Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Petras Mineikis, sekretoriaujant Laurai Stonkutei, dalyvaujant ieškovei S. S., ieškovės atstovui advokatui Ričardui Noreikai, atsakovui V. Z., institucijos teikiančios išvadą byloje Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei V. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės S. S. ieškinį atsakovui V. Z., išvadą byloje teikianti institucija, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius dėl tėvystės nustatymo ir periodinių išmokų vaiko išlaikymui priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas (CK 3.146 str. 1 d.). Pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai ir kitos įrodymų priemonės. Pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę - bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir kiti įrodymai (CK 3.148 str. 1 d.). Vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 str. 1 d.). Šis principas reiškia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį konfliktą, siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius. Taigi ir tėvystės pripažinimo, nustatymo, nuginčijimo klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais (CK 3.142 str. 2 d., 3.146 – 3.148, 3.150 str.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei S. S. (duomenys neskelbtini) gimė sūnus D. S., vaiko gimimo liudijime duomenų apie tėvą nėra. Iš UAB „Synlab Lietuva“ biologinės tėvystės 2016-05-06 tyrimo duomenų matyti, jog atlikus biologinės tėvystės tyrimą nustatyta ne mažesnė nei 99,999612 % tikimybė, kad atsakovas V. Z. yra biologinis D. S. tėvas. Teismo posėdžio metu atsakovas su ieškinio dalimi dėl tėvystės nustatymo sutiko, todėl ginčo tarp šalių dėl šio reikalavimo nėra.

Esant nustatytoms aplinkybėms ir įvertinus tai, kad šalys neginčijo aplinkybės, jog atsakovas yra ieškovės sūnaus D. S., gim. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas, priešpriešinių įrodymų byloje nepateikta, todėl nustatytina, kad atsakovas V. Z. yra D. S., gim. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas, o D. S., gim. (duomenys neskelbtini), yra atsakovo V. Z. sūnus (CK 3.148 str., CPK 178 str., 185 str., 187 str.).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, gimė vaikas susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams (CK 3.156 str. 2 d.). Tėvai negyvendami kartu privalo susitarti dėl tėvų valdžios įgyvendinimo savo vaikams sąlygų, yra vienodai atsakingi už vaikų auklėjimą ir tinkamų jų raidos sąlygų sudarymą. Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčą sprendžia teismas (CK 3.165 str. 3 d.). Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi vadovautis išimtinai vaiko interesais (CK 3.174 str. 2 d.).

Nagrinėjamoje byloje iš rašytinių įrodymų ir šalių duotų paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad nepilnametis D. S. gyvena su ieškove. Ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad ji su vaiku gyvena kartu su jos tėvais. Atsakovas sutiko, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Esant nustatytoms aplinkybėms, įvertinus byloje esančius duomenis, byloje nesant kitų duomenų, jog ieškovė negalėtų tinkamai pasirūpinti vaiku, darytina išvada, kad ieškovė S. S. turi tinkamas galimybes ir sąlygas užtikrinti nepilnamečio vaiko gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas, todėl D. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove S. S..

Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui po 300,00 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo 2015-12-01 iki vaiko pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Lietuvos Respublikos nustatyta tvarka, ieškovę paskiriant išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir detalizuota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 str. straipsnyje, kurio 2 dalyje numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principų, kurio esmė yra ta, kad, pirmiausia atsižvelgiama į vaiko interesus (CK 3.3 str. 1 d.). Sprendžiant dėl vaikų išlaikymo dydžio, nustatomi konkretaus vaiko poreikiai ir abiejų vaiko tėvų turtinė padėtis. Tačiau negali būti priteista vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, kuri nustatoma atsižvelgiant į visų rūšių gaunamas pajamas, lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose; kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą; vertybinius popierius, juridinius asmenis (individualias įmones ir kt.) bei kitą jų turtą. Sprendžiant dėl tėvų galimybės teikti vaikui optimalų išlaikymą, yra vertinama ar jį teikdami, tėvai galės tenkinti būtinus, gyvybiškai svarbius savo poreikius, ir ar dėl to nebus pažeistas proporcingumo principas. Nustatant proporcingumą tarp tėvų turtinės padėties nustatoma ir kiekvieno iš tėvų dalis išlaikymo prievolėje bei konkretus išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 3 d.). Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai ir nuo nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, ir nuo tėvų turtinės padėties ir kt. Tėvų turtinė padėtis vertinama, kaip minėta, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą – tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, išlaikytinių skaičių.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas 2016-05-18 mokėjimo pavedimu ieškovei pervedė 676,00 Eur, o 2015-10-20 mokėjimo pavedimu – 424,00 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydamas, jog 324,00 Eur už vaiką už spalio-lapkričio mėnesius ir 100,00 Eur komunaliniams mokesčiams. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui po 300,00 Eur kas mėnesį iki jo pilnametystės. Iš ieškovės pateiktos išlaidų skaičiuotės matyti, kad ji vaiko išlaikymui per mėnesį išleidžia 500,00 Eur. Iš vėliau pateiktos išlaidų vaikų skaičiuotės matyti, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2016-02 iki 2016-05 vaikui išleido 768,99 Eur, mėnesiui 192,25 Eur, neįskaičius kitų išlaidų, kurios sudaro apie 170,00 Eur, viso per mėnesį išlaidos sudaro 362,25 Eur. Valstybinio socialinio draudimo fondo duomenimis ieškovė dirba (duomenys neskelbtini), tačiau šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose, todėl pajamų negauna. Byloje nėra jokių duomenų apie nepilnamečio vaiko D. S. specialius poreikius.

Atsakovas V. Z. yra (duomenys neskelbtini) studijų programos V kurso valstybės finansuojamos studijų vietos studentas. Studijų pabaiga planuojama 2016-06-30. 2011-12-19 Valstybės remiamos paskolos studentams sutarties pagrindu atsakovas pasiėmė 1103,45 Eur (3810,00 Lt), 2013-10-18 sutartimi – 2206,90 Eur (7620,00 Lt) paskolą studijoms. Iš 2016-01-06 pažymos Nr. 05-5-003 apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas nustatyta, kad V. Z. laikotarpiu nuo 2015-08 iki 2015-12 vidutiniškai gavo 732,34 Eur. Tačiau 2016-02-24 (duomenys neskelbtini) išrašas patvirtina, kad atsakovas nuo 2016-02-24 atleistas iš darbo. VĮ „Regitra“ duomenimis atsakovas savo vardu įregistruotų transporto priemonių neturi. Iš VĮ „Registrų centras“ pažymos matyti, kad atsakovas nuosavybės teise nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikoje neturi ir neturėjo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs teismų praktiką, jog orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Nuo 2016-01-01 minimalus mėnesinis atlyginimas yra 350,00 Eur. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima nukrypti nuo orientaciniu kriterijumi laikomos minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymo.

Ieškovės argumentai, kad vaiko išlaikymui per mėnesį būtina skirti 500,00 Eur vertintini kaip neįrodyti ir nepatikimi. Visų pirma, pažymėtina, jog iš pateiktos paskutinės išlaidų skaičiuotės jau nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2016-02 iki 2016-05 ieškovė vaikui išleido 768,99 Eur, mėnesiui 192,25 Eur, neįskaičius kitų išlaidų, kurios sudaro apie 170,00 Eur, viso per mėnesį vidutiniškai sudaro 362,25 Eur. Iš ankstesnės paskaičiavimo pažymos nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2015-12 iki 2016-02 nepilnamečio vaiko išlaikymui 624,76 Eur, per mėnesį 208,25 Eur, neįskaičius kitų papildomų išlaidų, kurios sudaro apie 290,00 Eur, viso per mėnesį išeina 498,25 Eur. Ieškovė patvirtino, kad prie išlaikymo prisideda jos tėvai. Įvertinus vaiko amžių – jam dar nėra suėję vieneri metai, atsižvelgiant į tai, jog iki ieškovės kreipimosi į teismą atsakovas vaiko išlaikymui, nors ir nereguliariai teikė išlaikymą (iš viso 1000,00 Eur skaičiuojant 2015 metų gegužės-lapkričio laikotarpius per mėnesį išeitų 142,86 Eur), laikytina, jog ieškovės pažymoje nurodytos išlaidos, tenkančios vaikui, yra nepagrįstai per didelės. Nors dalis išlaidų yra pagrįstos pirkinių kvitais, tačiau kritiškai vertintina, jog vaikui, nesulaukusiam vienerių metų kas mėnesį vaistams/vitaminams reikia kiek daugiau nei 100,00 Eur – byloje nėra jokių duomenų, kad vaikas turėtų kokių sveikatos sutrikimų ar specialiųjų poreikių, o vaiko maitinimui per mėnesį reikėtų skirti 146,99 Eur. Atkreiptinas dėmesys, jog visų pirma, tėvai turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, ir tai nėra siejama su tėvų pareiga vaikams pirkti brangiausius ir geriausios kokybės rūbus ar kitus daiktus, vaikui, atsižvelgiant į tėvų finansines galimybes, turi būti užtikrinami bent minimalūs būtinieji poreikiai. Be to, atkreiptinas dėmesys į aplinkybę, jog atsakovas šiuo metu taip pat neturi darbo, studijuoja, taip pat gyvena pas tėvus ir turi mokėti paskolą už studijas. Įvertinus bylos rašytinę medžiagą bei šalių ir institucijos, teikiančios byloje paaiškinimus darytina išvada, jog ieškovės prašoma priteisti išlaikymo suma nepilnamečiui vaikui po 300,00 Eur per mėnesį laikytina nepakankamai pagrįsta. Nustatytos aplinkybės, kad atsakovas iki ieškovės kreipimosi į teismą dienos, nors ir nereguliariai, bet teikė išlaikymą, sudaro pagrindą teigi, jog V. Z. nevengia savo pareigos teikti išlaikymą ir ginčo dėl paties išlaikymo fakto teikimo byloje nėra, ginčas kilo dėl jo dydžio.

Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo nepilnamečiui vaikui D. S. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 300,00 Eur kas mėnesį iki vaiko pilnametystės tenkintinas iš dalies, iš atsakovo V. Z. nepilnamečio vaiko išlaikymui priteistina po 175,00 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo 2015-12-01 iki vaiko pilnametystės. Išlaikymo suma indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.196 str., 3.192¹ str., 3.200 str., 3.208 str.).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdytina skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (CPK 282 str. 1 d., 2 d. 1 p.).

Ieškovė S. S. skirtina lėšų, skirtų nepilnamečio vaiko D. S. išlaikymui, tvarkytoja uzufrukto teise.

Šalims išaiškintina, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jei po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 str.). Šis teismo sprendimas neužkerta galimybės pakartotinai kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, pasikeitus šalių turtinei padėčiai.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Ieškovė ieškiniu taip pat prašo priteisti iš atsakovo 876,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2015-08-01 iki 2015-09-31 (po 300,00 Eur) bei už 2015 metų spalio-lapkričio mėnesius (po 138,00 Eur).

Civilinio kodekso 3.200 straipsnis numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Taigi, išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti, t. y. kai vaiko tėvas ar motina nevykdo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 str.).

Bylos duomenimis jau nustatyta, kad atsakovas V. Z. 2016-05-18 mokėjimo pavedimu ieškovei pervedė 676,00 Eur, o 2015-10-20 mokėjimo pavedimu – 424,00 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydamas, jog 324,00 Eur vaiką už spalio-lapkričio mėnesius ir 100,00 Eur komunaliniams mokesčiams. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog laikotarpiu nuo 2015-05 iki 2015-11 nepilnamečio vaiko išlaikymui vidutiniškai per mėnesį atsakovas skyrė 142,86 Eur. Kadangi bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas buvo aktyvus ir išreiškė norą prisidėti prie vaiko išlaikymo, nors ir ne periodiškai, bei įvertinus aplinkybę, jog ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiui vaikui tenkintinas iš dalies (priteistina po 175,00 Eur vietoj prašomų 300,00 Eur), konstatuotina, jog nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Dėl išlaikymo ieškovei priteisimo.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą pačiai ieškovei po 150,00 Eur iki vaikui sueis trys metai. Teigia, nors ji ir atsakovas nebuvo susituokę, tačiau gyveno kartu ir ketino tuoktis, turi bendrą vaiką. Išlaikymą jai prašo priteisti vadovaudamasi CK 3.72 straipsniu.

CK 3.27 straipsnyje įtvirtina sutuoktinių pareiga remti vienas kitą, tame tarpe materialiai. CK 3.27 straipsnio 2 dalis nustato, jeigu vienas sutuoktinis dėl objektyvių priežasčių negali pakankamai prisidėti prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo, tą pagal savo galimybes turi daryti kitas sutuoktinis. Tai reiškia, kad reikalauti priteisti išlaikymą galima tik esant santuokai, taip pat ją nutraukiant ar pripažįstant negaliojančia. Po santuokos nutraukimo netgi buvęs sutuoktinis neturi teisės kreiptis dėl išlaikymo priteisimo iš buvusio sutuoktinio, tuo tarpu iš ieškovės ieškinyje nurodytų aplinkybių matyti, kad ieškovė su atsakovu santuokos nebuvo ir nėra sudarę.

Ieškovė prašė teismo taikyti įstatymo analogiją. Pažymėtina, jog įstatymas numato, kad civilinės teisės normų nesureglamentuotiems civiliniams santykiams taikomi panašius santykius reglamentuojantys civiliniai įstatymai (įstatymo analogija). Jeigu nėra panašius santykius reglamentuojančių civilinių įstatymų, taikomi bendrieji teisės principai (teisės analogija). Neleidžiama pagal analogiją taikyti specialių teisės normų, t. y. bendrųjų taisyklių išimtis numatančių normų (CK 1.8 str.). Sutuoktinių abipusės pareigos šeimoje yra įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje. Šios teisės normos taikymas pasižymi tuo, kad negali būti užtikrinamas šių pareigų priverstinis vykdymas, išskyrus pareigą materialiai rūpintis sutuoktiniu, kuriam tokia parama yra reikalinga dėl tam tikrų susiklosčiusių aplinkybių. Tokiomis aplinkybėmis gali būti pripažįstama sutuoktinio liga, nedarbingumas, vaiko priežiūra, mokymasis ir panašiai. Vienas sutuoktinis privalo išlaikyti kitą sutuoktinį, kai kitam sutuoktiniui parama yra reikalinga dėl objektyvių priežasčių, ir tai nustatyta CK 3.27 straipsnyje įtvirtinančiame sutuoktinių pareigą vienas kitą remti (Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 31 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-182-887/2012 pagal ieškovės D. Ū. ieškinį atsakovui A. M.; Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2002-390/2012). Ieškovės nurodyti argumentai, kad šalys, nors pažįstami nuo 2014 metų ir kurį laiką gyveno kartu nesudarę santuokos bei susilaukė bendro vaiko, nesudaro pagrindo taikyti CK 3.27 straipsnio analogiją.

Esant nustatytoms aplinkybėms, vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu bei teismų praktika, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo jai priteisimo taikant CK 3.72 straipsnio analogiją atmestinas kaip faktiškai ir teisiškai nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. (CPK 93 str. 1 d.). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. (CPK 96 str. 2 d).

Šioje byloje patenkinta 51,60 procentas ieškovės reikalavimų (iš 5 reikalavimų 2 reikalavimai patenkinti visiškai, 2 reikalavimai atmesti ir 1 reikalavimas patenkintas iš dalies). Tokiu būdu iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 78,00 Eur ((3 proc. x 175,00 Eur x 12 mėn.) x 75 proc.) žyminio mokesčio dėl išlaikymo priteisimo, nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista bei 41,00 Eur žyminio mokesčio ieškovei už reikalavimą dėl tėvystės ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Taip pat byloje pateiktais duomenimis nustatyta, kad ieškovė patyrė 800,00 Eur išlaidų už advokato paslaugas. Kadangi patenkinta 51,60 proc. ieškovės reikalavimų, iš atsakovo ieškovei priteistina 412,80 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas nepateikė teismui duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas jam nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti, kad atsakovas V. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) yra D. S., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o D. S. yra V. Z. sūnus.

Nepilnamečio vaiko D. S., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su motina S. S., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo V. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio sūnaus D. S., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 175,00 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt penkis Eur 00 ct) kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2015-12-01 iki vaiko pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Ieškovę S. S., a. k. (duomenys neskelbtini) paskirti nepilnamečiui vaikui išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo V. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) 78,00 Eur (septyniasdešimt aštuonis Eur 00 ct) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą, sumokant šią sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į. k. 188659752, banko sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo V. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) 412,80 Eur (keturis šimtus dvylika Eur 80 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovės S. S. naudai.

Priteisti iš atsakovo V. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) 41,00 Eur (keturiasdešimt vieną Eur 00 ct) žyminio mokesčio ieškovės S. S. naudai.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Įsiteisėjusį teismo sprendimą per tris darbo dienas išsiųsti civilinės metrikacijos įstaigai, įregistravusiai vaiko gimimą.

Per 3 darbo dienas po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo kopiją Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui, kad įregistruotų tėvystės nustatymą.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.