- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-02-11
- Bylos Nr.
- 2A-69-372/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-41-3-00817-2012-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Burbulienė, Vytautas Kursevičius, Birutė Simonaitienė
- Ieškovas
- Č. V. K.
- Atsakovas
- D. K. J., N. B.
- Advokatai
- Muradas Bakanas, Virginija Kazlauskienė
- Kategorijos
- 50.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja A. Berniūnaitė Teisminio proceso Nr. 2-41-3-00817-2012-1
NUTARTIS
2014 m. vasario 11 d.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Burbulienės, Vytauto Kursevičiaus, Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Č. V. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-718-900/2013 pagal ieškovo Č. V. K. ieškinį atsakovams D. K. J. ir N. B., trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų atsakovų pusėje M. G., dėl nuomininko teisių ir pareigų pagal žemės nuomos sutartį perkėlimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas Č. V. K. 2012 m. birželio 11 d. kreipėsi į Šiaulių rajono apylinkės teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs prašė perduoti jam nuomininko teises ir pareigas pagal 2012 m. sausio 10 d. žemės nuomos sutartį, sudarytą tarp atsakovų D. K. J. ir N. B. (CK 6.482, 6.566 str., 2009 m. sausio 1 d. Žemės nuomos sutarties 15.1 p.), bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį grindė tuo, kad jis su atsakove D. K. J. 2009 m. sausio 1 d. 3 metų terminui (iki 2011 m. gruodžio 31 d.) buvo sudaręs 39 ha žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį. Pasibaigus 2009 m. sausio 1 d. žemės nuomos sutarties terminui, ieškovas pagrįstai tikėjosi, kad žemės nuomos sutartis su juo bus pratęsta, tačiau atsakovė D. K. J. 2012 m. sausio 10 d. ginčo turtą išnuomojo atsakovui N. B. 2012 m. sausio 10 d. žemės nuomos sutartis viešame registre įregistruota tik 2012 m. kovo 6 d. Ieškovas mano, kad 2012 m. sausio 10 d. žemės nuomos sutartis pažeidžia jo teisėtus lūkesčius, nes būtent jis - ankstesnis nuomininkas, tvarkingai vykdęs 2009 m. sausio 1 d. nuomos sutarties prievoles, turi pirmenybės teisę sudaryti žemės nuomos sutartį naujam terminui.
Ieškovo atstovė advokatė Virginija Kazlauskienė nurodė, kad 2009 m. sausio 1 d. žemės nuomos sutartis neterminuota; prašė 2012 m. sausio 10 d. žemės nuomos sutartį pripažinti negaliojančia, o 2012 m. sausio 2 d. ginčo žemės sklypo subnuomos sutartį pripažinti niekine.
Atsiliepimas
Atsakovai D. K. J. ir N. B. atsiliepimu į patikslintą ieškinį jo nepripažino ir prašė atmesti kaip nepagrįstą. Teigia, kad 2009 m. sausio 1 d. žemės nuomos sutartis baigėsi, suėjus sutartyje numatytam jos galiojimo terminui - 2011 m. gruodžio 31 d. (2009 m. sausio 1 d. žemės nuomos sutarties 13 p.). Tolesnis ieškovo naudojimasis ginčo turtu nedaro 2009 m. sausio 1 d. žemės sklypo nuomos sutarties neterminuota. Atsakovai 2012 m. sausio 10 d. pasirašė ginčo žemės sklypo nuomos sutartį, kuri įsigaliojo 2012 m. sausio 1 d. ir galioja iki 2017 m. sausio 1 d. Atsakovas N. B. ir ieškovas, kurio vardu veikė įgaliotinė R. Š., 2012 m. sausio 2 d. sudarė ginčo turto subnuomos sutartį, kuri galiojo iki 2012 m. rugsėjo 1 d. Vadinasi, ieškovas konkliudentiniais veiksmais išreiškė savo valią, jog neketina ginčo žemės sklypo nuomotis tiesiogiai iš atsakovės.
Trečiasis asmuo M. G. atsiliepimu į patikslintą ieškinį su ieškiniu nesutiko, remdamasis atsakovų atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodytais motyvais. Pažymėjo, kad, pasibaigus ieškovo ir atsakovo N. B. 2012 m. sausio 2 d. ginčo turto subnuomos sutarčiai, jis su atsakovu 2012 m. rugsėjo 17 d. sudarė ginčo turto subnuomos sutartį.
Atsakovų ir trečiojo asmens atstovas advokatas Muradas Bakanas nurodė, kad 2009 m. sausio 1 d. žemės nuomos sutartis netapo neterminuota, o baigėsi suėjus nustatytam terminui. Byloje nėra įrodymų, kad prieš baigiantis 2009 m. sausio 1 d. žemės nuomos sutarties terminui ieškovas, kaip profesionalus nuomos teisinių santykių dalyvis, būtų kreipęsis į atsakovę dėl naujos nuomos sutarties sudarymo, t. y. elgėsi pasyviai. Žemės sklypo savininkė neturi pareigos pranešti buvusiam nuomininkui apie nuomos sutarties sudarymą su kitu asmeniu. 2012 m. sausio 2 d. subnuomos sutartis negali būti pripažinti negaliojančia abinitio, nes yra įvykdyta, be to, atsakovė neprieštaravo tokiems atsakovo veiksmams. Nuomos sutarčių įregistravimo momentas nėra svarbus.
Atsakovų ir trečiojo asmens atstovas advokatas Muradas Bakanas teigė, kad jam klientų sumokėti honorarai atitinka Teisingumo ministro nustatytus įkainius ir nėra per dideli.
II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 9 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė atsakovei D. K. J. iš ieškovo Č. V. K. 1 100 Lt (vieną tūkstantį vieną šimtą litų) patirtų atstovavimo išlaidų dalį. Atsakovui N. B. iš ieškovo Č. V. K. priteisė 1 100 Lt (vieną tūkstantį vieną šimtą litų) patirtų atstovavimo išlaidų dalį. Trečiajam asmeniui M. G. iš ieškovo Č. V. K. priteisė 300 Lt (tris šimtus litų) patirtų atstovavimo išlaidų dalį. Priteisė iš ieškovo Č. V. K. į valstybės biudžetą 45,35 Lt (keturiasdešimt penkis litus 35 ct.) pašto išlaidų.
Teismas nurodė, kad tiek įstatyminės ( LR CK 6.482 straipsnio 1 d., 6.566 straipsnis), tiek sutartinės (2009 m. sausio 1 d. sudarytos žemės nuomos sutarties 15.1 punktas) teisės normos įtvirtina vienodas tris buvusio nuomininko pirmumo teisės atnaujinti žemės nuomos sutartį taikymo prielaidas: ankstesnės nuomos sutarties terminas turi būti pasibaigęs; su buvusiu nuomininku tokiomis pačiomis sąlygomis išsinuomoti žemę pretenduoja ir kiti asmenys; buvęs žemės nuomininkas tvarkingai vykdė pagal žemės nuomos sutartį prisiimtus įsipareigojimus.
Teismas nustatė, kad 2009 m. sausio 1 d. žemės nuomos sutartis buvo sudaryta 3 metams iki 2011 m. gruodžio 31 d. ir, remiantis 2009 m. sausio 1 d. žemės nuomos sutarties 13 punktu, 2011 m. m. gruodžio 31 d. suėjus nuomos sutarties terminui, baigėsi. Byloje nėra ginčo, kad ieškovas tvarkingai vykdė sutartines prievoles pagal 2009 m. sausio 1 d. žemės nuomos sutartį.
Teismas nurodė, kad 2009 m. sausio 1 d. žemės nuomos sutarties ir 2012 m. sausio 10 d. žemės nuomos sutarties esminės sąlygos skiriasi. Pagal 2009 m. sausio 1 d. žemės nuomos sutartį ieškovas turėjo mokėti po 300 Lt/ha žemės nuomos mokestį (2009 m. sausio 1 d. žemės nuomos sutarties 1.1 p.); pagal 2012 m. sausio 10 d. žemės nuomos sutartį atsakovas - mokėti po 350 Lt/ha žemės nuomos mokestį (2012 m. sausio 10 d. žemės nuomos sutarties 1.5 p.). Atsakovės vienintelis finansinis interesas buvo gauti kuo didesnę sumą už nuomojamą turtą, o kam šis turtas bus išnuomotas, jai nėra svarbu. 2012 m. sausio 10 d. žemės nuomos sutartimi atsakovas įsipareigojo mokėti didesnį nei ieškovas žemės nuomos mokestį (350 Lt/ha vietoj 300 Lt/ha). Taip pat skiriasi ginčo turto nuomos sutarties terminas: didesnį nuomos mokestį atsakovas įsipareigojo mokėti ilgesnį laiką, negu kad anksčiau buvo sulygęs ieškovas (5 metai vietoj 2-3 metų).Tiek nuomos kaina, tiek nuomos sutarties terminas turi įtakos galutiniam nuomos mokesčio dydžiui, kurį už išnuomotą turtą gaus jo savininkė. Atsakovės interesas gauti maksimalų nuomos mokestį yra pateisinamas, logiškas ir suderintas su atsakovo N. B. priešpriešine valia (sutikimu) už ginčo turtą ilgesnį laiką mokėti didesnį nuomos mokestį (bei vykdyti kitas nuomininko prievoles).
Teismas konstatavo, kad pagrindinės 2009 m. sausio 1 d. ir 2012 m. sausio 10 d. žemės nuomos sutarčių sąlygos nėra tapačios, todėl atsakovė pagrįstai sudarė ginčo turto nuomos sutartį su asmeniu, kuris jai pasiūlė palankesnes sąlygas. Kadangi ieškovas ir atsakovas pretendavo išsinuomoti ginčo turtą skirtingomis sąlygomis, t. y. nėra visų trijų LR CK 6.566 straipsnyje ir 2009 m. sausio 1 d. žemės nuomos sutarties 15.1 punkte numatytų taikymo prielaidų, ieškovas neturi pirmumo teisės atnaujinti žemės nuomos sutartį, o jei sudaryta kita sutartis – reikalauti perkelti nuomininko teises ir pareigas.
Teismas nepasisakė dėl ieškovo atstovės argumentų, susijusių su 2012 m. sausio 10 d. žemės nuomos sutarties pripažinimu negaliojančia, dėl argumentų, susijusių su 2012 m. sausio 2 d. žemės sklypo subnuomos sutarties pripažinimo niekine, nes. Teismas neanalizavo ieškovo atstovės motyvų, susijusių su ieškovo atliktu ginčo turto pagerinimu; su įvairių sutarčių sudarymo ir įregistravimo datomis.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė
Apeliaciniu skundu ieškovas Č. V. K. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti ieškovo Č. V. K. reikalavimą nuomininko teises ir pareigas pagal 2012 m. sausio 10 d. D. K. J. ir N. B. sudarytą žemės nuomos sutartį perkelti Č. V. K. Prašo iš atsakovų D. K. J. ir N. B. solidariai priteisti bylinėjimosi išlaidas, turėtas bylą nagrinėjant Šiaulių apylinkės teisme ir bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais:
Teismas klaidingai išaiškino šiuo atveju esminę nuomininko pirmumo teisės atnaujinti žemės nuomos sutartį prielaidą – sąlygas, kuriomis žemę pretenduoja išsinuomoti ankstesnis nuomininkas ir kiti asmenys. Teismo toks LR CK 6.566 straipsnyje įtvirtintos imperatyvios teisės normos, reglamentuojančios žemės nuomininko pirmumo teisę atnaujinti žemės nuomos sutartį, išaiškinimas yra neteisingas ir nepagrįstas. Teismo sprendimas atmesti ieškovo ieškinį vadovaujantis klaidinga ir nepagrįsta LR CK 6.566 straipsnio bei 2009 m. sausio 1 d. žemės nuomos sutarties 15.1 p. nuostatų interpretacija, esą Č. V. K. neturėjo pirmumo teisės išsinuomoti žemės, kadangi 2009 m. sausio 1 d. ir 2012 m. sausio 10 d. žemės nuomos sutarčių sąlygos skyrėsi iš esmės, yra visiškai nepagrįstas.Teismo sprendime nurodytas teiginys, esą aplinkybė, kad 2012 m. sausio 10 d. žemės nuomos sutartis yra naudingesnė nuomotojui dėl to, kad šioje sutartyje numatytas ilgesnis (5 metų) nuomos terminas, yra nepagrįstas, atsižvelgiant į tai, kad žemės ir žemės nuomos kaina Lietuvoje nuolat auga, būtent nuomininko, o ne nuomotojo interesus tinkamiau apsaugo ilgesnis nuomos terminas už tą pačią kainą;
3 ) Teismas neįvertino to, kad atsakovė buvo nesąžininga, sudarydama žemės nuomos sutartį ne su apeliantu, o su atsakovu N. B.. Apeliantas buvo suklaidintas, jis nežinojo tokios aplinkybės, kad subnuomos sutartis buvo sudaryta, dar nesant pačios nuomos sutarties;
4 ) Teismas neįvertino tos aplinkybės, kad realiai nuomos sutartys su atsakove visada buvo sudaromos gerokai vėliau, nei nurodoma jų tekste.
Atsiliepimas
Atsakovai D. K. J., N. B., trečiasis asmuo M. G. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Atsakovai ir trečiasis asmuo mano, kad apeliacinis skundas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Teigia, kad apeliantas Č. V. K. pirmumo teisės neturėjo, nes 2009 m. pasibaigus žemės nuomos sutarčiai, ieškovas nepretendavo sudaryti naujos sutarties, t.y. nebuvo pateikęs atsakovei D. K. J., kaip buvo susiformavusi tarp šalių praktika pasiūlymo sudaryti sutartį naujam terminui. Atsakovei minimoje sutartyje nebuvo numatyta prievolė informuoti ieškovą apie sudarytos sutarties atnaujinimą. D. K. J. nurodė, kad sutarčių sudarymo procese sąlygas diktavo apeliantas. Visų sutarčių sąlygos buvo šabloninės ir jas pateikdavo būtent pats apeliantas.
Atsakovai ir trečiasis asmuo teigia, kad pratęsti galima tik nepasibaigusią sutartį, t.y. apeliantas turėjo prašyti pratęsti žemės nuomos sutartį iki 2011 m. gruodžio 31 d., o ne 2012 m. kovo 27 d., nes faktiškai tai būtų tik naujos sutarties sudarymas, o ne senosios atnaujinimas, todėl negali būti taikoma pirmenybės teisė. Sutinka su Šiaulių apylinkės teismo nuomone, kad buvo sudaryta nauja žemės nuomos sutartis kitomis sąlygomis ir tai atitiko nuomotojos (atsakovės) D. K. J. interesus, kai pasibaigus nuomos terminui, Č. V. K. nepretendavo sudaryti naujos žemės nuomos sutarties. Kad Č. V. K. neketino atnaujinti žemės sklypo nuomos sutartį, įrodo jo veiksmai – su naujuoju nuomininku (atsakovu N. B.) apeliantas sudarė tos pačios žemės subnuomos sutartį, o vėliau pagal šią sutartį atsakovui N. B. sumokėjo subnuomos mokestį. Tokie apelianto veiksmai įrodo, kad jis sutiko su D. K. J. ir N. B. sudaryta žemės nuomos sutartimi.
Atsakovai ir trečiasis asmuo nurodo, kad apeliantas nepateikė duomenų apie tai, kad būtų pateikęs prašymą, pranešimą ar sutarties šabloną paskutinei sutarčiai atnaujinti. Šią aplinkybę pripažino ir apelianto atstovė, nurodydama, kad nuomos sutartis nebuvo parengta ir nebuvo jai išsiųsta.
Atsakovė D. K. J. teigia, kad ji nežinojo apie žemės užsėjimą ir nemano, kad apelianto teiginys, esą savavališkas žemės užsėjimas yra pakankama priežastis jai suprasti, kad jis pageidauja pratęsti nuomos santykius. Apelianto niekas nevertė sudaryti subnuomos sutartį.
Atsiliepime į apeliacinį skundą teigiama, kad atsakovei D. K. J. sudarius žemės nuomos sutartį su atsakovu N. B., nebuvo pažeisti apelianto lūkesčiai ir teisės, nes apeliantas nepretendavo sudaryti naujos žemės nuomos sutarties.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
Motyvuojamoji dalis
ir teisiniai argumentai
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 straipsnis).
Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančias aplinkybes, pagal surinktų įrodymų visetą padarė pagrįstas išvadas. CK 6.566 straipsnyje nustatyta, kad pirmumo teisė buvusiam nuomininkui atsiranda tada, kai tokiomis pat sąlygomis išsinuomoti žemę pretenduoja ir kiti asmenys. Šiuo gi atveju apeliantas aiškiai žinojo, kad neišreiškė intereso nuomotis atsakovei priklausantį žemės sklypą ir iki 2012-06-11 nesikreipė į teismą. A. N. B. ir apelianto įgaliotas asmuo R. Š. 2012-01-02 sudarė terminuotą Žemės subnuomos sutartį Nr.7, kuri galiojo iki 2012-09-01 (b.l.42-43). Vykdydamas šią sutartį, apeliantas atsakovui N. B. sumokėjo nuompinigius (b.l.100). Tokiu atveju apeliantas neteko teisės jos ginčyti (CK 1.79 straipsnio 1 dalis). Apelianto atstovės nurodytas reikalavimas jo atstovės ir atsakovo N. B. 2012-01-02 sudarytą subnuomos sutartį pripažinti niekine praranda prasmę, kadangi ji ne tik pasirašyta, bet ir įvykdyta. Atsakovė D. K. J. teismo posėdyje patvirtino, kad dėl žemės nuomos į ją visada kreipdavosi būtent apeliantas, jis buvo aktyvioji prieš tai sudarytų sandorių šalis. Iš apelianto rašto, kuris buvo išsiųstas 2012-02-29, atsakovei (b.l.10) galima daryti išvadą, kad jis galimai ketino sudaryti nuomos sutartį tokiomis pat sąlygomis, kaip buvo prieš tai buvusioje sutartyje, t.y. mokėti 300 Lt už hektarą nuompinigių. Atsakovės interesas buvo aiškus, ji už savo turtą pagrįstai siekė gauti kiek įmanomai didesnio pelno. Įvertinus anksčiau išvardintus apelianto veiksmus (t.y., neveikimą), kolegija daro išvadą, kad jo teisėti lūkesčiai nebuvo pažeisti, nes jis net nesiūlė atsakovei derinti nuomos kainos.Teismo posėdyje atsakovė patvirtino, kad apeliantas visada diktavo savo sąlygas (b.l.113).Apeliantas turi didelę sutarčių sudarymo patirtį, yra stambus ūkininkas, 11 metų nuomojęs atsakovei priklausančią žemę. Kaip nurodyta apeliaciniame skunde, jis net ketino šią žemę pirkti. Tačiau pats faktas, kad į atsakovę jis pirmą kartą kreipėsi tik po 2012-02-29 (b.l.14), rodo, kad aktyvaus siekio išsinuomoti ginčijamą žemės sklypą iš apelianto pusės nebuvo. Pasirašydamas subnuomos sutartį 2012-01-02, apeliantas niekaip neišreiškė savo valios sudaryti nuomos sutartį. Negalima nuneigti to fakto, kad pagal CK 6.482 straipsnio 2 dalyje numatytą sąlygą atsakovė turėjo pranešti apeliantui apie ketinimą sudaryti nuomos sutartį naujam terminui, tačiau sutartyse ši pareiga nebuvo įrašyta (b.l.6-7,11-12).Kadangi sutarčių projektus ruošė pats apeliantas, jis turėjo galimybę šią nuostatą detalizuoti. Apeliantas irgi nebuvo pakankamai aktyvus, nors daug metų sudarinėjo nuomos sutartis su atsakove ir turėjo galimybę iš anksto numatyti, kad tos pačios žemės nuomos sutartiessudaryti gali siekti ir kiti asmenys. Atsakovė patvirtino, kad nuompinigius iš apelianto gavo 2011-12-02 (b.l.113). Tokiu atveju apeliantas turėjo galimybę laiku išsiaiškinti šalių valią dėl tolesnio nuomos santykių tęsimo, tačiau to nepadarė.
Kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad N. B. pasiūlyta nuomos sutartis yra palankesnė atsakovei. Kokios sutarties sąlygos yra palankesnės būtent atsakovei, turi apsispręsti tik ji pati. Apelianto išdėstyti motyvai apeliaciniame skunde šiuo klausimu negali būti svarbūs, kadangi atsakovė yra laisva apsispręsti dėl sutartų sąlygų tinkamumo jai. Pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą šiuo klausimu, vadovavosi atsakovės paaiškinimais, kurie yra vieni iš įrodymų (CPK 177 straipsnis). Šiuo atveju visiškai nesvarbu, kam ketina naudoti žemės sklypą atsakovas N. B. (pats dirbti žemę ar ją subnuomoti), taip pat byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovė D.K.J. prieštarauja subnuomos sutarties sudarymui. Apeliantas nėra atsakovės įgaliotas ginti jos interesus. Tai liečia ir apelianto argumentą, kad sudarydamas nuomos sutartį, atsakovas N. B. buvo priverstas sutikti su didesne kaina ir patirti nuostolius. Kaip matyti iš teismo posėdžio protokolo, atsakovas N. B. kalbėjo apie galimus nuostolius, atsiradusius ne iš nuomos, o iš subnuomos santykių (b.l.113).
Apelianto argumentas, kad atsakovė buvo nesąžininga, sudarydama žemės nuomos sutartį su atsakovu N. B., yra nepagrįstas. Atvirkščiai, išnuomodama žemę kitam asmeniui, atsakovė įvertino tą aplinkybę, kad apeliantui turi būti suteikta galimybė nuimti derlių, t.y. nupjauti žieminius kviečius. Apelianto argumentas, kad vien ta aplinkybė, kad jis buvo apsėjęs laukus, rodo, kad jis ketino toliau tęsti nuomos santykius, atmestinas. Sudarant nekilnojamojo turto nuomos sutartis, būtina rašytinė forma (CK 6.478 straipsnio 1 dalis). Taigi, galimybės konkliudentiniais veiksmais savo valios išreikšti įstatymas nenumato.
Esant tokioms aplinkybėms, kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo motyvais panaikinti sprendimą nėra pagrindo.
Atmetant apeliacinį skundą, kolegija išsprendžia bylinėjimosi išlaidų klausimą. Šiuo atveju kalbama apie advokato pagalbos išlaidas (CPK 98 straipsnis). Kolegija sprendžia, kad tokios bylinėjimosi išlaidos turi būti realios. Šiuo gi atveju kolegija negali įvertinti jų realumo, kadangi Pinigų priėmimo kvitas yra nepasirašytas to asmens, kuris sumokėjo pinigus (b.l.185). Nenurodžius mokėtojo rekvizitų, niekaip neįmanoma nustatyti, kokioje byloje buvo mokama advokatui, kas konkrečiai pinigus mokėjo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija
nutarė:
Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.