- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-07-19
- Bylos Nr.
- e2-559-952/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Deimantė Andrulytė
- Ieškovas
- G. T.
- Atsakovas
- G. S.
- Trečiasis asmuo
- E. T.
- Advokatai
- Dalius Vaičiulis
išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus – atstovams: E. B., L. G.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. T. patikslintą ieškinį atsakovei G. S., trečiajam asmeniui E. T., išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl bendravimo su nepilnametėmis anūkėmis tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė G. T. kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu atsakovei G. S., trečiajam asmeniui E. T., išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui, prašydama nustatyti tokią bendravimo su anūkėmis tvarką: ikimokykliniu laikotarpiu: 1) mėnesio antros, ketvirtos savaitės ketvirtadienį ieškovė pasiima anūkes iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos arba darželio 17 valandą ir grąžina jas į jų nuolatinę gyvenamąją vietą 19 valandą; 2) mėnesio trečios savaitės sekmadienį ieškovė pasiima anūkes iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos 15 valandą ir grąžina jas į jų nuolatinę gyvenamąją vietą 19 valandą; 3) ieškovė su anūkėmis bendrauja per senelės gimtadienį – gruodžio 12 d., pasiimant anūkes iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos 11 valandą (jeigu tą dieną lanko darželį – 17 valandą) ir grąžina anūkes į jų nuolatinę gyvenamąją vietą 19 valandą; 4) vasaros metu ieškovė su anūkėmis bendrauja 3 dienas iš eilės, birželio ir rugpjūčio mėnesiais suderintu laikotarpiu (atsižvelgiant į atsakovės atostogas, ieškovės atostogas bei į suinteresuoto asmens bendravimo su dukromis vasaros metu laiką), informuojant atsakovę prieš 7 dienas. Ieškovė pasiima anūkes iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos 11 valandą ir grąžina vaikus į jų nuolatinę gyvenamąją vietą paskutinės bendravimo dienos 16 valandą. Anūkėms pradėjus lankyti mokyklą: 1) mėnesio antros, ketvirtos savaitės ketvirtadienį ieškovė pasiima anūkes iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos arba mokyklos 17 valandą ir grąžina jas į jų nuolatinę gyvenamąją vietą 19 valandą; 2) mėnesio trečios savaitės sekmadienį ieškovė pasiima anūkes iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos 15 valandą ir grąžina jas į jų nuolatinę gyvenamąją vietą 19 valandą; 3) ieškovė su anūkėmis bendrauja per senelės gimtadienį – gruodžio 12 d., pasiimant anūkes iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos 11 valandą (jeigu tą dieną mokosi mokykloje – 17 valandą) ir grąžina anūkes į jų nuolatinę gyvenamąją vietą 19 valandą; 4) vasaros metu ieškovė su anūkėmis bendrauja 3 dienas iš eilės, birželio ir rugpjūčio mėnesiais suderintu laikotarpiu (atsižvelgiant į atsakovės atostogas, ieškovės atostogas bei į suinteresuoto asmens bendravimo su dukromis vasaros metu laiką), informuojant atsakovę prieš 7 dienas. Ieškovė pasiima anūkes iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos 11 valandą ir grąžina vaikus į jų nuolatinę gyvenamąją vietą paskutinės bendravimo dienos 16 valandą. Ieškovei išvykus ir gyvenant užsienyje: 1) kiekvieną savaitgalį – sekmadieniais ieškovė bendrauja nuotoliniu būdu iki 1 valandos, naudojant ZOOM, SKYPE programėles; 2) nuvykus užsienyje į anūkių gyvenamą vietą, ieškovė bendrauja su anūkėmis iki 4 valandų, pasiimant anūkes iš gyvenamosios vietos iš anksto aptarus su atsakove pasiėmimo laiką; 3) G. T. ir G. T. įsipareigoja paisyti ir teikti prioritetą vaikų interesams, tuo atveju, jeigu numatytu ieškovės bendravimo su anūkėmis laiku ir sąlygomis mergaitės turi užimtumą socialiai lavinančiose veiklose.
2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad jos sūnus E. T. buvo vedęs atsakovę G. S. (buvusi T.), jų santuoka nutraukta, vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su motina. Po skyrybų ir sūnui išvykus dirbti į (duomenys neskelbtini), ieškovė nebeturėjo galimybės bendrauti su anūkėmis, to priežastis - sūnaus E. T. ir atsakovės konfliktiniai santykiai po skyrybų. 2019 m. birželio 20 d. ji kreipėsi į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių pareiškimu, kuriuo prašė, kad atsakovė būtų įpareigota sudaryti sąlygas anūkėms bendrauti su artimais giminaičiais, tačiau kilusio ginčo geranoriškai išspręsti nepavyko. Nurodė, kad jos namuose yra sudarytos sąlygos anūkėms augti, žaisti ir ilsėtis, jos yra pripratusios būti jos namuose, tarp jų yra stiprus emocinis ryšys.
Atsiliepimas
3. Atsakovė G. S. (buvusi T.) teismui pateiktame atsiliepime nurodė, kad su pateiktu ieškiniu nesutinka, nes G. T. buvo siūloma geranoriškai bendrauti su anūkėmis, tačiau ji atsisakydavo, nurodė, kad lauks teismo sprendimo. Močiutei buvo siūloma dalyvauti mergaičių šventėse, ji atsisakydavo. Ieškovė pati nerodė jokio noro bendrauti su anūkėmis, visiškai nesidomėjo. Paaiškino, kad vaiko teisėse, susitarus dėl bendravimo su anūkėmis, jai pasirodė įtartinas ieškovės elgesys, nes po jos apsilankymų jos namuose, atsakovės buvęs sutuoktinis, reikšdavo priekaištus, kaltinimus, nurodė, kad jo mama susitikimų metu visą laiką įrašinėja. Dėl tokio ieškovės elgesio ji uždraudė ieškovei eiti pas ją į namus. Ji neprieštarauja, kad ieškovė bendrautų su anūkėmis. Nurodė, kad vaikai ilgą laiką nebendravo su močiute, todėl yra reikalingas 6 mėnesių pereinamasis laikotarpis.
4. Trečiasis asmuo E. T. pateiktame atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu sutinka ir jį palaiko. Nurodė, kad po santuokos nutraukimo atsakovė nesilaikė ir jam nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos, todėl mano, kad atsakovė ignoruoja ir jo motinos siekį palaikyti artimą ir šiltą ryšį su anūkėmis. Jam išvykus dirbti į (duomenys neskelbtini), ieškovė nebeturėjo galimybės bendrauti su anūkėmis.
5. Išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius teismui pateiktoje išvadoje nurodė, kad 2019 m. liepos 9 d. skyriuje buvo išnagrinėtas G. T. prašymas matytis su anūkėmis G. ir I. T.. Konsultacijos metu suderintos ieškovės ir atsakovės pozicijos, šalys sutarė, kad ateityje bendraus geranoriškai, dėl bendravimo vietos, laiko ir trukmės ieškovė informuos atsakovę prieš 5 dienas. Įgyvendinant vaiko teisę į šeimos gyvenimą ir ryšius yra svarbi vaiko teisė bendrauti su artimaisiais giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams, tėvai turi pareigą sudaryti vaikams sąlygas bendrauti su artimaisiais giminaičiais. Vaikas turi teisę bendrauti ir matytis su asmenimis, su kuriais jį sieja šeimos ryšiai. Vaiko bendravimas su artimaisiais giminaičiais yra itin svarbus vaiko tapatybės jausmui, jo visapusiškai ir harmoningai raidai, todėl turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas galėtų palaikyti ryšius ne tiki su tėvais, bet ir su kitais artimais asmenimis. Skyrius neturi informacijos, charakterizuojančios G. T. neigiamai. Mano, kad vaikams daroma didesnė žala šalims geranoriškai nesusitariant. Šalių nesutarimai neturėtų eliminuoti vaiko teisės išsaugoti šeimos ryšius, teisės į šeimos gyvenimą. Įvertinus visą turimą informaciją, atsižvelgiant į vaiko teises ir teisėtus interesus, skyrius mano, kad ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka su anūkėmis neprieštarauja vaikų interesams.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismo posėdžio metu ieškovė G. T. nurodė, kad patikslintą ieškinį palaiko visiškai. Nurodė, kad po vaikų skyrybų ji visiškai negali bendrauti su anūkėmis. 2019 metais buvo posėdis vaiko teisių skyriuje ir G. S. (buvusi T.) buvo įpareigota leisti matytis su anūkėmis, tačiau ji su anūkėmis matytis negali iki šiol. Ji pernai matė vieną mergaitę, nuo 2019 metų nematė mažosios. Iki santuokos nutraukimo ji su anūkėmis bendravo nedaug, nes atsakovė net mergaičių tėčiui neleisdavo bendrauti su vaikais. Po kiekvieno susitikimo su tėvais, būdavo nuolatiniai barniai. Ji vaikus matydavo, kai atveždavo pati atsakovė, matydavo kartą į mėnesį, apie 1-2 valandas. Su jaunesniąja matėsi 2019 metais, vasaros gale, mažoji dar nevaikščiojo. Ji labai anūkes myli, G. ją turėtų pažinti, I. - ne, nes buvo per maža, kai matė ją. Mano, kad mergaitės iš karto gali su ja išeiti, joms nebus streso. Jei mama pristatys ją, kaip močiutę, tai vaikams tikrai streso nebus. Mano, kad pereinamasis laikotarpis gali būti, ji tam neprieštarauja. Mano, kad tam mėnesio užteks, mergaitės pripras. Jei išvyktų mergaitės į užsienį, ji norėtų su jomis bendrauti per „messenger“ ar „skype“ programą. Jei nuvyktų pati į užsienį, norėtų bendrauti iki 4 valandų. Mažoji mergaitė dabar yra 3 metų, didžioji - 5 metų. Ji nežino ar jos lanko kokias ugdymo įstaigas. Jei sutaps trečiojo asmens ir jos bendravimo laikas, problemų dėl to nekils, jie susitars. Anksčiau su mergaitėmis per ryšio priemones nebendravo, bet turėtų tokią galimybę. Iki skyrybų bendravimo intensyvumas nebuvo toks, kaip prašo dabar, dabar prašo intensyvesnio bendravimo. Kai atsakovė buvo santuokoje su jos sūnumi, bendraudavo kartą į mėnesį. Dabar ji nieko nežino apie mergaičių poreikius, vaikai auga. Per mėnesį numatyti trys susitikimai, todėl mano, kad mėnesio pereinamojo laikotarpio užteks. Nežino, kokia mergaičių bendravimo tvarka numatyta su sūnumi. Apie numatomą bendravimą galėtų informuoti atsakovę prieš savaitę. Jos darbas yra pamaininis. Yra buvę, kad santuokos metu atveždavo atsakovė vaikus, ji nėra ėmusi atlygio už vaikų priežiūrą. Po mediacijos pateikė patikslintą ieškinį, nes buvo daug ką nuderėję per mediaciją. Jei susidubliuos jos ir trečiojo asmens pasimatymų laikas, atsakovę informuos prieš savaitę laiko. Nori ilgo bendravimo vasaros metu, nes, kai gauna atostogas, nori, kad mergaitės pabūtų pas ją. Jai pakaktų, kad pabūtų bent tris dienas vasaros metu, tai būtų po pereinamojo laikotarpio. Nuotolinį bendravimą turėtų užtikrinti mama. Gali susiskambinti ir susitarti. Nuotoliniu būdu gali bendrauti sekmadienį, kokią 12 val. dienos, bendrautų 30 minučių, informuotų prieš savaitę. Visiems veiksmams įspėtų prieš savaitę. Kai būtų užsienyje ir ji nuvažiuotų, paskambintų atsakovei ir susitartų dėl bendravimo. Prašo nustatyti bendravimo tvarką ir vaikams būnant mokyklinio amžiaus, kuri analogiška ir ikimokyklinio amžiaus tvarkai. Geriausia jai būtų bendrauti per „messenger“. Ji galėtų paskambinti mergaičių mamai ir jos susitartų dėl bendravimo, gali bendrauti savaitgalį 12 val., bendravimas galėtų vykti per atsakovės paskyrą. Mano, kad vasaros metu informavus prieš savaitę yra pakankamas laikas. Jei tuo metu mama su mergaitėmis norės keliauti, ji tam netrukdys. Jei nuvyks į užsienį, užteks dviejų valandų vieną dieną.
7. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas S. L. parodė, kad patikslintą ieškinį palaiko visiškai. Nurodė, kad ieškovė buvo priversta priimti sprendimą kreiptis į teismą, nes matė, kad yra atstumiama nuo bendravimo su anūkėmis. Tai įvyko, nes nutrūko santuoka su sūnumi, anksčiau matydavo anūkes, bet santykiams nutrūkus, ji bandė bendrauti, tačiau neišėjo. Ieškovė labai pergyveno, kad neteks emocinio ryšio su anūkėmis. Ieškovė sutiko net sumažinti bendravimo laiką. Prašo, kad būtų leista ieškovei G. T. bendrauti su anūkėmis mėnesio antros, ketvirtos savaičių ketvirtadienį, ieškovei pasiimant anūkes iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos ar darželio 17 val. ir grąžinant į nuolatinę gyvenamąją vietą 19 val. Prašo, kad būtų leista mėnesio trečios savaitės sekmadienį pasiimti mergaites iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos 15 val. ir jas grąžinti 19 val. Čia ilgesnis laiko tarpas, bet tai sekmadienis. Gruodžio 12 d. yra močiutės gimtadienis, prašo leisti pasiimti vaikus iš nuolatinės gyvenamosios vietos 11 val., jei būtų darbo diena - 17 val. iš darželio ir grąžinti į nuolatinę gyvenamąją vietą 19 val. Jei lanko darželį, prašo tik dviejų valandų, o jei nelanko darželio, prašo leisti pabendrauti ilgesnį laiką. Vasarą močiutė su anūkėmis bendrauja tris dienas betarpiškai birželio ir rugpjūčio mėnesiais suderintu laikotarpiu, atsižvelgiant į atsakovės ir ieškovės atostogas, informuojant atsakovę prieš septynias dienas. Pasiimant vaikus iš nuolatinės gyvenamosios vietos 11 val. ir grąžinant į nuolatinę gyvenamąją vietą paskutinę bendravimo dieną 16 val. Anūkėms pradėjus lankyti mokyklą, bendravimas nesiskiria. Tai labai maži laiko tarpai bendraujant su anūkėmis. Močiutė nurodė, kad ji niekada prievarta vaikų nepaimtų, nori tik turėti teisę paskambinti ir bendrauti. Būnant užsienyje, bendrautų nuotoliniu būdu. Buvo pasisakyta apie bandomąjį laikotarpį, dalyvaujant mamai ir socialiniam darbuotojui, tačiau jis mano, kad tam nėra didelio būtinumo, nes vaikai drąsiai reaguoja į aplinkinius, bet jei teismas manys, kad yra reikalinga, jie sutiktų su bandomuoju laikotarpiu. Jei yra siekiama, kad tokio pobūdžio ginčas būtų išspręstas ne formaliai, mano, kad tame bendravime neturėtų būti mamos, bet būtų tik socialinis darbuotojas. Yra žinoma, kad šalys nesutaria ir įtampa gali trukdyti bendravimui ir kelti įtampą tiek vaikams, tiek ieškovei. Prašo ieškinį tenkinti, atsižvelgiant į pateiktus argumentus. Ieškovės yra toks ryšys su mergaitėmis, kiek jai leidžia bendrauti. Ji turi vidinį ryšį, bet močiutė su anūkėmis turbūt nebendrauja, nes jai neleidžiama bendrauti. Jam nėra žinoma, kada ieškovė su anūkėmis bendravo paskutinį kartą. Po skyrybų bendravimas buvo komplikuotas, nes nebuvo nustatyta bendravimo tvarka. Dabar, kai atsakovė yra grįžusi iš užsienio, ieškovė nori bendrauti, bet jai neleidžia, kol nėra teismo sprendimo. Kol atsakovė nebuvo išsiskyrusi su trečiuoju asmeniu, močiutė dalyvavo mergaičių gimtadieniuose ir kitose šventėse. Mano, kad užtektų trijų mėnesių pereinamojo laikotarpio. Patikslintas ieškinys atsirado ne išklausius atsakovės poziciją. Mano, kad atsakovei su mergaitėmis išvykus į užsienį, bendrauti ieškovė su anūkėmis galėtų nuotoliniu būdu vieną valandą savaitgalį. Galėtų susitarti iš anksto dėl bendravimo, nepririšus prie konkretaus laiko. Močiutei atvykus į užsienį, norėtų bendrauti keturias valandas. Turėtų dominuoti geranoriškumas iš abiejų pusių.
Šalies argumentai
8. Atsakovė G. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies. Nesutinka atimti laiko iš savęs, nes trečiasis asmuo prašo dviejų savaitgalių sau. Nesutinka su vasaros nakvynėmis, kol nebus atstatytas ryšys. Nesutinka su trijų mėnesių pereinamuoju laikotarpiu, mano, kad reikia šešių mėnesių. Nori įsitikinti, kad su vaikais bus tinkamai elgiamasi. Neatmeta galimybės, kad pereinamuoju laikotarpiu ji pati matytų bendravimą su vaikais. Santuokos metu bendravimas vykdavo jos iniciatyva, močiutė buvo kviečiama į šeimos šventes. Jos sprendimas atsiriboti nuo močiutės buvo įtakotas pačios močiutės elgesio. Po sprendimo vaiko teisėse, ji leisdavo močiutei bendrauti pas ją namuose, tačiau po kiekvieno močiutės apsilankymo gaudavo skambutį iš E. T., buvo kaltinimai, šmeižtas, būdavo, ateinama į namus ir šniukštinėjama, tai buvo po santuokos nutraukimo. Matė, kad negali pasitikėti tokiu žmogumi. Iki teismo ji pati skambino ieškovei, siūlė bendrauti su anūkėmis. Prieš keturias dienas ji pati skambino, prašė baigti visus teismus. Močiutė norėjo būtent tą dieną susitikti, bet vaikai turėjo kitų užsiėmimų, kitai savaitei nesutiko susitikti. Yra ir kiti seneliai, kiti giminės, kurie taip pat nori bendrauti. Nakvynėms ji nepritaria. Tarp mergaičių ir močiutės nėra ryšio, mažoji išvis močiutės nepažįsta. G. močiutę šiek tiek prisimena, o mažoji - ne. Po santuokos nutraukimo ji pati bandė leisti bendrauti, bet, kai pamatė, kad kišamasi į jos gyvenimą, ji uždraudė bendrauti. Mano, kad trečiasis asmuo per daug kišasi. Į gimtadienius močiutė ateidavo, bet vėliau močiutė pati atsiribojo nuo jų. Be švenčių bendraudavo kartą per mėnesį, kartą per du mėnesius, tikrai nesimatydavo kiekvieną savaitgalį. Mergaitės niekada nebuvo likusios nakvoti pas močiutę. Ji mano, kad vaikai turi miegoti namuose. Bendraudavo tol, kol būdavo ji pati. Buvo, kad kai ji dirbo, močiutei mokėjo už bendravimą su mergaitėmis. Su reikalavimu mėnesio antros, ketvirtos savaitės ketvirtadienį, kad ieškovė pasiimtų anūkes 17 val. ir grąžintų 19 val., ji sutinka. Su mėnesio trečios savaitės sekmadienį, kad pasiimtų 15 val. ir grąžintų 19 val., nesutinka, nes mano, kad savaitgaliai turi būti skirti tėvams. Su bendravimu per močiutės gimtadienį nesutinka, nes mano, kad vaikai gali aplankyti ir pasveikinti močiutę ir taip, nes yra užimtumas, yra daželiai, mano, kad užtektų tik pasveikinti. Dėl vasaros nesutiktų, bet nori, kad praneštų bent prieš mėnesį, mano, kad močiutei užtektų laiko ir be vasaros. Užtektų ir įprasto bendravimo. Jei išvyks gyventi į užsienį, sutinka bendrauti per „Skype“ iki 30 minučių, mano, kad turi būti nurodytas konkretus laikas - 12 val. Ieškovei atvykus į užsienį, ji sutinka, kad ieškovė bendrautų su mergaitėmis keturias valandas. Mano, kad visais atvejais ieškovė turėtų informuoti apie ketinimą bendrauti su mergaitėmis prieš 7 dienas, dėl vasaros atostogų - prieš mėnesį. Šiuo metu mergaitės abi lanko darželį, jame būna nuo 8 val. iki 16.30 val. Mergaitėms yra 3 ir 5 metai. Sveikatos problemų vaikai neturi. Darbo dienomis mergaitės eina į darželį, kartais eina į „(duomenys neskelbtini)“ būrelį. Šiuo metu ji gyvena Lietuvoje. Neatmeta galimybės, kad išvyks gyventi į užsienį. Buvo nuvykusi su mergaitėmis į (duomenys neskelbtini) pas vyrą, ten buvo apie tris mėnesius. Ten mergaitės nieko nelankė, nes buvo karantinas. Jos ir ieškovės santykiai yra konfliktiški, nes pačios tarpusavyje nesugeba susitarti. Jei teismas numatys pereinamąjį laikotarpį, mano, kad turėtų bendravime dalyvauti ir ji pati. Norėtų, kad ieškovė praneštų apie bendravimą SMS žinute. Būtų teisinga, jei jai būtų privaloma mergaites pasiimti numatytu laikotarpiu. Ieškovės ieškinio keitimas buvo susijęs su mediacija. Pagal dabartinį sprendimą trečiasis asmuo gali pasirinkti bendrauti su vaikais bet kurį savaitgalį. Norėtų, kad informuotų, kuris bendraus. Mergaitės nuo 2020 m. nelanko ugdymo įstaigos, nes tokia yra rekomendacija dėl esančio karantino. Kai ieškovė prižiūrėdavo mergaites, mokėdavo 20 eurų per dieną. Kai ieškovė prižiūrėjo savaitę mergaites, jai mokėjo 80 eurų. Vaikai 12 val. miega, todėl būnant užsienyje, geriau būtų, jei bendrautų nuo 10 val.
9. Atsakovės atstovas advokatas D. V. parodė, kad po mediacijos procedūrų ieškovei sužinojus atsakovės poziciją, ieškovė pateikė patikslintą ieškinį, kuris iš esmės atitinka mediacijoje sutartus reikalavimus, dėl to ginčo nėra. Pradiniu etapu buvo kalbama apie slenkantį grafiką. Dėl bendravimo intensyvumo, ginčo nėra, bet yra svarbus aspektas - neįtrauktas informavimas, kada ir kaip turi informuoti atsakovę. Gali kisti aplinkybės ir iš vienos, ir iš kitos pusės. Atsakovė informavo, kad jai turėtų būti žinomas bent elektroninis paštas bei būtų informuojama, kad ir elektroniniu paštu. Kilo nesutarimas dėl mėnesio trečios savaitės, kad būtų pasiėmimas ir bendravimas. Yra nesutikimas, nes nėra sutarimo dėl tarpusavio socialinių ryšių. Negali būti situacija, kad vaikus duoda besąlygiškai, net neatsižvelgiant į vaikų interesus. Turėtų būti bent šešių mėnesių pereinamasis laikotarpis. Mano, kad turėtų dalyvauti ir vaiko teisių apsaugos skyrius. Jei atsakovė matys, kad tarp ieškovės ir mergaičių užsimezga ryšys, tai galima bus spręsti ir dėl glaudesnio bendravimo. Dabar bendravimas tarp ieškovės ir mergaičių nevyksta daugiau kaip metus. Net ikiteisminio rengimosi metu atsakovė pati siūlė bendrauti su mergaitėmis, tačiau pati ieškovė nebendravo ir kreipėsi į teismą. Nėra visai atvira ir ieškovės pozicija, todėl jos galbūt ir nesusitaria. Kalbant dėl gimtadienių, yra klausimas tik dėl trukmės, nes atsakovė mano, kad tam užtektų ir valandos laiko. Kadangi bendravimas yra komplikuotas, tai koks gali būti dalyvavimas šventėje. Dėl vasaros bendravimo, kuris apima iki trijų dienų nepertraukiamą bendravimą, mano, kad būtina pereiti visą adaptaciją ir žiūrėti, kaip klostysis mergaičių bendravimas su ieškove. Galima numatyti alternatyvą, kad šalims sutariant, bendravimas gali trukti ir ilgiau. Dėl užsienio, mano, kad bendrauti turėtų susiderinus ir konkretizavus laiką, o bendraujant nuotoliniu būdu, turėtų būti šalių konkrečiu suderintu laiku ar nustačius konkrečią valandą. Pati ieškovė nurodo, kad reikia paisyti vaikų interesų ir norų, todėl svarbus yra informavimas iš anksto. Mano, kad net apie bendravimą per nuotolį taip pat turėtų būti informuojama bent prieš tris dienas. Šiuo metu ieškovė su mergaitėmis visiškai nebendrauja. Iki ieškinio pateikimo, kiek jam buvo nurodyta, močiutės su mergaitėmis kontaktas buvo prieš metus. Susitiko kieme ir buvo priėjusi prie vežimėlio. Santykiai yra atitolę, ieškovė nurodė, kad ir santuokos metu nebuvo labai didelio bendravimo. Net ir pabuvus ilgiau, ieškovė prašydavo apmokėti už pabuvimą. Nebuvo artimo ryšio ir santuokos metu. Nutrūkus santuokiniams ryšiams, bendravimas dar labiau nutolo, tik vėliau buvo pradėta ieškoti būdų bendrauti, bet labai greitai buvo gautas pranešimas dėl ikiteisminės mediacijos. Atsakovei siūlant bendrauti geranoriškai, pati ieškovė nebendravo. Truputėlį daugiau siūlė bendrauti pati atsakovė, iki mediacijos neturi duomenų, kad būtų buvę siūlyta bendrauti bent kažkaip. Šiuo metu bendravimo nėra. Atsakovė nori šešių mėnesių pereinamojo laikotarpio, kur dalyvautų bent jau iš vaiko teisių apsaugos tarnybos, nes atsakovė nepasitiki ieškove. Giminystės ryšiu ji yra močiutė, bet vaikai ilgą laiko tarpą jos nematė. Jei atsakovė matytų, kad viskas yra gerai, būtų kitaip. Mano, kad pusės metų pereinamojo laikotarpio turėtų pakakti. Šiuo metu atsakovė gyvena Lietuvoje. Buvo išvykusi į užsienį, buvo siekiama įsitvirtinti, bet parvyko, ten buvo apie 1-2 mėnesius. Per visą laikotarpį buvo Lietuvoje. Atsakovė nepasitiki ieškove, nes, visų pirma, nėra bendravimo tarp ieškovės ir atsakovės. Vietoj normalaus ginčo sureguliavimo ikiteismine tvarka, iš ieškovės buvo gauti skundai įvairioms institucijoms. Atsakovė teigia, kad ieškovė neina į dialogą, buvo susiduriama su kategoriškomis nuostatomis. Pačios ieškovės bendravimas su vaikais, kurie dar yra mažamečiai, buvo nutrūkęs, dėl to reikia pereinamojo laikotarpio. Atsakovei būnant užsienyje, ieškovė turėtų informuoti bent prieš tris dienas apie atvykimą. Turi būti derinami ne tik ieškovės, bet ir atsakovės interesai, nes užsienyje atsakovė gali dirbti, vaikai gali lankyti ugdymo įstaigas. Mano, kad 14 dienų yra idealus terminas pranešimui apie atvykimą.
Atsiliepimas
10. Trečiasis asmuo E. T. teismo posėdžio metu nurodė, kad šiuo metu bendravimo tarp ieškovės ir mergaičių nėra. Nuo 2018 metų rugsėjo bendravimas susilpnėjo. Buvo susitikę vieną, kitą kartą, bet kai atsakovė suprato, kad nebebus kartu su juo, bendravimas išvis nutrūko. Ieškovė visą laiką gaudavo grasinančių žinučių iš atsakovės, sulaukdavo nemalonių žodžių. Su vaikais bendravimas negalimas, nes atsakovė G. S. nuolat trukdo bendrauti su mergaitėmis tiek ieškovei, tiek jam, vaikų tėčiui. 2020 m. vasario mėn. G. S. davė jam vyresniąją dukrą kelioms valandoms, jis iškart nuvažiavo pas ieškovę ir viskas buvo gerai. Po 2020 m. vasario mėnesio, ieškovė anūkių nematė apie pusę metų dėl G. S. veiksmų. Po pusės metų, kai vyresnioji pamatė ieškovę, jai buvo trys su puse metų. Mažąją mergaitę ieškovė matė 2019 metais, liepos mėnesį, jai buvo metukai. Kai ieškovę vasario mėnesį nuvežė pas atsakovę, iš pradžių vaikas žiūrėjo keistai, bet, praėjus 10-15 min., vaikas smagiai žaidė, žaidė visi kartu. Nemano, kad reikalingas pereinamasis laikotarpis. Sekančią dieną vyresniąją mergaitę davė atsakovė ir nuvažiavo pas ieškovę, ryšys iš karto buvo, nereikėjo palaukti, kol vaikas pripras. Šiuo metu gal ir neatpažintų ieškovės, kaip močiutės, bet mano, kad pabuvus su juo, šios problemos dingtų. Būnant pas psichologą, vaiko paklausė, ar norėtų pas močiutę, vaikas atsakė, kad jau turi dvi močiutes, nes ji dabartinio vyro mamą laiko močiute. Kai buvo santuokoje, močiutė su vaikais bendraudavo ir dalyvaudavo šventėse, G. S. nebuvo labai patenkinta tuo. Bendravo ir ne tik per šventes, pakankamai dažnai bendraudavo. Matydavo per savaitę ne vieną kartą. Ieškovė tuo metu matė tik vieną mergaitę, nes kita dar nebuvo gimusi. Mano, kad pereinamasis bendravimas nėra reikalingas, nes G. S. nevykdo ir dabar pereinamojo laikotarpio, tai nevykdys ir toliau. Mažoji močiutės nemačiusi nuo 2019 metų. Galėjo būti atsitiktinis susitikimas. Mažajai tuoj bus trys metukai. Vyresnioji nematė ieškovės nuo 2020 m. vasario mėnesio. Vyresniajai bus penki metukai rugpjūčio mėnesį. Mano, kad gali bendrauti be pereinamojo laikotarpio, kartu su juo, jis gali padėti atkurti ryšį. Jo ir vaikų ryšys yra puikus. Atsakovė neleidžia matytis ir jam su vaikais. Pirma diena gal būtų sunkesnė, bet vėliau bendravimas būtų geras. Ieškovė pati užauginusi vaikus, todėl tikrai moka elgtis su vaikais. Nemano, kad jo ir ieškovės bendravimo laikas su vaikais gali kirstis, nes jie tarpusavyje susitaria. Jei jo ir ieškovės bendravimo laikas sutaps, laiką praleis kartu. Ieškovė nereikalavo iš atsakovės atlygio už vaiko priežiūrą. Mama nuteikė vyresniąją mergaitę dėl bendravimo, mažesnioji visuomet elgiasi taip pat, kaip ir didesnioji.
11. Išvadą teikiančios institucijos atstovas teismo posėdžio metu parodė, kad abi šalys nerodė geranoriškumo bendrauti ir bendradarbiauti. Dėl mėnesio antros ir ketvirtos savaitės bendrauti šalys sutarė, kad čia ginčo nėra, tačiau pritaria, kad reikėtų informuoti SMS žinute apie ketinimą bendrauti. Mano, kad nereikėtų ieškovei nustatyti bendravimo su anūkėmis pareigos, turėtų likti teisė, bet ne pareiga. Ieškovė turėtų pranešti atsakovei apie bendravimą prieš 7 dienas. Dėl trečios savaitės sekmadienio pasiėmimo kilo ginčas. Močiutė yra artimas giminaitis, todėl per mėnesį praleisti vieną savaitgalį keturias valandas yra normalu ir mamos interesai nenukentės. Jei sutampa su tėčio savaitgaliu, susitars tarpusavyje geruoju. Atsakovė neįrodė, kad ieškovės bendravimas kenktų vaikų interesams. Dėl vasaros trijų dienų, pritaria, kad vaikai, atstačius ryšį, galėtų pabūti pas močiutę. Galima nustatyti, neįskaitant šios vasaros, nes ir pati ieškovė tam pritarė. Mano, kad apie vasaros atostogas turėtų pranešti prieš 30 dienų, nes atostogos yra planuojamos, reikia atsižvelgti ir į atsakovės interesus. Ieškinys parašytas ikimokykliniu laikotarpiu ir mokykliniu laikotarpiu, bet jie visai nesiskiria, todėl neverta išskirti. Išvykus į užsienį, bendravimo tvarka būtų galiojanti, užsienyje 12 val. nebūtų gera, nes vaikai tuomet turi miegoti, būtų protinga bendrauti 10 val. tos valstybės laiku, o atvykus močiutei - bendrautų 2 val. Mano, kad turi pranešti, nes bilietų pirkimas yra planuojamas, todėl turėtų bent prieš 30 dienų pranešti, kad močiutė atvyks. Dėl močiutės bendravimo su anūkėmis per jos gimtadienį, mano, kad vaikai turi teisę pabūti su močiute, nebūtina apsiriboti telefoniniu skambučiu. Pereinamasis laikotarpis yra reikalingas, nes bendravimas su močiute šiuo metu nevyksta. Šalys pripažino, kad G. šiek tiek pažįsta močiutę, bet I. nepažįsta. Močiutė pati užaugino savo vaikus, nėra duomenų, kad nemokėtų rūpintis vaikais, tačiau vaikai močiutės nepažįsta. Ieškovė nori mėnesio pereinamojo laikotarpio, atsakovė - 6 mėnesių. Mano, kad svarbu ne mėnesiai, bet tai, kiek bus bendraujama. Gali būti epidemija, sveikatos problemos ir kitos kliūtys, todėl mano, kad reikėtų vertinti susitikimų skaičiais, o ne mėnesiais. Mano, kad užtektų 9 pasimatymų. Vaiko teisių skyrius nedirba savaitgaliais, po darbo, todėl netenkins privačių interesų. Yra inicijuota atsakovei atvejo vadyba dėl bendravimo sunkumų, tai yra tarnyba, kuri galėtų padėti pabūti šalia, bet ar tai bus nauda, kad dar vienas svetimas žmogus bus šalia. Tai, kad mama turi teisę dalyvauti pereinamuoju laikotarpiu, tai yra būtinybė, nes atsakovė nurodė, kad prie vaikų konfliktų nebūna. Mano, kad šalys gali bendrauti ir be pašalinių asmenų dalyvavimo, mamos dalyvavimas būtų tik kaip nusiraminimas vaikams. Pereinamojo laikotarpio esmė yra tik būtinybė, kad mama įsitikintų, jog močiutė su vaikais moka bendrauti. Buvo nustatyti pažeidimai dėl bendravimo su tėčiu, todėl buvo skirtas atvejo vadybininkas. Buvo susitarimas Vaiko teisių apsaugos skyriuje dėl bendravimo su močiute tvarkos nustatymo, bet geranoriškumo nebuvo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies.
12. Byloje sprendžiamas senelės bendravimo su vaikaitėmis tvarkos nustatymo klausimas.
13. Byloje nustatyta, kad ieškovė G. T. yra G. T. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) ir I. T. ((duomenys neskelbtini) m.) senelė. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriuje 2019 m. liepos 9 d. buvo išnagrinėtas G. T. prašymas leisti matytis su anūkėmis G. T. ir I. T.. Buvo suderintos G. T. ir G. T. (dabar S.) pozicijos ir sutarta, kad ateityje bendraus geranoriškai, dėl bendravimo vietos, laiko ir trukmės ieškovė informuos atsakovę prieš 5 darbo dienas (e. b. l. 15).
14. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą. Vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams (CK 3.161 straipsnio 3 dalis). Bendravimas su giminaičiais yra vaiko teisė (CK 3.161 straipsnio 3 dalis). Tai savarankiška teisė, kuri nėra išvestinė iš tėvų valdžios įgyvendinimo ir nereiškia tėvų valdžios pažeidimo nepriklausomai nuo to, ar ji įgyvendinama abipusiu sutarimu ar teismo tvarka. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama vaiko bendravimo su artimais giminaičiais svarba vaiko tapatybės jausmui, jo visapusiškai ir harmoningai raidai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. S. ir kt. v. E. S., bylos Nr. 3K-3-57/2007; 2009 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. G. ir kt. v. G. J., bylos Nr. 3K-3-203/2009).
15. Vaiko teisės bendrauti su artimaisiais giminaičiais įgyvendinimas įstatymų leidėjo pavestas vaiko tėvams (CK 3.163 straipsnio 1 dalis). CK 3.172 straipsnyje nustatyta pareiga tėvams sudaryti sąlygas vaikams bendrauti su artimaisiais vaiko giminaičiais, jeigu tai atitinka vaiko interesus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tokia pareiga nustatyta abiem tėvams. Tai, kad vienas tėvų užtikrina šią vaiko teisę, nereiškia, jog kitas atleidžiamas nuo šios pareigos vykdymo – kiekvienas iš tėvų privalo užtikrinti vaiko bendravimą su artimaisiais giminaičiais. CK 3.176 straipsnyje nustatytas artimųjų giminaičių ir vaiko bendravimo teisės priverstinio įgyvendinimo mechanizmas. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens teisė į jo šeimos gyvenimo gerbimą. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodoma, kad pagal Konvencijos 8 straipsnį valstybės valdžios institucijos yra įpareigotos ne tik susilaikyti nuo savavališko šio straipsnio saugomų asmens teisių apribojimo, bet taip pat lemti tam tikras pozityvias pareigas, neatskiriamai susijusias su veiksmingu šeimos gyvenimo (ir kitų šiame straipsnyje saugomų teisinių gėrių) gerbimu (žr., pvz., Marckx v. Belgium, no. 6833/74, judgment of 13 June 1979, § 31). Teismo teigimu, „šeimos gyvenimas“ Konvencijos 8 straipsnio prasme apima mažiausiai ryšius tarp artimų giminaičių, kaip, pavyzdžiui, tarp senelių ir vaikaičių, nes tokie giminaičiai gali užimti svarbią vietą šeimos gyvenime. Pagarba šeimos gyvenimui įpareigoja valstybę veikti taip, kad būtų sudarytos galimybės tokius ryšius normaliai plėtoti (žr. cituotą sprendimą Marckx v. Belgium, § 45; Scozzari and Giunta v. Italy, no.39221/98, judgment of 13 July 2000). Europos žmogaus teisių komisija savo veiklos metu taip pat yra pažymėjusi, kad šeimos gyvenimas tarp senelių ir vaikaičių gali būti ir tada, kai jie negyvena kartu, bet yra susiformavę glaudūs šeiminiai ryšiai, ypač kai dažnai bendraujama (žr. Fidler v. Austria, no.24759/94, report of 3 December 1997, § 46).
16. Taigi, pagrindinis kriterijus, lemiantis trečiųjų asmenų (ne tėvų) ir vaikų šeimos ryšio užtikrinimo teisinėmis priemonėmis būtinybę, yra šio ryšio teisinis vertinimas. Jei toks ryšys Konvencijos 8 straipsnio prasme gali būti laikomas „šeimos gyvenimu“, egzistuojančiu tarp vaiko ir konkretaus asmens, valstybei atsiranda pozityvioji pareiga teisinėmis priemonėmis užtikrinti šį ryšį (inter alia, pareiga užtikrinti vaiko bendravimą su konkrečiu asmeniu), išskyrus atvejus, jei tokio ryšio užtikrinimas neatitiktų vaiko interesų.
17. Vaiko teisė bendrauti su artimaisiais giminaičiais gali būti ribojama tik jeigu tai kenkia paties vaiko interesams (CK 3.161 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įstatyme nekonkretinama, kokia padėtis ar veiksmai laikytini priešingais vaikų interesams, dėl kurių galėtų būti ribojamas bendravimo teisės įgyvendinimas. Kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į vaikų brandą, susidariusią padėtį ir artimųjų giminaičių poelgius, jų gyvenimo būdą, vaiko norą ir kitas konkrečias aplinkybes, sprendžiama, ar bendravimas atitinka vaikų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. G. ir kt. v. G. J., bylos Nr. 3K-3-203/2009; 2007 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. S. v. V. S., bylos Nr. 3K-3-57/2007).
18. Nagrinėjamu atveju ieškovė – vaikų močiutė – siekia pasinaudoti CK 3.172 straipsnyje nustatyta teise. Šiuo atveju konstatuotina, kad teismas nenustatė aplinkybių, pagal kurias būtų galima spręsti, jog ieškovės bendravimas su anūkėmis G. T., gim. (duomenys neskelbtini), ir I. T., gim. (duomenys neskelbtini), kenktų vaikų interesams, tai patvirtino ir byloje pateikta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2020 m. gruodžio 28 d. išvada, kuri patvirtina, jog nėra jokių duomenų, kad ieškovė darytų neigiamą įtaką savo anūkėms, jų bendravimas neprieštaraus vaiko teisėms (e. b. l. 30-34). Iš darbo pateiktos charakteristikos matyti, kad G. T. yra darbšti, tvarkinga, pareiginga, korektiška su klientais ir kolegomis (el. b. l. 21). Pažymėtina, kad ieškovė, prieš kreipdamasi į teismą, naudojosi privalomąja mediacija, tačiau atsakovė nesutiko taikiai išspręsti kilusį nesutarimą. Ieškovės kreipimasis į teismą, parodo jos siekį ir norą bendrauti su anūkėmis ir jomis rūpintis.
19. Atsakovė iš esmės neprieštarauja patikslintam ieškiniui ir ieškovės teisei matytis bei bendrauti su anūkėmis, tačiau prašo nustatyti ne mažesnį kaip šešių mėnesių pereinamąjį laikotarpį. Nurodė, kad mažoji mergaitė I. T. močiutės nepažįsta. Šiai atsakovės pozicijai pritarė ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, kuris nurodė, kad vaikams yra būtina atstatyti dėl mažo amžiaus ir nebendravimo prarastą ryšį, nurodė, kad svarbus yra ne pereinamojo laikotarpio terminas, bet susitikimų skaičius ir bendravimo intensyvumas su močiute. Ieškovė neneigė, kad su vaikais ilgą laiką nebendravo, nes neleido atsakovė, nurodė, kad vyresnioji vaikaitė yra su ja bendravusi ne kartą, tačiau su mažesniąja praktiškai nebendravo. Todėl teismas, įvertinęs vaikų amžių, tai, kad ieškovė su vaikaite G. bendravo maždaug prieš metus, o su I. – visiškai nėra bendravusi, daro išvadą, kad mamos (atsakovės) dalyvavimas ieškovei bendraujant su vaikais yra būtinas, tačiau tik tam tikrą laikotarpį. Įvertinus vaikų amžių, ryšio su ieškove nebuvimą, teismas daro išvadą, kad nagrinėjant ginčą, tikslinga nustatyti 6 mėnesių pereinamąjį laikotarpį, kurio metu turi įvykti ne mažiau kaip 10 ieškovės ir anūkių susitikimų. Teismo vertinimu tiek ieškovė, tiek atsakovė turi ieškoti būdų, kad būtų atkurtas vaikaičių ryšys su močiute, tačiau prievartos priemonės tiek bendraujant su vaikaičiais, tiek su jų mama netoleruotinos. Atsakovės teismo posėdžio metu išsakyti nuogąstavimai, kad ji vaikų močiute nepasitiki, nes ankstesnių susitikimų metu močiutė susitikimus įrašinėdavo, o po to trečiasis asmuo ją terorizuodavo, teisme nebuvo įrodyti jokiais leistinais įrodymais. Atsakovė nurodė, kad dėl šios priežasties nori pati dalyvauti pereinamuoju laikotarpiu vaikams bendraujant su močiute, nurodė, kad vaikams matant nei ieškovė, nei atsakovė tarpusavyje nekonfliktuoja. Teismo manymu šis atsakovės pageidavimas yra pagrįstas ir būtinas, nes vaikai su močiute nebendravo ilgą laiką, I. T. močiutės neprisimena. Siekiant, kad vaikai ramiai ir saugiai jaustųsi bendraudami su močiute, pereinamuoju laikotarpiu susitikimuose turėtų dalyvauti ir vaikų mama.
20. Įstatymas nenurodo, kokias būtent konkrečias sąlygas būtina sudaryti vaikams bendrauti su artimais giminaičiais. Šios sąlygos priklauso nuo vaikų amžiaus, poreikių, šeimos, kurioje auga vaikai, savitumų, giminaičių gyvenimo aplinkos, susiformavusių tarpusavio santykių ir pan. Tačiau kiekvienu atveju vaikai turi turėti galimybę susitikti ir bendrauti su artimais giminaičiais, jausdami giminės bendrumo ryšį. Bendrauti su artimais giminaičiais yra vaikų teisė, kurią turi užtikrinti tėvai. Teismo vertinimu, vien konfliktiški atsakovės, ieškovės ir trečiojo asmens santykiai negali būti pakankamas pagrindas apriboti arba visai nutraukti močiutės ir vaikaičių bendravimą, todėl darytina išvada, kad ieškovės patikslintu ieškiniu prašomos bendravimo tvarkos su anūkėmis nustatymas atitinka vaikų teises ir teisėtus interesus. Kartu pažymėtina, kad bendravimas su anūkėmis yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, močiutės (ieškovės) bendravimo su anūkėmis būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaikų interesų ir pan., ieškovė, o taip pat ir vaikų mama (atsakovė), turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaikaitėmis tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaikų interesus, gali pakeisti nustatytą bendravimo su vaikais (vaikaičiais) tvarką. Taip pat pabrėžtina, kad bendrauti su artimais giminaičiais yra vaiko teisė, kurią užtikrinti turi vaiko tėvai (jų nesant – globėjai, rūpintojai) (CK 3.172 straipsnis).
21. Teismas, atsižvelgdamas į šalių pateiktas bendravimo su vaikais tvarkas bei Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos specialisto pateiktas rekomendacijas sprendžia, kad nustatytina sekanti bendravimo su vaikais tvarka:
21.1. nustatytinas 6 mėnesių pereinamasis laikotarpis, kurio metu turi įvykti ne mažiau kaip 10 susitikimų tarp ieškovės G. T. ir anūkių G. T. ir I. T.. Šių susitikimų metu gali dalyvauti vaikų motina G. S.;
21.2. mėnesio antros, ketvirtos savaitės ketvirtadienį ieškovė pasiima anūkes iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos arba darželio 17 valandą ir grąžina jas į jų nuolatinę gyvenamąją vietą 19 valandą. G. T. apie ketinimą bendrauti su anūkėmis G. T. ir I. T. SMS žinute praneša vaikų motinai G. S. prieš 7 dienas;
21.3. mėnesio trečios savaitės sekmadienį ieškovė pasiima anūkes iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos 15 valandą ir grąžina jas į jų nuolatinę gyvenamąją vietą 19 valandą. G. T. apie ketinimą bendrauti su anūkėmis G. T. ir I. T. SMS žinute praneša vaikų motinai G. S. prieš 7 dienas;
21.4. ieškovė su anūkėmis bendrauja per senelės gimtadienį – gruodžio 12 d., pasiimant anūkes iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos 11 valandą (jeigu tą dieną lanko darželį – 17 valandą) ir grąžina anūkes į jų nuolatinę gyvenamąją vietą 19 valandą. G. T. apie ketinimą bendrauti su anūkėmis G. T. ir I. T. SMS žinute praneša vaikų motinai G. S. prieš 7 dienas;
21.5. po pereinamojo laikotarpio, vasaros metu ieškovė su anūkėmis bendrauja 3 dienas iš eilės, birželio ir rugpjūčio mėnesiais suderintu laikotarpiu (atsižvelgiant į atsakovės atostogas, ieškovės atostogas bei į trečiojo asmens bendravimo su dukromis vasaros metu laiką), informuojant vaikų motiną G. S. prieš 30 dienų SMS žinute. Ieškovė pasiima anūkes iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos 11 valandą ir grąžina vaikus į jų nuolatinę gyvenamąją vietą paskutinės bendravimo dienos 16 valandą.
21.6. G. S. išvykus gyventi į užsienį, vaikai G. T. ir I. T. kiekvieną savaitgalį – sekmadienį bendrauja su močiute G. T. 10 val. tos valstybės laiku nuotoliniu būdu iki 1 valandos, naudojant ZOOM, SKYPE programėles. Apie ketinimą bendrauti su anūkėmis nuotoliniu būdu G. T. informuoja vaikų motiną G. S. SMS žinute prieš 7 dienas;
21.7. G. T. nuvykus į užsienyje esančių anūkių gyvenamą vietą, ji bendrauja su anūkėmis iki 4 valandų, pasiimant anūkes iš gyvenamosios vietos 10 val., apie ketinimą atvykti G. T. turi informuoti vaikų motiną G. S. prieš 30 dienų SMS žinute;
21.8. G. T. ir G. T. įsipareigoja paisyti ir teikti prioritetą vaikų interesams, tuo atveju, jeigu numatytu ieškovės bendravimo su anūkėmis laiku ir sąlygomis dukros turi užimtumą socialiai lavinančiose veiklose.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
22. Ieškovė į bylą pateikė įrodymus, patvirtinančius ieškovės patirtas 100 Eur žyminio mokesčio sumokėjimo ir 900 Eur išlaidas už advokato pagalbą rengiant procesinius dokumentus.
23. Atsakovė į bylą pateikė įrodymus, kad sumokėjo 950 Eur už advokato suteiktas teisines paslaugas.
24. Trečiasis asmuo pateikė duomenis, kad sumokėjo advokatui už teisines paslaugas 300 Eur.
25. Atsakovės G. S. atstovas advokatas D. V. nurodė, jog pradiniu ieškiniu ieškovė prašė nustatyti visiškai kitokią bendravimo su vaikaitėmis tvarką, tačiau po mediacijos, išklausiusi atsakovės poziciją, pateikė patikslintą ieškinį, kur pakeitė savo reikalavimus, priderinus prie atsakovės mediacijoje išsakytos pozicijos. Todėl teigia, jog į šias aplinkybes reikia atsižvelgti paskirstant patirtas bylinėjimosi išlaidas.
26. Pagal įstatymą, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
27. Teismas sutinka su atsakovės atstovo advokato D. V. argumentais dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šioje byloje vertinant ieškovės procesinį elgesį dėl patikslinto ieškinio pareiškimo bei šalių procesinį elgesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-464/2013, 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-417/2014).
28. Pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį šioje byloje įvertinamos ieškinio reikalavimų pareiškimo ir vėlesnio jų sumažino priežastys, šalių procesinis elgesys. Pagal teismų praktiką, jeigu ieškovas pareiškė didelės sumos ieškinį, nuo kurio gindamasis atsakovas patyrė bylinėjimosi išlaidų, o ieškovas vėliau reikalavimus sumažino, atsisakyta reikalavimų dalis paprastai turėtų būti laikoma kaip sprendimas, priimtas atsakovo naudai, išskyrus, jeigu ieškinio pareiškimą nulėmė atsakovo elgesys (atsakovas patenkino dalį reikalavimų tik ieškovui pareiškus ieškinį arba dėl kitų su atsakovo elgesiu susijusių priežasčių ieškovas turėjo pagrindą reikšti didesnį reikalavimą).
29. Šiuo atveju ieškovė pateikė patikslintą ieškinį po mediacijos procedūrų, išklausiusi atsakovės poziciją dėl bendravimo su vaikaitėmis tvarkos, todėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymas vien pagal sumažintą patikslinto ieškinio reikalavimų apimtį neužtikrintų bylos šalių turtinių interesų pusiausvyros, susijusios su patirtomis bylinėjimosi išlaidomis, nes ieškovės pradiniai reikalavimai buvo didesnės apimties, palyginti su reikalavimais, kuriuos reikalaujama nustatyti patikslintu ieškiniu. Todėl konstatuotina, kad iš tiesų atsakovė turėjo daugiau atstovavimo išlaidų, nei gindamasi nuo mažesnio ieškovės ieškinio reikalavimų. Dėl to teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo vadovaujasi (CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo 93 straipsnio 1 – 3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių).
30. Vertinant aukščiau išdėstytą, laikytina, kad ieškovės ieškinys tenkintas 50 proc. Dėl to ieškovei iš atsakovės turėtų būti priteistina 500 Eur ((900 Eur už advokato teisines paslaugas + 100 Eur žyminis mokestis) x 50 %) bylinėjimosi išlaidų. Ieškinį atmetus 50 proc., iš ieškovės atsakovei G. S. priteistina 475 Eur (950 Eur už advokato suteiktas teisines paslaugas x 50 %) bylinėjimosi išlaidų. Sudengus abiejų šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, ieškovei G. T. iš atsakovė G. S. priteistinos 25,00 Eur (500 Eur – 475 Eur) bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis).
31. Trečiasis asmuo E. T. pateikė prašymą atlyginti jo patirtas 300,00 Eur išlaidas už advokato suteiktas teisines paslaugas.
32. CPK 47 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms ir pareigoms.
33. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, nėra tiesioginiai tarp šalių atsiradusio materialiojo teisinio santykio subjektai, tačiau jie yra susiję materialiaisiais teisiniais santykiais su viena iš šalių taip, kad priimtas teismo sprendimas daro įtaką jų teisių apimčiai; jie dalyvauja byloje vienos iš ginčo šalių pusėje tam, kad išvengtų savo teisinės padėties pablogėjimo, ir gali būti įtraukiami į prasidėjusį procesą ne tik savo pačių iniciatyva, bet ir kitų dalyvaujančių asmenų ar teismo valia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1042-2002). Įstatyme tiesiogiai nenurodyta apie trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, teises ir pareigas dėl bylinėjimosi išlaidų, tačiau ir šie proceso dalyviai laikytini bylinėjimosi išlaidų paskirstymo subjektais, nes pagal CPK 47 straipsnio 2 dalį jie turi tokias pačias procesines teises bei pareigas kaip ir šalys, išskyrus tam tikras įstatymo nustatytas išimtis, susijusias su disponavimu ginčo dalyku. Taigi, tretieji asmenys turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau CPK 47 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, negali veikti procese prieš šalies, kurios pusėje jis dalyvauja, interesus. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, jog trečiojo asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos gali būti priteisiamos ne iš tos šalies, kurios pusėje trečiasis asmuo dalyvavo civiliniame procese proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Ieškovės ieškinį tenkinus 50 % iš atsakovės G. S. trečiajam asmeniui E. T. priteistinos 150 Eur (300 Eur už advokato suteiktas teisines paslaugas x 50 %) patirtos bylinėjimosi išlaidos.
34. Taip pat iš šalių turi būti priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios yra 33,55 Eur, t. y. didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (5,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą. Todėl iš ieškovės G. T. valstybės naudai priteistinos 16,77 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, iš atsakovės G. S. priteistinos 16,78 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 - 265 straipsniais, 268 - 270 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.
Nustatyti močiutės G. T., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su anūkėmis G. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir I. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), tvarką:
1. Nustatyti 6 mėnesių pereinamąjį laikotarpį, kurio metu turi įvykti ne mažiau kaip 10 susitikimų tarp ieškovės G. T. ir anūkių G. T. ir I. T.. Šių susitikimų metu gali dalyvauti vaikų motina G. S.;
2. Mėnesio antros, ketvirtos savaitės ketvirtadienį ieškovė G. T. pasiima anūkes G. T. ir I. T. iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos arba darželio 17 valandą ir grąžina jas į jų nuolatinę gyvenamąją vietą 19 valandą. G. T. apie ketinimą bendrauti su anūkėmis G. T. ir I. T. SMS žinute praneša vaikų motinai G. S. prieš 7 dienas;
3. Mėnesio trečios savaitės sekmadienį ieškovė G. T. pasiima anūkes G. T. ir I. T. iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos 15 valandą ir grąžina jas į jų nuolatinę gyvenamąją vietą 19 valandą. G. T. apie ketinimą bendrauti su anūkėmis G. T. ir I. T. SMS žinute praneša vaikų motinai G. S. prieš 7 dienas;
4. Ieškovė G. T. su anūkėmis G. T. ir I. T. bendrauja per senelės gimtadienį – gruodžio 12 d., pasiimant anūkes G. T. ir I. T. iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos 11 valandą (jeigu tą dieną lanko darželį – 17 valandą) ir grąžina anūkes į jų nuolatinę gyvenamąją vietą 19 valandą. G. T. apie ketinimą bendrauti su anūkėmis G. T. ir I. T. SMS žinute praneša vaikų motinai G. S. prieš 7 dienas;
5. Po pereinamojo laikotarpio, vasaros metu ieškovė G. T. su anūkėmis G. T. ir I. T. bendrauja 3 dienas iš eilės, birželio ir rugpjūčio mėnesiais suderintu laikotarpiu (atsižvelgiant į atsakovės G. S. atostogas, ieškovės G. T. atostogas bei į trečiojo asmens E. T. bendravimo su dukromis vasaros metu laiką), informuojant vaikų motiną G. S. prieš 30 dienų SMS žinute. Ieškovė G. T. pasiima anūkes G. T. ir I. T. iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos 11 valandą ir grąžina vaikus į jų nuolatinę gyvenamąją vietą paskutinės bendravimo dienos 16 valandą.
6. G. S. išvykus gyventi į užsienį vaikai G. T. ir I. T. kiekvieną savaitgalį – sekmadienį bendrauja su močiute G. T. 10 val. tos valstybės laiku nuotoliniu būdu iki 1 valandos, naudojant ZOOM, SKYPE programėles. Apie ketinimą bendrauti su anūkėmis nuotoliniu būdu G. T. informuoja vaikų motiną G. S. SMS žinute prieš 7 dienas;
7. G. T. nuvykus į užsienyje esančią anūkių G. T. ir I. T. gyvenamą vietą, ji bendrauja su anūkėmis iki 4 valandų, pasiimant anūkes iš gyvenamosios vietos 10 val. Apie ketinimą atvykti G. T. turi informuoti vaikų motiną G. S. prieš 30 dienų SMS žinute;
8. G. T. ir G. T. įsipareigoja paisyti ir teikti prioritetą vaikų interesams, tuo atveju, jeigu numatytu ieškovės G. T. bendravimo su anūkėmis laiku ir sąlygomis mergaitės turi užimtumą socialiai lavinančiose veiklose.
Likusioje dalyje patikslintą ieškinį atmesti.
Priteisti ieškovei G. T., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 25,00 Eur (dvidešimt penkių eurų) patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti trečiajam asmeniui E. T., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 150,00 Eur (vieno šimto penkiasdešimt eurų) patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš ieškovės G. T., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 16,77 Eur (šešiolikos eurų 77 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas, nurodant šią sumą sumokėti į vieną iš Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos priklausančių sąskaitų: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, banko kodas 73000, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią banke „Citadele“, banko kodas 72900, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke „DNB bankas“, banko kodas 40100, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią banke „SEB bankas“, banko kodas 70440, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią banke „Šiaulių bankas“, banko kodas 71800, Nr. LT74 7400 0000 0782 3870, esančią banke „Danske bank“, banko kodas 74000, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke „Nordea bank“, banko kodas 21400, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią banke „Medicinos bankas“, banko kodas 72300, įmokos kodas 5660.
Priteisti iš atsakovės G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 16,78 Eur (šešiolikos eurų 78 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas, nurodant šią sumą sumokėti į vieną iš Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos priklausančių sąskaitų: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, banko kodas 73000, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią banke „Citadele“, banko kodas 72900, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke „DNB bankas“, banko kodas 40100, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią banke „SEB bankas“, banko kodas 70440, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią banke „Šiaulių bankas“, banko kodas 71800, Nr. LT74 7400 0000 0782 3870, esančią banke „Danske bank“, banko kodas 74000, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke „Nordea bank“, banko kodas 21400, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią banke „Medicinos bankas“, banko kodas 72300, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose.