Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Sigitas Bagdonavičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-574-366/2013

Teisėjas Gytis Stasevičius Teisminio proceso Nr. 1-50-3-00011-2012-6

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2013 m. rugsėjo 10 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Sigito Bagdonavičiaus, teisėjų Evaldo Vanago ir Bronės Vidzėnienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal V. P. apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 6 d. nutarties, kuria privataus kaltinimo byla pagal nukentėjusiosios J. S. skundą, kuriuo V. P. kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 1 d., 155 str. 1 d., nutraukta ir bylos medžiaga perduota Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros vyriausiajam prokurorui.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

V. P. buvo kaltinama tuo, kad 2012 m. rugpjūčio 1 d., apie 11 val., Utenos r., Saldutiškio sen., (duomenys neskelbtini) k., nukentėjusiajai J. S. vaikštant su sūnumi J. S. ir prasilenkiant su V. P., ji kažką garsiai sušukusi griebė už kaklo ir parvertusi ant žemės, sugriebusi už rankų ją tampė. Bandant telefonu išsikviesti pagalbą V. P. bandė atimti telefoną ir vėl partrenkė ant žemės ir dėl kaklo dešinėje pusėje židinio ruožų pavidalo 4x2,8 cm dydžio raudonų nubrozdinimų, pasidengusių plonais įdubusiais šašeliais, išsidėsčiusių juostomis, dešinio žasto nugariniame šoniniame paviršiuje viduriniame trečdalyje analogiškų 2x3,5 cm nubrozdinimų, kairio žasto kraujosruvos, padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Be to, ji buvo kaltinama tuo, kad 2012 m. liepos 29 d., apie 23 val., Utenos r., Saldutiškio sen., (duomenys neskelbtini) k., įsiveržusi į kambarį J. S. išvadino necenzūriniais žodžiais, dviejų nepilnamečių vaikų akivaizdoje; taip pat 2012 m. liepos 30 d., dienos metu, sodybos esančios Utenos r., Saldutiškio sen., (duomenys neskelbtini) k., kieme, išvadino J. S. necenzūriniais žodžiais, brolio G. Š., jo sutuoktinės V. ir dviejų nepilnamečių vaikų akivaizdoje; taip pat 2012 m. liepos 31 d., dienos metu, sodybos, esančios Utenos r., Saldutiškio sen., (duomenys neskelbtini) k., kieme, išvadino J. S. necenzūriniais žodžiais jos brolio šeimos akivaizdoje, sesers R. U., jos sutuoktinio R., dviejų jų vaikų, taip pat sesers vyro brolio V. U., jo sutuoktinės A. ir dviejų vaikų akivaizdoje.

Apeliantė kategoriškai neigia turėjusi fizinį kontaktą su nukentėjusiąja, jos (V. P.) teigimu, jos tiesiog prasilenkė. Pažymi, kad sumušti nukentėjusiąją, o būtent griebti už gerklės ir pargriauti, ji negalėjo, nes, kaip matyti iš 2012-10-15 medicininio įrašo, dėl 2012-02-14 patirto kairės rankos riešo lūžio, jai labai skaudėjo kairę ranką. Netikėti šiais duomenimis, pasak apeliantės, nėra pagrindo, nes liudytoja L. G., jos gydytoja, patvirtino, kad traumuotas riešas iki galo nėra sugijęs ir nesugis, taip pat nurodė mananti, kad esama sveikatos būklė trukdytų užpulti žmogų. Tuo tarpu liudytojas ekspertas S. F. paaiškino, kad nukentėjusiajai padaryti sužalojimai galėjo būti padaryti ir prieš parą, t. y. žymiai ankščiau nei nurodyta specialisto išvadoje, bei tikėtina, kad sužalojimai kaklo dešinėje padaryti nagais ar nukritus ant šakos. Apeliantės teigimu, vertinant liudytojų J. B., G. Š. parodymus, juose matyti prieštaravimai dėl nukentėjusiosios patirtų sužalojimų (liudytojas J. B. parodė, kad matė nukentėjusiosios sužalotą veidą, matė nagais įdrėkstą žandą, tuo tarpu liudytojas G. Š. parodė, kad nukentėjusiajai buvo sužalotos rankos), todėl šių asmenų parodymais apylinkės teismas nepagrįstai konstatavo, jog nukentėjusiąją sužalojo būtent ji. Pasak apeliantės, teismas padarė tokią nepagrįstą išvadą, vertindamas minėtus duomenis nesilaikydamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 str. 5 d. įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, išsamiai ir nešališkai neišnagrinėjęs visų bylos aplinkybių, neanalizavęs ir nevertinęs įrodymų visumos.

Teismo posėdyje gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

BPK 407 str. numatytos nusikalstamos veikos, dėl kurių procesas vyksta privataus kaltinimo tvarka. Į šių veikų sąrašą patenka ir BK 140 str. 1 d. bei BK 155 str. numatytos nusikalstamos veikos. Procesas privataus kaltinimo bylose pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas. Ikiteisminis tyrimas privataus kaltinimo bylose neatliekamas, procesas pradedamas paduodant skundą ar pareiškimą pirmosios instancijos teismui. BPK 409 str. numatytos išimtys, kai paaiškėjus, jog galėjo būti padaryta BPK 407 str. nurodyta veika, procesas vyksta ne privataus kaltinimo, o įprasta tvarka. BPK 409 str. 4 d. įpareigoja teismą, privataus kaltinimo tvarka nagrinėjamoje byloje paaiškėjus, kad kaltinamasis galimai yra padaręs nusikalstamą veiką, dėl kurios turi būti palaikomas valstybinis kaltinimas, privataus kaltinimo procesą nutraukti ir bylos medžiagą perduoti prokurorui.

Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, Utenos rajono apylinkės teisme 2012-08-13 buvo gautas nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. S. skundas, kuriuo ji prašė pradėti baudžiamąjį procesą privataus kaltinimo tvarka ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn V. P. dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 str. 1 d. ir 155 str. 1 d., padarymo, priteisti iš V. P. 4000 Lt neturtinės žalos atlyginimą bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Utenos rajono apylinkės teismas, nustatęs, kad V. P. veiksmuose galimai yra požymiai nusikaltimo, numatyto BK 284 str. 1 d., dėl kurio turi būti palaikomas valstybinis kaltinimas, t. y. dėl šios nusikalstamos veikos bylos privataus kaltinimo tvarka nėra nagrinėjamos, skundžiama 2013-06-06 nutartimi privataus kaltinimo bylos procesą nutraukė ir medžiagą perdavė Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros vyriausiajam prokurorui.

Nesutikdama su šiuo teismo sprendimu V. P. pateikė apeliacinį skundą, kuriame iš esmės ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą, teigia, kad ji apskritai neturėjo jokio kontakto su nukentėjusiąja, juo labiau neatliko jokių BK 284 str. 1 d. dispozicijoje nurodytų veiksmų ir viešosios tvarkos nepažeidė, prašo panaikinti apylinkės teismo nutartį ir priimti naują - išteisinamąjį nuosprendį bei atmesti nukentėjusiosios J. S. civilinį ieškinį. Tačiau pažymėtina, kad šiuo atveju pagal V. P. apeliacinio skundo reikalavimą priimti naują - išteisinamąjį nuosprendį kolegija neturi jokio teisinio pagrindo, nes V. P. skundžiama teismo nutartimi nėra pripažinta kalta dėl jokios nusikalstamos veikos. Taip pat kolegija, vengdama iš anksto daryti įtaką galimiems ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo sprendimams tolesnėje proceso eigoje, bei siekdama nepažeisti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. įtvirtinto nekaltumo prezumcijos principo, numatančio, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, nepasisako dėl apeliacinių skundų argumentų, kuriais V. P. ginčija įrodymų vertinimą ir neigia savo kaltę dėl bet kokios nusikalstamos veikos, įskaitant ir viešosios tvarkos pažeidimą, padarymo, kadangi, nutraukus privataus kaltinimo procesą ir bylą perdavus prokurorui, visi baudžiamojo proceso pradžios, eigos ir užbaigimo klausimai bus bendra baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka sprendžiami iš naujo. Pažymėtina, kad bylą perdavus prokurorui atlikti ikiteisminį tyrimą bendra tvarka, sudaromos prielaidos tinkamai įgyvendinti baudžiamojo proceso tikslus, siekiant nustatyti tiesą byloje. Ikiteisminio tyrimo metu pareigūnai privalo surinkti ir kruopščiai ištirti visus – tiek asmenį kaltinančius, tiek jį teisinančius duomenis, tam kad būtų galima byloje priimti tinkamą procesinį sprendimą – surašyti kaltinamąjį aktą ir bylą perduoti į teismą arba bylą nutraukti.

Esant pirmiau aptartoms aplinkybėms kolegija daro išvadą, kad pagrindo tenkinti V. P. apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

V. P. apeliacinį skundą atmesti.