Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-02-20 · Civilinė byla Nr. 2A-536-560/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-02-20
Bylos Nr.
2A-536-560/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Romualda Janovičienė, Dainius Rinkevičius, Dalia Kačinskienė
Atsakovas
R. M.
Ieškovas
R. K.
Civilinė byla Nr. 2A-536-560/2013Teisminio proceso Nr. 2-02-3-09284-2010-3Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 75.8; 78.2.1; 121.18
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. vasario 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Romualdos Janovičienės, Dalios Kačinskienės ir Dainiaus Rinkevičiaus ( kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. K. patikslintą ieškinį atsakovui R. M. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, išvadą teikianti institucija- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė R. K. pateikė teismui ieškinį dėl santuokos nutraukimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, kuri vėliau patikslino. Nurodė, kad su atsakovu R. M. susituokė 1994-06-24. Santuokoje 2000-12-27 gimė dukra D. J. M.. Ieškovė taip pat nurodė, kad santuokoje buvo įgytas turtas: 1) 1/6 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini); 2) negyvenamoji patalpa, esanti (duomenys neskelbtini); 3) žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini); 4) R. M. įmonė „FLUXUS LINEA“; 5) lengvasis automobilis Mazda 323, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 6) lengvasis automobilis Peugeot 405, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Pažymėjo, kad santuokinio gyvenimo pradžioje su atsakovu sugyveno gerai, tačiau gyvenant santuokoje išryškėjo atsakovo skirtingas požiūris į šeimą, materialines ir dvasines vertybes. Tarp jų susiklostė itin sudėtingi ir konfliktiški tarpusavio santykiai. Nurodė, kad atsakovas santuokos metu nelojaliai ir nemoraliai elgėsi su ieškove, naudojo psichologinį smurtą, visai nesirūpino šeima, jos materialine ir moraline gerove. Ieškovė taip pat nurodė, kad atsakovas nuo 2009 metų kovo mėnesio gyvena atskirai, nesirūpina nepilnamete dukra. Prašė dalinant santuokoje įgytą turtą, nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir atsižvelgiant, jog po santuokos nutraukimo nepilnametė dukra lieka gyventi su ieškove, priteisti jai vienintelę šeimos gyvenamąją patalpą 1/6 dalį buto - 38 000 Lt vertės, negyvenamąją patalpą - 65 100 Lt vertės bei automobilį Peugeot 405. Atsakovui priteisti žemės sklypą 89 100 Lt vertės, jo įmonę bei automobilį Mazda 323. Prašė dukros gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, priteisti iš atsakovo dukrai išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą bei jai palikti santuokos metu turėtą pavardę- K..

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime su patikslintu ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad ieškovės teiginiai apie tai, kad santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės, kadangi jis pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, yra visiškai nepagrįsti. Atkreipė dėmesį, kad santuoka iširo ir nesutarimai prasidėjo dėl ieškovės neištikimybės. Atsakovas atsiliepime taip pat nurodė, kad ieškovė ilgą laiką niekur nedirbo ir neturėjo jokių pajamų, kad atsakovas iš savo uždarbio ir savo vardu imtos paskolos renovavo bendrą turtą ir įsigijo negyvenamąsias patalpas. Pažymėjo, kad nuolat domisi dukters gyvenimu ir ja rūpinasi, kad supranta savo pareigą materialiai išlaikyti savo dukrą ir nebėga nuo šių įsipareigojimų, tačiau šiai dienai nėra pajėgus kas mėnesį mokėti po 800 Lt, kaip to reikalauja ieškovė. Atsiliepime atsakovas taip pat nurodė, kad šiuo metu yra nedarbingas ir tai turi įtakos jo gaunamoms pajamoms ir finansinėms galimybėms teikti materialinį išlaikymą savo nepilnametei dukrai. Atsakovas nesutiko su ieškovės teiginiais apie tai, kad atsakovas iš vis nesirūpino šeima, kadangi nors ir gyvendamas atskirai nuo ieškovės, rūpinosi šeima, gyvenamojo būsto išlaikymu: laikotarpiu mokėjo visas buto eksploatacines išlaidas, savo sąskaita atliko buto ir negyvenamosios patalpos kapitalinius remontus. Su ieškovės nurodytu santuokoje įgyto dalintino turto sąrašu bei turto padalijimu atsakovas iš dalies nesutiko. Nurodė, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso sodo žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurį paveldėjo pagal testamentą dar iki santuokos su ieškove sudarymo, todėl šis turtas priskirtinas jo asmeninei nuosavybei ir į dalintino turto sąrašą netrauktinas. Į dalintiną turtą taip pat neįtrauktini ir automobiliai Peugeot ir Mazda, kadangi jų nebėra nei ieškovės, nei atsakovo nuosavybėje bei įmonė „Fluxus linea“, kadangi ji neturi jokio turto ir nevykdo jokios veiklos. Atsakovas sutiko, kad butas po santuokos nutraukimo būtų paliktas ieškovei, o negyvenamoji patalpa ir įmonė būtų palikta jam.

Išvadą teikianti institucija - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius pateiktoje išvadoje nurodė, jog neprieštarauja nepilnametės mergaitės gyvenamosios vietos nustatymui su motina ir skyriaus manymu, iš atsakovo turėtų būti priteistas išlaikymas dukrai iki jos pilnametystės, kurio dydis būtų proporcingas vaiko poreikiams, užtikrintų būtinas sąlygas jo visapusiškam vystymuisi bei atitiktų jo tėvų turtinei padėčiai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. balandžio 16 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Nutraukė santuoką, sudarytą 1994-06-24 tarp ieškovės R. K. ir atsakovo R. M. dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo ieškovei R. K. paliko pavardę - K.. Padalino santuokoje įgytą turtą natūra: ieškovei R. K. priteisė: 1) 1/6 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), 38 000 Lt vertės; 2) negyvenamąją patalpą, esančią (duomenys neskelbtini), 65 100 Lt vertės; 3) automobilį Peugeot 405, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 1500 Lt vertės. Atsakovui R. M. priteisė: 1) žemės sklypą su sodo pastatu, esantį (duomenys neskelbtini), 94 100 Lt vertės 2) R. M. įmonę „Fluxus linea“, 0 vertės; 3) automobilį Mazda 323, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 1500 Lt vertės. Įpareigojo ieškovę R. K. išmokėti atsakovui R. M. 4 400 Lt kompensaciją už jai natūra tenkančią didesnę turto dalį. Nepilnametės dukters D. J. M. gyvenamąją vietą nustatė su motina R. K.. Priteisė iš atsakovo R. M. dukters D. J. M. išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 800 Lt iki jos pilnametystės, indeksuojant išlaikymą kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, ir 9 600 Lt išlaikymo įsiskolinimo, pavedant šiomis lėšomis uzufrukto teise disponuoti vaiko motinai R. K..

Pirmos instancijos teismas nurodė, kad abi šalys pažeidė savo pareigas, bendro gyvenimo taisykles, nebuvo vienas kitam lojalūs ir pagarbūs, tą pareigą pažeidė iš esmės, dėl to teismas pripažino, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas sutuoktinių turtą padalino pinigine išraiška, lygiomis dalimis po ½ dalį, nes aplinkybių leidžiančių nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo, teismas nenustatė. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nėra, nepilnametės D. J. M. gyvenamąją vietą nustatė kartu su ieškove. Pagal byloje nustatytas aplinkybes bei vadovaudamasis pateiktų įrodymų visuma, teismas padarė išvadą, kad yra pagrindas skirti ieškovės prašomą išlaikymą, mokant kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 800 Lt, taip pat priteisti 9 600 Lt dydžio išlaikymo įsiskolinimą.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į apeliacinius skundus argumentai

Atsakovas apeliaciniu skundu prašo 2012-04-16 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimą pakeisti iš dalies:

pripažinti žemės sklypą su sodo pastatu, esančius (duomenys neskelbtini) atsakovo R. M. asmenine nuosavybe; atsakovui R. M. natūra priteisti ½ dalį negyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), kurios vertė - 32 550 Lt;ieškovei R. K. natūra priteisti 1/6 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), kurio vertė 38 000 Lt;ieškovei R. K. natūra priteisti ½ dalį negyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), kurios vertė - 32 550 Lt;įpareigoti ieškovę R. K. išmokėti atsakovui R. M. 19 050 Lt dydžio piniginę kompensaciją už jai natūra tenkančią didesnę bendro turto dalį;priteisti iš atsakovo R. M. nepilnametės dukters D. J. M. išlaikymui kas mėnesį po 400 Lt mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės.

Šalies argumentai

Apeliantas nurodo, kad nesutinka su sprendimu dalyje dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir dėl priteisto išlaikymo nepilnametei dukrai dydžio. Teigia, kad pirmos instancijos teismas, priimdamas sprendimą ir nagrinėdamas bylą pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, nemotyvavo vienų ar kitų savo išvadų, iš esmės neatsižvelgė ir nevertino atsakovo pateiktų įrodymų bei atsikirtimų, padarė akivaizdžių procesinės teisės normų pažeidimų. Nurodo, kad pirmos instancijos teismas bylą išnagrinėjo ir priėmė sprendimą atsakovui nedalyvaujant, nors atsakovas dar iki teismo posėdžio pradžios buvo pateikęs prašymą atidėti bylos nagrinėjimą dėl atsakovo komandiruotės į užsienį. Apeliantas nesutinka su teismo padarytomis išvadomis, kad į dalintiną bendrą turtą traukiamas žemės sklypas su sodo pastatu, esantis (duomenys neskelbtini), kadangi prašymas pirkti žemės sklypą buvo pateiktas bei už žemės sklypą sumokėta dar iki santuokos su ieškove. Nurodo, kad neaišku, kuo remiantis pirmos instancijos teismas nustatė automobilių vertę, kadangi jie yra beverčiai ir nėra nei atsakovo, nei ieškovės dispozicijoje. Apelianto manymu, teismas taip pat nepagrįstai priteisė ieškovei negyvenamąją patalpą, nurodydamas, kad ji skirta tenkinti buto poreikius, nes yra tame pačiame pastate, kaip ir butas. Pasak apelianto šis turtas turėtų būti padalintas sutuoktiniams lygiomis dalimis. Nurodo, kad pirmos instancijos teismas visiškai nevertindamas atsakovo turtinės padėties, jo neįgalumo, galėjimo gauti nuolatines pajamas, taip pat nepagrįstai priteisė dukters išlaikymui po 800 Lt. Priteista suma yra aiškiai per didelė, neatitinkanti jo turtinės padėties, todėl turėtų būti sumažinta iki 400 Lt. Pasak apelianto tokios sumos, kartu teikiant išlaikymą ir vaiko motinai, pakaktų patenkinti vaiko būtiniausius poreikius.

Atsiliepimas

Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, kaip nepagrįstą. Nurodo, kad apeliantas turėjo tinkamą atstovą, o paties atsakovo dalyvavimas teismo posėdyje nebuvo pripažintas būtinu, todėl apelianto argumentai, kad šis nedalyvavo teismo posėdyje, yra atmestini. Atkreipia dėmesį, kad atsakovas pateikdamas atsiliepimą į patikslintą ieškinį, nurodė, kad (duomenys neskelbtini) sodo sklypas atsakovui priklauso pagal testamentą, tačiau pažymoje nurodyta, kad sklypo įsigijimo pagrindas yra pirkimo-pardavimo sutartis. Nurodo, kad kartu su apeliaciniu skundu pateikiamus dokumentus dėl sodo sklypo privatizavimo atsakovas turėjo visas galimybes pateikti nuo 2010 m. ir nebuvo jokių kliūčių juos pateikti į bylą, tačiau skunde apeliantas nenurodo, kokios priežastys atsakovui sutrukdė pateikti šiuos dokumentus anksčiau. Ieškovė atsiliepime taip pat nurodo, kad atsakovas neginčijo automobilių vertės, o byloje nesant įrodymų, kad automobiliai buvo perleisti tretiesiems asmenims, teismo sprendimas dėl automobilių vertės ir jų paskirstymo yra pagrįstas ir teisėtas. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą taip pat sutinka su pirmos instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiam vaikui. Nurodo, kad atsakovas nepateikė į bylą autorinių sutarčių, tik pats vienasmeniškai nurodė, kad gaunamos pajamos nėra reguliarios ir žymios.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atsakovo R. M. apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Pažymėtina, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme; apeliaciniame skunde negali būti keliami reikalavimai, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (LR CPK 306 str. 2 d., 311 str.)

Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje tinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesines teisės normas (CPK 176, 185 str.), bei materialines teisės normas, reglamentuojančias santuokos nutraukimą, nepilnamečio sutuoktinių vaiko išlaikymą, turto padalijimą, bei padarė teisingas ir pagrįstas išvadas. Apeliaciniame skunde išdėstyti atsakovo teiginiai nepaneigia teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo.

Byloje ištirtais ir įvertintais įrodymais nustatyta, kad ieškovė R. K. ir atsakovas R. M. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, kurią įregistravo Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje. Santuokoje šalims gimė duktė D. J. M. ((duomenys neskelbtini)). Nuo 2009 m. kovo mėnesio sutuoktiniai nebegyvena bendro sutuoktinių gyvenimo, neveda bendro ūkio, nesirūpina vienas kitu, todėl ieškovė R. K. kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, turto padalijimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012-04-16 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės; ieškovei priteisė natūra 1/6 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), negyvenamąją patalpą, esančią (duomenys neskelbtini), automobilį Peugeot 405, v.n. (duomenys neskelbtini) atsakovui R. M. priteisė žemės sklypą su sodo pastatu Nr. 51, esančius (duomenys neskelbtini), R. M. įmonę „F.L“, į. k. (duomenys neskelbtini), automobilį Mazda 323, v.n. (duomenys neskelbtini) įpareigojo ieškovę R. K. išmokėti atsakovui R. M. 4 400 Lt kompensaciją už jai natūra tenkančią didesnę turto dalį; nustatė nepilnametės dukters D. J. M. gyvenamąją vietą su motina R. K.; priteisė iš atsakovo dukters išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 800 Lt nuo 2010-09-09 iki jos pilnametystės, indeksuojant išlaikymą kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją ir 9 600 Lt išlaikymo įsiskolinimo. Atsakovas R. M. nesutinka su šiuo teismo sprendimu dalyje dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, teigdamas, kad sodo sklypas yra jo asmeninė nuosavybė, kadangi jis įgytas iki santuokos sudarymo, bei dėl priteisto išlaikymo nepilnametei dukrai dydžio, teigdamas, kad priteistas išlaikymo dydis neatitinka jo turtinės padėties, nuolatinių pajamų dydžio, yra aiškiai per didelis ir turi būti sumažintas iki 400 Lt.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija negali sutikti su apelianto deklaratyviais išvedžiojimais, kad pirmosios instancijos teismas neįgyvendino CPK 375-376 str. numatytą pareigą būti aktyviam šios bylos nagrinėjime, savo iniciatyva rinkti papildomus įrodymus, siekiant teisingai išspręsti bylą, esant būtinumui peržengti pareikštų reikalavimų ribas, bei netinkamai ir neišsamiai įvertino byloje esančius įrodymus (LR CPK 185 str. 1 d.). Nors CPK XIX skyriaus nuostatos numato šeimos bylų nagrinėjime teismo aktyvų vaidmenį, tačiau teismo aktyvumas nėra absoliutus. Nagrinėjant visas šeimos bylas taip pat yra laikomasi rungimosi principo (LR CPK 12 str.) ir šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių civilinio proceso kodekso tvarka nereikia įrodinėti (LR CPK 178 str.). Teismas, net ir nedispozityvaus pobūdžio byloje, neprivalo už šalį formuluoti reikalavimus ar atsikirtimus, rinkti įrodymus, patvirtinančius šalies pateiktą versiją ir kuriuos pati šalis gali pateikti teismui, konsultuoti šalį, kokių veiksmų ji turi imtis, kad būtų pasiektas vienoks ar kitoks procesinis rezultatas. Tuo labiau, kai šalies interesus byloje atstovauja profesionalūs teisininkai – advokatai, advokatų padėjėjai, kurie, preziumuojama, tinkamai išmano materialias ir procesines teises normas (taip pat ir įrodinėjimo pareigą) ir imasi visų veiksmų, kad byla būtų išnagrinėta išsamiai, būtų atskleistos visos reikšmingos bylos aplinkybės. Taigi, būtent šalims (tuo labiau kai jos yra atstovaujamos profesionalių teisininkų) tenka pareiga įrodyti savo reikalavimus ir atsikirtimus pagrindžiančias aplinkybes. Jeigu šalys neįrodo šių aplinkybių, teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, priima atitinkamą sprendimą (arba ieškinį ar jo dalį atmeta, arba ieškinį ar jo dalį patenkina). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, nagrinėjamos bylos eigą, šalių procesinius veiksmus bylos eigoje, pateiktų procesinių dokumentų turinį, atmeta kaip nepagrįstus apelianto teiginius, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė LR CPK 375-376 str. reikalavimus bei priėmė neteisėtą ar nepagrįstą sprendimą. Apeliantas deklaratyviai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų tyrimų ir vertinimų taisykles, todėl tokie apeliacinio skundo teiginiai taip pat atmestini. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo patikslinto ieškinio ir atsiliepimo į patikslintą ieškinį ribose, įvertino ir išsamiai pasisakė dėl šalių nurodytų aplinkybių bei pateiktų įrodymų, nurodė, kodėl atmeta vienus ar kitus ieškovės ir atsakovo teiginius bei jų pateiktus įrodymus, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo šiuo atveju konstatuoti LR CPK 185 str. nuostatų pažeidimą. Ta aplinkybė, jog ieškovė ir atsakovas nurodė skirtingas automobilių vertes (ieškovė teigė, kad dalintinų automobilių vertė yra po 1 500 Lt, o atsakovas teigė, kad dalintini automobiliai yra beverčiai, jų vertė yra 0 Lt), nėra pagrindas konstatuoti, jog apylinkės teismas netinkamai išsprendė dalintino turto klausimą, kadangi nagrinėjamu atveju nustatymas, ar automobiliai verti po 1 500 Lt ar po 0 Lt, iš esmės nekeičia dalintino turto balanso, nes automobiliai buvo padalinti ir priteisti po vieną kiekvienam sutuoktiniui, kaip to ir prašė šalys (ieškovei priteistas automobilis Peugeot 405, v.n. (duomenys neskelbtini) atsakovui – Mazda 323, v.n. (duomenys neskelbtini)

Apeliaciniame skunde atsakovas pateikia naujas aplinkybes, jog žemės sklypas su sodo pastatu Nr. 51, esantys Vilniaus m. sav., Salininkų g., SB „Tyla“, negali būti įtrauktas į dalintino turtą sąrašą, nes, kaip teigiama apeliaciniame skunde, šį turtą jis yra įgijęs žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu dar iki santuokos sudarymo, ką, kaip nurodo apeliantas, patvirtina apeliaciniam teismui papildomai pateikiami nauji įrodymai. Iš byloje esančių atsakovo pateiktų atsiliepimų į ieškinį ir patikslintą ieškinį seka, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovas laikėsi nuoseklios pozicijos, jog šį turtą jis yra paveldėjęs, ką pirmosios instancijos teismas tyrė ir vertino bylą nagrinėdamas iš esmės bei priimdamas skundžiamą sprendimą. Kaip minėta, apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (LR CPK 306 str. 2 d.). Atsakovas apeliaciniame skunde pateikia naują versiją (visiškai kitą, nei nurodė pirmosios instancijos teisme) dėl minėto žemės sklypo įgijimo nuosavybės teise, kas iš esmės nėra suderinama su LR CPK 306 str. reikalavimais. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjama byla buvo pradėta dar 2010-09-09, iki skundžiamo sprendimo priėmimo nagrinėjimas tęsėsi ilgą laiką, ne sykį bylos nagrinėjimas buvo atidėtas, atsakovas į bylą pateikė du atsiliepimus į ieškinį (patikslintą ieškinį) (paskutinis buvo pateiktas 2012-03-07), buvo (yra) atstovaujamas profesionalių teisininkų, todėl atsakovas, siekdamas paneigti minimo žemės sklypo su pastatais bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisės prezumpciją (pažymėtina, kad dar su pradiniu ieškiniu ieškovė pateikė išrašą iš nekilnojamojo turto registro (t. 1 b.l. 18), iš kurio seka, kad šis turtas pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu buvo įgytas šalims sudarius santuoką (SŠK 21 str.), turėjo teisę (o kartu ir pareigą) laiku, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pateikti teisingus paaiškinimus bei tą patvirtinančius įrodymus. Be to, iš kartu su apeliaciniu skundu papildomai pateiktų dokumentų (t. 2 b.l. 9-13) seka, kad šių dokumentų kopijos buvo išduotos Vilniaus žemėtvarkos skyriaus dar 2010-05-27, t.y. dar iki šios bylos iškėlimo teisme dienos, todėl atsakovas šiuos dokumentus galėjo pateikti ir atitinkamai pasirinkti savo teisių gynybos būdą dar pradinėje bylos stadijoje ar per daugiau nei pusantrų metų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu naujos versijos dėl turto įgijimo išdėstymas apeliaciniame skunde bei naujų įrodymų pateikimas apeliaciniam teismui nėra pateisinamas, šių aplinkybių netyrė pirmosios instancijos teismas ir naujų įrodymų priėmimas užvilkins bylos nagrinėjimą, todėl teisėjų kolegija atsisako priimti ir vertinti naujus įrodymus bei netiria apeliaciniame skunde naujai pateiktos versijos dėl sodo sklypo įsigijimo aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, kad sodo sklypas su pastatais sutuoktiniams priklauso bendrai, ir pagrįstai šį turtą įtraukė į dalintino turto balansą, kadangi atsakovas nepaneigė prezumpcijos, jog turtas buvo įgytas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe. Priešingai, nei teigia apeliantas, tai, kad Nekilnojamojo turto registre šis turtas registruotas tik atsakovo vardu (t. 1 b.l. 18), nesudaro pagrindo teigti, jog šį turtą atsakovas įgijo asmeninėn nuosavybėn, kadangi pagal tuo metu galiojusį SŠK 21 str. 1, 3 d. turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu. Priešingi apelianto išvedžiojimai atmestini, kaip nepagrįsti. Remiantis išdėstytu bei bylos medžiaga, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė sutuoktinių dalintiną turtą, nepažeisdamas įstatymų nuostatų sudarė dalintino turto balansą ir šį turtą, nenukrypdamas nuo sutuoktinių lygių dalių principo, padalino tarp sutuoktinių bei įpareigojo ieškovę sumokėti atsakovui 4 400 Lt kompensaciją už jai natūra tenkančią didesnę turto dalį. Daryti kitokias išvadas ar kitaip padalinti sutuoktinių turtą teisėjų kolegija neturi pagrindo.

Apeliaciniame skunde atsakovas taip pat nesutinka su priteistu nepilnametės dukters išlaikymo dydžiu (800 Lt kas mėnesį mokamos periodinės išmokos) ir mano, kad išlaikymas turėtų būti sumažintas iki 400 Lt, nes priteistas išlaikymas neatitinka jo pajamų, finansinių galimybių, o teismas, priteisdamas tokio dydžio išlaikymą, neatsižvelgė į visas svarbias aplinkybes (jo darbingumo sumažėjimą ir pan.). Su tokiais apelianto teiginiais teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti.

CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pagal šio straipsnio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Šių kriterijų – vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties – pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaiku susijusius klausimus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad, vertinant turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, reikėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims. Svarbu nustatyti ir tai, ar toks asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-05-24 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2006). Analizuodami konkretaus vaiko poreikio turinį ir apimtį, teismai turi atsižvelgti į teisės aktuose įtvirtintas vaiko teises, į tai, kad vaikui turi būti sudarytos būtinos vystytis sąlygos. Taigi turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-11-10 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

Priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas dukters išlaikymą (jo dydį), atsižvelgė į visas svarbias aplinkybes, t.y. tiek į dukters amžių, jos poreikius normaliam vystymuisi, papildomą ugdymą (papildomai lanko ugdymo būrelius), sveikatos būklę, specialius poreikius, papildomas išlaidas gydymui, medikamentams, ortopedinėms priemonėms ir pan., tiek ir į motinos finansinę padėtį (turi nuolatinį darbą, gauna nuolatines pajamas, taip pat gauna nereguliarias papildomas pajamas, turi nekilnojamojo ir kito turto, neturi kitų išlaikytinių), jos sveikatos būklę, tiek ir į atsakovo turtinę padėtį (turi nuolatinį darbą, nuolatines pajamas, turi savo vardu registruotą įmonę, užsiima papildoma veikla bei gauna papildomas, nereguliarias pajamas, turi nekilnojamojo ir kito turto, neturi kitų išlaikytinių), jo sveikatos būklę (iki 2012-11-03 jam buvo nustatytas 40 proc. darbingumo lygis, jis yra iš dalies darbingas). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su apelianto teiginiais, kad dėl gaunamų pajamų bei sveikatos būklės jis negali teikti dukteriai teismo nustatyto dydžio išlaikymo. Pirmiausia pažymėtina tai, kad atsakovo sumažėjęs darbingumo lygis buvo nustatytas iki 2012-11-03. Byloje nėra pateikta naujų duomenų, ar šis terminas buvo pratęstas, ar atsakovui nustatytas kitas nedarbingumo lygis. Be to, kaip teisingai pažymėjo atsiliepime ieškovė, išvadoje dėl darbo pobūdžio ir sąlygų (t. 1 b.l. 89) nurodoma, kad atsakovas negali dirbti padidėjusiai ar sumažėjusiai šiluminei aplinkai, negali dirbti keliant krovinius rankomis, kai krovinys sveria daugiau kaip 15 kg, negali dirbti darbų aukštyje virš 1,3 m., negali dirbti požeminių darbų, su mechaniniais įrenginiais, kai naudojama rankinė pastuma ir pan.. Tokie apribojimai nesudaro pagrindo teigti, kad tai trukdo atsakovui užsiimti jo nurodoma veikla - dirbti lektoriumi (dėstytoju), režisuoti filmus, juose vaidinti, bei gauti iš to pajamas, pakankamas tiek išlaikyti save, tiek teikti pakankamą išlaikymą savo nepilnametei dukteriai. Nors iš apelianto pateiktos pažymos apie Vilniaus dailės akademijos jam priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį ir kitas išmokas seka, kad nuolatinės atsakovo gaunamos pajamos šioje darbovietėje kas mėnesį sudaro apie 1 153 Lt, tačiau pats atsakovas neneigia, kad jis dirba papildomai, gauna papildomai pajamų. Atsakovas taip pat nepaneigė ieškovės teiginių, kad jis gauna papildomas pajamas iš kitų šaltinių (pvz. LR kultūros ministerijos). Iš ieškovės paaiškinimų ir bylos medžiagos seka, kad atsakovas dažnai ir gan ilgą laiką būna komandiruotėse užsienyje. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad atsakovas turi ir kitų pajamų, kurių šaltinio bei jų dydžio, mokėjimo periodiškumo atsakovas teismui neatskleidė. Taigi kyla pagrįstų abejonių dėl tikrųjų atsakovo pajamų. Kaip minėta, nustatant nepilnamečio vaiko (vaikų) išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo, kurio esmė yra ta, kad priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus bei užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti (LR CK 3.3 str. 1 d.). Visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Dėl to, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., visos abejonės vertintinos vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad tokia padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Remiantis išdėstytu bei bylos medžiaga, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai išnagrinėjo šalių nepilnametės dukters išlaikymo klausimą ir nustatė išlaikymo dydį, atitinkantį vaiko poreikius ir tėvų finansines galimybes. Mažinti išlaikymo dydį, kaip to prašo apeliantas, nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad ta aplinkybė, jog minima byla buvo išnagrinėta nedalyvaujant atsakovui ir jo atstovui, nesudaro pagrindo skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ar pakeisti. Iš bylos medžiagos seka, kad atsakovo atstovė buvo tinkamai informuota apie paskirtą teismo posėdį (t. 1 b.l. 149), todėl turėjo pareigą dalyvauti paskirtame teismo posėdyje, tačiau atstovė į teismo posėdį neatvyko, nepateikė teismui jokių neatvykimo į teismo posėdį pateisinančių priežasčių. Priešingai nei mano apeliantas, atstovės pareigos dalyvauti teismo posėdyje nešalina ta aplinkybė, kad posėdžio metu atsakovas buvo išvykęs į užsienį. Byloje nebuvo pripažintas atsakovo dalyvavimas teismo posėdyje būtinu, todėl byla galėjo būti išnagrinėta nedalyvaujant atsakovui, o reikšmingus bylai išnagrinėti paaiškinimus teismo posėdžio metu galėjo pateikti atsakovo atstovė. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas teismo posėdžio metu apsvarstė klausimą dėl galimumo nagrinėti bylą iš esmės į teismo posėdį neatvykus atsakovui ir jo atstovei ir, atsižvelgęs į bylos eigą, jos trukmę, į tai, kad nėra įstatyminių pagrindų atidėti bylos nagrinėjimą, pagrįstai bylos nagrinėjimo neatidėjo, o bylą išnagrinėjo iš esmės paskirto teismo posėdžio metu. Tai nesuvaržė atsakovo teisių, nes atsakovas paaiškinimus dėl bylai išnagrinėti svarbių aplinkybių ir visus įrodymus turėjo galimybę teismui pateikti iki paskirto teismo posėdžio, o teismo posėdžio metu tai galėjo padaryti ir jo atstovė, kuri, kaip jau minėta, buvo tinkamai informuota apie teismo posėdį.

Taigi, teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo R. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 16 d. sprendimo, daro išvadą, kad pagrindų, nurodytų CPK 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas ar keičiamas apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nėra. Pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo ir sprendimą priėmė nepažeisdamas įrodymų vertinimą bei kitus procesinius veiksmus reglamentuojančias civilinio proceso kodekso nuostatas.

Ieškovė R. K. pateikė prašymą priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme – 484 Lt, kurias patvirtina 2012-12-28 PVM sąskaita-faktūra serija AVŽK Nr. 0711 bei vietinio mokėjimo nurodymas. Remiantis LR CPK 88 str. 1 d. 6 p. ir 98 str., 98 str. 2 d., toks ieškovės prašymas tenkintinas, nes patirtos išlaidos yra protingos, adekvačios, jos neviršija Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (8.11. p.).

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-06-13 nutartimi buvo atidėtas apeliantui R. M. žyminio mokesčio – 1 692 Lt mokėjimas iki teismo sprendimo apeliacinėje instancijoje priėmimo (t. 2 b.l. 38). Atmetus apeliacinį skundą, žyminis mokestis priteistinas iš atsakovo R. M..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1 p. teisėjų kolegija

nutaria:

atsakovo R. M. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo R. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovei R. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) 484 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovo R. M. valstybės naudai 1 692 Lt žyminio mokesčio.

Teisėjai Romualda JanovičienėDalia KačinskienėKolegijos pirmininkas Dainius Rinkevičius