- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-13
- Bylos Nr.
- A-62-2938-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03606-2010-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Ričardas Piličiauskas
- Pareiškėjas
- UAB „Kančo studija“
- Atsakovas
- Įmonių bankroto valdymo departamentui prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Z. J.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Kančo studija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Kančo studija“ skundą atsakovui Įmonių bankroto valdymo departamentui prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Z. J. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 17 d. nutartimi UAB „Prostinvest“ buvo iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta Asociacija „Intekta“, nustatytas 45 dienų terminas nuo šios nutarties įsiteisėjimo kreditorių finansiniams reikalavimas pareikšti. Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 15 d. nutartimi minėta Vilniaus apygardos teismo nutartis palikta nepakeista (prijungta Vyriausiosios administracinės ginčų komisijos (toliau – ir Komisija, VAGK) byla, b. l. 16-17, 38-39).
2010 m. liepos 7 d. UAB „Kančo studija“ kreditorinį reikalavimą, kuriame pareiškė ir prašymą dėl termino atnaujinimo, pateikė Asociacijos „Intekta“ įgaliotam atstovui Z. J., kuris vykdė administratoriaus pareigas UAB „Prostinvest“ bankroto procedūros metu (VAGK byla, b. l. 40-41), o 2010 m. liepos 29 d. – ir tiesiogiai bankroto bylą nagrinėjančiam teismui (b. l. 36).
Asociacijos „Intekta“ įgalioto atstovo Z. J. veiksmus ir elgesį, vykdant administratoriaus pareigas UAB „Prostinvest“ bankroto procedūros metu, pareiškėjas UAB „Kančo studija“ 2010 m. rugpjūčio 11 d. skundu ir 2010 m. rugsėjo 29 d. papildomu skundu apskundė Įmonių bankroto valdymo departamentui prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos (toliau – ir Departamentas) (VAGK byla, b. l. 14-15, 63). Departamentas 2010 m. rugsėjo 24 d. sprendimu Nr. (6.14)A2-3197 pareiškėjo UAB „Kančo studija“ 2010 m. rugpjūčio 11 d. skundo netenkino, o 2010 m. spalio 8 d. sprendimu Nr. (6.14)A2-3395 2010 m. rugsėjo 29 d. papildomą skundą atsisakė nagrinėti (VAGK byla, b. l. 4, 7). Komisija 2010 m. lapkričio 19 d. sprendimu Nr. 3R-272(2010/05-4R-371) pareiškėjo UAB „Kančo studija“ skundą atmetė kaip nepagrįstą (b. l. 7-8).
II.
Pareiškėjas UAB „Kančo studija“ kreipėsi skundu (b. l. 1), kurį vėliau patikslino (b. l. 44), prašydamas panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2010 m. lapkričio 19 d. sprendimą Nr. 3R-272(2010/05-4R-371), Įmonių bankroto valdymo departamento prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos 2010 m. rugsėjo 24 d. sprendimą Nr. (6.14)A2-3197 ir 2010 m. spalio 8 d. sprendimą Nr. (6.14)A2-3395, įpareigoti atsakovą Įmonių bankroto valdymo departamentą prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos kreiptis į Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių atestavimo komisiją dėl administratoriaus atstovo Z. J. drausminės atsakomybės.
Nurodė, kad du kartus skundė bankrutuojančios UAB „Prostinvest“ bankroto administratoriaus Asociacijos „Intekta“ įgalioto atstovo Z. J. veiksmus ir, remdamasi Bankroto administratorių etikos kodekso 12 punkto nuostatomis, prašė taikyti jam drausminio poveikio priemones. Departamentas 2010 m. rugsėjo 24 d. sprendimu Nr. (6.14)A2-3197 administratoriaus veiksmuose nenustatė jokių pažeidimų, o 2010 m. spalio 8 d. sprendimu Nr. (6.14)A2-3395 2010 m. rugsėjo 29 d. papildomo skundo apskritai nenagrinėjo, kadangi nenustatė naujų faktinių aplinkybių. Pažymėjo, kad Departamento sprendimus apskundė Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai, kuri 2010 m. lapkričio 19 d. sprendimu Nr. 3R-272 (2010/05-4R-371) atmetė skundą kaip nepagrįstą. Nesutiko su Komisijos sprendimu. Teigė, kad jis yra neteisėtas ir nepagrįstas. Anot pareiškėjo, Komisijos išvada, kad pareiškėjo teisių ir pareigų apimtis dėl Departamento atlikto tyrimo ir minėto sprendimo priėmimo nepakito, o aplinkybė, kad administratoriui būtų taikytos nuobaudos, pareiškėjai pasekmių nesukeltų, todėl pareiškėjos teisės nepažeistos, nepagrįsta. Nurodė, kad bankrutuojančios UAB „Prostinvest“ administratoriumi ir toliau išlieka Asociacija „Intekta“, kurią atstovauja įgaliotas atstovas Z. J.. Bankroto administratorius turi plačias ir reikšmingas funkcijas bankroto procese, tame tarpe atstovauja bankrutuojančią įmonę teisme bankroto byloje ir kitose bylose, kreditorių susirinkime ir t. t. Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. B2-612-661/2010, kurioje svarstomas pareiškėjo kreditorinio reikalavimo patvirtinimo klausimas. Tai reiškia, kad be pareiškėjo ir administratorius atstovaus bankrutuojančią UAB „PROSTINVEST“ bankroto byloje, teismo posėdžio metu pareikš vienokią ar kitokią poziciją pareiškėjo kreditorinio reikalavimo atžvilgiu, naudosis savo procesinėmis teisėmis, numatytomis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 42 straipsnyje, todėl administratoriaus jau atliktų veiksmų teisėtumo įvertinimas ir teisinė kontrolė, užkirtimas galimiems neteisėtiems administratoriaus veiksmams, yra reikšmingas ir svarbus pareiškėjo teisių užtikrinimui bankroto byloje. Administratoriaus, kuris bankroto byloje atstovauja atsakovą, Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 11 straipsnio 3 dalies 10 punkto, Bankroto administratorių elgesio kodekso 8, 11.3, 11.4., 11.6., 11.7. ir 11.9 punktų pažeidimai, kuriais administratorius nusižengė administratoriaus elgesį reglamentuojančioms teisės normoms, taip pat Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.5 straipsnio 1 dalyje nustatytų protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų pažeidimas, rodo jo šališką suinteresuotą elgesį pareiškėjo, kaip kreditoriaus, atžvilgiu. Administratoriaus veiksmai, anot pareiškėjo, įtakoja teisinių procedūrų vilkinimą bankroto byloje, būtinybę pareiškėjui imtis papildomų teisinių priemonių administratoriaus atžvilgiu, patirti papildomas laiko ir finansines sąnaudas ginant savo pažeidžiamas teises ir teisinius interesus nurodytoje bankroto byloje. Todėl Komisijos sprendimas, kad Departamento priimti aktai nesusiję su pareiškėjo pažeistų teisių ir interesų gynyba, visiškai neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Teigė, kad Komisijos 2010 m. lapkričio 19 d. sprendimas Nr. 3R-272(2010/05-4R-371) yra neteisėtas iš esmės, nes savo turiniu prieštarauja aukščiau nurodytiems teisės aktams, todėl turi būti panaikintas.
Atsiliepimas
Atsiliepime (b. l. 26-29) atsakovas Įmonių bankroto valdymo departamentas prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos su pareiškėjo UAB „Kančo studija“ skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad Departamentas pagal kompetenciją išnagrinėjo 2010 m. rugpjūčio 16 d. pareiškėjo atstovo skundą dėl bankroto administratoriaus vykdomų bankroto procedūrų bankrutuojančioje UAB „Prostinvest“. Bankroto administratoriaus veiklos tikrinimo metu buvo nustatyta, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. balandžio 15 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2010 n. vasario 17 d. nutarties dalį, kuria UAB „Prostinvest“ bankroto administratoriumi paskirta Asociacija „Intekta“. Įmonės kreditoriai teismo nustatytu terminu (per 45 dienas), t. y. iki 2010 m. gegužės 30 d. turėjo pareikšti savo kreditorinius reikalavimus. Pareiškėjo kreditorinis reikalavimas buvo išsiųstas administratoriui 2010 m. liepos 7 d., todėl Departamentas atkreipė pareiškėjo atstovo dėmesį, kad Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad teismas turi teisę priimti kreditorių reikalavimus, kurie buvo pateikti pažeidus šio straipsnio 4 dalies 5 punkte nustatytus terminus, jeigu termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Kreditorių pareiškimai dėl reikalavimų, susidariusių iki bankroto bylos iškėlimo, pripažinimo, paduoti po šio straipsnio 4 dalies 5 punkte nustatyto termino, priimami tik iki teismo nutarties nutraukti bankroto bylą arba įmonę likviduoti dėl bankroto priėmimo dienos. Administratoriui perduotame UAB „Prostinvest“ kreditorių sąraše kreditoriaus UAB „Kančo studija“ nebuvo. Taip pat, pavėluotai gavus UAB „Kančo studija“ kreditorinį reikalavimą, administratorius, vadovaudamasis ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 10 punktu bei siekdamas kreditoriaus pareikštą reikalavimą patikslinti pagal UAB „Prostinvest“ apskaitos dokumentus, nustatė, kad 2009 m. birželio 30 d. reikalavimo perleidimo sutartimi UAB „Prostinvest“ už atlyginimą perleido UAB „Karaliaučiaus grupė“ materialines ir procesines teises, susijusias su reikalavimu grąžinti UAB „Prostinvest“ už skolininką UAB „Kančo studija“ sumokėtus 60 000,00 Lt ir 50 000,00 Lt avansą. Kartu administratorius pranešė, kad 2010 m. vasario 9 d. UAB „Karaliaučiaus grupė“ kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu dėl minėtos skolos priteisimo. Kauno apygardos teismas 2010 m. birželio 8 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo UAB „Kančo studija“ priešieškinį ieškovui UAB „Karaliaučiaus grupė“ ir UAB „Prostinvest“ dėl skolos už atliktus darbus priteisimo bei reikalavimo perleidimo sutarties panaikinimo. Administratoriaus manymu, UAB „Kančo studija“ buvo UAB „Prostinvest“ debitoriumi ir nėra UAB „Prostinvest“ kreditorius. Šiuos motyvus administratorius taip pat išdėstė 2010 m. rugpjūčio 25 d. pateiktame prašyme Vilniaus apygardos teismui. Pažymėjo, kad Departamentas nei skundo nagrinėjimo, nei šiuo metu neturi duomenų apie pareiškėjo kreditorinio reikalavimo patvirtinimą UAB „Prostinvest“ bankroto byloje, todėl pareiškėjo nuoroda į Bankroto administratorių elgesio kodekso 8 punktą yra nepagrįsta. Be to, atkreipė dėmesį, kad Departamentas, priimdamas sprendimą, tikrai nesirėmė, kaip teigia pareiškėjas, vien administratoriaus Vilniaus apygardos teismui pateiktu prašymu, argumentais ir vertinimais. Sprendžiant iš pareiškėjos nuorodų į ĮBĮ reglamentuotas administratoriaus pareigas bei CK nuostatas dėl teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų laikymosi, manė, kad būtent administratorius yra ĮBĮ 10 straipsnio 9 dalyje nurodytas subjektas, kuris turi teisę priimti kreditorių reikalavimus, kurie buvo pateikti pažeidus šio straipsnio 4 dalies 5 punkte nustatytus terminus, jeigu termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Pažymėjo, kad pareiškėjo atstovui, kaip profesionaliam teisininkui, turėjo būti žinomos tiek ĮBĮ, tiek CPK nuostatos, reglamentuojančios procesinius terminus ir jų praleidimo pasekmes. Pagal administratoriaus pateiktas dokumentų kopijas taip pat buvo nustatyta, kad tik 2010 m. rugsėjo 3 d. UAB „Prostinvest“ pirmas kreditorių susirinkimas patvirtino informacijos teikimo tvarką apie UAB „Prostinvest“ bankroto procedūrų eigą, o vadovaujantis ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 15 punktu administratorius teikia informaciją šio straipsnio 10 dalyje nurodytai Vyriausybės įgaliotai institucijai, Statistikos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (pagal šio nustatytas ataskaitų formas), teismui, taip pat kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka kreditoriams, savininkui (savininkams), o vadovaujantis ĮBĮ 23 straipsnio 11 dalimi kreditorių susirinkimas nustato kokia tvarka kreditoriai, įmonės savininkas (savininkai) gauna iš administratoriaus informaciją apie įmonės bankroto bylos eigą. Nurodė, kad Departamente 2010 m. spalio 1 d. buvo gautas pareiškėjo 2010 m. rugsėjo 29 d. papildomas skundas, registracijos Nr. A1-15438. Kadangi Departamentas jau buvo priėmęs administracinės procedūros sprendimą ir pareiškėją apie tai informavo, o pareiškėjas jokių naujų faktinių aplinkybių nenurodė, Departamentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalimi, pareiškėjo 2010 m. rugsėjo 29 d. papildomo skundo nenagrinėjo. Pažymėjo, kad Departamentas neturėjo pagrindo teigti, kad administratorius, vykdydamas bankroto procedūras UAB „Prostinvest“, pažeidė teisės aktus, reglamentuojančius įmonių bankroto procesus, todėl neturėjo pagrindo taikyti nuobaudos ir apie tai informavo pareiškėją. Teigė, kad Vyriausioji administracinių ginčų komisija 2010 m. lapkričio 19 d. sprendimu Nr. 3R-272(2010/05-4R-371) pagrįstai pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Pateiktame atsiliepime (b. l. 33) tretysis suinteresuotas asmuo Z. J. su pareiškėjo UAB „Kančo studija“ skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad 2010 m. vasario 17 d. UAB „Prostinvest“ buvo iškelta bankroto byla. Vilniaus apygardos teismo nutartis buvo apskųsta ir Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. balandžio 15 d. nutartimi paliko galioti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 17 d. nutartį. Bankroto administratorius iš Vilniaus apygardos administracinio teismo gavo pranešimą dėl atsiliepimo pateikimo. Teismas nustatė 45 dienų terminą kreditoriniams reikalavimams pareikšti, t. y. iki 2010 m. gegužės 30 d. Kreditorinį reikalavimą UAB „Kančo studija“ pateikė tik 2010 m. liepos 6 d. Pažymėjo, kad iškėlus bankroto bylą, buvęs įmonės vadovas perdavė bankroto administratoriui UAB „Prostinvest“ kreditorių sąrašą, kuriame UAB „Kančo studija“ kaip kreditoriaus nebuvo. Atsižvelgiant į tai, gavęs pavėluotą UAB „Kančo studija“ prašymą įtraukti į kreditorių sąrašą, bankroto administratorius patikrino kreditorinio reikalavimo pagrįstumą. Nustatė, kad kreditorinis reikalavimas yra nepagrįstas. Atkreipė dėmesį, kad Vilniaus apygardos teismui 2010 m. rugpjūčio 25 d. buvo pranešta apie gautą UAB „Kančo studija“ kreditorinį reikalavimą ir pateikti nesutikimo su kreditoriniu reikalavimu motyvai. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. sausio 31 d. žodinio proceso tvarka išnagrinėjo UAB „Kančo studija“ kreditorinį reikalavimą ir atsisakė įtraukti UAB „Kančo studiją“ į UAB „Prostinvest“ kreditorių sąrašą.
III.
Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą, 2011 m. vasario 18 d. sprendimu (b. l. 55-63) pareiškėjo UAB „Kančo studija“ skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Pirmosios instancijos teismas įvertino bankroto administravimo paslaugas fiziniams ir juridiniams asmenims suteikimo tvarką, bankroto administratorių veiklos kontrolės tvarką reglamentuojančias teisės normas ir pažymėjo, kad atsakovas už teisės aktų pažeidimus ar kitus administratoriaus veiklos trūkumus, nustatytus atlikus administratoriaus veiklos tikrinimą, atsižvelgęs į jų reikšmingumą, savo sprendimu gali skirti administratoriui įspėjimą arba viešai paskelbiamą įspėjimą, o nustatęs reikšmingus ar galiojant nuobaudai pakartotinai padarytus teisės aktų pažeidimus, turi kreiptis į Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių atestavimo komisiją dėl bankroto administratoriaus pažymėjimo ir (ar) leidimo teikti bankroto administravimo paslaugas galiojimo panaikinimo, t. y. sprendimą, ar už teisės aktų pažeidimus ar kitus administratoriaus veiklos trūkumus administratorius bus traukiamas iš esmės drausminėn atsakomybėn bei kokia nuobauda jam turi būti skiriama, apsprendžia padaryto pažeidimo sunkumas ir sukeltos pasekmės, tai, ar pažeidimas padarytas galiojant anksčiau paskirta nuobaudai. Pažymėjo, kad, pareiškėjo manymu, pagrindas priimti sprendimą kreiptis į Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių atestavimo komisiją dėl bankroto administratoriaus pažymėjimo ir (ar) leidimo teikti bankroto administravimo paslaugas galiojimo panaikinimo buvo Asociacijos „Intekta“ įgalioto atstovo Z. J. veikos, kuriomis jis neteisingai informavo pareiškėją apie kreditorinio reikalavimo pateikimo tvarką, nepateikė šio reikalavimo teismui arba negrąžino jį pateikusiam asmeniui, taip pat be pagrindo pateikė išvadą apie jo nepagrįstumą, kuo, pareiškėjo teigimu, pažeidė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 10 punkto, Bankroto administratorių elgesio kodekso 8, 11.3, 11.4, 11.6, 11.7 ir 11.9 punktų nuostatas. Teismas, įvertinęs teisės aktų, reglamentuojančių administratoriaus veiklą įmonių bankroto proceso metu, nuostatas bei nustatytas aplinkybes, konstatavo, kad nėra pagrindo manyti, kad Asociacijos „Intekta“ įgaliotas atstovas Z. J. UAB „Prostinvest“ bankroto procedūros metu padarė pažeidimus, už kuriuos jam Departamento sprendimu turėjo būti taikomos teisės aktuose numatytos drausminio poveikio priemonės, juo labiau – priimtas sprendimas kreiptis į Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių atestavimo komisiją dėl bankroto administratoriaus pažymėjimo ir (ar) leidimo teikti bankroto administravimo paslaugas galiojimo panaikinimo. Anot teismo, pareiškėjo atstovų teiginiai, jog administratorius melavo dėl dokumentų pateikimo datos ir tvarkos, nėra patvirtinti jokiais kitais įrodymais. Be to pažymėjo, kad praktikoje kreditorių pareiškimai dėl reikalavimų, susidariusių iki bankroto bylos iškėlimo, pripažinimo, duodami po Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 5 punkte nustatyto termino, pateikiami tiek tiesiogiai teismui, tiek teismui per administratorių. Nurodė, kad pareiškėjo teiginiai dėl trečiojo suinteresuoto asmens Z. J. nurodytos kreditorinių reikalavimų pateikimo tvirtinti teismui datos nenuoseklūs. Be to ši aplinkybės, anot teismo, nėra reikšminga, kadangi pareiškėjo kreditorinis reikalavimas buvo teikiamas pasibaigus teismo nustatytam terminui. Pareiškėjo teiginiai, kad administratorius nebendradarbiavo ir su dokumentais nesielgė diskretiškai, kadangi jo pateiktų dokumentų neperdavė teismui arba jų negrąžino, taip pat nėra įrodyti. Pažymėjo, kad pareiškėjo kreditorinį reikalavimą administratorius perdavė teismui, dokumentai perduoti iš esmės protingu terminu, pareiškėjo teisės ar teisėti interesai nebuvo pažeisti, kadangi kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai tvirtinami iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos. Teismas atmetė kaip nepagrįstus ir pareiškėjos teiginius, kad tretysis suinteresuotas asmuo, pasinaudodamas jam pateiktais dokumentais ir nuslėpdamas dalį duomenų, veikė prieš pareiškėją, kuris yra potencialius kreditorius, pateikdamas teismui neteisingą išvadą dėl reikalavimo pagrįstumo. Pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog administratorius nuslėpė kokius nors duomenis, be to pareiškėjas, 2010 m. liepos 29 d. tiesiogiai teismui pateikęs prašymą dėl termino atnaujinimo ir kreditorinį reikalavimą, dalyvavo teismo posėdyje svarstant klausimą dėl jos kreditorinio reikalavimo pagrįstumo, todėl galėjo savo nuožiūra teikti įrodymus, o reikalavimo pagrįstumo klausimą bet kokiu atveju sprendžia ne administratorius, o teismas. Dėl šių motyvų, anot teismo, nėra pagrindo pripažinti atsakovo 2010 m. rugsėjo 24 d. sprendimo neteisėtu, kaip ir nėra pagrindo pripažinti neteisėtu ir 2010 m. spalio 8 d. sprendimo. Pažymėjo, kad 2010 m. rugsėjo 29 d. skundo papildymą pareiškėjas teikė nežinodama apie atsakovo pirmiau priimtą sprendimą, jame iš esmės nėra nurodytos naujos aplinkybės, kurios, atsižvelgiant į Departamento kompetenciją, būtų pagrindas iš naujo atlikti tyrimą dėl Asociacijos „Intekta“ įgalioto atstovo Z. J. veiksmų UAB „Prostinvest“ bankroto procedūros metu (kreditoriaus reikalavimo pagrįstumą, kaip minėta, vertina teismas). Teismas nematė pagrindo naikinti ir Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2010 m. lapkričio 19 d. sprendimo Nr. 3R-272(2010/05-4R-371). Vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (administracinės bylos Nr. A556-1152/2010, Nr. A261-1141/2010, A525–739/2010), nesutiko su minėtame sprendime išdėstyta pozicija, kad ginčijamais atsakovo sprendimais pareiškėjo teisės negali būti pažeistos. Tačiau, anot teismo, pripažinus, kad ginčijami atsakovo sprendimai yra pagrįsti ir teisėti, nėra pagrindo naikinti ir Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimo, kuriuo pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas. Netenkinus reikalavimų dėl skundžiamų sprendimų panaikinimo, netenkintas ir išvestinis reikalavimas įpareigoti atsakovą kreiptis į Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių atestavimo komisiją dėl administratoriaus atstovo Z. J. drausminės atsakomybės.
IV.
Pareiškėjas UAB „Kančo studija“ apeliaciniu skundu (b. l. 67-69) nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 18 d. sprendimu, prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – panaikinti VAGK 2010 m. lapkričio 19 d. sprendimą Nr. 3R-272(2010/05-4R-371), Departamento 2010 m. rugsėjo 24 d. sprendimą Nr. (6.14)A2-3197 ir 2010 m. spalio 8 d. sprendimą Nr. (6.14)A2-3395, įpareigoti atsakovą kreiptis į Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių atestavimo komisiją dėl administratoriaus atstovo Z. J. drausminės atsakomybės.
Mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Teismas neteisingai nurodė, kad jo atstovų teiginiai, jog administratorius melavo dėl dokumentų pateikimo datos ir tvarkos, nepatvirtinti jokiais kitais įrodymais. Teigia, kad byloje nebuvo tinkamai įvertinti kiti byloje esantys įrodymai, teismas turėjo panaudoti tikėtinumo principą. Pažymi, kad prieš išsiųsdamas kreditorinį reikalavimą, pareiškėjo atstovas advokatas 2010 m. liepos 7 d. paskambino administratoriui ir pasiteiravo dėl Vilniaus apygardos teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. B2-612-661/2010 nustatytų terminų pateikti kreditorinį reikalavimą teismui pabaigos. Administratorius, sužinojęs, kad į jį informacijos kreipėsi UAB „Kančo studija“, paprašė šį kreditorinį reikalavimą atsiųsti jam, kadangi visus kreditorinius reikalavimus teismui perduoda bankroto administratorius ir užtikrino perduosiąs jį Vilniaus apygardos teismui. Pažymi, kad ir teismo posėdžio metu administratorius patvirtino, jog jam pareiškėjo atstovas skambino, teiravosi informacijos ir iš esmės nepaneigė pareiškėjų atstovų teiginių apie nurodytas bylos aplinkybes. Be to, atkreipė dėmesį, kad toje pačioje bankroto byloje, pasibaigus kreditorinių reikalavimų pateikimo terminui administratorius pasielgė priešingai ir kitam bankrutuojančiam UAB „PROSTINVEST“ kreditoriui advokatų profesinei bendrijai Baltic Legal Solutions Lietuva 2010 m. rugpjūčio 11 d. pateikus papildytą pavėluotą finansinį reikalavimą jį perdavė teismui tvirtinti. Šią aplinkybę, anot pareiškėjo, patvirtina ir byloje esantis, teismo posėdžio dieną administratoriaus pateiktas 2010 m. rugpjūčio 25 d. prašymas Vilniaus apygardos teismui dėl kreditorių sąrašo patikslinimo. Pareiškėjo nuomone, neįvertinęs šių įrodymų ir aplinkybių, teismas pažeidė materialinės teisės normas, nes nevertino administratoriaus padarytų Bankroto administratorių elgesio kodekso 8 ir 11.3. punktų nuostatų pažeidimų. Taip pat, anot pareiškėjo, nepagrįstas teismo argumentas, kad pareiškėjas neįrodė savo teiginių dėl administratoriaus nebendradarbiavimo su juo ir kad pareiškėjo kreditorinį reikalavimą administratorius perdavė teismui tik 2010 m. rugpjūčio 25 d. Tokiu būdu teismas neišnagrinėjo visų bylos aplinkybių, turinčių esminės reikšmės bylai, ir tinkamai neatsakė į visus pareiškėjo pareikštus reikalavimus. Nurodo, kad administratorius neperdavė Vilniaus apygardos teismui pareiškėjo kreditorinio reikalavimo, o 2010 m. rugpjūčio 25 d prašymą Vilniaus apygardos teismui, kuriame išreiškė savo poziciją dėl UAB „Kančo studija“ kreditorinio reikalavimo, pateikė nežinomais motyvais, teismo oficialiai neprašytas. Teismas nevertino pareiškėjo dar 2010 m. rugsėjo 29 d. skunde atsakovui nurodytų aplinkybių, kad administratoriaus atlikto tyrimo vertinimas, jog tariamai 2009 m. birželio 30 d. reikalavimo perleidimo sutartimi UAB „PROSTINVEST“ už atlyginimą perleido UAB „Karaliaučiaus grupė“ materialines ir procesines teises, susijusias su reikalavimu grąžinti bankrutuojančiai UAB „PROSTINVEST“ už skolininką UAB „Kančo studija“ sumokėtus 60 000,00 Lt ir 50 000,00 Lt avansą, neatitinka faktinių aplinkybių ir neparemtas bankrutuojančios UAB „PROSTINVEST“ buhalteriniais dokumentais, o padaryta kategoriška išvada dėl UAB „Kančo studija“ kreditorinio reikalavimo nepagrįstumo prieštaravo jo paties veiksmams, kai neturėdamas visų finansinių dokumentų ir nežinodamas visų aplinkybių dėl bendrovės kreditorių-debitorių, administratorius bankroto bylą nagrinėjusio Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 26 d. prašė išduoti vykdomąjį raštą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 17 d. nutarties įvykdymo ir priverstinai išreikalauti iš bankrutuojančios UAB „PROSTINVEST“ buhalterės perduoti bendrovės dokumentus. Pareiškėjo nuomone, teismas nesuprato ir neišnagrinėjo bylos iš esmės, nepagrįstai pažeisdamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos (toliau – ir ABTĮ) 86 straipsnių nuostatas, nenustatė administratoriaus padarytų pažeidimų. Vietoj išsamaus bylos aplinkybių tyrimo, teismas suformulavo niekuo nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjas siekia nušalinti administratorių nuo pareigų vykdymo bankrutuojančios UAB „PROSTINVEST“ bankroto procedūros vykdymo metu, nors pačiame pareiškėjo skunde teismui buvo nurodyta, kad administratoriaus jau atliktų veiksmų teisėtumo įvertinimas ir teisinė kontrolė bei užkirtimas galimiems neteisėtiems jo veiksmams, yra reikšmingas ir svarbus pareiškėjos teisių užtikrinimui bankroto byloje Nr. B2-612-661/2010. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovai išsamiai paaiškino, kokias būtent civilines procesines pareiškėjo teises teismo sprendimas galėtų užtikrinti bankroto byloje Vilniaus apygardos teisme ir kaip svarbu sulaikyti administratorių nuo neteisėtų veiksmų vykdymo pareiškėjo atžvilgiu.
Atsiliepimas
Atsiliepime (b. l. 77-79) atsakovas Įmonių bankroto valdymo departamentas prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos su pareiškėjo UAB „Kančo studija“ apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nurodo, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė nė vienos faktinės aplinkybės ar galimo teisės akto pažeidimo, kurie nebuvo vertinti Departamento atliekamo administratoriaus veiklos tikrinimo ar Vilniaus apygardos administracinio teismo posėdžio metu. Mano, kad Departamento, Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos ir Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, priimti įvertinus visas reikšmingas bylai faktines aplinkybes. Vadovaujasi atsiliepimo, adresuoto pirmosios instancijos teismui, motyvais.
Pateiktame atsiliepime (b. l. 81) tretysis suinteresuotas asmuo Z. J. su pareiškėjo UAB „Kančo studija“ apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą sprendimą, tinkamai taikė procesinės ir materialinės teisės normas, atsiliepimą grindžia atsiliepimo, adresuoto pirmosios instancijos teismui, motyvais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
V.
Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Įmonių bankroto valdymo departamento prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos bankroto administratorių veiklos kontrolės funkcijų atlikimo. Pareiškėjas UAB „Kančo studija“ skundžia Departamento 2010 m. rugsėjo 24 d. sprendimą Nr. (6.14)A2-3197, kuriuo netenkintas pareiškėjo 2010 m. rugpjūčio 11 d. skundas dėl bankrutuojančios UAB „Prostinvest“ bankroto administratoriumi paskirtos Asociacijos „Intekta“ įgalioto atstovo Z. J. veiksmų ir drausminių priemonių jam taikymo, bei Departamento 2010 m. spalio 8 d. sprendimą Nr. (6.14)A2-3395, kuriuo atsisakyta nagrinėti pareiškėjo 2010 m. rugsėjo 29 d. papildomą skundą dėl bankrutuojančios UAB „Prostinvest“ bankroto administratoriumi paskirtos Asociacijos „Intekta“ įgalioto atstovo Z. J. veiksmų ir drausminių priemonių jam taikymo.
Įmonių bankroto valdymo departamentas prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos bankroto administratorių veiklos kontrolę atlieka vadovaudamasis Bankroto administratorių veiklos kontrolės taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2006 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 4-377 (toliau – ir Taisyklės). Pagal Taisyklių 3.1. punktą administratoriaus veiklos tikrinimas – Departamento veikla siekiant nustatyti, ar administratoriaus veikla atitinka bankroto procedūras reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Taisyklių 5 punktas nustato, kad administratorių veiklą Departamento direktoriaus pavedimu tikrina Departamento valstybės tarnautojai arba Departamento direktoriaus įsakymu paskirta Administratorių veiklos tikrinimo komisija. Pagrindas administratoriaus veiklos tikrinimui pradėti yra Departamente gautas skundas, prašymas, pareiškimas ar kita informacija dėl netinkamos administratoriaus veiklos (Taisyklių 7 p.). Departamento direktorius už teisės aktų pažeidimus ar kitus administratoriaus veiklos trūkumus, nustatytus atlikus administratoriaus veiklos tikrinimą, atsižvelgęs į jų reikšmingumą, savo sprendimu gali skirti administratoriui vieną iš šių nuobaudų: įspėjimą (Taisyklių 17.1 p.) arba viešai paskelbiamą įspėjimą, kuris ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo Departamento direktoriaus sprendimo skirti šiame punkte nurodytą nuobaudą priėmimo dienos turi būti paskelbtas Departamento interneto puslapyje (Taisyklių 17.2 p.). Departamentas, nustatęs reikšmingus ar galiojant nuobaudai pakartotinai padarytus teisės aktų pažeidimus, turi kreiptis į Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių atestavimo komisiją dėl bankroto administratoriaus pažymėjimo ir (ar) leidimo teikti bankroto administravimo paslaugas galiojimo panaikinimo (Taisyklių 19 p.).
Toks aptartas teisinis reglamentavimas leidžia teigti, kad pažeidimo įvertinimas, nuobaudos skyrimas ar neskyrimas bei nuobaudos parinkimas yra Departamento direktoriaus diskrecija. Taip pat akcentuotina, kad kreiptis į Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių atestavimo komisiją, Departamento direktorius turi tik esant vienam iš dviejų Taisyklėse įtvirtintų pagrindų – kai nustato reikšmingus teisės pažeidimus arba kai teisės aktų pažeidimai galiojant nuobaudai padaromi pakartotinai. Iš esmės analogiškos pozicijos Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikėsi ir 2011 m. birželio 6 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A63–2257/2011.
Įvertinus pareiškėjo UAB „Kančo studija“ skundų ir skundžiamų atsakovo Įmonių bankroto valdymo departamento prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos sprendimų turinį, kitą administracinės bylos medžiagą, matyti, kad Departamentas savo kompetencijos ribose išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo skundus, išanalizavo visus su bankroto procedūromis susijusius dokumentus ir pareiškėjo UAB „Kančo studija“ argumentus dėl bankroto administratoriaus galimai padarytų neteisėtų veiksmų bankroto vykdymo procese, tačiau nenustatė, kad buvo nesilaikyta bankroto procedūras reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, kas būtų pagrindas taikyti Taisyklėse numatytas poveikio priemones ar kreiptis į Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių atestavimo komisiją. Pareiškėjui pateikus papilomą skundą ir nenurodžius naujų esminių aplinkybių, kurios būtų pagrindas iš naujo atlikti tyrimą dėl Asociacijos „Intekta“ įgalioto atstovo Z. J. veiksmų UAB „Prostinvest“ bankroto procedūros metu, Departamentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalimi, pareiškėjo papildomą skundą atsisakė nagrinėti. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi administracinės bylos medžiagą bei pareiškėjo argumentus, nenustatė, kad skundžiami Departamento sprendimai būtų akivaizdžiai nepagrįsti, o bylos faktinės aplinkybės suponuotų priešingas išvadas nei padarė pirmosios instancijos teismas.
Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, savo poziciją iš esmės grindžia vieninteliu argumentu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, neišsamiai išnagrinėjo administracinę bylą, taip pažeisdamas ABTĮ 86 straipsnio 1-3 dalies nuostatas.
Dėl įrodymų rinkimo, jų vertinimo bei įrodinėjimo naštos (onus probandi) paskirstymo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006 m. rugpjūčio 2 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A4-1212/2006 yra konstatavęs, kad proceso šalis turi teisę teikti įrodymus, pagrindžiančius jos reikalavimus, dalyvauti juos tiriant, savaip juos interpretuoti, pareiškiant nuomonę dėl įrodymų galios (ABTĮ 53 str. 2 d. ir 57 str. 4 d.). Tačiau ABTĮ 57 straipsnyje suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės esmė yra ta, kad bylos įrodymus vertina teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma. Taip pat pažymėtina, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas (ABTĮ 86 str. 1 d.). Priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (ABTĮ 86 str. 1 d.).
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas minėtų nuostatų nepažeidė. Pažymėtina, kad nors Vyriausioji administracinių ginčų komisija 2010 m. lapkričio 19 d. sprendimu Nr. 3R-272(2010/05-4R-371) (b. l. 7-8) iš esmės skundžiamų Departamentų sprendimų neišanalizavo, šią klaidą ištaisė pirmosios instancijos teismas. Teismas išsamiai patikrino, ar Departamentas tinkamai pagal jam suteiktą kompetenciją išnagrinėjo pareiškėjo UAB „Kančo studija“ skundus, atsakydamas į visus esminius pareiškėjo argumentus (dėl bankroto administratoriaus teisės vertinti kreditoriaus reikalavimo pagrįstumą, administratoriaus tariamai pareiškėjui suteiktos klaidingos informacijos, nebendradarbiavimo, kreditorinio reikalavimo neperdavimo, neteisingos išvados teismui pateikimo, duomenų nuslėpimo ir t. t.). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nustatė visas svarbias bylai aplinkybes ir jas visapusiškai bei objektyviai įvertino, padarytos išvados yra motyvuotas, pagrįstos įrodymų ir bylai aktualaus teisinio reglamentavimo analize. Teisėjų kolegija palaiko pirmosios instancijos teismo motyvus dėl bankroto administratoriaus veiksmų įvertinimo ir jų nekartoja. Pareiškėjas, teigdamas, kad Asociacijos „Intekta“ įgaliotas atstovas Z. J. UAB „Prostinvest“ bankroto procedūros metu veikė neteisėtai pagal bendrą įrodinėjimo naštą šias aplinkybes privalėjo įrodyti (ABTĮ 23 str. 2 d. 56 p., 57 str. 4 d., 72 str.). Pareiškėjas šios pareigos nevykdė. Jo teiginiai dėl Asociacijos „Intekta“ (bankroto administratoriaus) įgalioto atstovo Z. J. neteisėtų veiksmų yra grindžiami subjektyviais paaiškinimais, kurių nepatvirtina objektyvūs duomenys, tam tikromis prielaidomis ar netiesioginiais įrodymais, kurių nepakanka konstatuoti tariamai padarytus pažeidimus. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad dėl procedūras reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų nesilaikymo bankroto administratoriui gali būti taikomos pakankamai griežtos teisinio poveikio priemonės, todėl abejonėmis grindžiamas sprendimas dėl administratoriaus padarytų pažeidimų būtų nesuderinamas su bendraisiais teisės principais.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog konkrečiu atveju neįrodyta, kad bankroto administratorius atliko kokius nors neleistinus veiksmus, į kuriuos Departamentas turėjo reaguoti kaip bankroto administratorių veiklą kontroliuojanti viešojo administravimo institucija. Apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti ir nepaneigia iš esmės teisingų pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų.
Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, įrodymus vertino tinkamai, procesinės teisės pažeidimų, kurie suteiktų pagrindą išvadai, jog dėl to buvo neteisingai išspręsta byla, nenustatyta (ABTĮ 142 str. 1 d.). Tenkinti apeliacinį skundą remiantis jame išdėstytais argumentais ir naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo. Apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo UAB „Kančo studija“ apeliacinio skundo netenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.