- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-12-15
- Bylos Nr.
- e2-2639-1055/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-00596-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ana Karšul
- Atsakovas
- V. B.
- Ieškovas
- S. B.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. B. ieškinį atsakovui V. B. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, institucija, teikianti išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė S. B. ieškiniu prašė nustatyti nepilnamečių vaikų G. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su mama S. B.; priteisti nuo prašymo dėl privalomos mediacijos pateikimo dienos (2020 m. vasario 26 d.) iš atsakovo V. B. išlaikymą nepilnamečiams vaikams G. B. ir M. B. po 350 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nepilnamečiams vaikams priteistų piniginių išmokų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę S. B.; priteisti iš atsakovo 11 418 EUR išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiams vaikams; taip pat priteisti iš atsakovo ieškovės naudai visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad šalys turi du nepilnamečius vaikus: G. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. B., gim. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) Utenos rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-17-839/2017 buvo nutraukta ieškovės ir atsakovo santuoka. Nutraukiant santuoką teismas sprendimu išsprendė tik turto, priklausiusio sutuoktiniams bendrąja jungtine nuosavybe, padalijimo klausimą, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jiems priteisimo klausimas nebuvo sprendžiamas motyvuojant tuo, kad ieškovė su vaikais nuolat gyvena (duomenys neskelbtini) ir teismas neturi jurisdikcijos nagrinėti bylos šioje dalyje. Atsakovas geranoriškai po santuokos nutraukimo pervesdavo abiejų vaikų išlaikymui pradžioje 200 EUR, vėliau – 300 EUR, paskutiniu metu 350 EUR kas mėnesį.
Atsakovo pervedama suma yra ženkliai per maža, kad būtų galima patenkinti dviejų nepilnamečių vaikų poreikius. Kaip jau minėta, ieškovė su vaikais jau ilgą laiką gyvena (duomenys neskelbtini), kur ji vaikams yra sukūrusi tinkamą gerbūvį – kiekvienas vaikas turi savo atskirą kambarį, po asmeninį kompiuterį. Siekdama užtikrinti vaikų poreikius ir jų interesų apsaugą, prašo nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su ja bei remiantis vaikų būtiniausiais poreikiais priteisti iš atsakovo kiekvienam vaikui po 350 EUR išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaikų pilnametystės. Nurodė, jog sutinka, kad atsakovas su vaikais bendrautų bendru sutarimu, nenustatant konkretaus grafiko ir tvarkos. Vidutiniškai G. B. būtinųjų poreikių tenkinimui reikalinga 1 456 EUR suma per mėnesį, M. B. – 1 359 EUR suma per mėnesį. Taigi, vaikų poreikiai ženkliai viršija ieškovės prašomą priteisti išlaikymo dalį, kadangi ji supranta ir žino, jog jai tenka didesnė vaikų poreikių tenkinimui reikalinga išlaidų dalis, nes vaikai gyvena su ja ir ji priėmė sprendimą išvykti į (duomenys neskelbtini), kurioje yra aukštesnis pragyvenimo lygis. Per trijų metų laikotarpį nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2020 m. vasario 1 d. V. B. abiejų nepilnamečių vaikų išlaikymui pervedė viso 13 782 EUR. Atsižvelgiant į ieškovės prašomą priteisti kiekvienam vaikui išlaikymo dydį – 350 EUR, kuris kaip minėta yra ženkliai mažesnis nei vaikų būtinieji poreikiai jau daugiau, negu 3 metai, iš atsakovo taip pat priteistinas 11 418 EUR išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimas.
Posėdžio metu ieškovės atstovė patikslintą ieškinį palaikė jame išdėstytais motyvais ir papildomai paaiškino, kad ieškovė su vaikais (duomenys neskelbtini) nuosavo būsto neturi, todėl nuomoja ir moka 1 650 svarų per mėnesį nuomos mokestį. Byloje yra pateikta pakankamai įrodymų apie vaikų būtinuosius poreikius ir reikalingas išlaidas. Pažymi, kad į paskaičiavimus dar neįtraukta daug išlaidų mokymosi priemonėms, uniformoms. Ieškovė patyrė išlaidų dukros lazerio procedūroms. Be to, abudu vaikai yra paaugliai, todėl renkasi kuo apsirengt, greitai auga, todėl drabužiai ir avalynė kainuoja tikrai nemažai. Ieškovės pajamos vidutiniškai per mėnesį yra 3 300 svarų, dar gauna iš atsakovo 350 EUR. Ji moka nuomos mokestį, paskolos įmokas už automobilį, savo lėšomis atvyksta į Lietuvą, kad vaikai galėtų susitikti su tėvu. Vaikų amžius šiuo metu yra toks, kad ir prieš 3 metus jų poreikiai buvo panašūs, ir tada buvo paaugliai. Į (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą atsakovo įneštos papildomos sumos yra dovanos vaikams, kurios į išlaikymą neįsiskaičiuoja, taip pat tai paliktų grynųjų įnešimas ir pervedimas į sąskaitą. Ieškovė (duomenys neskelbtini) gauna 82 svarų dydžio vaikų pinigus. Dar yra pateikusi prašymą gauti mokesčio kreditą, pašalpa šiuo atveju sumokama į priekį ir, jei pajamos bus didesnės, tai tenka pašalpos sumą grąžinti, taigi tai nėra vaiko pinigai, tai pašalpa auginančiam vaikus asmeniui, neuždirbančiam pakankamai. J. S., iš kurio ieškovė kartais gauna piniginių lėšų, tai yra jos draugas, kuris remia ją finansiškai, kai jai trūksta pinigų, tai asmeniniai santykiai. Iš jo gaunamos lėšos taip pat naudojamos šeimos poreikiams, bet su šiuo asmeniu bendro ūkio neveda, kartu negyvena. Gyvenamojo būsto rašytinė sutartis pasibaigusi, bet ji yra pratęsta žodžiu. Iš „(duomenys neskelbtini)“ gaunamos lėšos yra dividendai, kadangi ji yra akcininkė, ir uždarbis už išdirbtas valandas. Prieš tai ieškovė nuomavosi kitą būstą, bet nuomos mokestis buvo panašaus dydžio kaip ir šiuo metu mokamas. Ieškovė jokio kito turto, išskyrus bendrai su atsakovu turimą, neturi ir dengia savo paskolos dalį už šį turtą. Komunalinių mokesčių ir šio turto išlaikymo išlaidų ji mokėti neprivalo, nes atsakovas name gyvena vienas ir turtu naudojasi taip pat vienas.
Atsiliepimas
Atsakovas V. B. atsiliepime su ieškovės patikslintu ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad abu šalių nepilnamečiai vaikai pastoviai gyvena su ieškove, atsakovas niekada nereiškė reikalavimo, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo, todėl dėl šio ieškinio reikalavimo ginčo nėra. Tačiau jis nesutinka su ieškovės reikalavimais priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 350 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis ir priteisti išlaikymo įsiskolinimą. Įvertinus ieškovės pateiktus duomenis ir išlaidų skaičiavimus, galima manyti, kad ieškovė vaikų išlaikymui išleidžia apie 3 000 EUR kas mėnesį, kas atsakovo nuomone, neatitinka tikrovės, o ieškovės nurodomos išlaidos yra nerealios. Atsižvelgdamas į vaikų amžių ir jam žinomus vaikų užsiėmimus, jų poreikį į maitinimą, drabužius, avalynę, atsakovas mano, kad kiekvieno vaiko poreikiams kas mėnesį tenkinti pakanka po 300-350 EUR.
Atsakovo nuomone, ieškovė nepateikė pakankamai tinkamų įrodymų, kad įrodyti vaikų išlaikymui skiriamų sumų dydį. Kritiškai vertina ieškovės teiginį, kad už gyvenamojo būsto nuomą ji moka kas mėnesį po 1 879 EUR, be to, ji yra įsteigusi individualią įmonę, kuri registruota ir vykdo veiklą tuo pačiu adresu, taigi gyvenamojo namo nuomos santykiai siejami ne su šeimos interesais, o su vykdomu verslu. Ieškovės deklaruojamos išlaidos per mėnesį vaikų rūbams ir pramogoms neatitinka tikrųjų poreikių ir yra aiškiai per didelės. Ieškovės pateiktų ganėtinai skurdžių įrodymų apžvalga leidžia teigti, kad jos teiginiai apie daromas išlaidas vaikų išlaikymui yra deklaratyvaus pobūdžio, o pinigų suma, ieškovės skiriama vaikų išlaikymui, yra neįrodyta. Ieškovė neįrodė, kad ji pagal savo turtinę padėtį gali teikti ir realiai teikia tokio dydžio išlaikymą vaikams. Atsakovo pajamos pastaruoju metu yra artimos minimalioms – mėnesio pajamos sudaro apie 700 EUR. Atsakovas gyvena atskirai ir naudojasi nekilnojamuoju turtu, kuris yra bendras su ieškove. Pažymi, kad jis vienas išlaiko bendrą turtą ir juo rūpinasi. Atsakovo išlaidos bendro turto išlaikymui sudaro apie 150-200 EUR. Be to, atsakovas gyvybės ir sveikatos draudimu draudžia vieną iš vaikų – sūnų M., draudimo suma metams 47,23 EUR (mėnesiui – 4 EUR). Ginčo šalys yra bendraskoliai pagal paskolos sutartį su Swedbank AB ir kiekvieną mėnesį atsakovas moka po 120 EUR paskolos dalį, kintamą palūkanų sumą ir 14,55 EUR gyvybės draudimo įmoką. Atsakovo būtinųjų privalomųjų išlaidų mėnesiui minimali suma yra apie 400 EUR, 350 EUR jis skiria vaikų išlaikymui, asmeninių poreikių (maistui, drabužiams, avalynei ir kt.) tenkinimui skiria apie 200-300 EUR. Taigi, atsakovo pajamų ir išlaidų balansas yra praktiškai lygus. Pažymi, kad ieškovei šie duomenys žinomi, todėl šalys ir susitarė, kad atsakovas gali mokėti ir moka vaikams kas mėnesį po 350 EUR. Pagerėjus turtinei padėčiai mokės didesnes sumas vaikų išlaikymui.
Nurodė, kad nesutinka su reikalavimu dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Ieškovė nenurodė jokių faktinių aplinkybių apie išlaikymą jos nurodomu įsiskolinimo laikotarpiu ir nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų, tai jos deklaratyvus teiginys, kad ji turi teisę į išlaikymo įsiskolinimą ir jo priteisimą. Pažymi, kad ieškovės nurodomu laikotarpiu nuo 2017 metų vasario mėnesio iki 2020 metų vasario mėnesio atsakovas pastoviai teikė išlaikymą vaikams, kuris tolygiai didėjo nuo 200 EUR iki 350 EUR, ir ieškovė nereiškė jokių pretenzijų dėl teikiamo išlaikymo dydžio. Ieškovė, žinodama ir suvokdama (duomenys neskelbtini) Utenos rajono apylinkės teismo sprendimo esmę ištisus tris metus nesikreipė į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo ir/ar išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, kas reiškia, jog jai buvo priimtinas šalių susitarimu vaikams teikiamo išlaikymo dydis.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovas ir jo atstovas palaikė atsiliepimuose nurodytas aplinkybes ir papildomai paaiškino, kad ieškovė turėjo pagal teismo sprendimą, kuriuo buvo nutraukta šalių santuoka, sumokėti jam 1 200 EUR kompensaciją. Kadangi šalių santykiai tuo metu buvo geri, tai susitarė ir išdalino tą sumą kaip išlaikymo vaikams dalį, todėl iš pradžių mokėjo mažiau. Be mokamo išlaikymo dar nemažai prisidėdavo, nes nuvažiuodavo pas vaikus, sutvarkydavo ką reikia, nusipirkdavo, apmokėdavo vaikų keliones į Lietuvą. Drabužius, avalynę, akinukus ir panašiai jie vaikams pirko perpus. Gimtadienio proga pervedė pinigų G. telefonui. Po vaikų apsilankymo pas jį per Naujuosius metus, jiems buvo duoti pinigai eurais, bet kad nereikėtų keisti, tai pervedė tuos pinigus ieškovei po to svarais. Jo žiniomis, ieškovė su vaikais name gyvena metai laiko, prieš tai jie gyveno kitur ir ieškovė už nuomą mokėjo daug mažiau – 650 svarų į mėnesį, be to, ten dar turėjo darbo kabinetą. J. S. yra ieškovės sugyventinis, su kuriuo ji gyvena jau 2 metus. Sutinka, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, taip pat sutinka mokėti vaikams išlaikymą po 200 EUR kiekvienam per mėnesį. Nesutinka su įsiskolinimu, jo nėra. Dėl išlaikymo dydžio po santuokos nutraukimo tarp jų buvo žodinis susitarimas. Jis nežino, ar ieškovė bandė išlaikymo priteisimo klausimą spręsti (duomenys neskelbtini). Kaip jau minėjo, vaikus lankė dažnai, tačiau nuo 2019 metų vidurio nustojo, kadangi ieškovė persikėlė į kitą būstą ir apsigyveno su kitu vyru. Ieškovė visiškai neprisideda prie bendro nekilnojamojo turto išlaikymo, tik žemės mokestį sumoka apie 20 EUR per metus, visas kitas išlaidas padengia jis. Jo pajamos per mėnesį šiuo metu yra apie 1 000 EUR ir dienpinigiai. Turi du žemės sklypus, kurių nenaudoja ir nenuomoja. Taip pat turi motociklą ir priekabą, bet automobilio neturi, mašiną jam paskolina mama, kai jis būna Lietuvoje. Pripažįsta, kad turėjo socialinio draudimo kodą (duomenys neskelbtini), jį gavo, kad po (duomenys neskelbtini) galėtų dirbti, tačiau tuo pažymėjimu taip ir nepasinaudojo. Išlaikymo dalyje ginčas iš esmės yra dėl 350 EUR, nes 350 EUR jis moka ir neginčija, prašo atsižvelgti į tai paskirstant bylinėjimosi išlaidas.
Institucija, teikianti išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė pranešimą, kad susipažinusi su ieškiniu ir ieškinyje išdėstytomis aplinkybėmis, negali teismui pateikti išvados šioje byloje, kadangi neturi galimybės ištirti S. B. šeimos aplinkos sąlygų. Praneša, kad S. B. šeima iki 2018 m. birželio 30 d. nebuvo įtraukta į Vaiko teisių apsaugos skyriaus stebimų ir socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Nuo 2018 m. liepos 1 d. nebuvo gauta duomenų apie galimus vaiko teisių pažeidimus šioje šeimoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas yra nepilnamečio M. B., gimusio (duomenys neskelbtini), ir sprendimo priėmimo momentui jau pilnametės G. B., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai. VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis ieškovė ir atsakovas savo vardu bendrosios dalinės nuosavybės teise turi žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), atsakovas turi dar pastatą – ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį tuo pačiu adresu, ir du žemės sklypus, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). VĮ „Regitra“ duomenimis atsakovas savo vardu turi priekabą NEPTUN N7-263 PRR, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir motociklą YAMAHA XT 600, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovė savo vardu Lietuvos Respublikoje registruotų transporto priemonių neturi. Bylos duomenimis atsakovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, ieškovė Lietuvos Respublikoje nedirba, vykdo individualią veiklą (duomenys neskelbtini). Aplinkybę, jog nepilnametis M. B. ir šiuo metu jau pilnametė G. B. gyvena kartu su ieškove, kuri išlaiko vaikus, atsakovas prisideda prie vaikų išlaikymo po 350 EUR per mėnesį, patvirtina ieškovės atstovės ir atsakovo teismo posėdyje nurodytos aplinkybės, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2020 m. birželio 1 d. raštas „Dėl išvados pateikimo“ Nr. (duomenys neskelbtini).
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.169 straipsnio 1 dalis numato, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. To paties straipsnio antrojoje dalyje numatyta, kad kai kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.
Nors ieškovė reiškia reikalavimą nustatyti abiejų vaikų gyvenamąją vietą su ja, tačiau sprendimo priėmimo dienai šalių dukrai G. B., gim. (duomenys neskelbtini), jau yra suėję 18 metų, tai yra ji yra pilnametė, todėl klausimas dėl jos gyvenamosios vietos nespręstinas.
Tarp šalių nekilo ginčo, kad šalių nepilnamečio vaiko M. B. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Šalių sūnus po šalių santuokos nutraukimo gyvena su motina, kuri žino ir supranta vaiko poreikius, rūpinasi vaiko poreikių įgyvendinimu, tinkamai vykdo savo pareigas sūnaus atžvilgiu. Esant nustatytoms aplinkybėms, nesant duomenų, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarauja jo interesams, ieškinio reikalavimas dėl M. B. gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove tenkinamas.
Atkreipiamas šalių dėmesys, kad, remiantis CK 3.170 straipsniu, nustačius vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, kitas turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir bendravimo jį auklėjant tvarką nustato teismas.
Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.
Tėvų pareiga rūpintis vaikais, auklėti juos ir išlaikyti, sudaryti jiems normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas, kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės (CK 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 3 dalis). Jei tėvai savo noru neteikia vaikams išlaikymo, išlaikymas priteisiamas ir išieškomas priverstine tvarka. Siekiant, jog suaugę vaikai taptų pilnavertėmis asmenybėmis, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaikų minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikai turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Pirmiausia, tik tėvai yra atsakingi už vaikų aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaikų vertybių (pažiūrų) sistemai, už paramą vaikams siekiant gero išsilavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius. Tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalaus vaikų vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti savo esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais. Priešingu atveju, tėvams ar vienam iš jų neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus, ugdyti jų asmenybes, sudarant būtinas sąlygas vaikams vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams.
Kaip jau minėta, byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad G. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. B., gim. (duomenys neskelbtini), yra ieškovės ir atsakovo vaikai. Šalių santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės Utenos rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu. Šiuo teismo sprendimu išspręstas šalių turėto turto padalinimo ir kreditorinių reikalavimų tolesnio vykdymo klausimai. Klausimas dėl vaikų gyvenamosios vietos ir išlaikymo jiems priteisimo nespręstas, kadangi S. B. nesutiko su Lietuvos teismų jurisdikcija.
Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-70-969/2018).
Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-70-969/2018).
Žemesnės instancijos teismas
Nors, kaip minėta, sprendimo priėmimo dienai šalių dukra G. B. jau yra pilnametė, tačiau ieškovė prašo priteisti jai išlaikymą nuo prašymo dėl privalomos mediacijos pateikimo dienos (2020 m. vasario 26 d.), kai ji dar nebuvo pilnametė, todėl teismas išlaikymo priteisimo klausimą sprendžia abiejų vaikų atžvilgiu.
Siekiant nustatyti tikrąją situaciją apie nepilnamečiui vaikui reikalingą, būtiną, protingumo kriterijus atitinkantį teiktiną išlaikymą, atsižvelgtina ir į teismų praktikoje orientaciniu kriterijumi laikytiną minimalią mėnesinę algą. Nuo 2020 m. sausio 1 d. minimaliosios mėnesinės algos dydis sudaro 607 EUR (neatskaičius mokesčių), tai sudarytų 471 EUR pagal ankstesnę mokestinę sistemą, taigi išlaikymo orientacinis dydis turėtų būti pusė būtent šios sumos – 235 EUR. Reali dirbančio ir minimalią mėnesinę algą gaunančio asmens disponuojama suma, atskaičius mokesčius svyruoja tarp 425 – 445 EUR. Ieškovės prašomo priteisti iš atsakovo 350 EUR išlaikymo kiekvienam vaikui dydis viršija teismų praktikoje pripažįstamą orientacinį pusės minimalios mėnesinės algos kriterijų.
Ieškovė pateikė paskaičiavimus, būtinus vaikų išlaikymui per mėnesį. Nurodė, kad gyvenamąjį būstą nuomoja ir namo nuoma vienam mėnesiui kainuoja 1 879 EUR, todėl kiekvienam vaikui tenkanti būsto nuomos sąnaudų dalis siekia 626 EUR; komunalinių mokesčių, tenkančių vaikui dalis siekia 127 EUR; maistui vidutiniškai išleidžiama apie 170 EUR kiekvienam vaikui, neskaičiuojant vitaminų ir maisto papildų; Spotify ir Netflix paslaugos, po 14 EUR per mėnesį kiekvienam vaikui; drabužiams išleidžiama nuo 113 iki 226 EUR, priklausomai nuo sezono ir poreikio; vaikų pramogoms, išvykoms, kinui išleidžiama maždaug po 150 EUR per mėnesį; M. pietūs mokykloje kainuoja apie 92 EUR, jo telefono sąskaitą – 11 EUR per mėnesį; G. dienpinigiai mėnesiui siekia apie 113 EUR; abu vaikai nešioja akinius, kuriuos reikia keisti kartą per metus, kas sudaro maždaug 10 EUR mėnesiui kiekvienam, papildomai G. perkami kontaktiniai lęšiai, kurie kainuoja 16 EUR mėnesiui; G. higienos priemonėms bei veido priežiūros priemonėms per mėnesį išleidžiama vidutiniškai apie į 50-60 EUR, kadangi ji turi veido aknės problemą, taip pat dėl aknės problemos jai yra reikalingas šešių lazerio procedūrų kursas, vienos procedūros kaina 113 EUR (viso už gydymo kursą 678 EUR). Taigi, ieškovės paskaičiavimais, vidutiniškai G. būtinųjų poreikių tenkinimui reikalinga 1 456 EUR suma per mėnesį (neįskaitant jai būtinai reikalingo gydymo lazeriu kainos), M. būtinųjų poreikių tenkinimui reikalinga 1 359 EUR suma per mėnesį.
Teismas, spręsdamas ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo šalių vaikams priteisimo, vadovaujasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 str.), tačiau atsižvelgia ir į vaikų tėvų turtinę padėtį, objektyvias galimybes teikti vaikams išlaikymą, taip pat į tai, kad vaikai ieškovės noru ir inciatyva yra auginami ir gyvena užsienio šalyje, kurioje pragyvenimo lygis yra žymiai aukštesnis, negu Lietuvos Respublikoje. Pagal pateiktus į bylą rašytinius įrodymus teismas sprendžia, kad ieškovės turtinė padėtis yra pakankamai gera, ji dirba, gauna pajamas iš individualios veiklos bei valstybės paramą (duomenys neskelbtini), taigi jos gaunamos kas mėnesį pajamos sudaro vidutiniškai 3 300 svarų bei papildomai ji gauna 350 EUR geranoriškai teikiamo išlaikymo vaikams iš atsakovo. Byloje nustatyta ir ieškovė neginčija, kad taip pat ji gauna tam tikras sumas iš savo draugo, kurias naudoja šeimos reikmėms, taigi šias sumas taip pat galima laikyti jos tam tikromis pajamomis. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovė nuosavybės teise kartu su atsakovu turi nekilnojamojo turto Lietuvos Respublikoje, automobilių Lietuvoje neturi. Ieškovės teigimu, šiuo metu ji turi įsipareigojimų tretiesiems asmenims, nes moka lizingo įmokas už įsigytą automobilį. Iš byloje pateiktų dokumentų ir ieškovės atstovės paaiškinimų seka, kad ieškovė nuomoja būstą, už kurį yra numatytas kasmėnesinis 1 650 GBP (1 879 EUR) nuomos mokestis.
Atsakovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir, jo teigimu, jo mėnesio pajamos yra apie 1 000 EUR. Savo vardu yra registravęs nekilnojamojo turto: bendrai su ieškove žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini), asmenine nuosavybės teise pastatą – ūkio pastatą, esantį tuo pačiu adresu, ir du žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini). VĮ „Regitra“ duomenimis atsakovas savo vardu turi priekabą NEPTUN N7-263 PRR, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir motociklą YAMAHA XT 600, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad objektyviai negali skirti daugiau lėšų vaikų išlaikymui, kadangi jo būtinosios išlaidos asmeniniams poreikiams tenkinti sudaro 200-300 EUR, dar 400 EUR yra privalomos išlaidos turto išlaikymui ir pan.
Teismas pripažįsta, kad ieškovės turtinė padėtis yra geresnė, nei atsakovo, tačiau taip pat sprendžia, kad atsakovas neatskleidė savo tikrosios turtinės padėties, kadangi jis dirba (duomenys neskelbtini) ir jam yra mokami (duomenys neskelbtini) bei kitokios išmokos, kurios gali būti žymiai didesnės, negu gaunamas darbo užmokestis. Taigi pagrindo daryti išvadą, kad atsakovo turtinė padėtis yra sunki, nėra. Atsakovas yra pakankamai jauno amžiaus, sveikas ir darbingas asmuo, kitų išlaikytinių apart bendrų su ieškove vaikų, neturi. Byloje taip pat nustatyta, kad jis periodiškai papildomai prisideda prie vaikų poreikių tenkinimo, perveda papildomas lėšas dovanoms ir kitiems poreikiams, taigi turi galimybę didesne dalimi prisidėti prie vaikų išlaikymo. Nors, kaip minėta ieškovės pajamos, palyginus su atsakovo, yra gerokai didesnės, tačiau ji nereikalauja pusės jos teikiamo vaikams išlaikymo priteisimo.
Bylą nagrinėjantis teismas daro išvadą, kad subjektyvių ir objektyvių veiksnių visuma leidžia teigti, jog atsakovas, kaip sąžiningas ir rūpestingas tėvas, būdamas darbingo amžiaus asmuo, gaunantis pakankamai pajamų, byloje nesant duomenų apie kokius nors fizinius ar psichinius trūkumus, gali ir turi teikti didesnį išlaikymą savo vaikams, negu teikia dabar šalių sutarimų – po 175 EUR kiekvienam. Tačiau teismas, įvertinęs šalių vaiko poreikius, šalių turtinę padėtį, aplinkybę, kad prašoma priteisti išlaikymą dviems vaikams, daro išvadą, kad ieškovės prašomo priteisti iš atsakovo 700 EUR dydžio kas mėnesį mokamas periodinėmis išmokomis išlaikymo priteisimas vaikams neatitiktų atsakovo objektyvios galimybės mokėti ir vaikų interesų pusiausvyros. Be to, teismo nuomone, kai kurios ieškovės nurodomos būtinosios išlaidos yra nepagrįstai didelės ir jos galimybė bei apsisprendimas, pvz. nuomotis labai brangų bustą ir pirkti vaikams aprangą ir avalynę tik firminėse parduotuvėse, negali būti perkeliama kaip pareiga ir papildoma našta atsakovui. Teismas sprendžia, kad vaikų išlaikymui skiriamos lėšos turi būti siejamos su realiais ir protingais vaikų poreikiais ir abiejų tėvų finansinėmis galimybėmis skirti tam tikrą pinigų sumą. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų. Tačiau atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis) vaiko išlaikymo dydis turi būti siejamas ir su protingais vaiko poreikiais, ir su tėvų finansinėmis išgalėmis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). CK 3.198 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą dviem ar daugiau vaikų, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius visų vaikų poreikius. Įvertinęs visas šias aplinkybes teismas sprendžia, kad 250 EUR dydžio kas mėnesį mokamas periodinėmis išmokomis išlaikymas kiekvienam vaikui atitiks vaikų interesus ir leis užtikrinti jų minimalius poreikius, taip pat nepažeis CK 3.192 straipsnyje įtvirtinto nepilnamečių vaikų poreikių ir jų tėvų materialinės padėties proporcingumo principo.
Ieškovė S. B. paskirtina nepilnamečio M. B. lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). G. B. skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise ieškovė neskirtina, kadangi ji sprendimo priėmimo dienai sulaukė pilnametystės (CK 3.191 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Ieškovė išlaikymą gali naudoti išimtinai tik vaikų M. B. ir G. B. interesams (CK 3.203 straipsnis). Taip pat pažymėtina, jog nepilnamečio vaiko išlaikymo teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl iš esmės pasikeitus tėvų turtinei padėčiai, teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo gali būti peržiūrimas (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).
Sprendimas dalyje dėl išlaikymo vykdytinas skubiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo priteisimo.
Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 11 418 EUR išlaikymo įsiskolinimą už 3 metus iki kreipimosi dėl privalomos mediacijos dienos, tai yra nuo 2017 metų vasario mėnesio iki 2020 metų vasario mėnesio. Atsakovas su šiuo ieškinio reikalavimu nesutiko nurodydamas, kad jokio įsiskolinimo nėra, tarp šalių buvo žodinis susitarimas dėl teiktino išlaikymo dydžio ir ieškovę visą laiką toks dydis tenkino.
Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t.y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių. Kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo turi būti nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013). Teismui nusprendus, kad vaikams turi būti teikiamas 250 EUR kiekvienam išlaikymas ir byloje nesant ginčo, kad prašomu laikotarpiu teikiamas išlaikymas buvo mažesnis, tolygiai didėjo nuo 200 EUR iki 350 EUR abiem vaikams, teismas turi pagrindą tenkinti šį ieškovės reikalavimą iš dalies, kadangi ieškovė išlaikymo įsiskolinimą apskaičiuoja remdamasi tuo, kad atsakovas vaikams turėjo teikti 350 EUR kiekvienam išlaikymą, be to, byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad atsakovas periodiškai prisidėdavo prie vaikų išlaikymo papildomai.
Atsakovas posėdžio metu nurodė, kad įsiskolinimo nėra, kadangi buvo šalių susitarimas dėl teiktino išlaikymo dydžio, ieškovė nereiškė jam pretenzijų, be to, pagal galimybes jis teikė papildomas lėšas vaikams per visą laikotarpį po šalių santuokos nutraukimo. Vadovaujantis CPK 178 straipsniu šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Atsižvelgiant į tai, teismas vertina tik tą laikotarpį, už kurį byloje pateiktos Revolut banko sąskaitų išrašai.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. birželio 30 d. nutartyje suformulavo tokią teisės taikymo taisyklę, kad „vien ta aplinkybė, kad vienas iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis vaikas, ilgą laiką nereikalauja išlaikymo vaikui iš antrojo tėvo ir vaiką išlaiko vienas, pati savaime nėra pagrindas mažinti išlaikymo įsiskolinimą, nes išlaikymui gautinos lėšos yra vaiko, o ne tėvo (motinos) nuosavybė“. Todėl konstatuotina, kad nepagrįsti atsakovo ir jo atstovo teiginiai, jog išlaikymo įsiskolinimo nėra visiškai, kadangi ieškovė anksčiau nereikalavo didesnio išlaikymo vaikams.
Byloje nustatyta, kad šalių sutartas išlaikymas vaikams – 350 EUR per mėnesį buvo pervedamas į Swedbank AB esančią ieškovės sąskaitą. Iš byloje esančių Revolut banko sąskaitų išrašų nustatyta, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2019 metų birželio mėnesio iki 2020 metų birželio mėnesio papildomai pervedė ieškovei 1 550 svarų, kas atitinka 1 764 EUR, 2019 m. rugsėjo 26 d. pervestos 679 svarų sumos teismas į šią sumą neįskaičiuoja, kadangi abi šalys patvirtino, kad tai buvo dovana G. B.. Ieškovė nepateikė į bylą jokių objektyvių įrodymų, kad minėtos pinigų sumos buvo pervedamos, kaip dovanos vaikams. Atsakovas teigia, jog tai buvo papildomos lėšos, skirtos vaikams. Teismas neturi pagrindo netikėti šiais atsakovo paaiškinimais, juolab kad ieškovė neneigė, kad anksčiau atsakovas papildomai prisidėdavo prie vaikų poreikių tenkinimo.
Taigi, atsižvelgiant į teismo nustatytą priteistino išlaikymo sumą – 250 EUR kiekvienam vaikui, kas sudaro 500 EUR per mėnesį ir 18 000 EUR per trijų metų laikotarpį, į ieškovės nurodytą atsakovo jai pervestą per šį laikotarpį vaikų išlaikymui skirtą sumą – 13 782 EUR, į aukščiau nurodytas aplinkybes dėl atsakovo teiktų papildomų lėšų vaikų poreikių tenkinimui, teismas konstatuoja, jog atsakovo išlaikymo įsiskolinimas vaikams sudaro 2 454 EUR sumą. Teismas sutinka su ieškovės teiginiais, jog vaikų poreikiai prieš tris metus buvo panašūs kaip ir šiuo metu, kadangi jau tuo metu jie buvo paaugliai, todėl ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo tenkintinas iš dalies, priteisiant iš atsakovo 2 454 EUR ((250 X 2) X 36 – (13 782 + 1 764)), tai yra po 1 227 EUR išlaikymo įsiskolinimo kiekvienam vaikui.
Ieškovė S. B. paskirtina nepilnamečio M. B. lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). G. B. skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise ieškovė neskirtina, kadangi ji sprendimo priėmimo dienai sulaukė pilnametystės (CK 3.191 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Ieškovei išaiškintina, kad vaikams skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jų interesams (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Sutinkamai su CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalimis šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies; jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
Ieškovės S. B. reikalavimai patenkinti iš dalies. Ieškovė už reikalavimą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo sumokėjo 75 EUR dydžio žyminį mokestį. Dėl reikalavimo dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo pagal įstatymą ji atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jeigu ieškovė nebūtų atleista nuo žyminio mokesčio, už reikalavimą priteisti išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiams vaikams turėtų įmokėti 446 EUR (11 418 + ((350 X 2) X 12) X 0,03 X 0,75) žyminį mokestį. Proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (71 procentas, pilnai patenkinus reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (50 procentų) + iš dalies reikalavimą dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo (21 procentas) ieškovei iš atsakovo priteistinas jos sumokėtas žyminis mokestis, o bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą, todėl iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 53 EUR (75 X 0,71) jos sumokėto žyminio mokesčio, į valstybės biudžetą priteistinas 317 EUR (446 X 0,71) žyminis mokestis (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis). Atsakovo atstovo argumentai dėl to, kad iš atsakovo turi būti priteistos bylinėjimosi išlaidos, paskaičiuotos tik nuo sumos, viršijančios 350 EUR per mėnesį, kuriuos atsakovas geranoriškai mokėjo iki bylos iškėlimo teisme, atmestini, kadangi šioje byloje sprendžiamas klausimas ne dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, o dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Teismas nemato pagrindo nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1-3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių.
Sutinkamai su CPK 98 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, advokato padėjėjo suteiktas šaliai teisines paslaugas. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų seka, kad ieškovė už suteiktas teisines paslaugas, parengiant ieškinį ir atstovaujant teisme sumokėjo advokatams 1 466,83 EUR. Kadangi ieškinio reikalavimai patenkinti iš dalies spręstinas klausimas ir dėl atsakovo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Nustatyta, kad atsakovas už procesinių dokumentų parengimą ir atstovavimą teisme sumokėjo advokatui 2 000 EUR. Vadovaudamasis Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatomis teismas konstatuoja, kad ieškovės ir atsakovo patirtos išlaidos patvirtintos rašytiniais įrodymais, ir neviršija nustatytą maksimalią už tokias paslaugas priteistiną sumą. Įvertinus tai, kad ieškovės reikalavimai patenkinti tik iš dalies (71 procentais), proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimu daliai, ieškovei S. B. iš atsakovo priteistinos 1 041,20 EUR (1 466,48 X 0,71) dydžio išlaidos advokatų teisinėms paslaugoms apmokėti. Atsakovo V. B. naudai iš ieškovės priteistina 580 EUR (2 000 X 0,29) patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Nagrinėjamoje byloje procesinių dokumentų įteikimo išlaidos sudaro 1,84 EUR. Ši suma iš šalių nepriteistina, kadangi yra mažesnė už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos finansų ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministrų 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 ,,Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,
nusprendžia:
Ieškovės S. B. ieškinį patenkinti iš dalies.
Nustatyti nepilnamečio vaiko M. B., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su motina S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovo V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiam M. B., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 250,00 EUR (du šimtus penkiasdešimt eurų), nuo prašymo dėl privalomos mediacijos pateikimo dienos (2020 m. vasario 26 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš atsakovo V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą G. B., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 250,00 EUR (du šimtus penkiasdešimt eurų), nuo prašymo dėl privalomos mediacijos pateikimo dienos (2020 m. vasario 26 d.) iki 2020 m. gruodžio 4 d.
Priteisti iš atsakovo V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskolinimą M. B., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. B., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 1 227 UR (vieną tūkstantį du šimtus dvidešimt septynis eurus) kiekvienam, iš viso 2 454 EUR (du tūkstančius keturis šimtus penkiasdešimt keturis eurus).
Paskirti ieškovę S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečio vaiko M. B., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
Priteisti iš atsakovo V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovės S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 1 094,20 EUR (vieną tūkstantį devyniasdešimt keturis eurus 20 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovo V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 580 EUR (penkis šimtus aštuoniasdešimt eurų) išlaidų advokato pagalbai atlyginimo.
Priteisti iš atsakovo V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 317 EUR (tris šimtus septyniolika eurų) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, esančią Swedbanke, AB įmokos kodas 5660, įmokos kvitas pateiktas teismui.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.