Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo teisėja Alma Berniūnaitė,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Č. V. K. ieškinį atsakovams D. K. J. ir N. B., trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų atsakovų pusėje M. G., dėl nuomininko teisių ir pareigų pagal žemės nuomos sutartį perkėlimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje ieškovo atstovė advokatė V. K. patikslintą ieškinį palaikė ir papildomai nurodė, kokia buvo nusistovėjusi ginčo žemės sklypo nuomos sutarčių pratęsimo naujam terminui praktika. Bylos nagrinėjimo iš esmės metu ieškovo atstovė pakeitė patikslinto ieškinio faktinį pagrindą, t. y. laikėsi pozicijos, kad 2009 m. sausio 1 d. žemės nuomos sutartis neterminuota; prašė 2012 m. sausio 10 d. žemės nuomos sutartį pripažinti negaliojančia; o baigiamųjų kalbų metu prašė 2012 m. sausio 2 d. ginčo žemės sklypo subnuomos sutartį pripažinti niekine, nes atsakovas N. B. subnuomos sutartį sudarė nebūdamas ginčo žemės sklypo nuomininku ir neturėdamas žemės sklypo savininkės (atsakovės D. K. J.) įgaliojimo.

Tuo atveju, jeigu ieškinys bus atmestas, ieškovo atstovė prašė sumažinti priešingai pusei ir trečiajam asmeniui priteistinas atstovavimo išlaidas, nes jos pernelyg didelės.

Teismo posėdyje atsakovė D. K. J. papasakojo, kokia buvo nusistovėjusi ginčo žemės sklypo nuomos sutarties pratęsimo su ieškovu praktika; kaip ji susipažino su atsakovu N. B. ir kodėl, pasibaigus 2009 m. sausio 1 d. žemės nuomos sutarties terminui, su N. B. sudarė žemės nuomos sutartį, t. y. nepratęsė ginčo žemės sklypo nuomos sutarties su ieškovu.

Teismo posėdyje atsakovas N. B. paaiškino, kokiomis aplinkybėmis susitiko su atsakove D. K. J. ir susitarė dėl ginčo žemės sklypo nuomos sutarties sudarymo, kodėl ginčo turtą subnuomojo iš pradžių ieškovui, paskui – trečiajam asmeniui.

Teismo posėdyje trečiasis asmuo M. G. nurodė, kokiais sumetimais ginčo žemės sklypą subnuomojo iš atsakovo.

Teismo posėdyje atsakovų ir trečiojo asmens atstovas advokatas M. Bakanas akcentavo, kad 2009 m. sausio 1 d. žemės nuomos sutartis ne tapo neterminuota, o baigėsi suėjus nustatytam terminui. Byloje nėra įrodymų, kad prieš baigiantis 2009 m. sausio 1 d. žemės nuomos sutarties terminui ieškovas, kaip profesionalus nuomos teisinių santykių dalyvis, būtų kreipęsis į atsakovę dėl naujos nuomos sutarties sudarymo, t. y. elgėsi pasyviai. Žemės sklypo savininkė neturi pareigos pranešti buvusiam nuomininkui apie nuomos sutarties sudarymą su kitu asmeniu. 2012 m. sausio 2 d. subnuomos sutartis negali būti pripažinti negaliojančia ab initio, nes yra įvykdyta (100 b. l.), be to, atsakovė neprieštaravo tokiems atsakovo veiksmams. Nuomos sutarčių įregistravimo momentas nėra svarbus. Klientų jam sumokėti honorarai atitinka Teisingumo ministro nustatytus įkainius ir nėra per dideli.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmetamas.

Šiaulių rajono apylinkės teismas 2012 m. birželio 18 d. nutartyje dėl ieškinio trūkumų šalinimo (20-21 b. l.) atkreipė ieškovo dėmesį, kad jis prašo taikyti du tarpusavyje nesuderinamus potencialiai pažeistų subjektinių teisių gynimo būdus, kurie vienas kitą paneigia, ir nurodė pasirinkti vieną iš jų. 2012 m. birželio 25 d. patikslintu ieškiniu ieškovas prašė perduoti jam nuomininko teises ir pareigas pagal atsakovų 2012 m. sausio 10 d. pasirašytą žemės nuomos sutartį, nes, jo nuomone, turi pirmenybės teisę sudaryti ginčo žemės sklypo nuomos sutartį naujam terminui. Todėl teismas neanalizuoja ir nepasisako dėl to, ar yra pagrindo laikyti, kad 2009 m. sausio 1 d. ginčo turto nuomos sutartis tapo neterminuota ir po 2011 m. gruodžio 31 d. tęsiasi toliau.

Iš ieškovo pateiktų žemės nuomos sutarčių nustatyta, kad jis 1999-2011 m. nuomojosi iš atsakovės du žemės sklypus, kurių bendras plotas 39 ha (25 ha + 14 ha) (6-9, 11-12, 63-74 b. l.) (paprastumo dėlei jie vadinami vienu sklypu). Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas, ar atsakovė pažeidė CK 6.482 ir 6.566 straipsnius bei 2009 m. sausio 1 d. žemės nuomos sutarties 15.1 punktą, kurie reglamentuoja ieškovo pirmumo teisę sudaryti žemės nuomos sutartį, todėl yra teisinis pagrindas perduoti ieškovui nuomininko teises ir pareigas pagal atsakovų 2012 m. sausio 10 d. sudarytą žemės nuomos sutartį.

CK 6.482 straipsnio 1 dalis nustato, kad nuomininkas, tvarkingai vykdęs pagal nuomos sutartį prisiimtas pareigas, pasibaigus sutarties terminui turi pirmenybės teisę palyginti su kitais asmenimis atnaujinti sutartį; 6.566 straipsnis - kai žemės nuomos sutarties terminas pasibaigęs ir su buvusiu nuomininku tokiomis pat sąlygomis išsinuomoti žemę pretenduoja ir kiti asmenys, pirmumo teisę sudaryti naują žemės nuomos sutartį turi buvęs tos žemės nuomininkas, jei jis tvarkingai vykdė pagal žemės nuomos sutartį prisiimtus įsipareigojimus. Paskutinės tarp ieškovo ir atsakovės 2009 m. sausio 1 d. sudarytos žemės nuomos sutarties 15.1 punktas atkartoja CK 6.566 straipsnio nuostatas.

Taigi tiek įstatyminė, tiek sutartinė teisės normos įtvirtina vienodas tris buvusio nuomininko pirmumo teisės atnaujinti žemės nuomos sutartį taikymo prielaidas: ankstesnės nuomos sutarties terminas turi būti pasibaigęs; su buvusiu nuomininku tokiomis pačiomis sąlygomis išsinuomoti žemę pretenduoja ir kiti asmenys; buvęs žemės nuomininkas tvarkingai vykdė pagal žemės nuomos sutartį prisiimtus įsipareigojimus.

2009 m. sausio 1 d. žemės nuomos sutartis buvo sudaryta 3 m. iki 2011 m. gruodžio 31 d. (2009 m. sausio 1 d. žemės nuomos sutarties 1.2 p., 6-9 b. l.) ir, remiantis 2009 m. sausio 1 d. žemės nuomos sutarties 13 punktu, 2011 m. m. gruodžio 31 d. suėjus nuomos sutarties terminui, baigėsi.

Byloje nėra ginčo, kad ieškovas tvarkingai vykdė sutartines prievoles pagal 2009 m. sausio 1 d. žemės nuomos sutartį.

Tačiau 2009 m. sausio 1 d. žemės nuomos sutarties ir 2012 m. sausio 10 d. žemės nuomos sutarties esminės sąlygos skiriasi. Pagal 2009 m. sausio 1 d. žemės nuomos sutartį ieškovas turėjo mokėti po 300 Lt/ha žemės nuomos mokestį (2009 m. sausio 1 d. žemės nuomos sutarties 1.1 p.); pagal 2012 m. sausio 10 d. žemės nuomos sutartį atsakovas - mokėti po 350 Lt/ha žemės nuomos mokestį (2012 m. sausio 10 d. žemės nuomos sutarties 1.5 p., 39-41 b. l.).

Pasak atsakovės, jai nėra skirtumo, kam išnuomoti ginčo turtą, ji turi vienintelį – finansinį – interesą gauti kuo didesnę sumą už nuomojamą turtą. Visų nuomos sutarčių, sudarytų su ieškovu nuo 1999 m., sąlygos buvo tos pačios, išskyrus nuomos kainą. Ieškovas mokėjo labai žemą kainą (po 50, 100, 150 litų už vieną hektarą), kurią paskutiniu metu - 2009 m. – buvo padidinęs iki 300 Lt/ha; nuolat skųsdavosi, kad žemė akmenuota (112-113 b. l.). Atsakovės teiginius apie ieškovo mokėtiną nuomos kainą ir jos palaipsninį didinimą patvirtina 1999 m., 2001 m., 2003 m., 2005 m. ginčo žemės sklypo nuomos sutartys (63-74 b. l.).

Kaip minėta, 2012 m. sausio 10 d. žemės nuomos sutartimi atsakovas įsipareigojo mokėti didesnį nei ieškovas žemės nuomos mokestį (350 Lt/ha vietoj 300 Lt/ha). Taip pat skiriasi ginčo turto nuomos sutarties terminas: didesnį nuomos mokestį atsakovas įsipareigojo mokėti ilgesnį laiką, negu kad anksčiau buvo sulygęs ieškovas (5 m. vietoj 2-3 m.).

Tiek nuomos kaina, tiek nuomos sutarties terminas turi įtakos galutiniam nuomos mokesčio dydžiui, kurį už išnuomotą turtą gaus jo savininkė. Atsakovės interesas gauti maksimalų nuomos mokestį yra pateisinamas, logiškas ir suderintas su atsakovo N. B. priešpriešine valia (sutikimu) už ginčo turtą ilgesnį laiką mokėti didesnį nuomos mokestį (bei vykdyti kitas nuomininko prievoles). Teismas konstatuoja, kad pagrindinės 2009 m. sausio 1 d. ir 2012 m. sausio 10 d. žemės nuomos sutarčių sąlygos nėra tapačios, todėl atsakovė pagrįstai sudarė ginčo turto nuomos sutartį su asmeniu, kuris jai pasiūlė palankesnes sąlygas. Kadangi ieškovas ir atsakovas pretendavo išsinuomoti ginčo turtą skirtingomis sąlygomis, t. y. nėra visų trijų CK 6.566 straipsnyje ir 2009 m. sausio 1 d. žemės nuomos sutarties 15.1 punkte numatytų taikymo prielaidų, ieškovas neturi pirmumo teisės atnaujinti žemės nuomos sutartį, o jei sudaryta kita sutartis – reikalauti perkelti nuomininko teises ir pareigas.

Teismas nepasisako dėl ieškovo atstovės argumentų, susijusių su 2012 m. sausio 10 d. žemės nuomos sutarties pripažinimu negaliojančia dėl šių priežasčių. Pirma, toks materialinis reikalavimas nesuformuluotas nei pirminiame, nei patikslintame ieškinyje, nors turi būti rašytinis (CPK 135 ir 141 str.); antra, 2012 m. sausio 10 d. žemės nuomos sutartį pripažinus negaliojančia, išnyktų teorinės prielaidos reikalauti perkelti ieškovui nuomininko teises ir pareigas pagal negaliojančia pripažinta 2012 m. sausio 10 d. žemės nuomos sutartį. Taip pat nepasisako dėl argumentų, susijusių su 2012 m. sausio 2 d. žemės sklypo subnuomos sutarties pripažinimu niekine, nes subnuomos sutartį iš vienos pusės pasirašė M. G., kuris procese turi trečiojo asmens, o ne atsakovo statusą, be to, subnuomos sutartis tiesiogiai neįeina į šios bylos nagrinėjimo dalyką. Galiausiai teismas neanalizuoja ieškovo atstovės motyvų, susijusių su ieškovo atliktu ginčo turto pagerinimu; su įvairių sutarčių sudarymo ir įregistravimo datomis, nes, atsižvelgiant į patikslinto ieškinio dalyką, šios aplinkybės neturi esminės teisinės reikšmės.

Atsakovai ir trečiasis asmuo vedė bylą per atstovą advokatą M. Bakaną (44-45, 95 b. l.). Kiekvienas iš jų sumokėjo savo atstovui po 1 815 Lt honorarą (104-106 b. l.), iš viso – 5 445 Lt.

Atsakovų vardu jų atstovas rengė du procesinius dokumentus: atsiliepimą į patikslintą ieškinį (33-36 b. l.) ir atsikirtimą į ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (53-55 b. l.), pastarąjį dokumentą teismas atsisakė priimti kaip pateiktą procesiškai pavėluotai. Trečiojo asmens vardu atstovas rengė atsiliepimą į patikslintą ieškinį (91-92 b. l.), kuriuo davė nuorodas į atsakovų atsiliepimą į patikslintą ieškinį. Be to, advokatas M. Bakanas dalyvavo 2012 m. lapkričio 16 d. teismo posėdyje (79-80 b. l.), kurio trukmė – 31 min., 2013 m. vasario 1 d. teismo posėdyje (111-114 b. l.), kurio trukmė – 1 val. 30 min.; 2013 m. balandžio 19 d. teismo posėdyje (115 b. l.), kurio trukmė – 10 min.; 2013 m. rugsėjo 2 d. teismo posėdyje, kurio trukmė – 45 min.; bendra dalyvavimo teismo posėdžiuose trukmė neviršija 3 val.

Byloje pareikštas vienas materialinis reikalavimas, byla susideda iš vieno tomo, tad, teismo nuomone, ji nėra nei ypatingai sunki pagal reikalavimų skaičių ar ginčo esmę, nei didelės apimties.

Įvertinęs atsakovo ir trečiojo asmens atstovo darbo ir laiko aptariamoje byloje sąnaudas, teismas daro išvadą, kad priteisti iš ieškovo po 1 815 Lt honorarą būtų neprotingai didelė suma, todėl jį atitinkamai mažina. Už procesinių dokumentų parengimą priteisia atsakovams po 800 Lt (bendra suma – 1 600 Lt), už procesinio dokumento parengimą trečiajam asmeniui – simbolinį 50 Lt; už dalyvavimą teismo posėdžiuose – po 100 Lt/val., iš viso už dalyvavimą teismo posėdžiuose – 850 Lt [(3 val. x 2 atsakovai x 100 Lt/val.) + (2,5 val. x 1 trečiasis asmuo x 100 Lt/val.), bendra iš ieškovo priteistina honoraro suma siekia 2 500 Lt (Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ 2, 8.2, 8.18 ir 9 p.).

Nagrinėjamoje byloje susidarė 45,35 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Jos į valstybės biudžetą priteisiamos iš ieškovo, kaip bylą pralaimėjusios šalies (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str. 1 ir 6 d., Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 185, 259, 263-267, 268-270 ir 301, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei D. K. J. iš ieškovo Č. V. K. 1 100 Lt (vieną tūkstantį vieną šimtą litų) patirtų atstovavimo išlaidų dalį.

Priteisti atsakovui N. B. iš ieškovo Č. V. K. 1 100 Lt (vieną tūkstantį vieną šimtą litų) patirtų atstovavimo išlaidų dalį.

Priteisti trečiajam asmeniui M. G. iš ieškovo Č. V. K. 300 Lt (tris šimtus litų) patirtų atstovavimo išlaidų dalį.

Priteisti į valstybės biudžetą iš ieškovo Č. V. K. 45,35 Lt (keturiasdešimt penkis litus 35 ct.) pašto išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per šį apylinkės teismą.