Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

2020-03-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1-60-743/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-03-18
Bylos Nr.
1-60-743/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Asta Vailionienė
Kaltinamasis
V. P.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.1-60-743/2020Teisminio proceso Nr. 1-04-5-00102-2019-5Procesinio sprendimo kategorija 1.1.3.2; 1.1.7.2.2; 1.1.8.1.1; 1.1.8.1.2; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.2.29.1.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 18 d.Lazdijai
Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų teisėja Asta Vailionienė,sekretoriaujant Jurgitai Petrauskienei,dalyvaujant prokurorei Linai Eviltienei,kaltinamajam V. P., jo gynėjui advokatui Mečislovui Norvaišui,vertėjai Danutei Jurčienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. P. , gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Ukrainos Respublikos pilietis, ukrainietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. P.

2019 m. sausio mėnesį, Ukrainos Respublikoje Lvovo mieste, gavęs žinomai netikrą Ukrainos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame atspausdinta jo nuotrauka ir įrašyti anketiniai duomenys, jį nuo įvažiavimo į Lietuvos Respubliką momento 2019 m. rugpjūčio 18 d. laikė, iki kol šį žinomai netikrą vairuotojo pažymėjimą, 2019 m. rugpjūčio 19 d. 17.25 val., Lazdijų r. sav. Akmenių k. panaudojo dokumentų patikrinimo metu pateikdamas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT prie LR VRM) Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijos pasienio užkardos pareigūnui.

V. P.

kaltu prisipažino, paaiškino, kad 2017 m. dėl to, kad vairavo neblaivus, jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones. Jam vairuotojo pažymėjimo reikėjo, todėl 2018 m. vasaros pabaigoje arba rudens pradžioje, bendraudamas su pažįstamais, jis pasakė apie šį savo rūpestį. Vienas jo pažįstamų pasisiūlė išspręsti jam šią problemą ir gauti jam vairuotojo pažymėjimą, todėl jis jam davė savo fotonuotrauką, asmens duomenis, įgaliojo jį atstovauti jam. 2019 m. sausio mėnesį šis asmuo jam vairuotojo pažymėjimą Lvovo m. perdavė, jis jam už tai sumokėjo 1 000 JAV dolerių. Dar kurį laiką tikėjosi, kad šis pažymėjimas gali būti tikras. 2019 m. rugpjūčio mėnesį jis buvo atvykęs į Lietuvą, čia įsigijo automobilį ir vykstant iš Lietuvos, prie Lietuvos–Lenkijos sienos buvo sustabdytas pareigūnų dokumentų patikrinimui. Pateikdamas dokumentus jis pateikė ir šį netikrą, Lvove įsigytą vairuotojo pažymėjimą, nors jau žinojo, kad jis netikras. Pareigūnui dėl vairuotojo pažymėjimo kilo įtarimas ir jis buvo sulaikytas. Nurodė, kad apgalvojo savo veiksmus, dėl padaryto nusikaltimo gailisi, yra teisėtai įgijęs teisę vairuoti, turi tris nepilnamečius vaikus, kuriais rūpinasi, juos išlaiko.

Liudytojas Matas Levickas patvirtino, kad tarnybos metu, 2019 m. rugpjūčio 19 d. apie 17.25 val., Lazdijų r. sav. Akmenių k., kelyje Lazdijai–Seinai, dokumentų patikrinimui sustabdė iš Lietuvos Respublikos išvykstantį automobilį ,,Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilį vairavo Ukrainos pilietis V. P., kuris dokumentų patikrinimo metu be kitų dokumentų pateikė vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą Ukrainoje. Iš karto dokumentas vizualiai sukėlė įtarimą, matėsi kad jis galimai suklastotas, kadangi nebuvo švytinčių elementų, dokumentas pagamintas ne iš polikarbonato, apsaugos priemonės pažymėjime buvo imituotos. Forminant įvykį, V. P. nurodė, kad pateiktą vairuotojo pažymėjimą jis už pinigus pirko iš kažkokio asmens (b. l. 13–14).

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo ir daikto apžiūros protokolai patvirtina, kad Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijos pasienio užkardos vyresnysis pasienietis Matas Levickas pateikė Ukrainos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), kurį pasienio kontrolės metu pateikė Ukrainos pilietis V. P.; apžiūrėjus dokumentą nustatyta, kad dokumentas yra pagamintas ne pagal tokio pavyzdžio vertybiniams dokumentams keliamus reikalavimus: vairuotojo pažymėjimas pagamintas ant paprastos plastikinės kortelės, kurios pagrindas yra nevertybinio dokumento, atspausdintas ne reikiamais poligrafiniais spaudos būdais, bet spalviniu spausdintuvu atliktas visas dokumento užpildymas, jame nėra reikiamos tikros dokumentinės apsaugos – ofsetinio dokumento tinklelio, abipusės kinegraminės plevelės, fluoresencinio užpildymo, tikrų mikrotekstinių užrašų, spalviniu spausdintuvu imituotas lazeriniu graviravimu atliekamas dokumento serijos numeris, asmens nuotrauka ir rekvizitų užpildymas turėtų būti atlikti naudojant termo spausdintuvą, o šiame dokumente atlikti spalviniu spausdintuvu; įvertinus šiuos duomenis pateikta išvada, kad Ukrainos Respublikos vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas P. V., yra netikras (b. l. 8–9,16–18).

Pranešimas patvirtina, kad V. P. nusikalstamos veikos padarymo metu neturėjo galiojančio vairuotojo pažymėjimo, o Ukrainos Respublikos vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra išduotas kitam asmeniui (b. l. 132).

Motyvuojamoji dalis

Aukščiau aptarti duomenys pripažintini įrodymais ir kartu su kaltinamojo parodymais patvirtina, kad V. P., žinodamas, kad vairuotojo pažymėjimas netikras, jį laikė su savimi nuo įvažiavimo į Lietuvą momento – 2019 m. rugpjūčio 18 d., o 2019 m. rugpjūčio 19 d. panaudojo pateikdamas pareigūnams. Vairuotojo pažymėjimas yra asmens teisę vairuoti tam tikras transporto priemones patvirtinantis dokumentas. Tokio netikro dokumento laikymas savo žinioje, pateikimas tarnybines funkcijas atliekantiems asmenims, pripažintinas vairuotojo pažymėjimo laikymu ir jo panaudojimu. Įvertinus tai, pripažintina įrodytu, kad V. P. laikydamas vairuotojo pažymėjimą ir jį panaudodamas, padarė nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 2 dalyje. Patikslintinos nusikalstamos veikos aplinkybės, nes teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad netikrą vairuotojo pažymėjimą kaltinamasis įgijo 2019 m. sausio mėnesį.

Kaltinamasis padarė vieną apysunkį, tyčinį nusikaltimą, tačiau prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi ir tai jo atsakomybę lengvina (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Prokurorė nurodo, kad nėra pakankamo pagrindo konstatuoti šią kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tačiau ši prokurorės išvada nepagrįsta. Visiškas kaltės pripažinimas paprastai suvokiamas kaip asmens paaiškinimai, duodami ikiteisminio tyrimo pareigūnams ar teismui, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi šios veikos svarbiausi bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės. Visiškas kaltės pripažinimas dažnai būna susijęs ir su gailėjimusi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau jam nėra tapatus. Gailėjimąsi gali išreikšti asmens savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010). Šiame kontekste vertinant kaltinamojo elgesį matyti, kad jau po vairuotojo pažymėjimo pateikimo pareigūnui jis nurodė, kad jį nusipirko iš pažįstamo asmens, ikiteisminio tyrimo metu nurodė jo vardą ir pavardę, davė detalius parodymus apie veikos aplinkybes, byla su kaltinamuoju aktu teismui perduota iš esmės remiantis kaltinamojo prisipažinimu, papildomi įrodymai dėl veikos aplinkybių Ukrainos Respublikoje nerinkti, teisiamajame posėdyje kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nurodė apgailestaująs dėl šio įvykio, tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad buvo naivus tikėdamasis tokiu būdu gauti tikrą vairuotojo pažymėjimą, po nusikalstamos veikos kreipėsi ir įgijo tikrą vairuotojo pažymėjimą, todėl visos šios aplinkybės yra pakankamos pripažinti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Tai, kad kaltinamojo kalboje nebuvo daug dėmesio skirta jo gailėjimuisi išreikšti, nėra pakankamas pagrindas spręsti, kad kaltinamasis nesigaili ar jo gailėjimasis yra nenuoširdus. V. P. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Parenkant bausmę, pažymėtina, kad BK 300 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos tik dvi bausmės rūšys – areštas ir terminuotas laisvės atėmimas. BK 54 straipsnio 2 dalyje teismui nustatyta pareiga skiriant bausmę atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės rūšį ir formą, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimą darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir paskirti teisingą bausmę. Bausmės teisingumo principas – vienas fundamentalių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Kaip nurodyta BK 54 straipsnio 1 dalyje, teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tačiau tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas turi teisę paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatytą bausmę. Tokia galimybė įtvirtinta BK 54 straipsnio 3 dalyje.

BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymui būtina nustatyti, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo vietą, laiką ir būdą, formą, kilusius padarinius, yra žymiai mažesnis negu rūšinis nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje. Bylos duomenimis nustatyta, kad V. P. vairuotojo pažymėjimo pats nepagamino, jį įgijo, nustatytas tik vienas jo panaudojimo faktas, jo padarytas nusikaltimas nesukėlė sunkių pasekmių, pažymėjime nebuvo panaudoti svetimi asmens duomenys, todėl tai nesukėlė nepatogumų tretiesiems asmenims, nusikaltimas atsitiktinis, V. P. buvo įgijęs vairuotojo pažymėjimą, suteikiantį teisę jam vairuoti transporto priemones ir visos šios aplinkybės lemia mažesnį nusikaltimo pavojingumą, palyginus su rūšiniu šios nusikalstamos veikos pavojingumu. Pažymėtina ir tai, kad BK 54 straipsnio 3 dalies taikymui nemažiau svarbu, kad kaltininko asmenybės vertinimas pastūmėtų prie išvados, kad laisvės atėmimo bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, nebūtų teisingas. Vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą, svarbu vaidmenį vaidina kaltininko elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po nusikalstamos veikos padarymo. V. P. anksčiau neteistas (b. l. 27), po šios nusikalstamos veikos naujų teisės pažeidimų nepadarė, nebaustas administracine tvarka (b. l. 28), 2019 m. spalio 9 d. jam išduotas vairuotojo pažymėjimas, suteikiantis teisę vairuoti B ir B1 kategorijos transporto priemones (b. l.180), turi tris mažamečius vaikus, kuriuos išlaiko ir rūpinasi jų auklėjimu (b. l. 174–179), gailisi padaręs nusikaltimą, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir tai rodo, kad jo asmenybės pavojingumas nėra didelis. Esant šioms aplinkybėms, V. P. atskyrimas nuo šeimos gali neigiamai paveikti jo socialinius ryšius, turtinę jo šeimos padėtį, todėl bausmės tikslas - užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, nebus pasiektas realiai atliekant su laisvės atėmimu susijusias bausmes ir izoliavus jį nuo visuomenės bei šeimos. Toks BK 54 straipsnio 3 dalies normų aiškinimas ir taikymas atitinka ir formuojamą teismų praktiką: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-420/2006, 2007 m. balandžio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-45/2007, Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 14 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-337-478/2013.

Įvertinus aukščiau aptartus argumentus, V. P. taikytina BK 54 straipsnio 3 dalis ir jam paskirtina bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu – bauda, žymiai mažesnė nei jos vidurkis, nes įvertinus aukščiau aptartas nusikaltimą ir kaltinamojo asmenybę apibudinančias aplinkybes spręstina, kad ji nepažeis teisingumo principo nuostatų ir bus pakankama tam, kad būtų pasiekti bausmės tikslai – sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų, atimti galimybę daryti naujas veikas, užtikrinti teisingumo principą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Bauda yra piniginė bausmė, skaičiuojama minimalaus gyvenimo lygio (toliau – MGL) dydžiais (BK 47 straipsnio 1,2 dalys). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1031 Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo nuo 2018 m. sausio 1 d. patvirtintas MGL dydis – 50 Eur (2017 m. rugpjūčio 30 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 707 redakcija).

Baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Kardomoji priemonė – 5 000 Eur užstatas, panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 139 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgus į tai, kad užstato mokėtojas V. P. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad jo sumokėtas užstatas gali būti panaudotas ir skiriamai baudai sumokėti, nuosprendžiui įsiteisėjus, į šią dalį įmokos nukreiptinas baudos išieškojimas.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – Ukrainos vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301, 302, 303, 304, 305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

V. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 2 dalyje ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, nubausti 150 MGL (7 500 Eur) dydžio bauda.

Taikyti BK 64¹ straipsnį ir V. P. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu paskiriant sumažintą bausmę – 100 MGL (5 000 Eur) dydžio baudą.

Remiantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laiką, V. P. išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2019 m. rugpjūčio 19 d. iki 2019 m. rugpjūčio 29 d. (vienuolika dienų) ir nustatyti galutinę bausmę – 78 MGL (3 900 Eur) dydžio baudą.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – 5 000 Eur užstatą, panaikin­ti nuosprendžiui įsitei­sė­jus.

Įpareigoti Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą per du mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, V. P. 2019 m. rugpjūčio 26 d. mokėjimo dokumentu Nr. 986058 įmokėtos 5 000 Eur sumos dalį – 3 900 Eur (tris tūkstančius devynis šimtus eurų) pervesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respubli­kos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“ arba Nr. LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filia­las, arba Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 ir Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 AB Luminor bank, arba Nr. LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ bankas, arba Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medi­ci­nos bankas, įmokos kodas – 6801, kaip V. P. paskirtos baudos mokėjimą ir apie mokėjimo įvykdymą pranešti Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmams.

Likusią V. P. 2019 m. rugpjūčio 26 d. mokėjimo dokumentu Nr. 986058 įmokėtos 5 000 Eur sumos dalį – 1 100 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą eurų), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti V. P..

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – Ukrainos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugoti byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.

Teisėja Asta Vailionienė