Tauragės apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys S. K., E. U., G. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuoti asmenys byloje palikimo, atsiradusio po jų tėvų mirties nepriėmė, į jį nepretenduoja ir ateityje nepretenduos. Jokių kitų įstatyminių ar testamentinių paveldėtojų nėra.

Suinteresuotam asmeniui G. K. procesiniai dokumentai įteikti tinkamai. Atsiliepimas negautas.

Byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 443 str. 3 d.). Pareiškėjui ir suinteresuotam asmeniui apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį paskelbta specialiame interneto tinklalapyje (CPK 133 str. 3 d.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas.

Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tačiau, tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatyme nurodytu būdu ir per įstatymo nustatytą terminą. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos.

Pagal palikimo priėmimo teisinių santykių principus, palikimui priimti įpėdinis turi išreikšti savo valią. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Nurodyti veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 587 str. 1-3 dalys, 1964-07-07 redakcija).

Tuo atveju, jei įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016, 18,19 punktai). Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko.

Bylos medžiaga nustatyta, jog pareiškėjo V. K. tėvai buvo Z. K. ir E. K., kurių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) .

Būnant santuokoje, Z. K. ir E. K. 2006 m. birželio 2 d. Apskrities viršininko sprendimu Nr. 63-1361, pagal 2008 m. gruodžio 9 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartį Nr. 8288, įgijo 0,5500 ha žemės sklypą, (duomenys neskelbtini) 1967 m. lapkričio 24 d. pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 22317, pagrindu įgijo pastatą-gyvenamąjį namą, (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini) .

Mama E. K. mirė (duomenys neskelbtini) Po mamos mirties į notarą dėl paveldėjimo bylos užvedimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla užvesta nebuvo.

(duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo tėvas Z. K.. Po tėvo mirties, pareiškėjas V. K. kreipėsi į Jurbarko rajono savivaldybės 2-ojo notaro biuro notarą, 2022 m. gegužės 2 d. buvo pradėta paveldėjimo byla Nr. 217/2022.

Byloje nustatyta, jog nors Z. K. po sutuoktinės E. K. mirties (duomenys neskelbtini) į notarą dėl paveldėjimo bylos užvedimo nesikreipė, bet liko gyventi iki savo mirties sutuoktinių įgytame ūkyje, jį prižiūrėjo, tvarkė, administravo, mokėjo visus su sodyba susijusius mokesčius, buvo deklaravęs gyvenamąją vietą.

Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad po tėvų mirties liko aukščiau nurodytas paveldimas nekilnojamasis turtas. Tačiau po mamos mirties į notarą dėl paveldėjimo bylos užvedimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla užvesta nebuvo.

Be to, 2024 m. vasario 13 d. testamentų registro išrašas patvirtina, kad testamentų registre nėra įregistruotų testatoriaus sudarytų testamentų. Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo faktų. Testamentų registre nėra įregistruotų pareiškimo dėl palikimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų.

Įstatymas numato, kad tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipia į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, bet faktiškai savo veiksmais priima palikimą, šis faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Pažymėtina, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas svarbus paveldėjimo teisės liudijimo išdavimui.

Byloje nustatyta, kad per visą laikotarpį nuo pareiškėjo mamos E. K. mirties jokie kiti potencialūs įpėdiniai neginčijo aplinkybės, kad Z. K. pradėjo mirusiosios turtą valdyti kaip savo iš karto po palikėjos mirties, taip pat jokie kiti potencialūs įpėdiniai nepareiškė prieštaravimų dėl E. K. teisės paveldėti jos vardu valdyto turto.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą, atsižvelgdamas į pareiškėjo pareiškime nurodytas aplinkybes, šias aplinkybes patvirtinančias ir nepaneigiančias suinteresuotų asmenų, nustatytina, kad pareiškėjo tėvas Z. K., miręs(duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinės E. K. mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą priėmė, pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti (CK 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 176 straipsnis, 185 straipsnis, 444 straipsnio 8 punktas, CK 587 straipsnis 1964-07-04 redakcija). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas tenkina pareiškėjo pareiškimą ir nustato juridinę reikšmę turintį faktą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), atsiradusį palikimą priėmė Z. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjo paveldėjimo teisę.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.