Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

neviešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nedeklaravęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalyje, 149 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

2. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. S. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad areštinėje susipažino su A. B., išėję iš areštinės nuėjo į kavinę, papasakojo jai, kad palaidojo mamą, pardavė butą ir turi pinigų. Leido kartu laiką vartodami daug alkoholio, vaikščiojo po kavines. Vėliau ji pasikvietė jį pas save. A. B. paprašė paskolinti pinigų pilvo operacijai. Bankomate išsigrynino 300 Eur ir 700 Eur. Pinigus jai paskolino dėl savo girtumo. Nespėjo susitarti, kaip A. B. jam šiuos pinigus grąžins. Leido laiką jos gyvenamojoje vietoje, girtuokliavo. Kitą dieną ji pasikvietė E. K. atvykti iš (duomenys neskelbtini) į butą, kuriame jie buvo, rodė jam E. K. nuotraukas socialiniame tinkle „Facebook“. A. B. sakė, kad E. K. yra jos draugė, vėliau paaiškėjo, kad giminaitė – jos brolio žmona. Jis E. K. nepažinojo. E. K. atvažiavo taksi apie 21.00 val., kodėl atvažiavo, jis nežino. A. B. paprašė, kad jis sumokėtų už taksi paslaugas. Turėjo 100 Eur, padavė juos A. B., ji nuėjo sumokėti. Nežino, kodėl mokėjo, buvo girtas, apie šių pinigų grąžinimą nekalbėjo. Tą dieną su A. B. buvo suvartoję daug alkoholio – alaus ir degtinės. Nematė, kiek alkoholio vartojo E. K., pats buvo girtas. A. B. su E. K. kalbėjo apie pinigus, kuriuos jis paskolino A. B., jis netyčia išgirdo, kaip A. B. pasakė „lochas atvažiavo, paskolino pinigus“. Nesitikėjo už šiuos pinigus gauti seksualines paslaugas. Visi sėdėjo prie stalo, kalbėjosi. Buvo visokių girtų žmonių kalbų, minčių ir juokų. Jam skaudėjo nugarą, juokavo apie masažus, kad atvažiuos E. K. ir padarys masažą, bet nieko konkrečiai nebuvo pasakyta. Neturėjo tikslo lytiškai santykiauti su E. K., jokių kėsinimųsi ar minčių dėl prievartos nebuvo. Viso vakaro metu jis buvo be marškinėlių. Visi vaikščiojo iš buto ir į jį, neprisimena, ar apie 23.00 val. A. B. buvo išėjusi. Merginos pradėjo muštis ir ginčytis tarpusavyje, kilo konfliktas. Neprisimena, dėl ko jos ginčijosi, jis bandė jas išskirti, tuomet jį pastūmė. Jis užmynė ant šuns, jis pradėjo loti. Stumdėsi visi tarpusavyje, tuo metu kažkas galėjo susižaloti. Negali pasakyti, kas pirmas pradėjo, viskas vyko greitai, chaotiškai. Buvo ginčai, barniai, ar dėl pinigų, ar dėl neadekvačių priežasčių. Visi ieškojo pinigų, kuriuos pametė A. B.. Įvyko peštynės, susistumdymas, chaosas. Buvo nukritęs vazonas, išmėtyti daiktai, šuo nuolat lojo. Stiklinis staliukas dužo, kai jis nukrito atbulas, tuomet jam buvo padaryti sužalojimai nugaros apatinėje dalyje ir ant rankos, pas ekspertą nenuvyko. Nežino, kas jį pastūmė. Nukentėjusioji ant staliuko nebuvo nukritusi, jos ant jo nestūmė. Marškinėlių jai nenutraukė ir liemenėlės nenuplėšė, gal tai įvyko stumdymosi metu. Nebuvo atsisėdęs ant E. K. ir nelaikė suėmęs jos rankų. Nenusiiminėjo šortų ir trumpikių, visą laiką buvo su šortais. Kelnių nukentėjusiajai nebandė nuimti. Nežino, kodėl nukentėjusioji taip sako, kodėl bando jį apkalbėti. Visko buvo per daug, todėl išbėgo iš buto, buvo be marškinėlių, su šortais. Išeidamas nematė sužalojimų ant moterų, nematė sužalojimų E. K. veido srityje, tačiau jie galėjo atsirasti, nes visi pešėsi, buvo girti, neadekvatūs. Pripažįsta, kad visi galėjo užsigauti peštynių metu, galėjo iškristi telefonai, peštynių metu jis galėjo suduoti smūgius. Išėjęs vaikščiojo prie namo, sėdėjo, buvo girtas. Ketino grįžti į butą, nes ten buvo likę jo daiktai. Sakė A. B., kad nekviestų policijos, nes viskas buvo ne taip, kaip jai pasirodė. A. B. prie jo kalbėjo su policija, sakė, kad jis bandė prievartauti E. K.. Atvažiavo policijos pareigūnai. Neprisimena, kaip buvo sulaikytas. Po to nemalonaus įvykio atsidūrė areštinėje. A. B. po įvykio nematė, neatgavo skolintų pinigų, nepareikalavo juos grąžinti. Girtumą vertina labai blogai, tai buvo pats blogiausias dalykas, atvažiavo atostogų į Lietuvą ir „įlipo į alkoholio liūną“. Po įvykio alkoholio nevartoja.

3. Kaltinamasis A. S. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltės nepripažino ir parodė, kad 2023 m. liepos 17 ar 18 d., tiksliai datos neprisimena, susipyko su savo sugyventine ir ji iškvietė policijos pareigūnus. Jam buvo išduotas orderis, buvo atvežtas į policijos įstaigą, iš kurios tą pačią dieną buvo išleistas. Policijos įstaigoje jis susipažino su A., kartu ėjo į įvairias kavines, gėrė alkoholinius gėrimus, taip pat buvo pas A. namuose, adresu G(duomenys neskelbtini). Šias dienas jie su A. dviese nuolat vartojo alkoholį. Pas A. gyveno todėl, kad pagal išduotą orderį jis negalėjo grįžti į namus. Per tą laiką jis pirko alkoholį ir už viską mokėjo. 2023 m. liepos 21 d. A. pasakė, kad jai reikalinga operacija ir paprašė, kad jai paskolintų 1 000 Eur. Jis sutiko ir nuėjo kažkur prie kino teatro „Vingis“, bankomate „Luminor“ išgryninęs 300 Eur padavė A. Kadangi pas jį yra galimų išgryninti pinigų limitas, todėl iš karto 1 000 Eur išgryninti negalėjo. Kiek prisimena, nors tuo nėra tikras dėl buvusio girtumo, po kurio laiko vėl prie kino teatro „Vingis“ iš „Luminor“ bankomato išsigrynino 700 Eur, kuriuos padavė A. Po to ji pasakė, kad iš (duomenys neskelbtini) atvažiuos jos brolio žmona. Apie 20.00–21.00 val., tiksliai laiko neprisimena, buvo pas A. namuose, adresu G(duomenys neskelbtini), kai taksi automobiliu atvažiavo E. A. padavė 100 Eur, o ji nunešusi sumokėjo už taksi paslaugas. Pas A. gėrė visi trys, gėrė ir alų, ir degtinę, alkoholio buvo daug, kiek išgėrė, nurodyti negali. Tuo metu A. pasakė E., kad „durnelis paskolino pinigų“. Dėl skolos grąžinimo jie nesusitarė. Jis dėl buvusio girtumo visko tiksliai neprisimena, tik žino, kad A. buvo išėjusi iš namų ieškoti cigarečių, ji dar prieš išeidama pasakė, kad jie lieka dviese ir „zuikučiai, galite daryti, ką norite“. E. jam pasiūlė padaryti masažą, bet jis atsakė, kad jam masažo nereikia. A. buvo išėjusi trumpam, tuo metu jis visą laiką sėdėjo ant sofos prie lango. Jis E. liemenėlės nenuplėšė, jos ant stiklinio stalo nemetė ir neketino išžaginti. Netrukus grįžo A. ir jie toliau gėrė alkoholį. Stalas dar nebuvo sudaužytas. Visi trys sėdėjo prie vieno stalo, jis dėl girtumo užsnūdo ir pabudo nuo triukšmo. Pamatė, kad E. su A. rėkia ir stumdosi. Atsikėlęs netyčia užmynė ant šalia jo buvusio A. šuns, kuris pradėjo loti. A. namuose kilo didelis triukšmas. Jis paklausė, kas vyksta, A. atsakė, kad E., žinodama, jog jos džinsų priekinėje kišenėje yra 1 000 Eur, bandė juos pavogti. A. ir E. viena kitai įsikabinusios į drabužius pradėjo stumdytis, daužė viena kitą rankomis. Norėdamas jas išskirti, įsikišo tarp jų, dešinės rankos delnu sudavė kelis smūgius tiek E., tiek A. į veidą, norėjo, kad jos nurimtų. Tuomet A. abiejų rankų delnais pradėjo jam trankyti į kairį petį, iš priekio jį pastūmė, dėl ko praradęs pusiausvyrą atbulas atsisėdo ant stiklinio stalo ir stalas sudužo. Atsistojo, stiklais nesusižalojo. E. nagais jam įdrėskė kaklą kairėje pusėje. Jie visi trys tarpusavyje pradėjo stumdytis, muštis delnais, viskas vyko greitai, be to, buvo neblaivus, todėl negali nurodyti, kiek, kuris ir kam sudavė smūgių. Jis nežino, kieno ir kokie drabužiai buvo suplėšyti ar ne, jo paties drabužiai nesuplyšo. Kokius marškinėlius jis vilkėjo, neprisimena, mūvėjo pilkos spalvos šortus. Dėl buvusio girtumo neprisimena, kuriuo momentu ir kodėl nusirengė marškinėlius. Kai jis išbėgo iš buto, nežino, ar A. su E. dar stumdėsi ir mušėsi. Jis vaikščiojo aplink po visokius brūzgynus, kodėl vaikščiojo, nežino, gal tam, kad nusiramintų. Nežino, kiek laiko vaikščiojo, bet pamatęs atvažiavusius pareigūnus pamanė, kad A. kaimynai iškvietė policiją dėl triukšmo, todėl pradėjo bėgti, o pareigūnai pradėjo jį vytis. Pavargęs nuo bėgimo sustojo ir policijos pareigūnai jį sulaikė. Visi nubrozdinimai ant jo veido, kaklo yra dėl muštynių su A. ir E., nes jie visi trys tarpusavyje stumdėsi, daužėsi. Ar ant A. ar E. kūnų yra kokie sužalojimai, jis nežino, nes to nematė. Nežino, ar yra suplėšyti kokie nors E. drabužiai. E. ant grindų nukritusi nebuvo ir negulėjo, ant jos apžergęs kojomis atsisėdęs nebuvo, jos rankų suėmęs virš galvos prispaudęs prie grindų nelaikė, E. numauti kelnių nebandė, pats nei šortų, nei trumpikių nusimovęs nebuvo. Jis E. nesudavė apie 10 ar daugiau smūgių, norėdamas nuraminti E. ir A. sudavė kiekvienai po keletą smūgių dešinės rankos delnu į veidus (t. 1, b. l. 158–162).

5. Nukentėjusioji E. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). 2023 m. liepos 21 d., apie 20.15 val., ji, pasinaudodama pavėžėjimo platforma „Bolt“, atvažiavo iš (duomenys neskelbtini) į Vilnių pas savo vaikino motiną A. B., kuri gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Pas A. B. atvyko jos kvietimu. Buvo apsirengusi mėlynos spalvos megztiniu, trumpais kreminės spalvos marškinėliais be rankovių, mėlynos spalvos džinsinėmis kelnėmis, tamsiai žalios spalvos batais, kūno spalvos kelnaitėmis ir mėlynos spalvos liemenėle. Bute kartu su A. B. buvo jai nepažįstamas asmuo vardu A., jie vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 18.00 val. ji buvo išgėrusi 1 l talpos alaus. Jai atvykus visi trys pradėjo vartoti degtinę. Išgertuvių metu jie kalbėjo apie jos ūkį. A. elgėsi padoriai, tvarkingai, jokio agresyvumo jo elgesyje nebuvo. Jokių kalbų apie intymius santykius nebuvo ir jis prie jos nepriekabiavo. Apie 23.00 val. A. B. pasakė, kad jai reikia pakalbėti telefonu ir išėjo iš buto, užrakino duris. Ji sėdėjo šalia A., kuris pradėjo abejomis rankomis ją liesti. Lietė viršutinę kūno dalį. Tuo metu ant sofos ji sėdėjo be megztinio. Ji paklausė, ką jis daro, o jis jai atsakė, kad ji jam yra skolinga ir toliau ją lietė. Ji jo paklausė, už ką ji jam skolinga, į ką jis atsakė, kad už kažkokias taksi paslaugas, ir abejomis rankomis sugriebė jai už marškinėlių, pradėjo juos traukti, bandydamas numauti arba suplėšyti. Ji jam pasakė, kad nustotų, tada jis stipriau patraukė jai už liemenėlės ir ją suplėšė. Stumiant jį nuo savęs, jis abejomis rankomis sugriebė ją už kūno, pakėlė ir metė ant stiklinio stalo, kuris stovėjo šalia sofos. Nukritus ant stiklinio stalo jis sudužo, o ji pajuto stiprų fizinį skausmą. Kai ji gulėjo ant žemės, A., ar sėdėdamas ant jos, ar klūpėdamas, ji neprisimena, abejomis rankomis sugriebė jai už rankų ir jas iškėlė virš jos galvos. Savo viena ranka, kuria tiksliai, neprisimena, jas prispaudė prie grindų. Savo kita ranka A. nusimovė savo dėvimus šortus ir trumpikes iki blauzdų. Ta pačia ranka griebė už jos kelnių viršaus ir pradėjo jas mauti žemyn. Tuo metu ji priešinosi, pradėjo judėti kojomis ir stengėsi ji nuo savęs nustumti. Tada A. ta pačia ranka, kuria bandė jai numauti kelnes, sudavė jai daugybę smūgių į veido sritį. Kiek tiksliai sudavė smūgių ir kuria ranka, ji neprisimena, tačiau smūgių buvo ne mažiau negu 10. Ji taip išsigando, kad pasišlapino. Po suduotų smūgių, jis vėl bandė numauti jai kelnes. Ji ragino A. nustoti, nutraukti savo veiksmus, šaukė ir kvietėsi pagalbą, tačiau A. nereagavo. Tuomet išgirdo, kaip yra atrakinamos buto durys. A. nuo jos staigiai pasitraukė, o ji spėjo atsistoti ant kojų, kai į butą užėjo A. B.. Ji mano, kad tokiais savo veiksmais A. siekė ją išžaginti, tačiau nepavyko tik todėl, kad į butą grįžo A. B. A. už ją fiziškais stipresnis ir ji nežino, kiek jai būtų pavykę jam priešintis. Kai A. B. pamatė, kaip ji atrodo, ji iš karto pradėjo reikšti pretenzijas A., klausti jo, ką jis padarė, sakė, kad kvies policiją. Jis prašė nekviesti policijos, siūlė pinigus, tačiau A. B. nesutiko ir pradėjo skambinti bendruoju pagalbos numeriu. Tuo metu A. apsirengė ir be batų pasišalino iš buto. Po kažkiek laiko į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai ir greitoji medicinos pagalba. Greitosios pagalbos automobiliu ji buvo pristatyta į Žalgirio klinikas, kur jai buvo susiūtas antakis. Įvykio metu ji patyrė fizinę ir moralinę žalą. Šiuo metu dėl neblaivumo ji daugiau nieko neprisimena ir papasakoti negali (t. 1, b. l. 81–83).

6. Liudytoja A. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad neprisimena, kada viskas vyko, bet ji buvo areštinėje. Ryte ją išleido namo ir susipažino su A. Šis pasakojo, kad areštinėje buvo dėl žmonos. A. grasino, kad žmoną užmuš, sakė, kad nepaliks žmonos gyvos. A. klausė, ar ji toli gyvena, ji pasakė, kad netoli, jis klausė, kur yra naktinis baras. Nuėjo į barą, ten pasėdėjo, išgėrė alkoholio. A. paklausė, ar ji gyvena viena, ji atsakė teigiamai, tada jis paklausė, ar galima pas ją, ji leido. Grįžo namo su juo, nusipirko išgerti. A. S. pas ją prabuvo keturias paras, jis turėjo kažkur skristi ir prašė ryte jį išlydėti į oro uostą. Jis davė jai kojos operacijai 300 Eur, bet ji jo neprašė, davė pats. Nieko apie pinigų grąžinimą nesakė, tik sakė, kad dovanoja pinigus operacijai. Pinigus išsigrynino bankomate. Ji juos padėjo į piniginę ir į spintą. Nesitikėjo, kad jis bus toks žmogus. Kai buvo girtas, darėsi agresyvus. Padauginęs alkoholio „kabinosi“ prie jos, bet ji sakė jam dar išgerti ir jis girtas užmigo. Ji gėrė mažiau, nes jautė stiprius skausmus. Vėliau susiskambino su marčia, nes sūnus su sese buvo išvažiavęs į (duomenys neskelbtini). Marti turėjo atvažiuoti į Vilnių, reikėjo važiuoti pas gimines. E. K. norėjo važiuoti traukiniu, tačiau jie nebevažiavo, todėl A. pasakė, kad važiuotų taksi ir jis apmokės. Kai kalbėjosi telefonu, E. K. A. pristatė, kaip jos sūnaus merginą, savo marčią. Nežino, kelintą valandą atvažiavo E. K., buvo vakaras, bet dar nebuvo tamsu. Ji atvyko truputį išgėrusi. Jai atvažiavus ji (liudytoja) sumokėjo už taksi 80 Eur iš pinigų, kuriuos A. buvo davęs operacijai. Nuėjo namo, visi bendravo ir viskas buvo gerai, gėrė alkoholį – alų ir degtinę. Buvo gerokai išgėrę. Pokalbių intymiomis temomis nebuvo. Gal kaltinamasis tik juokais pasakė, kad būtų gerai, kad padarytų masažą, bet ji atsakė, kad jokių masažų jos nedaro. Negalvojo, kad jis kalbėjo rimtai. E. K. buvo su marškinėliais ir su megztiniu. A. S. sakė „geri papai“. Jokio konflikto tarp jų nebuvo, klausėsi muzikos. Jai turėjo paskambinti ir ji išėjo į tualetą, jos niekas neprašė išeiti. Iki išeinant jokių smurtinių veiksmų nebuvo. Yra pripratusi užrakinti butą, nes gyvena bendrabutyje, vaikšto narkomanai. Išėjo iš tualeto, jai paskambino, 10–15 min. kalbėjo telefonu. Kažkodėl buvo nuojauta grįžti. Jokių garsų negirdėjo, nes buvo bendrabučio prausykloje. Kaimynai sakė girdėję riksmus, bet jie nesikišo. Atrakino butą, o ten baisu, kas darosi – stiklai, televizorius skilęs. A. iš karto pribėgo prie jos ir sakė, kad nekviestų policijos, sumokės tiek, kiek reikia. Jis buvo su šortais, neprisimena, ar buvo su marškinėliais, ar be jų. Pamatė marčią – baisu, sėdėjo ant lovos šoke, norėjo prisidegti cigaretę, visa kruvina, verkė, liemenėlė prie lovos numesta, jos petnešėlės, berods, buvo nutrauktos. E. K. antakis buvo prakirstas, ant kojos ir rankos buvo mėlynės, drabužiai sutepti krauju. A. A. kūno nieko nematė. Nukentėjusioji pasakojo, kad jis ją metė ant stalo ir bandė nurenginėti, išprievartauti. A. S. prisipažino, kad norėjo ją išžaginti, bandė nurenginėti, kad mušė, metė, prašė nekviesti policijos. Sakė, kad kažkas jam šovė į galvą, atsiprašė. Ji norėjo skambinti policijai, o jis atiminėjo telefoną, sakė, kad įvyko nesusipratimas. Iškvietė policiją ir A. išbėgo iš buto basas. Atvažiavo policija, greitoji medicinos pagalba. Po įvykio su A. S. nebendravo. E. K. gulėjo ligoninėje, jos būklė bloga, turi gerti vaistus. E. K. jos bute buvo su grandinėle. Tarp jos ir marčios, taip pat tarp jos ir A. S. jokių konfliktų nebuvo, kai buvo atvykusi E. K., apie pinigus jie nekalbėjo.

7. Liudytoja A. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini). 2023 m. liepos 20 d. išėjusi iš areštinės susipažino su A. ir bendraujant su juo nuėjo į visą parą dirbančia kebabinę netoli namų pavalgyti. Po to jis jos paklausė, ar gyvena viena. Atsakiusi teigiamai, A. pasiūlė eiti pas ją toliau gerti alkoholinius gėrimus. Ji sutiko, nes nieko blogo tuomet neįtarė. Atvykę pas ją bendravo ir gėrė alkoholį. Pastebėjo, kad jis bendraudamas darėsi agresyvus, bet nurimęs užmigo jos namuose. Nori paminėti, jog girdėjo, kad A. telefonu bendraudamas su savo draugu pasakojo, kad nori užmušti savo sugyventinę. 2023 m. liepos 21 d. su juo toliau išgėrinėjo, pasakė, kad šiandien iš Kauno turi atvažiuoti jos marti E. K., nes turi reikalų Vilniuje. 2023 m. liepos 23 d., apie 20.00 val., pas ją į Vilnių atvažiavo jos sūnaus sugyventinė E. K. A. ją pamatęs pasakė, kad įsimylėjo. Jie namuose buvo trise, jos gėrė alų, A. – degtinę. Buvo momentas, kai A. pradėjo lįsti prie E. K., sakė „prasisek, parodyk daugiau“, o paskui ir ranka bandė lįsti prie krūtinės, bet E. K. trenkė per ją. Taip pat A. pasakė, kad ji išeitų iš kambario, nes nori pakalbėti su E. K.. Neprisimena valandos, kai ėjo į tualetą. Iš įpročio užrakino savo namų duris, palikdama ten A. su E. K.. Išėjusi iš tualeto mobiliuoju telefonu bendravo su savo sugyventiniu, kuris yra užsienyje, ir pajuto keistą nuojautą, kad reikėtų sugrįžti į kambarį. Jokių šauksmų ir riksmų negirdėjo. Sugrįžusi pas A. ir E. K. pamatė, kad kambaryje didelė netvarka, visur stiklo šukės, žemės, jai buvo šokas, pasidarė baisu. Ant kėdės ties langu sėdėjo E. K., verkė, buvo visa kruvina, veidas buvo kruvinas, buvo šoke, pasakojo, kad ją mušė ir norėjo išprievartauti. Ji buvo apsirengusi džinsus, be megztinio, be liemenėlės, su marškinėliais, su kojinėmis. Liemenėlė mėtėsi ant grindų. A. buvo be marškinėlių, bet su šortais. Jo marškinėliai buvo padėti ant lovos. Jis jai pasakė, kad nekviestų policijos, jai sumokės, kad meluotų, jog nieko čia nebuvo. Ji surinkusi bendrąjį pagalbos numerį bandė skambinti, o jis griebė jos telefoną, ji neleido, priešinosi. Paskambinus policijai A. be batų ir be marškinėlių pradėjo bėgti iš namų, dar bandė jį sulaikyti, bet jis vis tiek išbėgo (t. 1, b. l. 133–135).

8. Liudytojas J. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad buvo iškvietimas (duomenys neskelbtini), nes galimai išprievartauta mergina. Atvyko su kolega, apžiūrėjo perimetrą, nes buvo pranešta, kad asmuo pasišalino. Buvo laiptinėje, lipo iki pat viršaus, tačiau kaltinamojo nematė – arba jis gerai slėpėsi, kuo abejoja, arba buvo kažkur kitur „įlindęs“. Prieš išvažiuojant iš įvykio vietos truputį palaukė ir kaltinamasis išėjo pro duris. Jis nesureagavo į juos, negalėtų pasakyti, kad jis aiškiai suvokė, kas vyksta, tačiau, kiek prisimena, sulaikymui nesipriešino. A. S. buvo akivaizdžiai neblaivus, iš pradžių nelabai suprato, kodėl jie yra įvykio vietoje, tačiau pradėjus bendrauti, suprato situaciją ir aiškino, kad jis nieko nedarė. Vėliau ėmė teigti, kad keletą dienų su liudytoja vartojo alkoholį, kilo kivirčas dėl pinigų, teigė, kad galėjo būti nugirdytas alkoholiu. Galimus veiksmus dėl išprievartavimo neigė. Buvo apibraižytos jo kojos, jis buvo be marškinėlių, ar nugara buvo apibraižyta, neprisimena. Pas nukentėjusiąją buvo jo kolega, pats ten nuėjo po 10–15 min. Kiek prisimena, visi buvo neblaivūs, nukentėjusioji patyrė stresą, verkė, buvo išsigandusi. Liudytoja buvo agresyviau nusiteikusi prieš kaltinamąjį, bet jos abi reagavo pakankamai adekvačiai. Kolega daugiau girdėjo, ką pasakojo nukentėjusioji, jei teisingai prisimena, nukentėjusioji teigė, kad ją bandė išprievartauti ar išprievartavo. Ant nukentėjusiosios kūno sužalojimų nepastebėjo. Jis bendravo su liudytoja, kuri pasakojo tą patį. Ji sakė, kad nukentėjusioji yra sūnaus draugė. Jei teisingai prisimena, viskas vyko bendrabučio kambaryje, ten buvo netvarka, ar kas nors buvo sudaužyta, neprisimena. Neprisimena, ar matė liemenėlę. Ikiteisminio tyrimo metu aplinkybes prisiminė geriau. Tarnybiniame automobilyje tikrino kaltinamojo daiktus, neprisimena, ar buvo rastos didesnės pinigų sumos. Kaltinamojo kuprinė buvo apytuštė.

9. Liudytojas J. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. liepos 21 d. nuo 15.00 val. jis dirbo su kolegomis G. G. (G. G.) ir E. D. Apie 23.30 val. gavo pranešimą, kad bute, adresu (duomenys neskelbtini), buvo sumušta moteris. Greitai nuvyko nurodytu adresu, kadangi taip pat buvo gauta informacija, kad asmuo, sumušęs moterį, pasišalino. Jiems iš karto buvo nurodyti pasišalinusio vyro požymiai – basas, be marškinėlių. Privažiavę nurodytu adresu, jie su kolegomis iš karto nubėgo ieškoti to vyro. Apėję aplinkinius kiemus ir namų laiptines, vyro nerado. Tada nuėjo į butą Nr. (duomenys neskelbtini), kur laukė pranešėja ir nukentėjusioji. Pranešėja buvo stipriai apsvaigusi nuo alkoholio. Ji pasakė, kad su tuo vyru, kuris sumušė jos marčią ir bandė ją išprievartauti, prieš kelias dienas susipažino ir kartu vartojo alkoholį jos bute, adresu (duomenys neskelbtini). Kokiu metu jos bute atsirado marti, pranešėja nepasakė, tačiau tada jie alkoholį vartojo trise. Kai paklausė, kas nutiko, pranešėja paaiškino, kad tas nepažįstamas vyras užpuolė jos marčią, sumušė ir pasikėsino išprievartauti. Kambaryje matėsi netvarka, buvo išmėtyti daiktai, išvartyti gėlių vazonai, ant grindų matėsi stiklo šukės. Kol jie aiškinosi su pranešėja ir nukentėjusiąja, buvo suderinta, kad atvyks kitas ekipažas, kuris pasiliks įforminti įvykį. Jis su savo ekipažo kolegomis išėjo iš namo ir ruošėsi važiuoti toliau dirbti. Tuo metu prieš jų automobilį pasirodė vyras, jis buvo be batų, be marškinėlių. Suprato, kad tai gali būti jų ieškotas asmuo, todėl iššoko iš automobilio ir jį sulaikė. Jis prisistatė A. S. Paaiškėjo, kad būtent su juo bute buvo konfliktas. Vyrą pristatė į komisariatą. Paklausė, kodėl jis užpuolė tą moterį. Iš pradžių jis nenurodė jokios priežasties, neigė kažką užpuolęs, su kažkuo susimušęs, bet vėliau neaiškiai įvardijo, kad įvyko kažkoks konfliktas dėl pinigų ir jis susimušė su moterimi. Apie tai, kad jis pasikėsino išžaginti tą moterį, nieko nepasakė. Atrodė, kad A. S. dėl savo girtumo sunkiai orientuojasi aplinkoje. Kol jie aiškinosi su A. S., nukentėjusioji su greitąja medicinos pagalba išvažiavo į gydymo įstaigą. Ar nukentėjusioji buvo sužalota, jis neprisimena. Ant sulaikyto vyro kūno lyg ir buvo kažkokie nežymūs sužalojimai (t. 1, b. l. 139–140).

10. Liudytojas G. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad gavo iškvietimą, atvažiavo su kolega J. S., juos laiptinėje pasitiko moteris. Ji paaiškino, kad prieš dvi dienas susipažino su vyru, dvi dienas su juo vartojo alkoholį, jis pas ją nakvojo. Sakė, kad šiandien pas ją į svečius atvažiavo sūnaus sugyventinė. Jie trise vartojo alkoholį. Ji paaiškino, kad išėjo iš kambario, išgirdo kažkokius klyksmus, sugrįžusi į kambarį pamatė, kad sugyventinė yra „apdaužyta“, vyras pasiėmė savo daiktus ir basomis kojomis išbėgo į lauką. Ji aiškino, kad sūnaus sugyventinę norėjo išprievartauti, naudojo prieš ją smurtą. Su kolega bandė ieškoti karštais pėdsakais, apžiūrėjo gatvės prieigas, tačiau nieko neradę grįžo atgal. Į įvykio vietą jau buvo atvažiavę medikai, apžiūrinėjo merginą. Merginos veidas buvo kruvinas, ji buvo susijaudinusi, verkė. Galimai buvo neblaivi, nes sklido alkoholio kvapas, bet bendravo adekvačiai. Buvo apsirengusi džinsais ir be marškinėlių, su rožinės spalvos liemenėle. Ji paaiškino, kad vyras bandė jai numauti džinsus, sudavė kelis smūgius į veidą. Greitoji medicinos pagalba merginą pasiėmė, su ja kartu vyko ir ta moteris. Kol įvykio vietoje laukė tyrėjų, pastebėjo, kad iš gretimos laiptinės išeina požymius atitinkantis vyras. Jis buvo akivaizdžiai neblaivus, su kuprine, marškiniais trumpomis rankovėmis. Jį sulaikė, sulaikomas nesipriešino. Vyro klausė, kas atsitiko, jis negalėjo paaiškinti. Klausė, kodėl mergina „sudaužyta“, jis paaiškino, kad tos dvi moterys susimušė tarpusavyje, todėl jis pabėgo. Buto, kuriame viskas vyko, aplinka buvo netvarkinga, daiktai išmėtyti, išverstas vazonas, ant kilimo – žemės. Apžiūrėję kambarį ir A. S. daiktus, pinigų nerado. Jis kažką minėjo apie pinigus, kad iš jo kažkas juos paėmė. Dėl grandinėlės niekas nieko nesakė.

11. 2023 m. liepos 22 d. E. K. protokolas-pareiškimas, iš kurio matyti, kad 2023 m. liepos 21 d., apie 23.28 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu A. S. abejomis rankomis sugriebė ją už liemenėlės, sakydamas „tu man esi skolinga“, ir ją nuplėšė. Mėginant nuo savęs nustumti A. S., jis abejomis rankomis sugriebė ją už marškinėlių, pakėlė į viršų ir metė ant stiklinio stalo, dėl ko stalas sudužo ir ji patyrė fizinį skausmą. Tęsdamas savo veiksmus, A. S. abi jos rankas laikė jai virš galvos prispaudęs prie grindų, o kita ranka nusimovė dėvimus šortus ir trumpikes iki blauzdų, po ko griebė jai už kelnių viršaus ir bandė jas numauti, tačiau jai kojomis bandant pasipriešinti, A. S. ranka sudavė jai daugybę smūgių į veido sritį, o po to dar kartą bandė numauti jos dėvimas kelnes. Mano, kad A. S. tokiais savo veiksmais bandė ją išžaginti. A. S. savo veiksmų nebaigė, nes į butą atėjo jos vaikino mama A. B. Minėto įvykio metu ji patyrė fizinę ir moralinę žalą (t. 1, b. l. 6–9).

12. 2023 m. liepos 22 d. įvykio vietos apžiūros protokolas ir jo priedu esanti fotolentelė, iš kurių matyti, kad buvo apžiūrėtas vieno kambario butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Laiptais pakilus į penktą aukštą, tiesiai matyti medinės durys, jos yra praviros, pro jas patenkama į koridorių. Pasukus į dešinę, tiesiai kairėje pusėje matyti šarvuotos rudos spalvos durys. Užėjus pro jas patenkama į buto koridorių. Einant tiesiai koridoriumi patenkama į kambarį, kur bendra tvarka yra pažeista, sulaužyti baldai, išmėtyti daiktai, ant grindų sudaužytas gėlių vazonas. Užėjus į kambarį, dešinėje pusėje yra sieninė spinta, toliau sofa. Ant sofos kairiojo kampo sudėti rūbai, ant kurių viršaus guli mėlynos spalvos liemenėlė. Už sofos yra stiklinis stalas, ant kurio stovi televizorius, ant jo yra sudėti rūbai. Kambaryje yra sofa, ant kurios užtiestas užvalkalas, guli pagalvės. Tarp sofos ir priešingoje pusėje stovinčio stiklinio stalo dalies per visą ilgį ant grindų yra netaisyklingos formos stiklo šukės, maisto likučiai, žemės iš gėlių vazono, gėlių vazonas, stiklinis 3 l talpos butelis (tuščias). Matyti grumtynių pėdsakai/požymiai (t. 1, b. l. 24–38).

13. Alkotesterio kvitas, alkotesterio patikros sertifikatas Nr. 1937170 (patikra galioja iki 2023 m. lapkričio 12 d.), iš kurių matyti, kad 2023 m. liepos 22 d. 3.16 val. alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 6810 Nr. ARAA-0133 A. S. nustatytas 2,43 promilių girtumas.

14. Alkotesterio kvitas, iš kurio matyti, kad 2023 m. liepos 22 d. 2.26 val. alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 6810 Nr. ARAA-0133 E. K. nustatytas 2,54 promilių girtumas (t. 1, b. l. 126).

15. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2023 m. rugsėjo 8 d. specialisto išvada Nr. G1508/2023 (02), iš kurios matyti, kad poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, dešiniame ausies kaušelyje, abiejose rankose ir kojose, muštinė žaizda dešinio antakio srityje, kraujosruva viršutinėje lūpoje, dviejų dantų neskėlimas, linijiniai odos nubrozdinimai kairės plaštakos nugariniame paviršiuje E. K. padaryti kietais bukais daiktais ar paviršiais ne mažiau kaip vienuolikos trauminių poveikių (kontaktų) pasėkoje. Sužalojimų padarymo metu E. K. galėjo būti tiek vertikalioje, tiek horizontalioje padėtyje. Trys nedidelės poodinės kraujosruvos rankose padarytos kietais bukais, galimai ribotą paviršių turinčiais daiktais, kuo galėjo būti rankų pirštai. Du linijiniai nubrozdinimai kairėje plaštakoje padaryti galimai kietu bukabriauniu daiktu ar paviršiumi, kuo galėjo būti ir sudužusio stiklo kraštai. Sužalojimų pobūdis ir medicininių dokumentų duomenys neprieštarauja tam, kad šie sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2023 m. liepos 21 d. Sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Kiekvienas patirtas sužalojimas sukelia skausmą (t. 1, b. l. 111–113).

16. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos 2023 m. lapkričio 21 d. specialisto išvada Nr. S 537/2023(01), iš kurios matyti, kad:

16.1. Atlikus DNR tyrimą, nuoplovoje nuo A. S. abiejų rankų pirštų ir delnų gautas mišrus ne mažiau nei dviejų asmenų DNR profilis, kurį gali sudaryti A. S. ir E. K. DNR profiliai. Tikimybė, kad gautą profilį sudaro A. S. ir E. K. DNR profiliai yra 126,48 milijardų kartų didesnė nei tikimybė, kad jį sudaro A. S. ir atsitiktinio nesusijusio asmens DNR profiliai;

16.2. Ant E. K. liemenėlės kaušelio vidinės dalies rastas žmogaus kraujas. Atlikus autosominių STR lokusų tyrimą, gautas mišrus ne mažiau nei dviejų asmenų DNR profilis, kurį gali sudaryti E. K. ir A. S. DNR profiliai. Tikimybė, kad gautą profilį sudaro E. K. ir A. S. DNR profiliai yra 78,635 milijardų kartų didesnė nei tikimybė, kad jį sudaro E. K. ir atsitiktinio nesusijusio asmens DNR profiliai. Atlikus Y chromosomos DNR tyrimą, gautas vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su A. S. DNR profiliu su 99,994% tikimybe tarp giminystės ryšiais pagal vyriškąją liniją su A. S. nesusijusių asmenų;

16.3. Atlikus autosominių STR lokusų tyrimą, ant E. K. liemenėlės petnešų gautas mišrus dalinis ne mažiau nei trijų asmenų DNR profilis, kuriame galima išskirti dalinį dominuojantį dviejų asmenų DNR profilį, kurį gali sudaryti E. K. ir A. S. DNR profiliai, o DNR priemaiša netinka tolimesniam asmens identifikavimui. Tikimybė, kad mišrų dominuojantį profilį sudaro E. K. ir A. S. DNR profiliai yra 4,0117 milijardų kartų didesnė nei tikimybė, kad jį sudaro E. K. ir atsitiktinio nesusijusio asmens DNR profiliai. Atlikus Y chromosomos DNR tyrimą, gautas mišrus dalinis ne mažiau nei dviejų vyriškos lyties asmenų DNR profilis, kuriame galima išskirti dominuojantį DNR profilį, kuris sutampa su A. S. DNR profiliu su 99,994% tikimybe tarp giminystės ryšiais pagal vyriškąją liniją su A. S. nesusijusių asmenų, o DNR priemaiša netinka tolimesniam asmens identifikavimui;

16.4. Atlikus DNR tyrimą, ant E. K. liemenėlės kaušelių išorės, šonų ir užsegimo gauti mišrūs daliniai daugiau nei trijų asmenų DNR profiliai, kurie netinka tolimesniam asmens identifikavimui, tačiau negalima atmesti galimybės, kad mišriuose DNR profiliuose gali būti DNR profiliai, kurie sutampa su E. K. ir A. S. DNR profiliais (t. 1, b. l. 50–63).

17. 2023 m. gruodžio 7 d. daiktų apžiūros protokolas ir jo priedu esanti fotolentelė, iš kurių matyti, kad buvo apžiūrėta E. K. priklausanti liemenėlė, paimta įvykio vietos apžiūros metu. Liemenėlė yra tamsiai mėlynos spalvos, priekyje išsiuvinėta, raštuota, užsegama kabliukais nugariniame paviršiuje. Apžiūros metu liemenėlės petnešos yra atkabintos nuo kaušelių kilpų. Kairės pusės petnešoje esantis kabliukas yra atlenktas. Liemenėlės dešinės pusės pažastiniame apvade matyti kiauryminis 2 cm audinio pažeidimas. Iš vidinės pusės ant dešinio pažastinio apvado matyti baltos spalvos etiketė, liemenėlės kaušeliai iš vidaus yra šviesios spalvos, dešinio kaušelio vidinėje pusėje matyti keli audinio pažeidimai (t. 1, b. l. 39–43).

18. 2023 m. gruodžio 8 d. kitų objektų apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėti pareigūnų kūno kameros (angl. body camera) vaizdo įrašai ir nustatyta, kad iš vaizdo įrašo pavadinimu „PSS-20230722-002731UTC+0300“ (trukmė 02.31 min.) matyti policijos tarnybinis automobilis, pareigūnas prieina prie sulaikyto A. S., sėdinčio policijos automobilio sulaikymo zonoje, ir klausia, kodėl jis prilupo „mergą“ E. A. S. atsako, kad jis nieko nemušė. Pareigūnui pakartojus klausimą, A. S. atsako, kad ji paėmė iš jo pinigus. Po to vėl pasako, kad jos nemušė. Toliau pareigūnas sako, kad jos veidas sumuštas, ant paties A. S. matyti kraujo žymės, jis nubrozdintas. Vėl klausia A. S., kas nutiko bute. A. S. pasako, kad jis susimušė su E., priežasties nurodyti negali, sako, kad be priežasties. Pareigūnas klausia, kodėl A. S. pabėgo iš buto basas, be marškinėlių. Šis atsako, kad išsigando ir pabėgo. Pareigūnas klausia, kur slapstėsi pabėgęs iš buto. A. S. pasako, kad sėdėjo kieme (t. 1, b. l. 71–73).

19. 2023 m. gruodžio 8 d. kitų objektų apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėti Bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC) pateikti garso įrašai:

19.1. garso įraše pavadinimu „2023_07_21_23-24-53_37060672182“ (trukmė 01.41 min.) girdėti moters balsas (kaip nustatyta – A. B.), kuri prašo iškviesti policiją, adresu (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad buvo sumušta jos marti ir baisūs dalykai dedasi. Operatorei paklausus, kas sumušė, A. B. atsako, kad pažįstamas vardu A. Operatorė paklausia, ar reikalinga greitoji, moteris atsako, kad būtinai reikalinga, marčiai yra sumuštas veidas, jai (duomenys neskelbtini) metai. Viso pokalbio metu girdisi, kaip A. B. kreipdamasi į kažką sako „kur bėgi“, po to operatorei pasako, kad skubiai reikia policijos, nes jis (asmuo, kuris sumušė) bėga. Pokalbio metu moteris nurodo operatorei, kad jis jau pabėgo, apsirengęs tik pilkais šortais, be marškinėlių. Moteris paaiškina, kad įvykis buvo ką tik.

19.2. garso įraše pavadinimu „2023_07_21_23-37-04_37060672182“ (trukmė 00.40 min.) girdėti A. B. balsas, kuri prašo kuo skubiau iškviesti policiją, sumušta jos marti, sako, kad jis (asmuo, kuris sumušė) jau pabėgo, nurodo adresą (duomenys neskelbtini). Dar kartą pakartoja, kad sumušė A., sudaužė jos marčią, norėjo išprievartauti, jis jau pabėgo, bet pas ją liko jo pasas. Operatorė atsako, kad apie šį įvykį jau pranešta, visos tarnybos informuotos ir vyksta nurodytu adresu. A. B. dar kartą pakartoja, kad jis pabėgo tik su šortais, basas (t. 1, b. l. 77–79).

20. 2023 m. liepos 19 d. – 2023 m. liepos 25 d. A. S. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (Luminor Bank AS) išrašas, iš kurio matyti, kad 2023 m. liepos 21 d., adresu (duomenys neskelbtini), buvo atliktos dvi grynųjų pinigų nurašymo kortele operacijos – 500 Eur ir 700 Eur (t. 2, b. l. 117).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

21. Pagal BK 149 straipsnio 1 dalį išžaginimas – tai lytinis santykiavimas su žmogumi prieš jo valią, panaudojant fizinį smurtą, grasinant tuoj pat jį panaudoti, kitaip atimant galimybę priešintis ar pasinaudojant bejėgiška nukentėjusio asmens būkle. Esminis išžaginimo požymis, skiriantis jį nuo nenusikalstamų veikų, yra tas, kad lytiškai santykiaujama prieš nukentėjusio asmens valią, t. y. nesutinkant vienam iš asmenų, dalyvaujančių lytiškai santykiaujant. Vieno iš asmenų nesutikimas turi būti aiškiai išreikštas ir kaltininkas turi suvokti kito asmens nesutikimą. Asmens nesutikimas gali būti išreikštas žodžiais – pasakant apie lytinių santykių nenorą, šaukiant pagalbos arba kitokio pobūdžio veiksmais – verkiant, atstumiant kaltininką, stengiantis nuo jo pabėgti arba kitais būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-127/2013, Nr. 2K-218/2013, Nr. 2K-128/2014, Nr. 2K-16-895/2016, Nr. 2K-160-495/2021). BK 149 straipsnyje nurodyta nusikalstama veika kvalifikuojama kaip pasikėsinimas išžaginti tada, kai kaltininkas atlieka bent dalį BK 149 straipsnio dispozicijoje išvardytų alternatyvių veiksmų, tačiau lytiškai santykiauti nepradeda dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-202/2014).

22. Pažymėtina, kad seksualinės prievartos bylų specifikai būdingas tiesioginių tokios prievartos liudytojų nebuvimas, šios kategorijos bylose paprastai pagrindinis, o kartais ir vienintelis įrodymų šaltinis yra nukentėjusiojo parodymai, todėl teismas turi pareigą kruopščiai ir atidžiai juos patikrinti, lygindamas juos su kitais įrodymų šaltiniais ir bendrame įrodymų kontekste, įvertindamas jų logiškumą, (ne)prieštaringumą, nuoseklumą viso bylos proceso metu, bendrą įvykio situaciją ir kitas reikšmės turinčias aplinkybes (pvz., kaltinamojo situacijos suvokimą, jo ir nukentėjusiojo elgesį iki įvykio ir po jo ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-204-458/2020).

23. Iš nukentėjusiosios E. K. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, matyti, kad jie dėl esminių įvykio aplinkybių yra nuoseklūs, be to, juos patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, todėl abejoti nukentėjusiosios parodymų teisingumu nėra pagrindo.

24. Nukentėjusioji E. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nuosekliai tvirtino, kad liudytojai A. B. išėjus iš buto, adresu (duomenys neskelbtini), ir užrakinus duris, kaltinamasis A. S. ėmė ją liesti, sakė, kad yra puiki proga, kol nėra A. B., užsiimti lytiniais santykiais, tačiau ji atsisakė. Tuomet jis griebė jai už marškinėlių, bandydamas juos numauti arba suplėšyti, išplėšė liemenėlę (kadangi dėvėjo trumpą „topą“ ant petnešėlių, jis ištraukė liemenėlę iš po marškinėlių). Ji bandė nustumti A. S. nuo savęs, tačiau jis čiupo ją už krūtinės ties pečiais ir metė ant stiklinio stalo, nuo ko šis sudužo, o ji pajuto fizinį skausmą, ant nugaros liko įbrėžimai nuo stiklo šukių. Jai gulint ant grindų, kaltinamasis viena ranka bandė nuimti jos kelnes, ji neleido. Jis nusimovė savo dėvimus šortus ir trumpikes iki kelių, buvo be marškinėlių, buvo ją užspaudęs, laikė jos abi rankas virš galvos, prispaudęs prie grindų, todėl ji gynėsi kojomis ir, matyt, koja pataikė jam į lytinius organus. Nuo to jis pasikeitė, paleido jos rankas ir ėmė smūgiuoti – sudavė mažiausiai 10 smūgių kumščiais į jos veido sritį. Po suduotų smūgių vėl bandė numauti jai kelnes. Ji prašė, kad jis nustotų, šaukė, iš išgąsčio ir skausmo apsišlapino, kelis kartus buvo praradusi sąmonę. Kažkuriuo metu išgirdo rakinamų buto durų garsą. Tuo metu kaltinamasis staiga ją paleido, atsistojo ir pasakė „atsiprašau, ką aš padariau“. Įėjus A. B., A. S. vis kartojo „ką aš padariau“ ir prašė nekviesti policijos, sakė, kad turi pinigų ir sumokės tiek, kiek reikia. A. B. pradėjus skambinti policijai, jis basas išbėgo pro buto duris. Esmines veikos aplinkybes nukentėjusioji analogiškai nurodė ir iš karto po įvykio rašytame pareiškime.

25. Nukentėjusiosios E. K. parodymus patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai. Liudytoja A. B. apklausiama patvirtino, kad ji iš tiesų tą vakarą buvo išėjusi iš buto, adresu (duomenys neskelbtini), iš įpročio užrakindama duris (gyvena bendrabutyje, kur vaikšto narkomanai), ir maždaug po 15 min. grįžusi į kambarį pamatė siaubingą vaizdą – stiklo šukes, verkiančią kruviną savo sūnaus sugyventinę – nukentėjusiąją, numestą jos liemenėlę. Liudytojos teigimu, A. S. prašė jos nekviesti policijos, teigė sumokėsiantis tiek, kiek reikia. Nukentėjusioji liudytojai pasakojo, kad kaltinamasis ją metė ant stalo, mušė ir bandė nurenginėti, išprievartauti. A. S. liudytojai prisipažino, kad norėjo išžaginti nukentėjusiąją, bandė nurenginėti, ją mušė, metė, sakė, kad kažkas jam „šovė į galvą“, atsiprašė. Liudytoja norėjo skambinti policijai, o jis atiminėjo jos telefoną, sakė, kad įvyko nesusipratimas. Ji vis tiek iškvietė policiją, o A. S. basas išbėgo iš buto. Baudžiamojoje byloje esantys BPC pateikti garso įrašai patvirtina, kad A. B. iš karto po įvykio kreipėsi bendruoju pagalbos telefonu, prašydama iškviesti policiją ir greitąją medicinos pagalbą, nes pažįstamas vardu A. sumušė jos marčią, norėjo išprievartauti, sumuštas pastarosios veidas. Pokalbio su BPC metu girdėti, kaip A. B. kreipdamasi į kažką sako „kur bėgi“, po ko operatorei pasako, kad sumušęs asmuo pabėgo, apsirengęs tik pilkais šortais, be marškinėlių, basas. Liudytoju apklaustas policijos pareigūnas J. S. patvirtino, kad su kolega G. G. vyko į iškvietimą (duomenys neskelbtini) dėl galimai išprievartautos merginos bei iš įvykio vietos pasišalinusio kaltinamojo. Apieškoję perimetrą kaltinamojo nerado, pastarasis pasirodė tik jiems jau beišvykstant iš įvykio vietos ir buvo sulaikytas. Liudytojo teigimu, nukentėjusioji įvykio vietoje verkė, buvo išsigandusi, teigė, kad ją bandė išprievartauti ar išprievartavo. Pranešėja jiems pasakojo tą patį. Liudytojas J. S. patvirtino ir tai, kad kambaryje, kur viskas vyko, buvo netvarkinga – išmėtyti daiktai, išvartyti gėlių vazonai, ant grindų matėsi stiklo šukės. Liudytojas G. G. nurodė iš esmės tas pačias aplinkybes, paantrindamas, kad nukentėjusiosios veidas buvo kruvinas, ji buvo susijaudinusi, verkė, aiškino pareigūnams, kad vyras bandė jai numauti džinsus, sudavė smūgius į veidą. Iš baudžiamojoje byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kaip A. S., sėdėdamas policijos automobilio sulaikymo zonoje ir atsakinėdamas į policijos pareigūno užduodamus klausimus, pripažįsta, kad susimušė su E., o iš buto basas ir be marškinėlių pabėgo todėl, kad išsigando. Įvykio vietos apžiūros metu buvo nustatyta, kad kambaryje yra pažeista bendra tvarka, matyti grumtynių pėdsakai – sulaužyti baldai, išmėtyti daiktai, ant grindų – sudaužytas gėlių vazonas, žemės iš gėlių vazono, stiklo šukės, maisto likučiai, o ant sofos sudėtų drabužių viršaus – mėlynos spalvos liemenėlė. Daiktų apžiūros protokole, be kita ko, nurodyta, kad šios liemenėlės petnešos yra atkabintos nuo kaušelių kilpų, o kairės pusės petnešoje esantis kabliukas yra atlenktas. Tai patvirtina nukentėjusiosios E. K. parodymus, kad liemenėlę jai jėga nuplėšė A. S. ir numetė ją kažkur kambaryje. Šią aplinkybę, be kita ko, patvirtina ir tai, kad objektų tyrimo metu ant šios liemenėlės kaušelio vidinės dalies bei petnešų buvo rasti E. K. ir A. S. DNR profiliai. Šių asmenų DNR profiliai buvo rasti ir nuoplovoje nuo A. S. abiejų rankų pirštų ir delnų, kas patvirtina, kad jis įvykio metu rankomis kontaktavo su E. K.. Iš specialisto išvados matyti, kad E. K. po įvykio buvo nustatytos poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, dešiniame ausies kaušelyje, abiejose rankose ir kojose, muštinė žaizda dešinio antakio srityje, kraujosruva viršutinėje lūpoje, dviejų dantų neskėlimas, linijiniai odos nubrozdinimai kairės plaštakos nugariniame paviršiuje ir šie sužalojimai, anot specialisto, jai buvo padaryti kietais bukais daiktais ar paviršiais ne mažiau kaip vienuolikos trauminių poveikių (kontaktų) pasėkoje, kas patvirtina kalinimo aplinkybes dėl A. S. atliktų veiksmų prieš nukentėjusiąją (suduotų smūgių ir kt.). Nors kaltinamajam inkriminuota ne mažiau nei 10 smūgių vien į nukentėjusiosios veido sritį, pažymėtina, kad kiekvienas iš šių smūgių nebūtinai sukėlė atskirą sužalojimą. Trys nedidelės poodinės kraujosruvos rankose, anot specialisto, E. K. buvo padarytos kietais bukais, galimai ribotą paviršių turinčiais daiktais, kuo galėjo būti rankų pirštai, kas patvirtina kaltinimo aplinkybes, kad A. S. laikė užlaužęs nukentėjusiosios rankas. Du linijiniai nubrozdinimai E. K. kairėje plaštakoje buvo padaryti galimai kietu bukabriauniu daiktu ar paviršiumi, kuo galėjo būti ir sudužusio stiklo kraštai, kas patvirtina kaltinimo aplinkybes, kad ji buvo numesta ant stiklinio stalo, kuris nuo šio smūgio sudužo. Paminėtus sužalojimus specialistas įvertino kaip atitinkančius nežymų sveikatos sutrikdymą. Objektų tyrimo metu buvo nustatyta, kad šie sužalojimai galėjo būti padaryti 2023 m. liepos 21 d., t. y. būtent įvykio metu. Minėti įrodymai patvirtina esmines kaltinimo aplinkybes, vieni kitus papildo bei detalizuoja, todėl teismas jais vadovaudamasis pripažįsta įrodyta, kad A. S. kaltinime nurodytu metu ir vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,43 prom. girtumas), atlikdamas kaltinime nurodytus smurtinius veiksmus, pasikėsino lytiškai santykiauti su nukentėjusiąja E. K. prieš šios valią, tačiau savo veiksmų nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, t. y. kaltinamasis padarė BK 22 straipsnio 1 dalyje, 149 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą.

26. Teismui nekyla jokių abejonių, kad bandydamas nuimti nukentėjusiosios drabužius (marškinėlius, kelnes) ir nuplėšdamas jos apatinį trikotažą (liemenėlę), mesdamas nukentėjusiąją ant stiklinio stalo, užlauždamas pastarosios rankas ir suduodamas eilę smūgių į jos veido sritį, kaltinamasis atliko dalį BK 149 straipsnio dispozicijoje išvardytų veiksmų, tačiau lytiškai santykiauti nepradėjo tik todėl, kad į kambarį grįžo A. B., t. y. jo veiksmai vertintini kaip pasikėsinimas išžaginti nukentėjusiąją. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad nusikalstamos veikos, nurodytos BK 149 ir 150 straipsniuose, yra padaromos tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad lytiškai santykiauja ar atlieka seksualinius veiksmus, fiziškai kontaktuoja su nukentėjusiuoju prieš jo valią panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę priešintis arba pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiojo būkle, ir nori patenkinti savo seksualinį poreikį būtent tokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-321/2009, Nr. 2K-526/2011, Nr. 2K-406/2011, Nr. 2K-501/2012). Nagrinėjamu atveju teismui abejonių nekelia ir kaltės forma, t. y. kad A. S. veikė tiesiogine tyčia. Jis neabejotinai suvokė nukentėjusiosios E. K. aiškiai išreikštą atsisakymą su juo lytiškai santykiauti, ką ji pasakė žodžiu bei demonstravo tiek patraukdama kaltinamojo rankas nuo savo kūno, tiek jį atstumdama, neleisdama jam numauti jos kelnes, priešindamasi kojomis, šaukdama ir prašydama nutraukti tokius veiksmus, tačiau kaltinamasis norėjo patenkinti savo seksualinį poreikį būtent tokiu būdu, todėl nusimovė savo dėvėtus šortus ir trumpikes iki blauzdų ir atlikdamas intensyvius smurtinius veiksmus siekė savo tikslo. Tai, kad kaltinamasis suprato, ką padarė, patvirtina nukentėjusiosios E. K. ir liudytojos A. B. nurodytos aplinkybės, kad pastarasis prašė nekviesti policijos, siūlė pinigus, atsiprašinėjo, sakydamas „ką aš padariau“, o išgirdęs, kad yra iškviesta policija – basas ir be marškinėlių pasišalino iš buto, jame palikdamas savo asmeninius daiktus.

27. Kaltinamojo gynėjas baigiamųjų kalbų metu akcentavo tam tikrus prieštaravimus tarp nukentėjusiosios E. K., liudytojos A. B. parodymų ir kitų byloje surinktų įrodymų, vis tik teismas tokius prieštaravimus laiko neesminiais, nesukeliančiais pagrindo abejoti šių moterų parodymų patikimumu. Pažymėtina, kad teisme nukentėjusioji ir liudytoja buvo apklaustos jau praėjus beveik metams po įvykio, be kita ko, įvykio metu jos buvo apsvaigusios nuo alkoholio, patyrė išgąstį ir stresą, todėl natūralu, kad tam tikras įvykio detales galėjo prisiminti netiksliai/skirtingai, nepaisant to, kaip jau minėta, esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes jos nurodė nuosekliai ir vienodai, taip pat ir iš karto po įvykio, neturėdamos galimybės dėl to susitarti. Nors nukentėjusioji įvykio metu buvo apsvaigusi nuo alkoholio, teismas neturi jokio pagrindo manyti, kad ji neteisingai suvokė su ja atliekamų veiksmų pobūdį ir esmę. Teisme E. K. patvirtino, kad, jos manymu, ji įvykį prisimena tiksliai, nuo su ja atliktų veiksmų jį išblaivėjo. Liudytojai J. S. ir G. G. nurodė, kad nukentėjusioji įvykio vietoje bendravo adekvačiai. Pažymėtina ir tai, kad baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad dėl savo neblaivumo E. K. vakaro metu elgėsi provokuojančiai, kokiais nors savo žodžiais ar veiksmais leido kaltinamajam pagrįstai tikėtis lytinių santykių su ja. Taigi, teismas neturi jokio pagrindo pritarti kaltinamojo A. S. gynėjo teiginiams, kad nukentėjusioji iš dalies yra pati atsakinga už tai, kas tą vakarą jai atsitiko.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

V. Civilinis ieškinys

Dėl turtinės žalos

Dėl neturtinės žalos

39. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatyti kriterijai, kuriais vadovaudamasis teismas nustato neturtinės žalos dydį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiškas žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma – galima tik suteikti žalą patyrusiam asmeniui piniginę satisfakciją. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, dydį, kas šiuo atveju taip pat yra aktualu, atsižvelgtina į šiuos reikšmingus kriterijus: sveikatos sutrikdymo laipsnį ir pobūdį, sveikatos sutrikdymo padarinius (atsiradusius ir ateityje atsirasiančius, trumpalaikius ir liekamojo pobūdžio, turtinius ir neturtinius), sužalojimo būdą, žalą padariusio asmens kaltę, kitas reikšmingas aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus. Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinės žalos atlyginimą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje yra gana įvairi, tačiau kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis yra nustatomas, atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Šiuo atveju vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra nusikalstamos veikos pasekmės, kurios turi būti vertinamos atsižvelgiant į nukentėjusiojo patirtų moralinių praradimų dydį ir jų neigiamą įtaką. Teismas turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinti ir nukentėjusiojo, ir kaltojo asmens interesus, siekdamas proporcingos jų pusiausvyros.

40. Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, ją įvertinti palikta teismui, kuris turi vadovautis ne tik CK 6.250 ir 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais, bet taip pat ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika. Atsižvelgus į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nustatant neturtinės žalos dydį išžaginimo (BK 149 straipsnio 1 ir 2 dalys) ir seksualinio prievartavimo (BK 150 straipsnio 1 ir 2 dalys) baudžiamosiose bylose matoma, kad nukentėjusiajam yra vidutiniškai priteisiamas apie 3 227 Eur neturtinės žalos dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-47-699/2015, Nr. 2K-246-697/2015, Nr. 2K-317-303/2016, Nr. 2K-37-303/2017, Nr. 2K-58-696/2017, Nr. 2K-296-942/2018, Nr. 2K-134-222/2019, Nr. 2K-15-719/2020).

41. Nukentėjusioji E. K., pagrįsdama prašomos priteisti neturtinės žalos dydį – 10 000 Eur, civiliniame ieškinyje nurodė, kad dėl kaltinamojo veiksmų jai buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, ji kreipėsi į medicinos įstaigas, buvo gydoma ambulatoriškai ir stacionariai, patyrė didelį fizinį skausmą, suprastėjo jos psichinė sveikata, ji buvo pažeminta ir sutrikdyta, sumenkinta jos savivertė, atsirado nepasitikėjimas vyrais, dėl sužalojimų veide ir rankose daugiau nei mėnesį negalėjo rodytis viešumoje, dėl tokios savo būklės negalėjo susirasti darbo, iki šiol jai skauda galvą, lankosi pas psichiatrą, tapo susikausčiusi, nuolat prisimena įvykį. Nukentėjusioji E. K. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad vis dar negali miegoti naktimis, normaliai dirbti, išliko galvos skausmai, panikos priepuoliai, iki šiol lankosi pas šeimos gydytoją dėl galvos skausmų ir pas psichiatrą, kuris išrašo migdomuosius, raminamuosius ir vaistus nuo panikos priepuolių. Po įvykio, jos teigimu, ilgą laiką buvo nedarbinga, jai buvo nustatytas smegenų sutrenkimas, svaigo galva, pykino, buvo susiūtas antakis, kraujosruvos akyse, mėlynės po akimis, bijojo išeiti į gatvę, likti viena. Ji gydėsi Marių klinikose, nes prasidėjo panikos priepuoliai ir ją paguldė į depresijos skyrių, taip pat vartojo vaistus nuo skausmo.

42. Šioje byloje pripažintina, jog nukentėjusiajai neturtinė žala padaryta dėl jos sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teisės ginamų vertybių, sužalojimo, taip pat dėl kėsinimosi į jos seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą. Teismui nekyla jokių abejonių, kad nukentėjusioji E. K. tiek įvykio metu, tiek po įvykio dėl patirtų sužalojimų ir seksualinės prievartos jautė fizinį skausmą, neigiamus psichologinius išgyvenimus, nerimą ir baimę (įvykio metu teigia net apsišlapinusi, kelis kartus netekusi sąmonės). Tai patvirtina ir liudytojų A. B., J. S. bei G. G. parodymai, kad E. K. po įvykio buvo šoke, verkė, buvo išsigandusi, susijaudinusi, jos veidas buvo kruvinas (tai patvirtina ir kartu su civiliniu ieškiniu pateikta nukentėjusiosios fotonuotrauka (t. 1, b. l. 91). Pripažintina, kad patirti sveikatos sutrikdymai (muštinės žaizdos ir kraujosruvos veido srityje bei ant kūno, du nuskelti dantys) ir seksualinė prievarta neabejotinai pablogino tiek fizinę, tiek psichologinę nukentėjusiosios sveikatos būklę. Neabejojama ir tuo, kad dėl kraujosruvų matomose kūno vietose nukentėjusioji jautė gėdą, buvo apribotas jos bendravimas su aplinkiniais, ji buvo pažeminta jų akivaizdoje (ypač iš karto po įvykio ją mačiusios A. B. ir policijos pareigūnų akivaizdoje). Teismas sutinka ir su tuo, kad dėl patirto pasikėsinimo išžaginti nukentėjusioji galėjo prarasti pasitikėjimą vyriškos lyties atstovais, buvo sumenkinta jos savivertė. Vis dėlto svarbu pažymėti ir tai, kad prieš įvykį ji pati priėmė sprendimą vykti į Vilnių pas savo sugyventinio motiną, žinodama, kad pastaroji leidžia laiką su nukentėjusiajai nepažįstamu vyru, atvykusi sutiko kartu su jais vartoti alkoholinius gėrimus, nors matė, kad kaltinamasis jau yra neblaivus. Kaip matyti iš bylos duomenų, E. K. iš karto po įvykio buvo kviesta greitoji medicinos pagalba, susiūtas antakis, vėliau ji taip pat kreipėsi į gydymo įstaigas dėl prastos fizinės savijautos (galvos svaigimo, pykinimo), dėl suprastėjusios psichinės sveikatos būklės ji buvo 10 dienų gydoma stacionare, vartojo tam tikrus medikamentus, jos teigimu, iki šiol lankosi pas šeimos gydytoją ir gydytoją psichiatrą, vartoja vaistus, ją lydi neigiami prisiminimai, nemiga, galvos skausmai, kas neabejotinai sukėlė ir tebesukelia nukentėjusiajai tam tikrus nepatogumus. Vis dėlto teismui nebuvo pateikti medicininiai dokumentai, objektyviai patvirtinantys, kad E. K. po šio įvykio buvo nustatyti negrįžtami liekamieji reiškiniai ar kad jos emocinė pusiausvyra buvo negrįžtamai pažeista, kad jai reikalingas ilgai trunkantis gydymas. Be to, nors nukentėjusioji nurodė, kad dėl savo sveikatos būklės negalėjo susirasti darbo, tačiau ji nedirbo ir iki įvykio, o realų ketinimą įsidarbinti patvirtinančių duomenų teismui nepateikė.

43. Taip pat teismas atsižvelgia į kaltinamojo turtinę padėtį. Kaltinamasis yra darbingo amžiaus, šiuo metu dirba, duomenų apie turimus finansinius įsipareigojimus nepateikė, kas rodo, kad jis yra finansiškai pajėgus atlyginti padarytą žalą. Teismas įvertina ir tai, kad jis jau atlygino nukentėjusiajai 500 Eur neturtinės žalos, taip pat dar turės atlyginti jai turtinę žalą ir valstybės išlaidas nukentėjusiosios atstovės paslaugoms apmokėti.

44. Taigi teismas, įvertinęs neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų visumą, vertinant teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose ir šioje byloje nustatytas aplinkybes – E. K. patirtų sužalojimų bei seksualinės prievartos mastą ir pobūdį, jai taikyto gydymo rūšį bei trukmę, sukeltus fizinius nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, tai, kad objektyviais duomenimis nėra nustatyta, jog nukentėjusiosios patirti sužalojimai ir išgyvenimai turės įtakos jos gyvenimo kokybei ateityje, iš kaltinamojo priteistiną kitų sumų dydį, jo jau atlygintą neturtinės žalos dalį, pripažįsta, kad šiuo atveju nukentėjusiosios E. K. reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo turi būti mažinamas iki 2 500 Eur.

I. Išlaidos nukentėjusiosios atstovės paslaugoms apmokėti

1. Teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. liepos 15 d. patikslinta pažyma Nr. APD-2024-07239 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodoma, kad valstybės naudai priteistina 730 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių nukentėjusiąją E. K. atstovaujant advokatei L. Ulbienei (t. 3, b. l. 37–42). Advokatė baigiamųjų kalbų metu prašė priteisti šias išlaidas iš kaltinamojo.

2. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Kiekvienu atveju priteisiamų proceso išlaidų dydis turi būti įvertinamas individualiai. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-102-222/2016, Nr. 2K-152-303/2017, Nr. 2K-347-976/2018).

3. Nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo pripažinti, kad prašoma priteisti nukentėjusiosios atstovavimo išlaidų suma yra per didelė. Nukentėjusiajai E. K. antrinė teisinė pagalba šioje baudžiamojoje byloje buvo teikiama nuo 2023 m. rugsėjo 4 d. (t. 1, b. l. 129), advokatė L. Ulbienė susipažino su baudžiamosios bylos medžiaga, parengė civilinį ieškinį, atstovavo nukentėjusiosios interesus ikiteisminio tyrimo ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, dalyvavo teisiamuosiuose posėdžiuose, todėl teismas nuosprendžio 45 punkte nurodytą sumą pripažįsta pagrįsta ir išieškotina iš kaltinamojo valstybės naudai.

II. Kiti klausimai

48. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, BPK 140 straipsnio 13 dalies nuostatomis, A. S. į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas jos laikino sulaikymo laikas nuo 2023 m. liepos 22 d. 00.00 val. iki 2023 m. liepos 23 d. 12.37 val. (dvi dienos), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

49. Kaltinamajam A. S. skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas – paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę, naikintinos. Pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 22 d. nutartimi kaltinamajam A. S. leista iki 2024 m. rugpjūčio 21 d. tęsti darbą (duomenys neskelbtini), paliekant jam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti toliau galioti, taip pat jam iki 2024 m. rugpjūčio 21 d. leista naudotis laikinai išduota asmens tapatybės kortele Nr. (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto apylinkės teisme 2024 m. rugpjūčio 12 d. buvo gautas kaltinamojo gynėjo prašymas leisti A. S. tęsti komandiruotę (duomenys neskelbtini)iki 2024 m. rugpjūčio 31 d. Kardomųjų priemonių paskirtis yra apibrėžta BPK 119 straipsnyje. Šios priemonės taikomos siekiant užtikrinti, be kita ko, ir netrukdomą nuosprendžio įvykdymą. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam A. S. yra priimamas apkaltinamasis teismo nuosprendis, jam yra skiriama terminuota laisvės atėmimo bausmė, siekiant užtikrinti netrukdomą tokio nuosprendžio vykdymą, tikslinga užtikrinti kaltinamojo buvimą Lietuvos Respublikoje, todėl jo gynėjo prašymas leisti tęsti komandiruotę (duomenys neskelbtini) netenkintinas. Šiame kontekste svarbu atkreipti dėmesį, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu kaltinamasis du kartus pažeidė jam taikomų kardomųjų priemonių – rašytinio pasižadėjimo neišvykti ir dokumentų paėmimo – sąlygas, t. y. teismui leidus iki 2024 m. gegužės 19 d. išvykti dirbti į (duomenys neskelbtini) ir iki 2024 m. gegužės 20 d. laikinai naudotis asmens tapatybės kortele, prašymą dėl leidimo tęsti komandiruotę kaltinamojo gynėjas pateikė tik 2024 m. gegužės 30 d.; teismui leidus iki 2024 m. liepos 4 d. tęsti darbą (duomenys neskelbtini) ir laikinai naudotis asmens tapatybės kortele, prašymą pratęsti šį terminą kaltinamojo gynėjas pareiškė tik 2024 m. liepos 17 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu, teismui svarstant klausimą dėl griežtesnės kardomosios priemonės kaltinamajam paskyrimo.

50. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti: 1) kompaktiniai diskai, laikomi vokuose, prisegti prie baudžiamosios bylos viršelio (2 vnt.), įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, paliktini saugoti baudžiamojoje byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas); 2) mėlynos spalvos džemperis „Adidas“, baltos spalvos marškinėliai, mėlynos spalvos džinsai, liemenėlė, baltos spalvos apatiniai, trumpos kojinės, žalsvos spalvos bateliai, perduoti saugoti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, grąžintini teisėtam savininkui – nukentėjusiajai E. K. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas); 3) marškinėliai trumpomis rankovėmis, trumpikės, šortai, batai, kojinės, perduoti saugoti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, grąžintini teisėtam savininkui – kaltinamajam A. S. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas); 4) vokai su A. S. abiejų rankų krumplių bei abiejų rankų pirštų ir delnų nuoplovomis, vokai su E. K. ir A. S. seilių pavyzdžiais, perduoti saugoti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298, 301–302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–305, 307–308 straipsniais,

nusprendžia:

A. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 149 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 1 metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, BPK 140 straipsnio 13 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaityti A. S. laikino sulaikymo laiką nuo 2023 m. liepos 22 d. 00.00 val. iki 2023 m. liepos 23 d. 12.37 val. (dvi dienas), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio A. S. sulaikymo, vykdant šį įsiteisėjusį teismo nuosprendį, dienos.

Ikiteisminio tyrimo metu A. S. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Netenkinti kaltinamojo A. S. gynėjo advokato Rido Žemkausko 2024 m. rugpjūčio 11 d. prašymo leisti A. S. tęsti komandiruotę (duomenys neskelbtini).

Pakartotinai išaiškinti A. S., kad jis privalo ne vėliau kaip iki 2024 m. rugpjūčio 22 d. 16.00 val. grąžinti jam laikinai išduotą asmens tapatybės kortelę, kaip tai numatyta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 22 d. nutartyje.

A. S. pasą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra saugomas baudžiamojoje byloje, ir asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), kurią iki 2024 m. rugpjūčio 22 d. 16.00 val. privalo grąžinti A. S., įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, perduoti saugoti A. S. buvimo vietos įstaigai.

Iš dalies tenkinti nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės E. K. civilinį ieškinį ir jai iš A. S. priteisti 374,92 Eur turtinei žalai ir 2 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Iš A. S. valstybės naudai priteisti 730 Eur turėtų išlaidų advokatės, dalyvavusios byloje kaip nukentėjusiosios E. K. atstovė, paslaugoms apmokėti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti: 1) kompaktinius diskus, laikomus vokuose, prisegtus prie baudžiamosios bylos viršelio (2 vnt.), įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, palikti saugoti baudžiamojoje byloje; 2) mėlynos spalvos džemperį „Adidas“, baltos spalvos marškinėlius, mėlynos spalvos džinsus, liemenėlę, baltos spalvos apatinius, trumpas kojines, žalsvos spalvos batelius, perduotus saugoti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, grąžinti teisėtam savininkui – nukentėjusiajai E. K.; 3) marškinėlius trumpomis rankovėmis, trumpikes, šortus, batus, kojines, perduotus saugoti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, grąžinti teisėtam savininkui – kaltinamajam A. S.; 4) vokus su A. S. abiejų rankų krumplių bei abiejų rankų pirštų ir delnų nuoplovomis, vokus su E. K. ir A. S. seilių pavyzdžiais, perduotus saugoti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.