Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šalies argumentai

pareiškėja Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūra pateikė skundą antstoliui Andriui Liaškovui dėl jo veiksmų, kuriuo prašoma panaikinti antstolio Andriaus Liaškovo 2025 m. vasario 12 d. patvarkymą atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-25-159-6172 bei priimti ir vykdyti Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros 2025 m. vasario 12 d. pateiktą įsiteisėjusią Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2025 m. sausio 31 d. nutartį (registracijos Nr. (duomenys neskelbtini)) dalyje dėl išieškojimo iš skolininko G. L. jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio „(duomenys neskelbtini)“, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės vertės atitinkančios sumos – 4230 Eur išieškotojo valstybės naudai. Skunde nurodo, kad 2025 m. vasario 12 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūra, vadovaujantis BPK 342 straipsnio 4 dalies 7 punktu, Lietuvos antstolių rūmams per Antstolių informacinę sistemą pateikė vykdyti įsiteisėjusią Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2025 m. sausio 31 d. nutartį dalyje dėl turto - automobilio „(duomenys neskelbtini)“, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės vertės - 4230 Eur, konfiskavimo į valstybės pajamas, tačiau antstolis atsisakė priimti vykdyti pateiktą nutartį motyvuodamas tuo, kad vadovaujantis CPK 587 straipsnio 1 punktu, vykdomasis raštas yra nutarties pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas, o ne pati nutartis. Pareiškėja nekvestionuoja, jog vykdymo procesas prasideda nuo vykdomojo dokumento pateikimo antstoliui vykdyti, tačiau remiasi CPK 587 straipsniu, kad jame nėra nustatytas baigtinis vykdomųjų dokumentų sąrašas, todėl, pareiškėjos vertinimu, vykdytiniems dokumentams, kurie kartu yra ir vykdomasis dokumentas, suteikiantis antstoliui teisę atlikti vykdymo veiksmus, priskirtinos ir ikiteisminio tyrimo teisėjų priimtos nutartys, kurios pagal įstatymus vykdytinos CPK VI dalyje (Vykdymo procesas) nustatyta tvarka (CPK 587 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Taip pat vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-09-29 raštu, kur tarp institucijų vykusio pasitarimo „Dėl praktikos suvienodinimo pateikiant vykdyti teismų priimtas nutartis, kuriomis patvirtintas prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą“ metu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsniu, Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 2 straipsniu ir BPK IV dalimi (Ikiteisminis tyrimas), buvo nutarta laikytis vieningos nuostatos, kad ikiteisminio tyrimo metu priimtų teismo sprendimų nukreipimą vykdyti turi užtikrinti ikiteisminiam tyrimui vadovaujantys prokurorai ir šiais klausimais neturi būti rašomi teismų patvarkymai. Taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-05-29 rašte Nr. 1.13-T-193 nurodyta, jog keisti anksčiau minėto kasacinio teismo 2016-09-29 sprendimo nėra pakankamo pagrindo; apie vyraujančią praktiką aptartu klausimu buvo nutarta informuoti antstolius. Pasitarimo metu įtvirtintas susitarimas laikytis vieningos praktikos, kad ikiteisminio tyrimo metu priimtų teismo sprendimų nukreipimą vykdyti turi užtikrinti ikiteisminiam tyrimui vadovaujantys prokurorai ir šiais klausimais neturi būti rašomi teismų patvarkymai, šiai dienai nėra pakeistas, todėl turi būti vykdomas. Tokios praktikos kiti antstoliai ir laikosi. Pažymėjo, kad toks susitarimas buvo priimtas, siekiant mažiau apsunkinti apylinkių teismų (ikiteisminio tyrimo teisėjų ir raštinės darbuotojų) darbą, t. y. siekiant iš esmės spręsti apylinkių teismų darbo krūvių ir žmogiškųjų išteklių problemas. Todėl, pareiškėjos vertinimu, patvarkymai nutrauktose ikiteisminio tyrimo bylose neturi būti rašomi ir prokuroras neprivalo kreiptis su prašymu į nutartį priėmusį ikiteisminio tyrimo teisėją dėl vykdomojo rašto išdavimo, kuris vėliau būtų pateikiamas vykdyti antstoliui.