Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Ž. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys N. Č., E. V., R. K., N. K., A. K., V. K., R. B., R. A., J. K., R. V., Z. K., T. K., O. K., M. K., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Pareiškime nurodoma, kad pareiškėja Ž. M. (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus A. M.. Vaikas A. M. yra S. K. sūnus. Pareiškėja su S. K. nebuvo susituokę, tačiau daugiau kaip 20 metų gyveno kartu, vedė bendrą ūkį. S. K. artimieji žinojo, kad A. M. yra jo sūnus, gimus sūnui S. K. ir jo artimieji pripažino A. M. kaip S. K. sūnų. Paskutiniu metu su S. K. kalbėjo, kad vaikui reikia nustatyti tėvystę, tačiau ištiko staigi, netikėta S. K. mirtis. Pareiškėja taip pat nurodo, kad juridinę reikšmę turinčio fakto – tėvystės – nustatymas reikalingas nepilnamečio sūnaus A. M. turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimui, kad būtų užtikrinta vaiko teisė žinoti savo tėvą bei tam, kad būtų užtikrinta nepilnamečio vaiko teisė gauti jam priklausančias išmokas netekus tėvo.

5. Išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Skyrius) pateikė 2025 m. liepos 16 d. rašytinę išvadą Nr. 5SD-5786, kurioje nurodyta, kad pareiškėjos Ž. M. šeimai teikiamos socialinės paslaugos Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centre. Ž. M. nustatytas 35 proc. dalyvumo lygis, ji turi klausos negalią, yra neraštinga, jai reikalinga socialinių darbuotojų pagalba užpildant ir pateikiant įvairius dokumentus. Teikiant socialines paslaugas Ž. M. šeimai pastebima, kad moteris geba pasirūpinti savo nepilnamečiu vaiku, užtikrina vaiko poreikius, sveikatos priežiūrą, ugdymą. Apsilankymų metu namuose pastebima švara ir tvarka. Ž. M. priima socialinio darbuotojo paslaugas, prašo pagalbos užregistruojant ar paskambinant į įvairias institucijas, prašo priminti jai apsilankymo laiką pas specialistus, taip pat prašo pagalbos palydėti į jas. 2025 m. gegužės 6 d. su paslaugų gavėja socialinė darbuotoja lankėsi Klaipėdos miesto savivaldybėje, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyboje konsultacijai dėl tėvystės nustatymo vaikams proceso, dokumentų pateikimo, nemokamo advokato paslaugų gavimo, nes vaikų tėvas, moters teigimu, (duomenys neskelbtini) rastas negyvas. Susisiekus telefonu su vaiku A. M., kuris gydomas Santaros klinikose, ir uždavus klausimą, ar jis žino kas yra S. K., paaiškino, kad žino, jog tai jo tėvas, jis kartu gyvenęs su juo; tėvas mirė staiga pernai; tėvo gimines pažįsta ir bendrauja, jie visi žino, kad jis yra S. K. sūnus – nurodė močiutę R. K., tetas T. ir Z. K., dėdes N. ir A. K.. Vaikas paaiškino, kad buvo tėčio laidotuvėse, kaip visi giminės, jis gi jo sūnus. Vaikas nežino kodėl nesutvarkyti jo dokumentai. Skyriaus vertinimu, pareiškėjos prašymas dėl tėvystės nustatymo yra paduotas vadovaujantis išskirtinai vaiko interesais, t. y. įstatymuose įtvirtinta vaiko prioritetine teise žinoti savo kilmę iš tėvo pusės. Duomenų, kad tai kenktų vaiko interesams, Skyriuje negauta, todėl, gindamas vaiko A. M. teisę žinoti savo kilmę, Skyrius pasisako, kad jeigu teismas įvertinęs bylos duomenis ir šalių paaiškinimus nustatytų, kas yra vaiko A. M. tėvas, nepilnamečio vaiko interesams nebūtų pakenkta.

6. Teismo posėdžio metu pareiškėja Ž. M. prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos nepilnametis sūnus A. M., gim. (duomenys neskelbtini), yra S. K., mirusio (duomenys neskelbtini), sūnus, o S. K. yra A. M. tėvas. Paaiškino, kad su S. K. apie 25 metus gyveno kartu, vedė bendrą ūkį. Pasak pareiškėjos, romai dažnai gyvena kartu nesusituokę. Kartu su S. K. susilaukė dviejų sūnų E. M. ir A. M.. S. K. rūpinosi vaikais, juos išlaikydavo. Prieš mirtį S. K. norėjo sutvarkyti tėvystės dokumentus, tam klausimui spręsti davė savo asmens dokumentą, nurodė eiti ir sutvarkyti dokumentus, tačiau be jo asmeninio dalyvavimo šio klausimo išspręsti negalėjo. S. K. mirė staiga, buvo rastas negyvas. Taip pat nurodė, kad nepageidauja, jog vaikui būtų pakeista pavardė į „K.“, pasak pareiškėjos, pats S. K. norėjo pasikeisti pavardę į „M.“.

7. Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė palaikė prašymą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – tėvystės – nustatymo. Taip pat nurodė, kad pareiškėja nebepalaiko prašymo dėl vaiko A. M. pavardės pakeitimo į „K.“. Paaiškino, kad pareiškėja Ž. M. ir S. K., nors nebuvo susituokę, tačiau ilgą laiką gyveno kartu, vedė bendrą ūkį. S. K. išlaikė sūnų A. M., juo rūpinosi, pripažino save vaiko tėvu, apie tai, kad turi sūnų A. M. žinojo S. K. artimieji. Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistė bendravo su vaiku, iš užfiksuotų pokalbio su vaiku rezultatų matyti, kad nepilnametis vaikas A. M. savo tėvu pripažįsta S. K..

8. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo Z. K. su pareiškimu sutiko. Paaiškino, kad yra iš 18 vaikų šeimos, S. K. yra brolis. Su broliu S. K. bendravo dažnai. Žino, kad brolis S. K. ilgą laiką gyveno kartu su Ž. M., su kuria susilaukė vaikų E. M. ir A. M.. Pats brolis S. K. pasakė, kad čia jo vaikai. Matė, kad šie vaikai augo Ž. M. ir S. K. šeimoje, dažnai ateidavo pas juos į svečius, atnešdavo dovanėlių, A. M. brolį S. K. vadindavo „tėtė“.

9. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo T. K. su pareiškimu sutiko. Paaiškino, kad S. K. yra brolis, o A. M. – sūnėnas. Brolis S. K., gyvendamas kartu su Ž. M., susilaukė vaikų E. M. ir A. M.. Pats brolis S. K. sakydavo, kad čia jo vaikai, kurie S. K. vadino tėvu. Brolis S. K. kartu su Ž. M. ir vaikais dalyvaudavo bendrose šventėse pas jų motiną R. K., vaiko senelė R. K. A. M. vadino „zuikis“.

10. Teismo posėdžio metu institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovė palaikė byloje pateiktą rašytinę išvadą. Paaiškino, jog pareiškėjos Ž. M. ir jos vaikų E. M. bei A. M. šeima yra žinoma, gauna pagalbą iš Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro: yra socialinė darbuotoja, kuri teikia pagalbą, nes Ž. M. vienai sunku tvarkyti kylančius klausimus dėl išsilavinimo stokos, neraštingumo, ją visur reikia lydėti. Dėl šių aplinkybių šeima ir neteikia reikšmės dokumentų tvarkymui, nesaugo dokumentų, nemoka, negeba jų tvarkytis. Pas romus yra žodinė teisė, todėl kol neiškyla kokių nors problemų paprastai jie ir netvarko oficialių tėvystės dokumentų. Paaiškino ir tai, kad susiskambino su vaiku A. M., kuris buvo gydymo įstaigoje, pati su juo kalbėjo, vaikas nurodė, kad jo tėvas yra S. K., vaikas žino tėvo gimines, su jais bendrauja. Todėl teikia išvadą, kad pareiškimo patenkinimas atitiktų nepilnamečio vaiko interesus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

11. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) pareiškėjai Ž. M. gimė sūnus A. M. ((duomenys neskelbtini)). Gimimo įraše duomenys apie vaiko tėvą nenurodyti. Pareiškėja – vaiko motina Ž. M. – prašo nustatyti faktą, turintį juridinę reikšmę, kad sūnaus biologinis tėvas yra S. K., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini). Iš 2024 m. spalio 1 d. medicininio mirties liudijimo Nr. 24-83628039 nustatyta, kad S. K., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Gyventojų registro duomenimis (2025 m. birželio 11 d. pažyma Nr. GR.3A-6459), S. K. mirė nevedęs, vaikai: N. Č., gim. (duomenys neskelbtini), A. Č., gim. (duomenys neskelbtini) (mirė (duomenys neskelbtini)). Testamentų registro 2025 m. birželio 11 d. išrašo duomenimis S. K. palikimo priėmimo ir (ar) palikimo atsisakymo faktai viešajame registre neregistruoti.

12. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 391 straipsnio, reglamentuojančio tėvystės nustatymo mirus spėjamam vaiko tėvui bylų nagrinėjimo ypatumus, 1 dalis numato, kad jeigu, kol teisme nebuvo pradėta nagrinėti byla dėl tėvystės nustatymo, miršta spėjamas vaiko tėvas, teismas nagrinėja tėvystės nustatymo bylą CPK V dalies (ypatingoji teisena) XXVI skyriuje (bylos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo) nustatyta tvarka. Tai yra specialaus pobūdžio norma, reglamentuojanti tėvystės nustatymo procedūrą tuo atveju, kai spėjamas vaiko tėvas yra miręs. Išvadą apie šios normos specialų pobūdį suponuoja tai, kad ji reguliuoja konkretų, tam tikrais specifiniais pakankamai siaurais požymiais (spėjamo vaiko tėvo mirties faktu; bylos pradėjimo nagrinėti teisme momentu) apibrėžtą teisinį santykį. Aiškinant šią teisės normą, tam, kad byla būtų nagrinėjama ypatingosios teisenos tvarka pagal CPK V dalies XXVI skyriuje nustatytas taisykles, būtinos dvi sąlygos: 1) spėjamas vaiko tėvas turi būti miręs; 2) iki spėjamo vaiko tėvo mirties byla teisme neturi būti pradėta nagrinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374/2008). Nagrinėjamoje byloje abi šios sąlygos egzistuoja: spėjamas vaiko A. M. tėvas S. K. mirė (duomenys neskelbtini), civilinė byla dėl tėvystės nustatymo iškelta 2025 m. birželio 25 d.

13. Teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis). CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl kitokių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, tarp jų tėvystės fakto nustatymo mirus spėjamam vaiko tėvui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 29 d. Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, apžvalga Nr. 56. Teismų praktika. 2005, 24). Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).

14. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.161 straipsnio 2 dalį vaikas turi teisę žinoti savo tėvus. Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. Jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas (CK 3.146 straipsnis). Pagal CK 3.148 straipsnio 1 dalį pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai tyrimai ir kitos Civilinio proceso kodekso nurodytos priemonės. Pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę – bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas ir kiti įrodymai. Todėl teismas, siekdamas padaryti teisingą ir pagrįstą išvadą apie tėvystės egzistavimą, gali remtis ne tik DNR ekspertizės išvada, bet dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais, daiktiniais ir kitais įrodymais (CPK 177 straipsnio 2–3 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-558/2013).

15. Nagrinėjamu atveju pareiškėja, teismo posėdžio metu duodama paaiškinimus, paaiškino, kad su S. K. gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį apie 25 metus, bendro gyvenimo metu susilaukė dviejų vaikų, kurių vienas – A. M., gim. (duomenys neskelbtini), tvirtino, jog S. K. vaikais rūpinosi, juos išlaikė. Suinteresuoti asmenys Z. K. ir T. K., kurios yra mirusiojo S. K. artimosios giminaitės (seserys), teismo posėdžio metu duodamos paaiškinimus, nurodė, kad A. M. žino kaip savo sūnėną, tvirtino, kad pats brolis S. K. pasakęs, kad tai yra jo vaikas, kadangi su broliu artimai bendravo, žino, kad jis ir Ž. M. ilgą laiką gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį, yra susilaukę dviejų vaikų (E. M. ir A. M.), lankydamosis brolio namuose matė kaip auga jo vaikai, brolis kartu su savo šeima – Ž. M. ir vaikais dalyvaudavo šeimos šventėse.

16. CPK 380 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai sprendžiamas bet kuris su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovą. Šiuo atveju vaiko A. M. nuomonė dėl sprendžiamo klausimo teisme neišklausyta dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių: vaikas tebegydomas Santaros klinikose dėl diagnozuoto onkologinio susirgimo. Tačiau Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2025 m. liepos 15 d. Vaiko nuomonės išklausymo akte Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota išklausyta vaiko A. M. nuomonė. A. M. Skyriaus specialistei nurodė, jog S. K. yra jo tėvas, jie kartu gyvenę. Tėvas mirė staiga pernai. Tėvo gimines pažįsta ir bendrauja, jie visi žino, kad jis yra S. K. sūnus – nurodė močiutę R. K., tetas T. ir Z. K., dėdes N. ir A. K.. Taigi iš išvadą teikiančios institucijos pateiktame vaiko nuomonės išklausymo akte užfiksuotos nepilnamečio vaiko nuomonės matyti, jog savo tėvu vaikas pripažįsta S. K., nurodo, jog su šiuo asmeniu visada gyveno.

17. Teismas, išanalizavęs įrodymų visumą, daro išvadą, kad byloje yra pakankamai įrodymų, sudarančių pagrindą daryti išvadą, jog S. K., miręs (duomenys neskelbtini), yra A. M., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas (CK 3.146 straipsnis, 3.148 straipsnio 1 dalis).

18. Spręsdamas klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, teismas atkreipia dėmesį, jog pareiškėja kita, ne teismo tvarka, nepilnamečio vaiko A. M. ir S. K. giminystės santykius patvirtinančių dokumentų gauti negali (CPK 445 straipsnis).

19. Atsižvelgiant į tai, teismas pareiškėjos prašymą tenkina ir nustato juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. K., miręs (duomenys neskelbtini), yra A. M., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, o A. M., gim. (duomenys neskelbtini), yra jo sūnus. Juridinis faktas nustatytinas siekiant, kad mirusiojo sūnus įgytų visas teises bei pareigas pagal giminystės ryšį, taip pat įgyvendintų teisę gauti priklausančias išmokas ir pan. (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

20. Atsižvelgiant į tai, kad teismo posėdžio metu pareiškėja nurodė, jog nebepalaiko prašymo dėl vaiko pavardės pakeitimo, klausimas dėl pavardės keitimo byloje nesprendžiamas. Pareiškėja, būdama įstatymine vaiko atstove, vaiko pavardę į vieno iš tėvų turės teisę keisti vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-333 patvirtintų Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklių nustatyta tvarka.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

21. Pagal CPK 443 straipsnio 6 dalies nuostatas civilinę bylą nagrinėjant ypatingosios teisenos tvarka dalyvaujančių byloje asmenų turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, išskyrus atvejus, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi.

22. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta, kad dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi būtų skirtingas. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, taip pat į tai, kad duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas dalyvaujantys byloje asmenys nepateikė, teismas nesprendžia bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo.

23. Teisme patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš dalyvaujančių byloje asmenų nepriteistinos, kadangi pareiškėja 100 procentų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų pagal 2025 m. gegužės 21 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus sprendimą Nr. (8.28Mr)ATP-C-2025-03977, o suinteresuotų asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi, minėta, nebuvo skirtingas, bei įvertinus tai, kad suinteresuotų asmenų procesinis elgesys buvo tinkamas, minėtos išlaidos susidarė ne dėl jų kaltės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268-270, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), yra nepilnamečio vaiko A. M., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o A. M., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), sūnus.

Įrašyti vaiko gimimo dokumente įrašą apie tėvą, nurodant, kad A. M., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas yra S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas užtikrinant asmens teisę žinoti savo kilmę, įgyti asmenines neturtines ir turtines teises, susijusias su tėvyste.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų sprendimu nustatytą juridinį faktą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.