Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio (pirmininkaujantis ir pranešėjas), Arūno Rudzinsko ir Arvydo Žibo, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės D. Ū. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-182-887/2012 pagal ieškovės D. Ū. ieškinį atsakovui A. M. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo, dėl išlaikymo ieškovei priteisimo, institucija teikianti išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius bei pagal atsakovo A. M. priešieškinį ieškovei D. Ū. dėl bendravimo tvarkos nustatymo, institucija teikianti išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai.

- Nuo sutarties pasirašymo dienos iki 2013 m. vasario 2 d. - bendrauja pirmą ir trečią mėnesio savaitę ketvirtadieniais nuo 15.00 val. iki 17.00 val., o antrą ir ketvirtą mėnesio savaitę antradieniais nuo 15.00 val. iki 17.00 val. ir šeštadieniais nuo 14.00 iki 18.00 val. PC „Molas“ žaidimų kambaryje ar žaidimų aikštelėje prie PC „Molas“ dalyvaujant ieškovei.

- Nuo 2013 m. vasario 2 d. iki 2014 m. vasario 2 d. - bendrauja pirmą ir trečią mėnesio savaitę šeštadieniais nuo 14.00 iki 18.00 val. PC „Molas“ žaidimų kambaryje ar žaidimų aikštelėje prie PC „Molas“ dalyvaujant ieškovei, o antrą ir ketvirtą mėnesio savaitę sekmadieniais nuo 14.00 iki 18.00 val. PC „Molas“ žaidimų kambaryje ar žaidimų aikštelėje prie PC „Molas“ dalyvaujant ieškovei.

- Nuo 2014 m. vasario 2 d. iki 2017 m. vasario 2 d. - kas antrą sekmadienį ir šeštadienį nuo 12.00 val. iki 17.00 val., išsivežant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant jį į namus kiekvieną nurodytą susitikimo dieną;

- Nuo 2017 m. vasario 2 d. iki sūnaus pilnametystės kas antrą savaitgalį nuo šeštadienio 18.00 val. iki sekmadienio 18.00 val., pasiėmimo ir grąžinimo vietą derinant su vaiko mama;

- Nuo 2015 m. vieną dieną pagrindinių metinių švenčių - Velykų, Kalėdų - dienomis pagal

susitarimą su vaikų mama;

- Nuo 2016 m. dešimt dienų sūnaus vasaros atostogų metu, laiką derinant su vaiko motina;

- Nuo 2018 m. dvi savaites vasaros atostogų metu, laiką derinant su vaikų mama;

- Nuo 2020 m. tris savaites sūnaus vasaros atostogų metu, laiką derinant su vaiko motina;

- Apie neįvyksiantį susitikimą su vaiku, vaiko tėvas privalo vaiko motiną informuoti ne vėliau kaip prieš 1 parą, o vaikui susirgus, vaiko motinai su vaiku išvykus atostogauti, į nenumatytus renginius, keliones, ar vaikui atsisakius susitikti su tėvu, vaiko motina vaiko tėvą informuoja apie pasikeitimus ne vėliau kaip prieš 1 parą.

- Jei susitikimas neįvyksta dėl vaiko tėvo kaltės (neatvyksta susitikti su vaiku be pateisiamos priežasties), susitikimas nekompensuojamas.

- Jei susitikimas neįvyksta dėl objektyvių priežasčių, kito susitikimo laikas derinamas iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš 3 (tris) dienas su vaiko motina.

- Vaiko tėvui negrąžinus vaiko nustatytu laiku daugiau kaip tris kartus, vaiko motina, neinformuodama vaiko tėvo, turi teisę kreiptis į teismą dėl šių sąlygų pakeitimo ar taikyti kitas įstatyme numatytas sankcijas.

- Nustatant konkrečią sūnaus paėmimo iš gyvenamosios vietos datą ir laiką, Šalys įsipareigoja bendradarbiauti, suderinti susitikimus iš anksto, veikti išimtinai vaiko interesų labui.

- Tėvas privalo užtikrinti, kad sūnus bus grąžintas į savo gyvenamąją vietą nustatytu laiku, išskyrus atvejus, kai vėlavimas kilo dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios.

- Tėvo bendravimas su sūnumi neturi trukdyti vaiko bendrajam lavinimuisi, mokyklos lankymui, gydimosi procedūroms ir pan.

2. Priteisti iš atsakovo bylos vedimo išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1dalis), t.y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųstojo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

Apeliaciniu skundu apeliantė nurodo, kad teismas priimdamas sprendimą neteisingai vertino byloje esančius įrodymus ir netinkamai nustatė nepilnamečiui vaikui išlaikymo dydį, taip pat apeliaciniu skundu keliamas klausimas dėl išlaikymo dydžio proporcingumo nepilnamečio vaiko poreikiams bei atsakovo turtinei padėčiai, todėl teisėjų kolegija dėl to pasisako.

Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nustatyta CK 3.192 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad sprendžiant klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi būti nustatomi šie teisiškai reikšmingi faktai: 1) konkretaus vaiko poreikiai; 2) abiejų tėvų turtinė padėtis. Tik nustačius šiuos reikšmingus duomenis, galima nustatyti proporcingumo principą atitinkantį išlaikymo dydį.

Dėl vaiko poreikių

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius duomenis, į vaiko vienerių metų amžių bei poreikių didėjimą, o taip pat į tai, kad ieškovė viena rūpinasi sūnaus būtinųjų poreikių tenkinimu, jo laisvalaikiu, poilsiu bei ugdymu, įvertinant tėvų turtinę padėtį, sprendė, kad šalių sūnaus T. gim. 2011-02-02 išlaikymui iš atsakovo turi būti priteista periodinėmis išmokomis 350 Lt kas mėnesį. Apeliacinės instancijos teismas šią pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą pripažįsta pagrįsta. Apylinkės teismas tirdamas vaiko poreikius kruopščiai aiškinosi bylos aplinkybes, detaliai nagrinėjo šalių paaiškinimus duotus teismo posėdžio metu ir vertindamas įrodymus visumoje įrodymų įvertinimo taisyklių nepažeidė (CPK 185 straipsnis). Savo išvadas teismas pakankamai motyvavo ir argumentavo (CPK 270 straipsnis). Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo nustatytoms faktinėms aplinkybėms, kad esant vaiko normaliai sveikatos būklei ir specialiųjų poreikių nebuvimui šiuo metu ieškovės prašomas priteisti 500 Lt išlaikymas būtų nepagrįstai išdidintas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal CK 3. 201 straipsnio nuostatas pasikeitus tėvų turtinei padėčiai bei atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms jau priteisto išlaikymo dydis gali būti pakeistas, todėl apeliantė turi galimybę pakartotinai kelti klausimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Dėl tėvų turtinės padėties

Apeliantė apeliaciniame skunde tvirtina, kad atsakovas gyvena prabangiai suremontuotame nuosavame bute, siekiant apsaugoti savo turtą sudarė fiktyvų sandorį su savo broliu dėl buto perleidimo, į darbo biržą kreipėsi tik teismo posėdžio metu, atsakovo faktinės pajamos yra ženkliai didesnės nei jis nurodo. Pirmosios instancijos teismas tirdamas atsakovo turtinę padėtį byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatė, kad atsakovas nekilnojamojo turto neturi, registruotas bedarbiu darbo biržoje, pajamų negauna, atsakovas turi jo vardu registruotą transporto priemonę. Atsakovas nurodė, kad jo turtinė padėtis sunki, jį jau metai išlaiko jo tėvas. Šios nustatytos aplinkybės nėra paneigtos (CPK 178 straipsnis). Teismas nustatė, kad ieškovė jai nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto neturi, turi transporto priemonę, nedirba ir augina sūnų T.. Ieškovė gauna 520, 89 Lt motinystės pašalpą per mėnesį ir pripažino, kad jai finansiškai padeda jos draugas bei brolis. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, šalių paaiškinimus, duomenis iš vaiko teisių apsaugos tarnybos darė išvadą, kad abu tėvai turi prisidėti prie vaiko išlaikymo ir sprendė, jog atsakovas šiuo metu pagal savo turtinę padėtį gali per mėnesį teikti ne didesnę kaip 350 Lt paramą vaikui išlaikyti. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad iš atsakovo priteistas išlaikymas yra proporcingas nepilnamečio sūnaus būtiniems poreikiams ir atsakovo gaunamoms pajamoms bei jo turtinei padėčiai, o visi apeliantės apeliacinio skundo argumentai dėl išlaikymo dydžio nesudaro pagrindo pripažinti, kad nustatant vaikui šiuo metu reikalingo išlaikymo dydį buvo nukrypta nuo proporcingumo principo.

Dėl nepilnamečiui sūnui išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Apeliantė apeliaciniame skunde kelia klausimą dėl nepagrįstai nepriteisto išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui sūnui.

Teisėjų kolegija pažymi, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: (a) vaiko poreikiai, (b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, (c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, (d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, (e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai).

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas išlaikymo nepilnamečiui vaikui įsiskolinimo klausimą nustatė, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovas neteikė išlaikymo vaikui nuo jo gimimo. Teismas įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumą konstatavo faktą, kad atsakovas nuo 2011 m. vasario mėn. iki 2011 m. balandžio mėn. sūnaus T. išlaikymui išleido 1221,41 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad vaikui kas mėnesį tėvų skiriama 600 Lt ir tokia suma yra pakankama vaiko būtiniems poreikiams patenkinti, teismas nepriteisė ieškovės prašomo įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2011 m. vasario 8 d. iki 2011 m. gegužės 24 d. Apeliacinės instancijos teismas tokioms faktinėms nustatytoms aplinkybėms pritaria ir daro išvadą, kad ieškovė savo reikalavimams pagrįsti pareigos neįvykdė ir neįrodė, kad atsakovas neteikė išlaikymo (CPK 178 straipsnis). Remdamasi išdėstytu, teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės apeliacinio skundo argumentacija, kad netenkinus tokio ieškovės pareikšto reikalavimo buvo netinkamai įvertinti bylos įrodymai ir pažeistos procesinės bei materialinės teisės normos.

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Pagal CK 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvas, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnis). Civiliniame kodekse yra užtikrinama Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais. Dėl to tėvams gyvenant skyrium, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant lygiai taip pat, kaip ir tas tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas; vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1–3 dalys). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nagrinėjo tarp šalių iškilusį ginčą dėl atsakovo bendravimo su sūnumi ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo. Įstatyme nustatyta, kad tokį ginčą teismas sprendžia atsižvelgdamas į vaikų interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikus (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Apylinkės teismas tenkindamas atsakovo pareikštą priešieškinį iš dalies dėl bendravimo su vaiku tvarkos sprendė, kad atsakovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka su sūnumi yra per daug intensyvi. Teismas atkreipė dėmesį, kad sūnus yra mažametis, tačiau nežiūrint į tai sprendė, jog vaikui turi būti užtikrinta galimybė bendrauti su tėvu, kitais giminaičiais negyvenančiais kartu. Teismas įvertinęs atsakovo prašyme nurodytas aplinkybes ir vaiko amžių darė išvadą, kad būtina išsaugoti vaiko bendravimą su tėvu, stiprinti tarp jų emocinį ryšį. Teismas nenustatė, kad atsakovo bendravimas su veiku ieškovei nedalyvaujant gali sukelti vaikui stresą ar baimę ir tuo būtų pažeisti vaiko interesai. Teismas atsižvelgdamas į vaiko amžių ir siekiant dar tvirčiau sutvirtinti atsakovo ryšį su sūnumi nustatė pereinamąjį laikotarpį po kurio atsakovas galėtų bendrauti su sūnumi ir pakoregavo atsakovo prašomą nustatyti su vaiku bendravimo tvarką. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Apylinkės teismas vertindamas byloje surinktus įrodymus nenustatė, kad atsakovo veiksmai ar poelgiai darytų sūnui neigiamą įtaką, tačiau taip pat vienareikšmiai nepritarė atsakovo pasiūlytai jo bendravimo su sūnumi tvarkai ir pagrįstai nustatė pereinamąjį laikotarpį dėl bendravimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į byloje gautų įrodymų visumą bei vaiko interesus priėmė teisingą sprendimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo, nes tėvas, lygiai taip pat kaip ir motina, turi teisę ir pareigą bendrauti su sūnumi ir dalyvauti jį auklėjant, kol tai nepažeidžia vaiko interesų. Esant nurodytiems motyvams apeliantės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl neteisingos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo pažeidžiant lygiateisiškumo principą pripažintini nepagrįsti ir atmestini.

Dėl laikino išlaikymo ieškovei priteisimo

CK 3. 72 straipsnis reglamentuoja buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymą. Gi ieškovė nesudariusi santuokos su atsakovu prašo iš pastarojo priteisti išlaikymą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad reikalauti prisiteisti išlaikymą galima tik esant sudarytai santuokai, taip pat ją nutraukiant ar pripažįstant negaliojančia. Teisėjų kolegija sprendžia, kad toks ieškovės ieškinio reikalavimas visiškai pagrįstai netenkintas, nes sutuoktinių tarpusavio išlaikymo pareiga atsiranda tik esant sudarytai santuokai. Taigi, apeliantės apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovė su atsakovu vedė bendrą gyvenimą apie 12 metų ir jų santykiams turi būti taikoma CK 3. 72 straipsnio analogija atmestini kaip teisiškai nepagrįsti. Taip pat apeliantės skunde minimos kasacinės civilinės bylos Nr. 3K-7-6/2007 faktinės aplinkybės ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės visiškai skirtingos, todėl negalima pripažinti, kad jau dėl to yra suformuota teisminė praktika.

Remdamasi išdėstytu teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimą pripažįsta teisėtu ir pagrįstu, todėl jį palieka nepakeistą, o apeliacinį skundą atmeta.

Atmetus apeliantės apeliacinį skundą iš jos pagal CPK 98 straipsnio taisykles priteistinos atsakovui išlaidos turėtos apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Iš ieškovės D. Ū. (a/k (duomenys neskelbtini) priteisti atsakovui A. M. (a/k (duomenys neskelbtini) 726 Lt bylinėjimosi išlaidų turėtų apeliacinės instancijos teisme.