- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2022-03-28
- Bylos Nr.
- A6.-82-963/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00105-2022-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Rasa Stonkuvienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- G. K.
- Pareiškėjas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje UAB (duomenys neskelbtini)vadovui G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), dirbančiam UAB (duomenys neskelbtini) vadovu, iškelta administracinio nusižengimo byla pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau-ANK) 120 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo G. K. nusižengimą pripažino. Paaiškino, kad jis yra įmonės vadovas, jo vadovaujama įmonė verčiasi statybos ir remonto darbais. Pripažįsta padarytą pažeidimą, gailisi dėl jo padarymo, tačiau negalėjo kitaip elgtis, kadangi nebūtų galėjęs apskritai vykdyti savo įmonės veiklos, kadangi 2016 m. įmonei buvo iškelta nepagrįsta civilinė byla, kurią 2018 m. pabaigoje įmonė laimėjo. Šiuo laikotarpiu, kol vyko bylos nagrinėjimas buvo areštuotos įmonės sąskaitos, nebuvo įmanoma jomis naudotis. Visais būdais buvo bandoma atstatyti įmonės mokumą, tačiau 2020 m. prasidėjo karantinas ir vėl pakenkė įmonės veiklai ir jos atstatymui. Kreditoriams atsiskaitymai vyko ne pavedimais, o grynaisiais pinigais, kadangi iš jo areštuotų sąskaitų atsiskaitymų vykdyti nebuvo įmanoma, buvo galima vykdyti mokėjimus atlyginimams ir mokesčiams, visi kiti mokėjimai buvo draudžiami. Visi vykdyti mokėjimai, neskaitant to, kad buvo vykdomi grynaisiais pinigais, niekas nebuvo slepiama, viskas buvo oficialu ir įforminta, tiek pajamos, tiek išlaidos buvo realios ir prieinamos patikrinimams. Tiesiog normali įmonės veikla buvo sutrikdyta, dėl to ir įvyko toks pažeidimas. Vienu metu įmonė turėjo 9 darbuotojus, kuriuos reikėjo aprūpinti darbais, negalėdamas atsiskaityti už medžiagas, už įrankius, negalėjo jų aprūpinti darbais ir turėjo taip elgtis. 2018 m. laimėjus civilinę bylą, buvo panaikintos laikinosios apsaugos priemonės, tačiau per tuos dvejus metus buvo susidarę ir kiti apribojimai, kuriuos buvo uždėjusi VMI, Sodra, antstoliai, šios visos liko, dėl ko sąskaitai realiai niekas nepasikeitė ir padėtis nepasitaisė. Netgi laimėjus civilinę bylą, įmonės veikla neatsistatė, kadangi per tuos beveik trejus metus įmonės veikla stipriai nukentėjo. Įmonė šiuo metu veiklą vykdo, iki naujų metų buvo bandoma mažinti įsiskolinimus mokant Sodrai, buvo pasirašyta sutartis, o po naujų metų, kai mokesčių inspekcija padarė įmonės patikrinimą, vėl viskas pradėjo smukti žemyn ir situacija ėmė toliau blogėti. Sodra iškėlė įmonei bankroto bylą. Po bankroto bylos iškėlimo, mažinti įsiskolinimų VMI nebepavyksta, yra likęs vienas darbuotojas, kurį mėnesio pabaigoje reikės atleisti. Šiai dienai paties gaunamos pajamos yra atlyginimas apie 1000 eurų, kuri išsimoka sau, iš tų pačių pinigų sumoka ir įmonės mokesčius, turi kreditų, būsto paskolą, yra vedęs, žmona dirba, nepilnamečių vaikų neturi. Prašo teismo skirti kuo minimalesnę baudą ir atsižvelgiant į baudos dydį ją pagal poreikį išdėstyti dalimis.
Teismas konstatuoja:
ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Tiek iš ANK 120 straipsnio 1 dalies dispozicijos, tiek ir iš teismų praktikos matyti, kad šio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai (Kauno apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-494-485/2017, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-56-468/2017, Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-429-397/2017).
CK 6.930¹ str. reglamentuoja skolininko - fizinio ar juridinio asmens, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, atsiskaitymų eiliškumo tvarką. CK 6.930¹ str. 1 dalies 3 punkte imperatyviai numatyta, kad, kai juridinis asmuo neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.
Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad bendrovės vadovas, atstovaudamas juridiniam asmeniui, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą, turi veikti rūpestingai, sąžiningai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3–528/2009). Nustatyta, kad G. K. nuo 2011 m. spalio 20 d. yra UAB (duomenys neskelbtini) vadovu, todėl G. K., kaip įmonės vadovas, būdamas atsakingas už UAB (duomenys neskelbtini) finansinę veiklą, privalėjo užtikrinti ir kontroliuoti, kad atsiskaitymai būtų vykdomi įstatymo numatyta eiliškumo tvarka, tačiau to nepadarė. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2022 m. vasario 21 d. duomenimis mokestinė nepriemoka 28822,16 Eur, kurią sudarė: 86,00 Eur mokestis už aplinkos teršimą (toliau - ATM) (skola susidarė nuo 2019 m. vasario 15 d.), 3,74 Eur ATM delspinigiai, 23204,39 Eur gyventojų pajamų mokestis (toliau - GPM) (skola susidarė nuo 2018 m. liepos 2 d.), 860,13 Eur GPM delspinigiai, 2494,00 Eur PVM (skola susidarė nuo 2019 m. rugsėjo 25 d.), Bendrovė 2019 m. lapkričio 17 d. pateikė patikslintą FR0600 deklaraciją), 364,83 Eur PVM delspinigiai, 44,77 Eur. Iš UAB (duomenys neskelbtini) kasos įrašų knygos, avansų apyskaitų, (duomenys neskelbtini), AB banko sąskaitos įplaukų ir išlaidų periodo ataskaitų, preliminarios Pelno (nuostolių) ataskaitos ir Balanso 2021 m. rugsėjo 30 d., kreditorių ir debitorių sąrašo, užpildytos turto anketos ir bendrovės vadovo paaiškinimo dėl mokesčių nemokėjimo ir atsiskaitymų su biudžetu, matyti, kad G. K., būdamas atsakingu už UAB (duomenys neskelbtini) finansinę veiklą ir žinodamas apie įmonės skolą valstybės biudžetui, darė mokėjimus kitiems kreditoriams (UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) autocentras, J. P., MB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini)). Vadovaujantis aukščiau paminėtu teisiniu reglamentavimu, kreditorių reikalavimai, susiję su mokesčiais valstybei, turi būti tenkinami pirmiau negu kitų kreditorių reikalavimai. Taigi iš to akivaizdu, kad G. K. turėjo žinoti ir žinojo apie savo vadovaujamos įmonės finansinę padėtį, t. y. kad gaunamų pajamų nepakanka atsiskaityti su visais kreditoriais, bei žinodamas apie įmonės skolą valstybės biudžetui, suprato, jog pirmiau atsiskaitydamas su kitais įmonės kreditoriais, kurie pagal eiliškumą CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies prasme yra žemiau nei VMI prie FM, o ne su VMI prie FM, nesilaikė CK 6.930¹ straipsnyje nustatytos atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais tvarkos ir tuo pažeidė kreditorės VMI prie FM teises bei kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumą ir tvarką.
Išanalizavęs ir įvertinęs įrodymų visumą, teismas pripažįsta esant įrodyta tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. K., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) vadovu, organizuodamas ir vykdydamas atsiskaitymus su kreditoriais, nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnyje numatytos atsiskaitymo su valstybe eiliškumo tvarkos. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnis reglamentuoja skolininko – fizinio ar juridinio asmens, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, atsiskaitymų eiliškumą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio 1 dalies 3 punkte imperatyviai numatyta, kad kai juridinis asmuo neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, trečiąja eile atsiskaitoma pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus, tačiau G. K. atstovaujama bendrovė, nesilaikydama CK 6.930¹ straipsnio nuostatų, vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais. Tokiu būdu G. K. pažeidė kreditoriaus – valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos – teises. G. K. kaltė dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumo pažeidimo, t. y. administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, įrodyta: Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 22-26), UAB (duomenys neskelbtini) finansinės atskaitomybės dokumentais (b. l. 8-9, 10-21), kita bylos medžiaga.
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, sudėtis, t. y. dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimo. Jam skirtina administracinė nuobauda.
G. K. atsakomybę už administracinį nusižengimą lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintinas jo prisipažinimas ir gailėjimasis (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę už administracinį nusižengimą sunkinančių aplinkybių nėra.
ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ANK 32 straipsnyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).
Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir padarymo aplinkybes – nusižengimas buvo padarytas nepiktybiškai, nesiekiant niekam pakenkti, kaip teismo posėdžio metu paaiškino pats G. K., jo vadovaujama įmonė UAB (duomenys neskelbtini) susidūrė su finansiniais sunkumais nuo 2016 m., kai civilinėje byloje buvo patrauktas atsakovu, taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kurios apsunkino įmonės veiklą, ko pasėkoje, sekė VMI prie FM ir Sodra uždėti areštai įmonės banko sąskaitoms, kas visiškai sutrikdė ir apsunkino įmonės veiklą, dėl ko nebuvo įmanoma vykdyti atsiskaitymų už darbui skirtas priemones, bei suteikti darbuotojams darbo, ėmė strigti visa įmonės veikla. Nors 2018 m. pabaigoje civilinėje byloje priimtas sprendimas buvo UAB (duomenys neskelbtini) naudai, tačiau, per beveik trejus metus, sukelti finansiniai apribojimai, stipriai neigiamai paveikė įmonės veiklą, dėl ko iš devynių įmonėje dirbusių darbuotojų, liko vienas, kurį taipogi planuojama atleisti mėnesio pabaigoje. Kadangi naudojimasis sąskaitomis buvo stipriai ribojamas, buvo nuspręsta grynaisiais pinigais nedidelėmis sumomis atsiskaitinėti su įmonės kreditoriais, kurie buvo reikalingi tęsiant įmonės veiklą. Visi atsiskaitymai su kreditoriais buvo vykdomi oficialiai viską nurodant įmonės finansiniuose dokumentuose, nesiekiant nieko nuslėpti ar išvengti mokesčių. Visą laikotarpį buvo tikimąsi, kad pavyks atstatyti įmonę ir pagerinti jos veiklą, iki naujų metų buvo sudaryta sutartis su Sodra, pradėtos mokėti įsiskolinimo įmokos, tačiau po naujų metų VMI prie FM atlikus įmonės operatyvų patikrinimą, viskas ėmė krypti bloga linkme ir visiškai sustabdė įmonės veiklos progresą. Nepaisant to, visą šį laiką įmonė stengėsi išlaikyti darbuotojus, mokėti jiems atlyginimus, pamažu stengėsi atsiskaityti su kreditoriais, buvo tikimasi, kad pagerėjus situacijai bus atsiskaityta ir su VMI prie F. Š. metu pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį Klaipėdos apygardos teisme yra iškelta Bendrovės bankroto byla, paskirtas Bendrovės bankroto administratorius. Atsižvelgtina ir į administracinėn atsakomybėn traukiamo G. K. asmenybę – byloje nėra duomenų, kad jis būtų baustas už administracinių nusižengimų padarymą, teismo posėdžio metu G. K. nurodė, kad anksčiau visada vykdydavo visas pareigas tinkamai, stengėsi sąžiningai užsidirbti pragyvenimui, plėtoti įmonės veiklą, suteikiant oficialias darbo vietas. Jo gaunamos pajamos yra tiek, kiek išsimoka sau už vadovavimą įmonei, tai yra apie 1000 eurų per mėnesį, iš kurių jis moka šeimoje turimus kreditinius įsipareigojimus, taip pat, kiek įmanoma įmonės mokesčius. Atsižvelgtina į atsakomybę lengvinančias aplinkybes bei į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Atsižvelgdamas į šioje byloje nustatytas aplinkybes, į paties nusižengimo padarymo aplinkybes ir į G. K. asmenybę, teismas daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir G. K. skirti švelnesnę nuobaudos rūšį, nei ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta. Teismo nuomone, net ir minimalios ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos nuobaudos skyrimas G. K. prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams. Vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, teismas sprendžia, jog administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, šiuo atveju gali būti pasiekti G. K. atžvilgiu pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskyrus švelnesnę nuobaudos rūšį, nei ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, - įspėjimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 34 straipsnio 6 dalimi, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 637 straipsniu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi,
nutaria:
G. K. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, padarymą, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalį, paskirti administracinę nuobaudą – įspėjimą.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.