- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-07-02
- Bylos Nr.
- e2-357-724/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-11-3-01249-2024-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrius Avinas
- Ieškovas
- R. Ž.
- Atsakovas
- V. Ž.
- Advokatai
- Renata Žiužnienė
- Kategorijos
Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų teisėjas Giedrius Avinas.
išvadą teikiančios institucijos valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Renata Pekštenienei,
teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės ieškinį dėl santuokos įrašo panaikinimo, nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio nustatymo vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovė patikslintu ieškiniu, atstovė teismo posėdžio metu prašo po santuokos įregistravimo įrašo panaikinimo, V. Ž. palikti iki santuokinę pavardę „S., R. Ž., palikti pavardę „Ž.“; nustatyti nepilnamečio vaiko N. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su R. Ž.; priteisti, nuo ieškinio pareiškimo teisme dienos, iš atsakovo V. Ž. 867 Eur per mėnesį nepilnamečio vaiko N. Ž. išlaikymui iš visų rūšių pajamų, iki jis sulauks pilnametystės, pinigus pervedant į R. Ž. sąskaitą, nustatant, kad ji tvarkys lėšas uzufrukto teise; priteisti iš atsakovo sūnaus išlaikymo įsiskolinimą po 723 Eur per mėnesį už laikotarpį nuo 2021-11-20 iki 2024-11-19, kuris sudaro 26 028 Eur (723 Eur x 36 mėn.); automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) , registruotą V. Ž. vardu, po santuokos įrašo panaikinimo asmeninės nuosavybės teise priteisti V. Ž.; priteisti iš atsakovo visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė patikslino ieškinio reikalavimus atsisakydama reikalavimo pareikšto pradiniu ieškiniu- panaikinti santuokos tarp R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudarytos (duomenys neskelbtini), Jungtinėje Karalystėje, Kente ir apskaitytos (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto CM skyriuje (santuokos liudijimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) įregistravimo įrašą.
Atsakovas su pareikštu reikalavimu sutiko iš dalies. Sutiko su reikalavimu nustatyti vaiko gyvenamąją vietą kartu su ieškove, su reikalavimu priteisti jam automobilį. Sutiko iš dalies su reikalavimu priteisti vaikui išlaikymą mokant kas mėnesį po 250 Eurų. Nesutiko su reikalavimu priteisti išlaikymo įsiskolinimą ir dėl pavardės pakeitimo.
Ieškovė ieškinyje, atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovė ir atsakovas (duomenys neskelbtini) susituokė Jungtinėje Karalystėje, Kente, o po dviejų dienų jiems gimė sūnus N. Ž.. Šeimos gyvenimas iš pradžių buvo darnus – abu dirbo, rūpinosi sūnumi, gyveno gražiai ir pagarbiai. 2020 m. pradžioje šeima grįžo į Lietuvą ir (duomenys neskelbtini) santuoka buvo įregistruota Visagino savivaldybėje.
Po santuokos įregistravimo Lietuvoje santykiai ėmė blogėti – atsakovas tapo agresyvus, nustojo rūpintis šeima ir neprisidėjo prie vaiko išlaikymo. 2022 m. kovo mėnesį šalys pradėjo gyventi atskirai, o gegužės 18 d. ieškovė su sūnumi išvyko į Jungtinę Karalystę. Taikaus santuokos nutraukimo nepavyko pasiekti net po privalomosios mediacijos, todėl ieškovė kreipiasi į teismą. Santuoką po aštuonerių gyvenimo santuokoje metų nutraukė Jungtinėje Karalystėje todėl prašo panaikinti šalių santuokos įrašą. Esminės reikšmės kokia pavardė po santuokos bus palikta atsakovui nėra, neprieštarauja, kad būtų palikta ir esama pavardė.
Santuokos metu bendro nekilnojamojo turto neįgyta. Vienintelė transporto priemonė – (duomenys neskelbtini) – buvo įsigyta atsakovo vardu 2024 m., kai šalys jau gyveno atskirai, todėl prašo šį automobilį priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise. Kreditorinių įsipareigojimų ieškovei nežinoma.
Prašo nustatyti sūnaus N. gyvenamąją vietą su ja – motina. Berniukas nuo gimimo gyvena su ieškove, yra prie jos prisirišęs, o atsakovas juo nesidomi, išlaikymo neteikia, priežiūroje nedalyvauja. Vaiko gyvenimo sąlygos pas motiną yra tinkamos ir atitinka įstatymo reikalavimus.
Išlaikymui ieškovė prašo priteisti iš atsakovo po 867 Eur per mėnesį nuo ieškinio gavimo teisme dienos, lėšas pervedant į jos sąskaitą uzufrukto teise. Vaiko poreikiai – maistas, drabužiai, švietimas, higiena, gydymas, auklės paslaugos – sudaro apie 1734 Eur per mėnesį. Atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį, jo amžių ir galimybes dirbti bei užsidirbti mano, kad toks išlaikymo dydis yra proporcingas.
Kadangi atsakovas neprisidėjo prie vaiko išlaikymo prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą už trejų metų laikotarpį – nuo 2021-11-20 iki 2024-11-19, iš viso 26 028 Eur, remiantis vidutiniu 723 Eur per mėnesį išlaikymo poreikiu.
Atsakovas su pareikštu ieškiniu sutinka iš dalies. Atsiliepime, atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovei reikalauja panaikinti Lietuvoje registruotą santuokos įrašą nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių, kad santuoka tarp šalių yra nutraukta Jungtinėje Karalystėje. Be to, ieškovė ieškinyje nurodo, kad santuoka nutrauktina dėl abiejų šalių kaltės. Tai akivaizdžiai prieštarauja ieškovės pačios deklaruojamai pozicijai. Ieškovė taip pat nepateikė jokių objektyvių įrodymų apie atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo, tik bendro pobūdžio pareiškimus apie tariamą agresiją, nesirūpinimą šeima, gyvenimą skyriumi ir pan., kurie nėra patvirtinti jokiais įrodymais. Be to ieškove nereikšdama ieškinio pati galėjo kreiptis į atitinkamas civilinės metrikacijos aktus registruojančias įstaigas pateikdama teismo sprendimą ir prašymą panaikinti santuokos apskaitos įrašą. Remiantis tuo, atsakovas mano, kad ieškovės reikalavimas panaikinti santuokos įrašą yra nepagrįstas, neteisėtas ir atmestinas kaip neįrodytas.
Ieškovė nepateikė pakankamų įrodymų, patvirtinančių, kad vaikas nuolat gyvena Jungtinėje Karalystėje. Pateikta gyvenamosios patalpos nuomos sutartis yra pasibaigusios galios, o naujos nepateikta. Taip pat nėra dokumentų, patvirtinančių, kad vaikas šiuo metu lanko ugdymo įstaigą, nors vaikui yra aštuoneri metai ir tai Jungtinėje Karalystėje yra privaloma pagal įstatymus. Atsakovui nėra žinoma, kur šiuo metu gyvena nepilnametis vaikas, kokios yra jo gyvenimo ir mokymosi sąlygos. Atsižvelgiant į tai, kad Jungtinė Karalystė nėra ES narė, nėra galimybės užtikrinti objektyvaus situacijos vertinimo ir vaiko interesų apsaugos Lietuvos institucijų pagalba. Net ir Vaiko teisių apsaugos tarnyba savo išvadoje nurodė, kad negali pateikti duomenų apie vaiko gyvenimo ir mokymosi sąlygas, todėl šie reikalavimai, atsakovo nuomone, negali būti nagrinėjami Lietuvos teisme.
Ieškovė nenurodė, kada tiksliai atsakovas neva nustojo teikti išlaikymą, nebuvo jokių susitarimų dėl išlaikymo tvarkos, dydžio ar mokėjimo. Ieškovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų apie išlaikymo įsiskolinimą. Tuo tarpu atsakovas yra bedarbis, nuo 2024-11-20 registruotas Užimtumo tarnyboje, negauna jokių socialinių išmokų. Tokia padėtis patvirtinta oficialia Užimtumo tarnybos pažyma. Atsižvelgiant į tai, reikalavimas priteisti iš atsakovo neaiškų ir nepagrįstą išlaikymo įsiskolinimą yra neteisėtas bei faktiškai neįgyvendinamas. Sutinka vaikui išlaikyti mokėti po 250 Eur.
Ieškovė nereiškia reikalavimo dėl bendro turto padalijimo ar transporto priemonės priteisimo. Be to transporto priemonė priklauso asmeninės nuosavybės teise atsakovui.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Dėl sutuoktinių pavardžių, turto padalijimo.
Šalių santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini) Jungtinėje Karalystėje. Santuokos nutraukimo apskaitos įrašas atliktas (duomenys neskelbtini).
Ieškinyje pareikštas reikalavimas grąžinti atsakovui jo ikisantuokinę pavardę – S.
Atsakovas tokiam reikalavimui prieštarauja.
Pagal Civilinio kodekso (toliau CK) 3.69 straipsnį, išsituokęs sutuoktinis turi teisę pasilikti santuokinę pavardę arba susigrąžinti iki santuokos turėtą pavardę, tačiau tai yra asmens diskrecinė teisė, susijusi su jo asmeniniu apsisprendimu. Ieškovė neturi teisinio pagrindo reikšti reikalavimą dėl atsakovo pavardės pakeitimo, kai pats atsakovas su tuo nesutinka. Pavardė yra asmens tapatybės dalis, saugoma teisė į vardą ir pavardę yra asmeninė neturtinė teisė, kuri negali būti keičiama prieš asmens valią.
Sutuoktinis gali pasilikti santuokinę pavardę – tai galioja tiek moteriai, tiek vyrui, sutuoktinis gali grįžti prie iki santuokos turėtos pavardės, jei to nori. Tačiau sprendimas dėl pavardės turi būti pareikštas teismui skyrybų proceso metu. Jei pavardę norima keisti jau po skyrybų įsiteisėjimo, tai daroma per Gyventojų registro tarnybą pagal vardo ir pavardės keitimo taisykles, bet tai jau nebe laikoma santuokos nutraukimo padariniu. Dėl to toks ieškovės reikalavimas atmestinas.
Ieškovė vienu iš ieškinio reikalavimų prašo pripažinti, kad automobilis (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas atsakovo vardu po santuokos įrašo panaikinimo asmeninės nuosavybės teise būtų pripažintas atsakovui.
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, pagal Civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 5 straipsnio 1 dalį, teisę į teisminę gynybą turi asmuo, kurio teisė ar įstatymų saugomas interesas yra pažeisti ar ginčijami. Joje įtvirtinta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą. Suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, jog būtų apginta jo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas.
Taigi ieškinys privalo turėti teisinę prasmę – tai yra viena iš esminių sąlygų, kad jis būtų nagrinėtinas teisme. Byloje pareikštu reikalavimu nesiekiam nustatyti turto teisinio rėžimo, nes automobilis ir taip jau įgytas ir registruotas atsakovo vardu po santuokos nutraukimo. Kita vertus ieškovė ir nereiškia jokių turtinių teisių į automobilį, taigi pati pripažįsta, kad automobilis priklauso tik atsakovui, o atsakovas dėl šio turto ginčo taip pat nekelia. Dėl paminėto ieškovės reikalavimas asmeninės nuosavybės teise automobilį pripažinti atsakovui atmestinas.
Dėl vaiko gyvenamosios vietos.
Pagal CK 3.169 straipsnis, tėvams gyvenant skyrium, nesant susitarimo, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma teismo. Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, pirmiausia vadovaujasi vaiko interesais, kaip tai numatyta CK 3.3 straipsnyje bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje.
Žemesnės instancijos teismas
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad vaiko interesai reiškia visumą sąlygų, kurios geriausiai užtikrina jo dvasinį, fizinį, emocinį vystymąsi, saugumą, stabilumą, ryšį su abiem tėvais, ugdymą, sveikatą, socialinę aplinką bei kitas reikšmingas aplinkybes.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nepilnametis vaikas nuo pat gimimo gyvena su motina (ieškove), kuri užtikrina jo kasdienę priežiūrą, lavinimą, medicininę priežiūrą bei ryšį su socialine aplinka (ugdymo įstaiga, bendruomene). Atsakovas neįsitraukę į vaiko auklėjimą jo kasdienio gyvenimo organizavimą ir neprieštarauja, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Byloje nėra duomenų, kad gyvenimas su motina neatitiktų vaiko interesų.
Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina geriausiai atitinka vaiko interesus ir užtikrina jo teises į saugią, stabilią, vystymuisi palankią aplinką. Dėl to ieškinio reikalavimas šioje dalyje yra tenkintinas.
Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.
Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
Teismui sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais – išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.
Ieškovė nurodo, kad vaikui išlaikyti būtina skirti vidutiniškai po 1734 eurų per mėnesį, tai išlaidos maistui, drabužiams, avalynei, žaislams ir lavinimo priemonėms, laisvalaikio praleidimui, higienos reikmėms, vaistams vitaminams, telefono ryšio, komunalinių išlaidų ir būsto išlaikymo apmokėjimui auklės darbo apmokėjimas.
Pagrįsdama savo reikalavimus ieškovė pateikė išlaidų apskaičiavimo lentelę, būsto nuomos sutartį, ateinančios auklės patvirtinimą apie gaunamą atlygį, vaikui suteiktų medicininių paslaugų, vaiko maitinimo mokykloje patvirtinančius duomenis.
Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vaiko išlaikymo bylose, nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui, kuri 2025 metais yra 777 Eur ( „į rankas“).
Savaime suprantama, kad turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai. Tačiau vertinant dėl vaiko išlaikymo dydžio konkrečiu atveju reikia atsižvelgti į protingus vaiko poreikius, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai
Ieškovės prašoma priteisti išlaikymo suma 867 Eur tenkanti vienam iš tėvų. Ši suma ženkliai viršija valstybėje nustatytos minimalios mėnesinės algos dydį. Taigi ieškovei kyla pareiga įrodyti didesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančių vaiko poreikius ( CPK 178 straipsnis).
Ieškovė į bylą pateikė duomenis liudijančius kad vaiko maitinimas mokymo įstaigoje kainuoja 2,60 Svarų, kad vaikas lanko tris būrelius, vienas kainuoja 22 Svarus už tris mėnesius, kitas, gatvės šokių būrelis, 30 svarų už tris mėnesius, vaiko vienkartinės išvykos apmokėjimas 21,72 Svarai, būsto nuoma kainuoja 680 Svarų per mėnesį, auklės darbo valanda 20 Svarų, kad 2025 m. balandžio mėnesį auklei sumokėjo 862 Svarus, sveikatinimo išlaidos 170 Svarų, stomatologinės paslaugos 570 Svarų.
Taigi neginčytinos ir įrodytos kas mėnesinės ieškovės išlaidos vaiko kasdieniam maitinimui mokymo įstaigoje, būrelių lankymui, būsto nuomos išlaidos, vienkartinės kasmėnesinės išvykos, kurias sudaro 433 Svarų kas atitinka 513 Eurams. Ieškovė teikdama duomenis apie išlaidas auklės darbo apmokėjimui nenurodė kaip dažnai ji tokias patiria ir už kokį periodą sumokėjusi tokio dydžio sumą, todėl teismas negali vertinti koks mėnesinis auklės vaiko priežiūros poreikis, nors pripažįsta, kad toks gali būti. Neginčytina, kad vaikui būtinos ir medicininės paslaugos, tačiau kaip mėnesinės, remiantis pateiktais įrodymais jos negali būti, nes vaikui stomotologinės paslaugos, tokios kokios nurodytos ieškovės pateiktuose dokumentuose - dantų rovimas, negali būti teikiamos visą laiką iki jo pilnametystės. Įrodytas medicinines išlaidas dalinant į 12 mėnesių gautųsi, kad vidutiniškai mėnesiui tektų 73 Eur. Tokia pat tvarka skaičiuojant išlaidas auklės darbui apmokėti gautųsi po 72 Eur per mėnesį. Taigi, galima konstatuoti, kad atsakovės įrodytos išlaidos viršijančios minimalias yra 658 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams.
Nustatyta, kad ieškovė šiuo metu gyvena Jungtinėje Karalystėje, dirba. Jos iš darbinės veiklos gaunamos pajamos vidutiniškai per mėnesį apie 3300 Eur. Kilnojamojo ar nekilnojamojo turto ieškovė neturi. Ieškovė išmokų Jungtinėje Karalystėje, mokestinių lengvatų neturi.
Atsakovas duomenų apie tai kad dirba nepateikė.
Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad 2024-08-16 V. Ž. darbdaviui pateikė prašymą atleisti iš darbo UAB „T. G.“. Direktoriaus 2024-08-16 sprendimu darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nutraukta. Nuo 2024-11-20 atsakovas buvo registruotas bedarbiu užimtumo tarnyboje, tačiau darbo paieška atsakovui nutraukta jam išvykus į Vokietiją.
Atsakovas teismo posėdžio metu pareiškė, kad sutinka vaiko išlaikymui skirti po 250 Eur kas mėnesį mokamomis išmokomis motyvuodamas tai tuo, kad jo turtinė padėtis sunki ir galimybė įsidarbinti dėl sveikatos būklės ribota. Kaip įrodymus pagrindžiančius savo prastą turtinę padėti atsakovas į bylą pateikė vartojimo kredito sutartį, tėvų atliktus mokėjimo nurodymus ir medicininių dokumentų išrašus.
Nors atsakovas ir tvirtina, kad jo materialinė padėtis sunki, tačiau teismo vertinimu, nustatyta priešingai.
Atsakovas iš AS INBANK FILIALUI pagal (duomenys neskelbtini) vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pasiskolino 20 639,00 Eur kurią įsipareigojo grąžinti iki 2036-05-15, mokant 5 procentų dydžio fiksuotas ir EURIBOR kintamas ( 6 mėnesių) palūkanas, kurios sutarties sudarymo metu buvo 3,780 procento, įsipareigodamas viso grąžinti 35 818,56 Eur.
Šis faktas leidžia manyti, kad atsakovas prisiimdamas finansinius įsipareigojimus vertino savo galimybes dirbti ir užsidirbti bent iki 2036 metų turint galimybę kas mėnesį mokėti pagal kredito sutartį mažiausiai 244 Eur.
Atsakovas kaip sunkią savo finansinę padėtį į bylą pateikė Swedbank AB (duomenys neskelbtini) mokėjimo nurodymą Nr. 43 dėl atsakovo tėvo N. S. 193,94 Eur, (duomenys neskelbtini) mokėjimo nurodymą Nr. 49 dėl atsakovo tėvo N. S. 124,49 Eur pervedimo gavėjui AS INBANK FILIALUI gavėjui AS INBANK FILIALUI pagal sudarytą sutartį. Iš to darytina išvada, kad iš 10 mokėjimų tik du atliko ne pats. Taigi konstatuotina, kad atsakovas turi galimybę mokėti eilinės įmokas pagal kredito sutartį.
Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Dėl to nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams.
Atsakovas bylos nagrinėjimo metu tvirtino, kad dirbti negalintis dėl sveikatos būklės, tačiau iš medicininių dokumentų išrašų akivaizdu, kad atsakovas neserga sunkesne nepagydoma liga, jam nėra nustatytas dalinis darbingumo lygis, o kaip kad nustatyta 2025-06-12 posėdžio metu, atsakovas nesigydo ir išvyko į Vokietiją. Taigi, teismo vertinimu, atsakovas būdamas pakankamai jauno amžiaus, sveikas, sąmoningai prisiėmęs turtinius įsipareigojimus kreditoriui, gali dirbti ir uždirbti ir teikti išlaikymą savo nepilnamečiam vaikui prisidėdamas prie jo poreikių patenkinimo. Pabrėžtina, kad atsakovas turi paklausią ir darbo rinkoje gerai apmokamą tolimųjų reisų vairuotojo specialybę. Iš viešai prieinamos ir skelbiamos informacijos apie tolimųjų reisų vairuotojų darbo užmokestį Vokietijoje (https://www.skelbiu.lt/paieska/vairuotojai-vokietijoje/?desktop_version=1) matyti, kad tokios specialybės darbuotojams siūlomas darbo užmokestis „į rankas“ nuo 2700 iki 3500 Eurų. Taigi būtent tokio dydžio pajamas iš darbinės veiklos atsakovas realiai ir gali gauti.
Tai, kad atsakovo turtinė padėtis nėra sunki galima spręsti ir iš to, kad atsakovas teismui tvirtindamas sunkią materialinę padėti nepasinaudojo valstybės garantuojama teisine pagalba, nesikreipė dėl iš valstybės lėšų apmokamo atstovo skyrimo, o samdytam advokatui sumokėjo 850 Eur.
Įstatymo pareiga tėvams išlaikyti vaiką lemia pareigą teikti tikrosios jų turtinės padėties įrodymus, todėl šalys privalėjo pateikti visus duomenis apie savo pajamas, turtinę padėtį (CPK 178 straipsnis).
Teismui turint pagrįstų abejonių dėl tikrosios atsakovo turtinės padėties, jo gaunamų pajamų, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teises ir interesus ir laikantis vaiko teisių apsaugos ir gynimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), visas abejonės vertina vaiko interesų naudai, t. y. mano, kad atsakovo padėtis leidžia priteisti išlaikymą didesnį nei atsakovas sutinka mokėti ( 250 Eur). (CPK 178, 185 straipsniai, CK 1.5 straipsnio 4 dalis).
Minimali mėnesinė alga nuo 2025-01-01 atskaičius mokesčius 777 Eur, todėl kiekvienam iš tėvų tenkanti išlaikymo dydžio suma būtų 388 Eurai.
Įvertinus vaiko amžių (8 metai ), kad abi šalys yra darbingos, turi realias galimybes dirbti ir gauti pakankamas pajamas, kad vaikas nuolat gyvena kartu su ieškove ir jai tenka didesnė vaiko auklėjimo ir išlaikymo našta, atsakovas turi teikti savo vaikui išlaikymui po 388 Eur per mėnesį, minimaliems vaiko poreikiams, kurių nereikia įrodinėti, patenkinti ir kitiems ieškovės įrodytiems vaiko priežiūros, auklėjimo, lavinimo, gydymo poreikiams tenkinti 329 Eur. Ši suma, ( 717 Eur) kartu su ieškovės teikiamu išlaikymu, užtikrins šalių vaiko poreikių patenkinimą.
Pažymėtina, kad tėvai patys privalo iš anksto įvertinti esamą ir perspektyviai galimą turtinę padėtį bei savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnio 1 dalis, 3.192 straipsnis, CPK 178, 185 straipsniai).
Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.
Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo skola negali būti išieškota daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.
Ieškovei tvirtinant, kad atsakovas išlaikymo vaikui niekada neteikė. Atsakovas priešingai neįrodė, nepateikė jokių duomenų iš kurių galima būtų spręsti, kad kada nors mokėjo ieškovei vaiko išlaikymui kokias nors sumas.
Tokiu būdu ieškovės reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą pareikštas už laikotarpį nuo 2021-11-20 iki 2024-11-19, t. y. iki ieškinio pateikimo dienos teismui yra teisiškai pagrįstas.
Išlaikymo skola, kaip ir išlaikymas, nustatoma remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo skolos priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus.
Reikalavimas priteisti išlaikymo skolą yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai).
Nustačius, kad atsakovas išlaikymo nepilnamečiui sūnui niekada neteikė bei visiškai nedalyvavo jo auklėjime ir ugdyme savaime suprantama, kad visos vaiko išlaikymo ugdymo išlaidos teko ieškovei.
Ieškovė reikalauja priteisti įsiskolinimą už tris metus kas mėnesį skaičiuojant po 723 Eur, tačiau tokio reikalavimo motyvų nei ieškinyje, nei atstovė teismo posėdžio metu nepaaiškino.
Sutiktina, kad šalių vaikas gyvena nuo (duomenys neskelbtini), taigi jam buvo būtinas išlaikymas. Preziumuojant, kad minimaliems vaiko poreikiams būtinas, neįrodinėtinas išlaikymas yra minimalios mėnesinės algos ( MMA) dydžio išlaidos dėl tokio ir spręstina.
Nuo 2021-11- 20 iki 2022-01-01 MMA buvo 642 Eur, („ į rankas 468 Eur), 2022 m. -730 Eur. („ į rankas 550 Eur), 2023 m. - 840 Eur. („ į rankas 633 Eur), nuo 2024-01-01 iki 2024-11-20 Lietuvoje (duomenys neskelbtini) Eur („ į rankas 708 Eur). Taigi įvertinus galiojusius minimalios mėnesinės algos dydžius už prašomą įsiskolinimo laikotarpį atsakovui tenkančios pusė sumos būtų: 2021 m. -234 Eur, 2022 m. - 3300 Eur (225x12=3300), 2023 m. 3798 Eur ( 316x12=3798), 2024 m. 3894 ( 354x11=3894). Tokiu būdu atsakovo skola ieškovei 11 226,00 Eur. t. y. vidutiniškai per 36 mėnesius mokant po 312 Eur.
Bylinėjimosi išlaidos.
Civilinio proceso kodekso ( toliau CPK ) 93 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
CPK 79 straipsnio 1 dalis numato, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.
Šioje byloje ieškovė sumokėjo 110 Eur žyminį mokesti. Ieškovės reikalavimus patenkinus ši suma priteistina iš atsakovo.
Ieškovė advokato pagalbai apmokėti patyrė 2135 Eur išlaidų, taip pat prašo priteisti ir kitas išlaidas susijusias su bylinėjimusi: apostilės mokestį 148 Eur, įrašo įregistravimo mokestis 21 Eur ir vertimo išlaidas, kurias sudaro 202,68 Eur.
Pradiniu ieškiniu ieškovė prašė panaikinti santuokos apskaitos įrašą, tačiau patikslintu ieškiniu tokio reikalavimo atsisakė. Apostilės mokestis ir įrašo įregistravimo mokestis susijęs su užsienio šalies teismo sprendimo vertimu, kuris buvo būtinas pateikti civilinės metrikacijos skyriui dėl santuokos apskaitos įrašo pakeitimo, todėl tokios sumos nepripažintinos šios bylos bylinėjimosi išlaidomis.
Viso ieškovės patirtos ir pagrįstos išlaidos 2448 Eur. Ieškovė ieškinyje reiškė tris neturtinio pobūdžio reikalavimus ( santuokos įregistravimo įrašo panaikinimo, pavardės sutuoktiniui pakeitimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo) ir tris turtinius reikalavimus (išlaikymo priteisimas, išlaikymo įsiskolinimo priteisimas ir dėl transporto priemonės pripažinimo asmenine nuosavybe) kurių bendras dydis 36 432,00 Eur. Vieno neturtinio pobūdžio reikalavimo ieškovė atsisakė (dėl santuokos įregistravimo įrašo panaikinimo). Vieną (dėl pavardės) teismas atmetė, antrą (dėl vaiko gyvenamosios vietos), tenkino. Turtinio pobūdžio reikalavimai tenkinti iš dalies (19 830,0 Eur). Tenkintų turtinio pobūdžio reikalavimų dalis sudaro 54 procentus. Kadangi ieškovė vieno neturtinio reikalavimo atsisakė po bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo, antras neturtinis reikalavimas atmestas teismo vertinimu ieškovei protinga ir proporcinga būtų atlyginti 40 procentų jos patirtų bylinėjimosi išlaidų. Tokiu būdu iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 979 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovo pagrįstos išlaidos sudaro 850 Eur advokato pagalbai apmokėti. Atsakovui iš dalies apsigynus nuo ieškovės reikalavimų jo patirtos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės priteistinos tokia pat proporcija kaip ir ieškovei t. y. 60 procentų kas sudaro 510 Eur.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo kas išdėstyta, ir vadovaudamasis CPK 293 straipsnio 1 dalies 4 punktu 259, 270, straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Ieškovės ieškinio reikalavimo panaikinti santuokos tarp R. Ž. ir V. Ž. sudarytos (duomenys neskelbtini) Jungtinėje Karalystėje ir apskaitytos (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto CM skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) įregistravimo įrašą, atsisakymą priimti ir bylą šioje dalyje nutraukti.
Atmesti reikalavimą dėl V. Ž. pavardės pakeitimo.
Nustatyti nepilnamečio N. Ž., gimusio (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Nuo 2024-11-20 Priteisti iš atsakovo V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnaus N. Ž., gimusiam (duomenys neskelbtini) išlaikymui iki jis taps pilnamečiu po 717 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, mokant išmokas į R. Ž. sąskaitą, pavedant jai išlaikymui skiriamomis lėšomis tvarkytis uzufrukto teise.
Priteisti iš V. Ž. R. Ž. naudai 11 226,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2021-11-20 iki 2024-11-19.
Atmesti reikalavimą dėl automobilio pripažinimo asmenine nuosavybe.
Priteisti iš V. Ž. 979 Eur R. Ž. naudai bylinėjimosi išlaidų atlyginimui.
Priteisti iš R. Ž. V. Ž. 510 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus.