- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-05-11
- Bylos Nr.
- e2YT-14521-1035/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-08894-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Valerij Lauš
- Pareiškėjas
- A. E.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valerij Lauš rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. E. (A. E.) skundą dėl antstolio Irmanto Gaidelio veiksmų, suinteresuotas asmuo – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI), antstolis Irmantas Gaidelis,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas A. E. pateikė skundą dėl antstolio Irmanto Gaidelio veiksmų, prašydamas nutraukti vykdomąsias bylas Nr. 0008/04/01546, Nr. 0008/04/01820, Nr. 0008/05/01692, Nr. 0008/05/01696, Nr. 0008/05/01700, Nr. 0008/05/01739, Nr. 0008/05/01834, Nr. 0008/05/01888, Nr. 0008/05/01889, Nr. 0008/05/02100, Nr. 0008/05/02105, Nr. 0008/06/02067, Nr. 0008/07/00106, Nr. 0008/07/00114, Nr. 0008/07/00126, Nr. 0008/11/00859, Nr. 0008/11/00867, suėjus išieškojimo senaties terminui. Nurodo, kad jis 2017-12-28 išsiuntė antstoliui prašymą nutraukti šias vykdomąsias bylas dėl senaties termino, tačiau antstolis atsakė, jog jis (pareiškėjas) nesidomėjo savo skolomis, sąmoningai vengė atsakomybės, todėl prašymo netenkino. Pareiškėjas mano, kad antstolio atsakymas yra nepagrįstas ir neteisingas. Jis nuo 2011 m. apie trejus metus atlikinėjo bausmę Alytaus pataisos namuose ir negavo jokio laiško iš antstolio. Jo sąskaita pataisos namuose nebuvo areštuota. Antstolis galėjo ir turėjo surinkti duomenis, kad jis (pareiškėjas) buvo laikomas laisvės atėmimo vietoje, ir nukreipti išieškojimus į jo lėšas laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Išėjęs iš pataisos namų, visą laiką registravosi darbo biržoje, o 2016–2017 m. gydėsi priklausomybės ligas ir buvo priregistruotas (duomenys neskelbtini). Nėra duomenų, kad jis disponavo grynaisiais pinigais ir, turėdamas galimybę sumokėti baudas, to nedarė bei siekė nuslėpti turimą turtą.
Antstolis I. Gaidelis 2018-03-21 patvarkymu atsisakė tenkinti skundą ir jį kartu su vykdomosiomis bylomis pateikė teismui. Patvarkyme nurodė, kad išieškojimas užsitęsė ne dėl antstolio, o būtent skolininko vengimo vykdyti paskirtas nuobaudas. Skolininkas, žinodamas apie jam paskirtas baudas, nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, siekdamas kuo greičiau padengti įsiskolinimus, nors sumos nėra labai didelės.
Suinteresuotas asmuo VMI atsiliepimo į skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo nutraukti 17 vykdomųjų bylų, suėjus išieškojimo senaties terminui. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 629 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, kad vykdomoji byla nutraukiama, jeigu išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas. Iš teismui pateiktų vykdomųjų bylų matyti, kad antstolis vykdo nutarimus, priimtus administracinio teisės pažeidimo bylose, dėl baudų skyrimo, t. y. penkiolika nutarimų priėmė Vilniaus m. VPK VPEPT, jų priėmimo datos yra nuo 2004-07-28 iki 2006-11-22, ir du nutarimus priėmė SĮ „Susisiekimo paslaugos“, jų priėmimo datos yra 2011-02-07 ir 2011-02-08. Atsižvelgiant į minėtų nutarimų priėmimo datas, šiuo atveju yra aktualus ATPK 308 straipsnis, reglamentuojantis nutarimų skirti administracinę nuobaudą vykdymo senatį.
Pažymėtina, kad 2015-07-01 įsigaliojo ATPK 308 straipsnio 1 dalies pakeitimas, pagal kurį nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas – penkeri metai nuo ATPK 313 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino jį geruoju įvykdyti pabaigos. Nagrinėjamu atveju šis pakeitimas netaikomas, nes iki šio pakeitimo įsigaliojimo paskirtų baudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimas vykdomas iki pakeitimo įsigaliojimo galiojusia tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257-1, 260, 272, 288, 292, 294, 299, 302, 302-5, 302-8, 306, 308, 309, 312, 313, 314 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir Kodekso papildymo 257-2 straipsniu įstatymo 18 straipsnio 3 dalis). Iki minėto pakeitimo įsigaliojimo ATPK 308 straipsnio 1 dalis nenumatė administracinės nuobaudos priverstinio vykdymo senaties terminų, išskyrus areštą kaip administracinės nuobaudos. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundas sprendžiamas vadovaujantis suformuota teismų praktika, įvertinus ginčui aktualų teisinį reglamentavimą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad dėl administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminų taikymo būtina vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinė padėtis negali būti blogesnė už padėtį asmens, dėl kurio buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jei jis nebuvo įvykdytas per dvejus metus, kai paskirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą. BK 96 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu nuteistasis po nuosprendžio įsiteisėjimo vengia atlikti bausmę, senaties eiga sustoja. Šiuo atveju senaties eiga atsinaujina nuo tos dienos, kurią nuteistasis pats atvyko atlikti bausmės ar buvo sulaikytas. Analogiškų taisyklių turi būti laikomasi ir vykdant nutarimą dėl administracinės nuobaudos paskyrimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-09-18 nutartis administracinėje byloje Nr. N-261-7199/2009). Pažymėtina, kad sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 straipsnio 1 dalis) bei ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-11-15 nutartis administracinėje byloje Nr. N3-1859/2007, 2009-12-22 nutartis administracinėje byloje Nr. N575-4150/2009). Be to, būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-10-04 nutartis administracinėje byloje Nr. N18-1653/2007). Jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-05-31 nutartis administracinėje byloje Nr. N(9)-1105/2007).
Iš vykdomųjų bylų matyti, kad visi nutarimai dėl baudos pareiškėjui skyrimo perduoti vykdyti nepraleidus minėto 3 mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo vykdyti termino.
Vertinant reikšmingą vykdymo senaties pasibaigimo konstatavimui faktinę aplinkybę, ar vykdymo laikotarpiu nėra buvę dvejų metų laikotarpio, kai antstolis dėl aplaidumo neatliko vykdymo veiksmų, teismas pažymi, kad vykdomosiose bylose esantys duomenys patvirtina antstolio nurodytas aplinkybes, jog vykdymo veiksmai dėl skolų išieškojimo iš skolininko buvo atliekami nuolat, periodiškai pateikiant užklausas registrams ir tikrinant skolininko turtinę padėtį, t. y. vykdomosiose bylose dvejų metų (ar daugiau) laikotarpis, per kurį antstolis nebūtų atlikęs jokių veiksmų, nėra susidaręs. Kita vertus, iš vykdomųjų bylų nematyti, kad antstolis būtų atlikęs Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registro duomenų patikrą, todėl nenustatė, jog pareiškėjas kurį laiką buvo laikomas laisvės atėmimo vietų įstaigoje. Akivaizdu, kad antstolis galėjo ir turėjo surinkti duomenis, kad pareiškėjas buvo laikomas laisvės atėmimo vietoje ir nukreipti išieškojimus pagal nutarimą į jam priklausančias lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, jeigu tokių lėšų buvo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 634 straipsnio 2 dalis). Tačiau ne tai yra esminė aplinkybė, sudaranti pagrindą tenkinti pareiškėjo skundą. Vykdomosiose bylose nėra duomenų, kad pareiškėjas disponavo grynaisiais pinigais ir, turėdamas galimybes sumokėti baudą, to nedarė ir siekė nuslėpti turimą turtą. Taigi šiuo atveju nėra pagrindo daryti išvados, kad skolininkas ėmėsi veiksmų siekdamas išvengti baudos mokėjimo ir vykdymo proceso eiga buvo sustojusi dėl skolininko vengimo įvykdyti nutarimą dėl baudos skyrimo.
Įvertinus išdėstytas faktines aplinkybes ir nenustačius vengimo vykdyti nutarimus požymių, darytina išvada, kad nutarimų skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas yra pasibaigęs, todėl minėtos vykdomosios bylos nutrauktinos (CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 510 ir 513 straipsniais,
nutaria:
tenkinti pareiškėjo A. E. (A. E.) skundą dėl antstolio Irmanto Gaidelio veiksmų.
Nutraukti vykdomąsias bylas Nr. 0008/04/01546, Nr. 0008/04/01820, Nr. 0008/05/01692, Nr. 0008/05/01696, Nr. 0008/05/01700, Nr. 0008/05/01739, Nr. 0008/05/01834, Nr. 0008/05/01888, Nr. 0008/05/01889, Nr. 0008/05/02100, Nr. 0008/05/02105, Nr. 0008/06/02067, Nr. 0008/07/00106, Nr. 0008/07/00114, Nr. 0008/07/00126, Nr. 0008/11/00859, Nr. 0008/11/00867, pasibaigus išieškojimo senaties terminui.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.