konkrečių žodžių, įžeidžiančių neprisimena, tik girdėjo, kaip pareiškėjas ir nukentėjusioji rėkavo. Vėliau atvažiavo policija, matė per durų akutę. Policijos pareigūnai pareiškėją nuramino žodžiais, patraukė nuo durų, kol durys užsidarė. Mano, kad pareiškėjas buvo nusitekęs agresyviai, nukentėjusioji taip pat buvo įpykusi. Beldimo į duris ir tokių žodžių, kaip ,,sucha“ negirdėjo. Kadangi jie vienas ant kito šaukė, suprato, kad galėjo įžeidinėti. Nukentėjusioji liudytojai yra pasakiusi, kad tarp pareiškėjo ir liudytojos dukters vyksta skyrybų procesas. Pagarsinus liudytojos duotus 2019 m. birželio 10 d. parodymus (administracinio nusižengimo bylos ROIK 19102285111 medžiagos 11 lapas), paaiškino, kad policijos pareigūnų yra neteisingai surašyta dėl tiksliai nurodytų necenzūrinių žodžių bei beldimo į duris, kadangi liudytoja to negirdėjo.

Liudytojas V. D. parodė, kad atsimena, jog vyko konfliktas dėl vaiko. Kiek prisimena, pranešimas buvo dėl to, kad asmuo daužo duris. Atvažiavus, prie laiptinės, pirmajame aukšte girdėjosi triukšmas, rėkavimai. Pareiškėjas buvo agresyvus, vartojo necenzūrinius žodžius, girdėjosi daužymasis. Kiek prisimena, duris atidarė moteris, kuri kvietė policiją. Su ja buvo jos dukra bei pareiškėjas. Liudytojas priėmė pareiškimą iš pranešėjos, jo kolega bendravo su pareiškėju, kuris taip pat norėjo rašyti pareiškimą dėl to, kad jo neįleidžia pasimatyti su vaiku. Policijos pareigūnams atvykus, durys buvo uždarytos, po to pranešėja duris atidarė ir policijos pareigūnus įleido. Liudytojas patvirtino, kad pareiškėjas paaiškino, jog atvyko pamatyti savo vaiką, įsitikinti ar viskas jam gerai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Teismas išanalizavę skundo argumentus, pareiškėjo paaiškinimus, liudytojų parodymus, konstatuoja, jog priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.

ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių, kiti tyčiniai veiksmai, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, užtraukia baudą nuo trisdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų.

Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad administracinei atsakomybei pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį atsirasti reikalinga nustatyti, kad veiksmai buvo atlikti viešoje vietoje. Be to, būtina nustatyti bent vieną iš šių alternatyvių šio straipsnio dispozicijoje nurodytų veiksmų: 1) necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose; 2) įžeidžiamas kibimas prie žmonių; 3) kiti tyčiniai veiksmai, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. ANK 481 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl nėra privaloma nustatyti, kad dėl asmens neteisėto veikimo buvo sutrikdyta viešoji tvarka ir žmonių rimtis – atsakomybę užtraukia pats neteisėtų veiksmų atlikimas, kuriais vien jau siekiama pažeisti tvarką ir rimtį. Šis administracinis nusižengimas padaromas, veikiant tyčia.

Teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo atstovės skundą, konstatuoja, jog A. K. pagrįstai nubaustas pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį. Faktinės nusižengimo aplinkybės ir A. K. kaltė įrodyta nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, rašytiniais bylos duomenimis.

Nukentėjusioji tiek administracinio nusižengimo tyrimo metu, tiek ir teisme nurodė iš esmės tas pačias įvykio aplinkybes, t. y. kad tarp jos ir A. K. kilo konfliktas, nes ji nesutiko įleisti A. K. į savo namus, kad šis galėtų aplankyti savo vaiką. A. K. beldė į duris, o jai nesutikus jo įleisti, pradėjo ją įžeidinėti, vartojo necenzūrinius žodžius, elgėsi įžūliai ir iššaukiančiai. Ji taip pat kalbėjo pakeltu tonu, buvo susijaudinusi. Nors teisme apklausti liudytojai I. Ž. ir V. Š. nepatvirtino, jog girdėjo konkrečius įžeidžiančius žodžius, tačiau parodė, jog abu girdėjo triukšmą, vyrišką ir moterišką balsą. Konkrečių žodžių jie negirdėjo. Tai nepaneigia nukentėjusiosios parodymų dėl įžeidinėjimų ir necenzūrinių žodžių vartojimo. V. Š. parodė, jog dominavo vyriškas balsas. Šių liudytojų parodymai, vertinant juos visumoje su nukentėjusiosios parodymais, leidžia pagrįstai tikėti nukentėjusiąją, jog A. K. ne tik garsiai kalbėjo, triukšmavo, bet ir vartojo nukentėjusiosios atžvilgiu necenzūrinius žodžius, įžeidinėdamas ją ir siekdamas pateikti į butą, įžeidžiamai prie jos kibo. Iš liudytojų V. Š. ir I. Ž. parodymų matyti, jog tai nebuvo garsai, būdingi laiptinei, tai buvo triukšmas, kuris atkreipė jų dėmesį – I. Ž. nuėjo pažiūrėti pro akutę, kas vyksta, V. Š. dirbo kambaryje užsidėjęs ausines, tačiau vis tiek girdėjo triukšmą, kuris nebuvo įprastas laiptinės triukšmui. Pažymėtina ir tai, jog liudytojas pareigūnas V. D., kuris atvyko į įvykio vietą, dar pirmame aukšte išgirdo triukšmą. Būdamas pirmajame aukšte girdėjo rėkavimus. Be to, pareigūnas parodė, jog pareiškėjas buvo agresyvus, vartojo necenzūrinius žodžius. Netikėti šiais parodymais nėra pagrindo. Nenustatyta, kad V. Š., V. D. ar I. Ž. būtų suinteresuoti apkalbėti A. K.. Kaip minėta, I. Ž. parodymai iš esmės neprieštarauja ir V. Š. parodymams, atitinka V. D. parodymus, todėl netikėti ja vien dėl to, kad ji nukentėjusiosios kaimynė, nėra pagrindo. Be to, pareiškėjas pripažino, kad jis garsiai kalbėjo, kad buvo susijaudinęs. Tai, kad jis turėjo teisę pasimatyti su vaiku, o nukentėjusioji galbūt nepagrįstai siekė suvaržyti šią jo teisę, nepateisina neteisėto A. K. elgesio viešoje vietoje.

Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, konstatuojama, jog A. K. pagrįstai pripažintas kaltu ir nubaustas pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį, nes jis viešoje vietoje garsiai rėkavo, vartojo necenzūrinius žodžius, įžeidžiamai kibo prie nukentėjusiosios L. V..

Teismas pažymi, jog byloje nenustatyta, kad A. K. daužė buto duris. A. K. paaiškinimų, kad į duris beldė jo vaiko motina, niekas nepaneigia. Nukentėjusioji beldimą girdėjo būdama buto viduje, po ko į vidų įleido savo dukrą. I. Ž. ir V. Š. teigia daužymo negirdėję. V. D. nurodė girdėjęs ne buto durų daužymą, o daužymąsi. Pats nematė, kad būtų daužomos durys. Esant šioms aplinkybėms, iš skundžiamo nutarimo šalintina aplinkybė, jog A. K. daužė buto duris.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo A. K. atstovės Daivos Jonuškaitės skundas netenkinamas, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Santakos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos I. M. 2019 m. rugpjūčio 23 d. nutarimas paliekamas galioti, nes yra teisėtas ir pagrįstas, iš jo pašalinant aplinkybę, jog A. K. daužė 40 buto duris.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Pareiškėjo A. K. atstovės advokato padėjėjos Daivos Jonuškaitės skundą atmesti, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Santakos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos I. M. 2019 m. rugpjūčio 23 d. nutarimą Nr. 24-ANR_N-1185-2019 palikti galioti, pašalinant iš jo aplinkybę, kad A. K. daužė 40 buto duris.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Jolanta Ramonienė