Kauno apygardos teismo nutartis

1. Pareiškėja Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūra antstoliui Andriui Liaškovui pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, prašydama panaikinti antstolio 2025 m. vasario 12 d. patvarkymą atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-25-159-6172, priimti ir vykdyti Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros 2025 m. vasario 12 d. pateiktą įsiteisėjusią Šiaulių apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2025 m. sausio 31 d. nutartį (registracijos Nr. IBPS-V307398-25) dalyje dėl išieškojimo iš skolininko G. L. jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio „Citroen C3“, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, vertės atitinkančios sumos – 4 230 Eur išieškojimo valstybės naudai.

2. Nurodė, kad Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūra 2025 m. vasario 12 d., vadovaudamasi BPK 342 straipsnio 4 dalies 7 punktu, Lietuvos antstolių rūmams per Antstolių informacinę sistemą pateikė vykdyti minėtą įsiteisėjusią Šiaulių apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2025 m. sausio 31 d. nutartį. Antstolis, remdamasis CPK 587 straipsniu, atsisakė priimti vykdyti pateiktą nutartį tuo pagrindu, kad vykdomasis raštas yra nutarties pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas, o ne pati nutartis, nors ikiteisminio tyrimo teisėjų priimtos nutartys, kurios pagal įstatymus vykdytinos CPK VI dalyje nustatyta tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. rašte nurodyta, kad tarp institucijų vykusio pasitarimo „Dėl praktikos suvienodinimo pateikiant vykdyti teismų priimtas nutartis, kuriomis patvirtintas prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą“ metu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsniu, Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 2 straipsniu ir BPK IV dalimi (Ikiteisminis tyrimas), buvo nutarta laikytis vieningos nuostatos, kad ikiteisminio tyrimo metu priimtų teismo sprendimų nukreipimą vykdyti turi užtikrinti ikiteisminiam tyrimui vadovaujantys prokurorai ir šiais klausimais neturi būti rašomi teismų patvarkymai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 29 d. rašte Nr. 1.13-T-193 nurodyta, jog keisti minėto kasacinio teismo 2016 m. rugsėjo 29 sprendimo nėra pakankamo pagrindo; apie vyraujančią praktiką aptartu klausimu buvo nutarta informuoti antstolius. Pasitarimo metu įtvirtintas susitarimas laikytis vieningos praktikos, kad ikiteisminio tyrimo metu priimtų teismo sprendimų nukreipimą vykdyti turi užtikrinti ikiteisminiam tyrimui vadovaujantys prokurorai ir šiais klausimais neturi būti rašomi teismų patvarkymai, šiai dienai nėra pakeistas, todėl turi būti vykdomas. Kiti antstoliai tokios praktikos laikosi. Toks susitarimas buvo priimtas, siekiant mažiau apsunkinti apylinkių teismų (ikiteisminio tyrimo teisėjų ir raštinės darbuotojų) darbą, t. y. siekiant iš esmės spręsti apylinkių teismų darbo krūvių ir žmogiškųjų išteklių problemas. Todėl patvarkymai nutrauktose ikiteisminio tyrimo bylose neturi būti rašomi ir prokuroras neprivalo kreiptis su prašymu į nutartį priėmusį ikiteisminio tyrimo teisėją dėl vykdomojo rašto išdavimo, kuris vėliau būtų pateikiamas vykdyti antstoliui.