Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2019-09-13 · Civilinė byla Nr. e2-5162-889/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-09-13
Bylos Nr.
e2-5162-889/2019
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-02726-2019-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Milda Valiulytė
Atsakovas
A. B., E. T., A. F.
Ieškovas
N. S. S.
Advokatai
Kristina Pralgauskaitė, Marius Cechanavičius
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-5162-889/2019Teisminio proceso Nr. 2-06-3-02726-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 3.1.7.6; 3.2.6.1 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugsėjo 13 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Milda Valiulytė,sekretoriaujant Ritai Bružinskienei,dalyvaujant ieškovės atstovui advokato padėjėjui Mariui Cechanavičiui,atsakovei A. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. S. S. ieškinį atsakovėms A. B., E. T., A. F. dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo nustatyti naudojimosi patalpomis tvarką: ieškovė N. S. Solovjovą naudojasi buto patalpomis (mansarda) pagal VĮ Registrų centro sudarytą 2018 m. rugsėjo 21 d. pastato patalpų padalijimo projektą Nr. 18749383, Dalis Nr.: 3 - 23/100 dalys, dalies plotas 35,08 kv. m., plane žymimomis 3-1 (1,70 kv. m.), 3-2 (5,21 kv. m.), 3-3 (2,40 kv. m), 3-4 (12,65 kv. m.), 3-5 (6,01 kv. m.), 3-6 (7,11 kv. m), kuri yra gyvenamajame name unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); atsakovės A. B. ir E. T. naudojasi buto patalpomis (pirmas aukštas) pagal VĮ Registrų centro sudarytą 2018 m. rugsėjo 21 d. pastato patalpų padalijimo projektą Nr. 18749383, Dalis Nr.: 1 - 39/100 dalys , dalies plotas 59,64 kv. m., plane žymimomis 1-1 (2,64 kv. m.), 1-2 (3,60 kv. m.), 1-3 (6,05 kv. m), 1-4 (3,01 kv. m.), 1-5 (12,18 kv. m.), 1-6 (4,52 kv. m), 1-7 (20,20 kv. m.), 1-8 (7,44 kv. m.) kurios yra gyvenamajame name unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); atsakovė A. F. naudojasi buto patalpomis (antras aukštas) pagal VĮ Registrų centro sudarytą 2018 m. rugsėjo 21 d. pastato patalpų padalijimo projektą Nr. 18749383, Dalis Nr.: 2 - 38/100 dalys, dalies plotas 57,43 kv. m., plane žymimomis 2-1 (6,17 kv. m.), 2-2 (13,15 kv. m.), 2-3 (20,65 kv. m), 2-4 (7,08 kv. m.) 2-5 (4,54 kv. m.), 2-6 (3,19 kv. m), 2-7 (2,65 kv. m.), kurios yra gyvenamajame name unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad ieškovė ir atsakovės yra gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrasavininkės, kurioms bendrosios dalinės nuosavybės teise taip pat priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei kiti kiemo statiniai (tvora, kiemo aikštelė), unikalus Nr. 2195-5010-4032, esantys Viršutinė g. 8, Klaipėda. Ieškovė ir I. S. 1972 m. birželio 26 d. pirkimo pardavimo sutartimi iš K. T. nusipirko 1/5 dviejų aukštų mūrinio gyvenamo namo su salka (mansarda) ir vieną penktadalį 1/5 mūrinio sandėlio su tos dalies kiemo įrenginiais ir visais priklausiniais. Visi pastatai yra žemės sklype, kurio naudojimosi tvarka yra nustatyta. Ieškovė teikia 2018 m. rugsėjo 21 d. VĮ „Registrų centras“ sudarytą gyvenamojo namo patalpų padalinimo projektą, kuriame įtvirtinta faktiškai nusistovėjusi naudojimosi patalpomis tvarka ir yra maksimaliai patogi naudotis visiems bendraturčiams. Ginčų dėl bendrasavininkų naudojimosi tvarkos patalpomis niekada nebuvo, šis klausimas iškilo tuomet, kai ieškovė nutarė parduoti jai priklausantį turtą, o atsakovė A. B. pareiškė, kad padalinimo projektas yra neteisingas, nes ieškovei priklausanti patalpų dalis Nr. 3, suskaičiuota netinkamai.

Atsiliepimas

Atsakovės pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė tenkinti ieškinį ir nustatyti ieškinyje nurodytą naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką, priteisiant iš ieškovės už jai tenkančią 4,65 kv. m. ploto didesnę namo dalį atsakovei A. B. 810 Eur kompensaciją, atsakovei E. T. 410 Eur kompensaciją, atsakovei A. F. 3430 Eur kompensaciją. Nurodo, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso 1/5 dalis namo, o kitoms atsakovėms bendrai – 4/5 dalys. Bendras namo plotas yra 152,15 kv. m. Visoms nuvykus pas notarę dėl projekte nustatytų dalių pasirašymo, tapo žinoma, kad 1/5 dalis namo pagal tai namo daliai proporcingai tenkančius kvadratinius metrus - 30,43 kv. m., tačiau ieškovė faktiškai valdo ir naudojasi 35,08 kv. m. ploto namo dalį (visą trečią aukštą). Pagal projektą ieškovei nuosavybes teise priklausančios namo idealiosios dalys nesutampa su namo realiomis dalimis, nurodytomis projekto dalyje Nr. 3. Skirtumas tarp ieškovei de jure asmenines nuosavybes teise priklausančio ir de fakto valdomo ploto yra 4.65 kv. m. Pagal projektą namo dalis Nr. 1 (pirmas aukštas) yra 59,64 kv. m. A. B. ir E. T. bendrai abiem nuosavybes teise priklauso 2/5 dalys namo, t. y. 60,86 kv. m. (2 dalys x 30,43 kv. m.). Taigi joms papildomai priklauso namo dalis 1.22 kv. m. (60,86 kv. m., - 59,64 kv. m.), t. y. A. B. 0.81 kv. m., ir E. T. 0,41 kv. m. Namo dalis Nr. 2 (antras aukštas ) yra 57,43 kv. m. A. F. priklauso 2/5 dalys namo, t. y. 60.86 kv. m. Taigi jai papildomai priklauso namo dalis 3,43 kv. m. (60,86 kv. m. - 57,43 kv. m.). Ieškovė pardavinėja 35 kv. m. butą už 35 000 Eur, todėl 1 kv. m. vertė – 1000 Eur. Atsakovėms papildomai priklauso namo dalis 4,65 kv. m. ploto, kurią valdo Ieškovė, t. y. A. B. 0,81 kv. m., E. T. 0,41 kv. m., A. F. 3,43 kv. m. Ieškovė privalo sumokėti A. B. 810 Eur kompensaciją, E. T. 410 Eur kompensaciją, A. F. 3430 Eur kompensacija.

Šalies argumentai

Ieškovė dublike nurodė, kad turtą įsigijo 1972 m. birželio 26 d. Turto pirkimo metu, namo patalpų planų sudaryta nebuvo. Namų valdos techninės apskaitos byloje, patalpų plane sudarytame 1975 m. liepos 8 d., kuris įvardintas - salka (mansarda, lapo Nr. 9), pastatų vidaus ploto eksplikacijoje salkos (mansardos) plotas nurodytas 38.17 kv. m. Kitų bendraturčių plotai taip pat nurodyti - pirmas aukštas: 57.00 kv. m.; antras - aukštas 57.84 kv. m. 1989 m. spalio 25 d. namo dalių plotų duomenys buvo patikslinti: pirmas aukštas - 59.64 kv. m.; antras aukštas - 57.43 kv. m.; salka (mansarda) - 35.08 kv. m.. Taigi namo dalių plotų duomenys buvo tikslinami ir keičiami, visi namo bendraturčiai faktiškai ploto valdo daugiau nei yra įgiję. Iš Namų valdos techninės apskaitos bylos, sudarytos 1956 m. vasario 20 d. Nr. 2081, matyti, jog ieškovė faktiškai įgijo konkrečią namo dalį - salką (mansardą), kurios plotas formaliai keitėsi dėl VĮ Registrų centro duomenų tikslinimo, kaip ir kitų bendraturčių. Formalus namo plotų pasikeitimas negali keisti faktinės nuosavybės teisės įgijimo. Ieškovė niekada negavo jokių pretenzijų dėl neva bendrai valdomo ploto iš bendraturčių.

Atsiliepimas

Tripliku atsakovės palaikė atsiliepime nurodytą poziciją.

Šalies argumentai

Ieškovės atstovas advokato padėjėjas M. Cechanavičius teismo posėdyje palaikė pateiktą ieškinį ir prašė jį tenkinti procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų ir motyvų pagrindu. Papildomai paaiškinimo, kad neteisinga reikalauti kompensacijos, kai ieškovė visada naudojo tą patį plotą ir niekas nereiškė pretenzijų dėl to. Kompensacijos mokėjimas būtų nepagrįstas ir neteisingas. Statybos darbų, rekonstrukcijų, esminių pakeitimų name nebuvo, todėl teismui tenkinus ieškinį, tai nereikš, kad atsakovės praras nuosavybės teisę į ginčijamus 4,65 kv. m. Teismui sprendžiant dėl kompensacijos priteisimo, jos dydis turėtų būti skaičiuojamas pagal VĮ Registrų centras pateiktą vertę, t. y. visoms atsakovėms suma neviršytų 2000 Eur. Be to, jei atsakovės reiškia turtinį reikalavimą, jos turėjo reikšti ieškinį ir sumokėti žyminį mokestį. Visi konfliktai kyla dėl turto išlaikymo, remonto, bet ne dėl naudojimosi tvarkos. Be to, atsakovė pripažino, kad yra atitvėrusi 2 kv. m. bendrai naudojamo ploto.

Atsiliepimas

Atsakovė A. B. teismo posėdyje paaiškino, kad jos mama butą ginčo name nusipirko 1965 m. Ginčai prasidėjo 1972 m., kai ieškovė nusipirko mansardą, o buvęs bendrasavininkas apsigyveno 2 aukšte. 1989 m. atlikti matavimai ir matosi, kad padidėjęs ieškovės plotas. Tik praeitais metais paaiškėjo, kad neatitinka namo dalys. 2002 m. atliktas namo remontas, keistas stogas. Ieškovė prie šių išlaidų prisidėjo tik 1/5 dalimi. Ieškovė neprisidėjo prie laiptinės remonto, langų keitimo, neatsiskaitė už vartus, už karšto vamzdžio tarp antro ir trečio aukšto keitimo. Nuvykus pas notarą pasirašyti naudojimosi namu tvarkos paaiškėjo, kad trūkstamas plotas yra mansardoje, 1965 m. pirkimo sutartyje salka (mansarda) parduota – 27,8 kv. m. 1965 m. namo vonių nebuvo, nors dokumentuose tai fiksuota. Buvo vienintelis tualetas 1 aukšte. Esminiai ginčai kildavo dėl bendro namo objektų išlaikymo. Sutiktų su ieškiniu, jei ieškovė atsakovėms išmokėtų kompensaciją, kurią apskaičiuoja pagal preliminarioje sutartyje nurodytą kainą išskaičiavus 1 kv. m. kainą. Prašo nepriteisti ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Liudytoja A. Č. paaiškino, kad yra ieškovės dukra, gyveno ginčo name. Jos mama prieš tris metus nusprendė parduoti savo dalį. Su atsakove A. B. buvo pasirašyta preliminari sutartis, tačiau rankpinigių A. B. nepervedė ir pradėjo teigti, kad jos mama valdo daugiau ploto, nei gali turėti ploto. Mamos namuose niekada nebuvo daryta rekonstrukcija, atliktas tik kosmetinis remontas. A. B. pradėjo reikalauti pinigų. Mano, kad atsakovė realiai neketino pirkti ieškovės dalies. Pati A. B. valdo dalį (apie 6 kv. m.) bendro naudojimo patalpos neteisėtai. Mama gyveno name 43 metus, paskutiniu metu renovuotas stogas ir tinkuotas namas, visus darbus tvarkė ir atliko liudytojos tėvai. Ir kaminas, ir šlaitai nutinkuoti liudytojos tėvo, nes tas namas buvo ant griuvimo ribos. Mama davė pinigų kiemui tvarkyti. Tvorą prieš kelis metu nukėlė atsakovė A. B., todėl ji pati už ją ir turi mokėti.

Atsakovės E. T. ir A. F. apie teismo posėdžio vietą ir laiką informuotos tinkamai, į teismo posėdį neatvyko, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą nepareiškė, teisme gautas prašymas nagrinėti bylą šioms atsakovėms nedalyvaujant, todėl byla išnagrinėta nedalyvaujant atsakovėms E. T. ir A. F..

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

nustatyta, kad 1972 m. birželio 26 d. pirkimo pardavimo sutartimi B. N.-S. ir I. S. M. (po (duomenys neskelbtini) santuokos (b. l. 7) sudarymo S.), iš K. T., gyvenusio (duomenys neskelbtini), įgijo 1/5 dviejų aukštų mūrinio gyvenamo namo su salka, pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Visas gyvenamas namas turi bendro ploto 151,55 kv. m. ir vieną penktadalį 1/5 mūrinio sandėlio su tos dalies kiemo įrenginiais ir visais priklausiniais (b. l. 36). Po sutuoktinio I. S. mirties 2016 m. gegužės 22 d. (b. l. 8), ieškovė paveldėjo pagal testamentą mirusio sutuoktinio turtą, t. y. 1/10 dalį pastato gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/10 pastato sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 pastato sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/10 dalį kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); 81/598 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (b. l. 22-26, 42-51, 52-55).

Nekilnojamo turto registro duomenimis nustatyta, jog gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas - sandėlis unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas - sandėlis unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei kiti kiemo statiniai (tvora, kiemo aikštelė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso bendraturčiams, t. y. ieškovei ir atsakovėms A. B., E. T. ir A. F. (b. l. 11-14, 15-17). Ieškovei priklauso 1/10 pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Viršutinė g. 8, Klaipėda, įgyto 1972 m. birželio 26 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu ir 1/10 pastato unikalus Nr. 2195-5010-4010, pagal 2016 m. rugsėjo 26 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas, atsakovei A. B. nuosavybės teise priklauso 4/15 pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovei E. T. – 2/15 pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovei A. F. – 2/5 pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 11-14). Nagrinėjant bylą nustatyta, kad naudojimosi tvarka žemės sklypu nustatyta 1998 m. lapkričio 3 d. valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartimi (b. l. 38-39, 40). Pastato sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato sandėlio - unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos nenustatytina, kadangi šiais objektais visi bendraturčiai naudojasi pagal nusistovėjusią tvarką ir ginčo dėl to nėra.

Ieškovė pateikė 2018 m. rugsėjo 21 d. VĮ „Registrų centras“ Klaipėdos filialo sudarytą pastato – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), patalpų padalinimo projektą (b. l. 18), pagal kurį prašo nustatyti naudojimosi patalpomis (gyvenamuoju namu) tvarką.

Dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos

Kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti nustatyti naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarką (CK 4.81 straipsnis). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl naudojimosi bendru turtu tvarkos nustatymo, yra konstatavęs, kad ginčas dėl naudojimosi tvarkos nustatymo sprendžiamas vadovaujantis CK 4.81 straipsnio 1 dalies nuostata, kad, nustatant naudojimosi bendru daiktu tvarką, atsižvelgiama į bendraturčių dalis, turimas pagal bendrąją dalinę nuosavybės teisę, į galimybę skirti kiekvienam bendraturčiui izoliuotas namo patalpas. Teismai taip pat privalo vertinti, ar bendraturčio pasirinktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalių konfliktinei situacijai šalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011; 2015 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418-611/2015).

Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kasacinio teismo išaiškinta, kad teismo pareiga yra priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-51-403/2019, 17 p.). Nustatant naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarką, prioritetas teiktinas tokiam naudojimosi tvarkos variantui, pagal kurį vienam bendraturčiui skirtinos naudotis bendro turto dalys būtų visiškai ar maksimaliai izoliuotos nuo kitam bendraturčiui skirtinų naudotis bendro turto dalių.

Nagrinėjamu atveju teismo posėdyje išsiaiškinta, jog ieškovė naudojasi namo mansarda, atsakovės – patalpomis, kuriose gyvena nuo turto įgijimo, o namo laiptinė yra naudojama bendrai. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatyta ir tai, jog naudojimosi bendrosios nuosavybės objektu – namu tvarka buvo nusistovėjusi ir ginčų dėl to anksčiau nekilo, t. y. tarp šalių yra seniai susiklosčiusi naudojimosi bendrosios nuosavybės objektu – gyvenamuoju namu – tvarka. Ieškovės pateiktas pastato patalpų padalinimo projektas atitinka faktinę naudojimosi juo padėtį.

Ginčas tarp šalių kilo, kai ieškovė ketino parduoti jai priklausančią namo dalį atsakovei A. B.. Šalims nuvykus pas notarę pasirašyti susitarimą dėl naudojimosi bendrosios nuosavybės teisės objektu taikiai sutarti dėl naudojimosi tvarkos namu nepavyko, kadangi atsakovė A. B. teigė, jog ieškovei priklauso 30,43 kv. m. namo ploto, tačiau ieškovė faktiškai valdo ir naudoja 35,08 kv. m. ploto namo dalį (visą trečią aukštą), skirtumas tarp ieškovei de jure asmenines nuosavybes teise priklausančio ir de fakto valdomo ploto yra ,.65 kv. m. Todėl šis klausimas sprendžiamas teismine tvarka.

Iš pateiktų procesinių dokumentų, ieškovės atstovo ir atsakovės paaiškinimų nustatyta, jog ieškovė nuo pat turto įgijimo gyvena ir naudojasi visu trečiu namo aukštu, antrame namo aukšte gyvena ir visomis antro aukšto gyvenamosiomis patalpomis naudojasi atsakovė A. F., o pirmame namo aukšte – gyvena ir pirmo aukšto patalpomis naudojasi atsakovės A. B. ir E. T.. Šių aplinkybių neginčijo ir atsakovės. Iš byloje pateiktos namų valdos techninės apskaitos bylos (b. l. 117-138) matyti, kad paskutiniai kadastriniai matavimai atlikti 1989 m. spalio 25 d. Taigi, pagal paskutinius matavimus užfiksuota, jog mansardoje (kur gyvena ieškovė) yra šešios patalpos, plane žymimos 3-1 (1,70 kv. m.), 3-2 (5,21 kv. m.), 3-3 (2,40 kv. m), 3-4 (12,65 kv. m.), 3-5 (6,01 kv. m.), 3-6 (7,11 kv. m). Bendras jų plotas 35,08 kv. m. Pagal ieškovės pateiktą patalpų padalinimo projektą, būtent šiomis patalpomis ieškovė naudotųsi. Atsakovės A. B. ir E. T. pagal siūlomą projektą naudotųsi šiuo metu naudojamomis patalpomis pirmame namo aukšte, plane žymimomis 1-1 (2,64 kv. m.), 1-2 (3,60 kv. m.), 1-3 (6,05 kv. m), 1-4 (3,01 kv. m.), 1-5 (12,18 kv. m.), 1-6 (4,52 kv. m), 1-7 (20,20 kv. m.), 1-8 (7,44 kv. m.), o atsakovė A. F. naudotųsi antro aukšto namo patalpomis, plane žymimomis 2-1 (6,17 kv. m.), 2-2 (13,15 kv. m.), 2-3 (20,65 kv. m), 2-4 (7,08 kv. m.) 2-5 (4,54 kv. m.), 2-6 (3,19 kv. m), 2-7 (2,65 kv. m.). Pagal ieškovės siūlomą namo patalpų naudojimo projektą bendrasavininkių faktiškai naudojamas plotas nesikeičia.

Byloje kilo ginčas dėl kompensacijos, kuri, atsakovių teigimu, turėtų būti priteista už ieškovei tenkančią, 4,65 kv. m. didesnį plotą nei priklauso asmeninės nuosavybės teise.

Pažymėtina, kad naudojimosi daiktu tvarkos nustatymas reiškia naudojimosi teisės konkrečia daikto dalimi nustatymą. Nustačius naudojimosi tvarką atskiri nuosavybės teisės objektai nesuformuojami ir bendroji dalinė nuosavybės teisė nei visiškai, nei iš dalies nepasibaigia, o tam tikros nekilnojamojo daikto dalys ir toliau gali būti bendraturčių naudojamos bendrai. Dalys bendrosios dalinės nuosavybės teisėje nenusako, kokia daikto dalis kam priklauso, ir apibūdinamos tik matematine išraiška. Sutiktina, kad savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Tačiau, skirtingai nei idealioji dalis, realioji dalis parodo ne į kokios apimties turto dalį bendraturtis turi nuosavybės teisę, o kokia konkrečia daikto dalimi (zona) koks bendraturtis naudojasi.

Nors kompensacijos priteisimas nustatant bendrasavininkiams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio turto naudojimosi tvarką nėra numatytas įstatymų ir kitų teisės aktų, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad, paskyrus šalims naudotis nevienodo vertingumo patalpas, taip pat esant būtinybei kuriai nors iš šalių skirti didesnę dalį, nei jos turima dalis bendrosios nuosavybės teisėje, bendraturčių iniciatyva spręstinas atlyginimo (kompensacijos) už naudojimąsi svetimu turtu klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2004; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2006).

Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad praktikoje toks naudojimosi tvarkos nustatymas, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys, ne visada yra galimas, todėl leistini tam tikri nukrypimai nuo šio modelio ir tai nelaikytina netinkama naudojimosi tvarka. Neteisėtu naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymu gali būti pripažinti tokie atvejai, kai šia tvarka nepagrįstai suteikiamas prioritetas vienam iš bendraturčių; paskirtos naudotis dalys labai skiriasi nuo bendraturčiams tenkančių idealiųjų dalių dydžių ir už tai nekompensuojama; kai tvarka objektyviai įtvirtina prielaidas kilti konfliktams dėl bendro daikto naudojimo; kai tvarka neracionali, nustato neefektyvų, neekonomišką daikto naudojimą; kai tvarka pažeidžia teisės aktų reikalavimus ar trečiųjų asmenų teises (Teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalga, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenis Teismų praktika 32, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-244-248/2018).

Teismas pažymi, jog tokį kompensacijos nustatymo būdą būtų galima svarstyti atidalijimo iš bendrosios nuosavybės atveju, nes iš esmės sumokėdama šią kompensaciją ieškovė tarsi nusipirktų ginčijamus 4,65 kv. m. Kaip jau minėta, nustačius naudojimosi tvarką atskiri nuosavybės teisės objektai nesuformuojami ir bendroji dalinė nuosavybės teisė nei visiškai, nei iš dalies nepasibaigia. Tai, kad nustačius naudojimosi namu tvarką, ieškovė galėtų naudotis neva 4,65 kv. m. didesne namo dalimi, nei jai priklauso nuosavybės teise, nereikštų, jog atsakovės praranda nuosavybės teisę į šią namo ploto dalį. Taigi atsakovių prašomas priteisti kompensacijos dydis bei jo skaičiavimo būdas (išskaičiuojant vieno kvadratinio metro vertę pagal ieškovės kažkada nurodytą savo buto pardavimo kainą, kai už šią kainą butas nebuvo parduotas) atmestini kaip nepagrįsti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal pateiktą 1965 m. balandžio 24 d. sutartį, kurios pagrindu atsakovės A. B. mama J. L. nupirko 2/5 gyvenamojo namo ir 2/5 ūkinio pastato, viso namo bendras naudingas plotas sudarė 132,13 kv. m. (b. l. 143-144), t. y. buvo mažesnis (pagal paskutinius kadastrinius matavimus namo plotas 152,15 kv. m.).

Teisminio nagrinėjimo metu atsakovė A. B. prašymą priteisti kompensaciją motyvavo tuo, kad ieškovė neprisidėjo prie laiptinės remonto, langų keitimo, neatsiskaitė už vartus, už karšto vamzdžio tarp antro ir trečio aukšto keitimą. Taigi esminis ginčas kilęs dėl bendro naudojimo namo objektų išlaikymo ir nuostolių atlyginimo. Liudytoja A. Č. partvirtino, kad ieškovė (liudytojos mama) prisidėdavo prie namo išlaikymo ir remonto išlaidų. Nagrinėjamoje byloje minėti atsakovės A. B. teiginiai teisinės reikšmės neturi, nes šiuo konkrečiu atveju sprendžiami ne reikalavimai dėl galimų nuostolių atlyginimo, o dėl naudojimosi bendrosios nuosavybės objektu tvarkos nustatymo.

Esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms, konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju nustatant naudojimosi tvarką pagal ieškovės pateiktą projektą yra siekiama užtikrinti racionalų turto naudojimą, visų bendraturčių lygiateisiškumą, šalių interesų pusiausvyrą, kiekvienam bendraturčiui tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Teismo vertinimu, nustatant naudojimosi namu tvarką, šiuo konkrečiu atveju prioritetas turėtų būti teikiamas susiklosčiusiai faktinei namo naudojimo tvarkai. Ieškovės pateiktas projektas atitinka faktines bendraturčių ilgą laiką naudojamas namo dalis, o bendraturčiams priskirtinos naudotis namo dalys iš esmės atitinka jų turimo turto dydžiui. Todėl teismas, įvertinęs šalių argumentus, pateiktus rašytinius įrodymus, daro išvadą, kad ieškovės pasiūlyta naudojimosi tvarka namu yra tinkamiausia, atsakovės pasiūlymo dėl nustatytinos kitokios naudojimosi namu tvarkos neteikė ir iš esmės sutiko su ieškovės pasiūlymu, tokia naudojimosi namu tvarka nepažeidžia nei vienos iš šalių interesų, todėl ji tvirtintina ir ieškinys tenkintinas ir nustatytina naudojimosi namu tvarka pagal ieškovės pateiktą projektą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 98 straipsnį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Ieškinį patenkinus, ieškovei iš atsakovių priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė sumokėjo 75 Eur žyminio mokesčio ir patyrė 2000 Eur išlaidų teisinei pagalbai apmokėti už advokato padėjėjo M. Cechanavičiaus teisines paslaugas, už situacijos analizę ir teisines konsultacijas, už ieškinio ir dubliko parengimą, už atstovavimą teismo posėdyje (b. l. 6, 145-146). Procesinių dokumentų rengimo, atstovavimo ir kitos išlaidos neviršija maksimalių Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintų dydžių, atsižvelgus į ginčo pobūdį ir advokato padėjėjo suteiktas teisines paslaugas, konstatuotina, kad tos išlaidos buvo būtinos ir yra pagrįstos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovei iš atsakovių priteistina po 691,66 Eur ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Atsakovių reikalavimai priteisti kompensaciją iš ieškovės buvo nepagrįsti, todėl jų patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Be to, byloje pateikti duomenys, jog atsakovė A. B. patyrė 450 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato padėjėjo G. Degimo teisines paslaugas, 14 Eur už dokumentų paiešką Klaipėdos regioniniame valstybės archyve ir 3,41 Eur už VĮ „Registrų centras“ paslaugas (b. l. 164, 167). Atsakovės atstovavimo sutartį sudarė su advokate Kristina Pralgauskaite (b. l. 78). Prašymą dėl atsakovės A. B. patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pateikė advokatė K. Pralgauskaitė (b. l. 163). Duomenų, kad atstovavimo sutartis būtų sudaryta su advokato padėjėju G. D., advokato padėjėjo praktikai vadovaujančios advokato sutikimo teikti teisines paslaugas atsakovei nepateikta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

tenkinti ieškinį.

Nustatyti tokią naudojimosi pastatu – gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką:

- ieškovė N. S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudojasi buto patalpomis (mansarda) pagal VĮ Registrų centro sudarytą 2018 m. rugsėjo 21 d. pastato patalpų padalijimo projektą Nr. 18749383, Dalis Nr.: 3 - 23/100 dalys, dalies plotas 35,08 kv. m., plane žymimomis 3-1 (1,70 kv. m.), 3-2 (5,21 kv. m.), 3-3 (2,40 kv. m), 3-4 (12,65 kv. m.), 3-5 (6,01 kv. m.), 3-6 (7,11 kv. m), kuri yra gyvenamajame name unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini);

- atsakovės A. B. ir E. T. naudojasi buto patalpomis (pirmas aukštas) pagal VĮ Registrų centro sudarytą 2018 m. rugsėjo 21 d. pastato patalpų padalijimo projektą Nr. 18749383, Dalis Nr.: 1 - 39/100 dalys , dalies plotas 59,64 kv. m., plane žymimomis 1-1 (2,64 kv. m.), 1-2 (3,60 kv. m.), 1-3 (6,05 kv. m), 1-4 (3,01 kv. m.), 1-5 (12,18 kv. m.), 1-6 (4,52 kv. m), 1-7 (20,20 kv. m.), 1-8 (7,44 kv. m.) kurios yra gyvenamajame name unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini);

- atsakovė A. F. naudojasi buto patalpomis (antras aukštas) pagal VĮ Registrų centro sudarytą 2018 m. rugsėjo 21 d. pastato patalpų padalijimo projektą Nr. 18749383, Dalis Nr.: 2 - 38/100 dalys, dalies plotas 57,43 kv. m., plane žymimomis 2-1 (6,17 kv. m.), 2-2 (13,15 kv. m.), 2-3 (20,65 kv. m), 2-4 (7,08 kv. m.) 2-5 (4,54 kv. m.), 2-6 (3,19 kv. m), 2-7 (2,65 kv. m.), kurios yra gyvenamajame name unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).

Priteisti ieškovei N. S. S. iš atsakovių A. B., E. T., A. F. po 691,66 Eur bylinėjimosi išlaidų iš kiekvienos atsakovės.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Milda Valiulytė