Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-05-25 · Civilinė byla Nr. 2S-723-464/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2011-05-11Vilniaus apygardos teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2011-05-25Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-05-25
Bylos Nr.
2S-723-464/2011
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-09271-2010-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Andrutė Kalinauskienė, Virginijus Kairevičius, Dalia Kačinskienė (pran.)
Ieškovas
M. V.
Atsakovas
J. B.
Kategorijos
  • 116.10.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-723-464/2011Teisminio proceso Nr. 2-01-3-09271-2010-8Procesinio sprendimo kategorija: 116.10.2 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. gegužės 25 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Dalios Kačinskienės,kolegijos teisėjų Andrutės Kalinauskienės ir Virginijaus Kairevičiaus,

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo M. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 18 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo M. V. ieškinį atsakovei J. B. dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant, išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnyba.

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas M. V. 2010-05-20 su ieškiniu (b.l. 3-4) kreipėsi į Vilniaus m. 1-ąjį apylinkės teismą, prašydamas patvirtinti bendravimo su nepilnamečiu vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su vaiko motina atsakove J. B. negali susitarti dėl bendravimo su sūnumi tvarkos, informacijos apie vaiką pateikimo, todėl prašo teismo sprendimu patvirtinti jo siūlomą ieškinyje bendravimo su sūnumi ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką.

Atsiliepimas

Atsakovė J. B. teismui pateiktu atsiliepimu (b.l. 14-16) su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir pažeidžiantį šalių lygiateisiškumo principą.

Šalies argumentai

Atsakovė J. B. teismui 2010-06-08 pateiktu priešieškiniu (b.l. 17-20) prašė teismo sprendimu patvirtinti jos siūlomą tėvo matymosi, bendravimo ir dalyvavimo auklėjant sūnų tvarką, nes mananti, kad maksimalus ir nepažeidžiantis tėvų lygiateisiškumo principo bendravimas geriau atitiks vaiko interesus. Nurodė, kad nuo 2010 metų pradžios ieškovas vengia vykdyti pareigą bendrauti su sūnumi ir dalyvauti jį auklėjant, sumažino susitikimų skaičių, nesilaiko susitarimų skiriant pasimatymų laiką bei vietą.

Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2010-10-25 sprendimu (b.l. 87-89), ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies ir nustatė nepilnamečio D. V., gim. 2009-01-28, kurio gyvenamoji vieta nustatyta su motina J. B., bendravimo su tėvu M. V. a.k(duomenys neskelbtini) tvarką, pagal kurią: 1) ieškovas bendraus su vaiku kiekvieno mėnesio antrąjį savaitgalį (penktadienį, šeštadienį ir sekmadienį). Ieškovas paims vaiką iš jo gyvenamosios vietos visam savaitgaliui penktadienį nuo 18.00 iki 19.00 val., bei grąžins jį atsakovei sekmadienį nuo 18.00 iki 19.00 val. į vaiko gyvenamąją vietą. Tais atvejais, kai kalendorinė mėnesio 1-oji diena sutampa su viena iš savaitgalio dienų (penktadieniu, šeštadieniu ar sekmadieniu), toks savaitgalis yra laikomas pirmuoju mėnesio savaitgaliu; 2) atsižvelgiant į ieškovo mobilų ir besikeičiantį darbo pobūdį (tarptautinio pobūdžio pareigos ir dažnos komandiruotės už Lietuvos Respublikos ribų), ieškovas bendraus su vaiku kiekvienos savaitės šiomis dienomis: pirmadieniais ir trečiadieniais, apie ketinimą pasimatyti su vaiku pranešant atsakovei ne vėliau kaip prieš 2 (dvi) paras iki numatomos pasimatyti su vaiku dienos. Ieškovas paims vaiką iš jo gyvenamosios vietos nuo 17.30 val. bei grąžins vaiką atsakovei į vaiko gyvenamąją vietą iki 21.00 val.; 3) ieškovas pasiims vaiką pas save savo kasmetinių atostogų metu, apie ketinimą informuodamas atsakovę ne vėliau kaip likus 30 kalendorinių dienų iki pirmos kasmetinių atostogų dienos, tuo pačiu informuodamas ir apie laiką, kuriam ketina pasiimti vaiką. Sutarta, kad ieškovo atostogų kartu su vaiku maksimali trukmė yra ne ilgiau nei 21 kalendorinė diena. Ieškovas pasiims vaiką ne anksčiau kaip pirmos kasmetinių atostogų dienos išvakarėse nuo 18.00 iki 20.00 val. Ieškovas grąžins vaiką ne vėliau kaip paskutinę atostogų dieną nuo 18.00 iki 20.00 val. į vaiko gyvenamąją vietą; 4) atsakovė raštu informuos ieškovą apie jos ir vaiko kartu suplanuotas atostogas bei jų trukmę ne vėliau, kaip likus 30 kalendorinių dienų iki pirmos atostogų dienos. Sutarta, kad atsakovės atostogų kartu su vaiku maksimali trukmė yra ne ilgiau nei 21 kalendorinė diena; 5) ieškovas pasiims vaiką neporiniais metais su savimi per vaiko gimtadienį, Šv. Velykų savaitgalį (penktadienį, šeštadienį, sekmadienį) bei Šv. Kalėdas. Ieškovas pasiims vaiką iš jo gyvenamosios vietos: per vaiko gimtadienį (sausio 28 d.) nuo 17.00 valandos ir grąžins jį atsakovei iki 21.00 val. į vaiko gyvenamąją vietą; Šv. Velykų savaitgalį penktadienį nuo 18.00 iki 19.00 val., bei grąžins jį atsakovei sekmadienį nuo 18.00 iki 19.00 valandos į vaiko gyvenamąją vietą; Šv. Kalėdų pirmąją dieną (gruodžio 25 d.) nuo 10.00 iki 11.00 val., bei grąžins jį atsakovei Šv. Kalėdų antrąją dieną (gruodžio 26 d.) nuo 18.00 iki 19.00 val. į vaiko gyvenamąją vietą; 6) ieškovas pasiims vaiką poriniais metais su savimi - N. M. šventės išvakarėse bei N. M. pirmąją dieną iš jo gyvenamosios vietos: porinių N. M. šventės išvakarėse (gruodžio 31 d.) nuo 17.00 val. bei grąžins jį atsakovei neporinių N. M. pirmąją dieną (sausio 1 d.) nuo 18.00 iki 19.00 val. į vaiko gyvenamąją vietą; 7) atsakovė bei ieškovas raštu nedelsdami informuos vienas kitą apie vaiko ligas ar kitokius sveiktos sutrikimo atvejus; 8) atsakovė nedelsiant informuos raštu apie vaiko gydytojo ir gydymo įstaigos, kurioje registruotas vaikas, bei kontaktinių duomenų pasikeitimą; 9) atsakovė, ieškovui paprašius, per 7 dienas pateiks raštu informaciją apie vaiko lankomus ugdymo būrelius, papildomą užklasinę veiklą ir jos grafiką; 10) informacijos perdavimai raštu tarp ieškovo ir atsakovės turi būti atlikti naudojantis elektroniniais paštais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), o taip pat nedelsiant informuoti, jei vienos iš šalių elektorinio pašto adresas pasikeičia. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad mažametis Dominykas, gimęs 2009-01-28, yra ugdomas namuose ir prižiūrimas motinos J. B., kuri yra motinystės atostogose, bet, dirbdama teisėjo padėjėjos pareigose, intensyviai ruošiasi teisėjų egzaminui, po trijų mėnesių ruošiasi grįžti į darbą, todėl norėtų, kad ieškovas kuo daugiau laiko praleistų su sūnumi darbo dienomis ir bent du savaitgalius per mėnesį, atsakovas M. V. dirba prekių kategorijos vystymo vadovu (duomenys neskelbtini) jo darbas susijęs su dažnomis komandiruotėmis į užsienį, todėl jis negali pasinaudoti atsakovės siūloma bendravimo tvarka. Teismas sprendė, kad turi būti atsižvelgta į kiekvieno iš tėvų galimybes įgyvendinti savo teises vaiko atžvilgiu, todėl atsižvelgė į ieškovo argumentus, atliko kai kurias korekcijas pagal atsakovės pageidavimus ir nustatė bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant ir informacijos apie sūnų gavimo tvarką. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad augant vaikui, jam pradėjus lankyti ugdymo įstaigą, atsiradus papildomos veiklos, o taip pat pasikeitus tėvų šeimyninei padėčiai, darbo pobūdžiui, teismo nustatyta bendravimo tvarka gali būti keičiama.

Šalies argumentai

Ieškovas M. V. pateiktu pareiškimu (b.l. 90-91) prašė priimti papildomą sprendimą išnagrinėtoje civilinėje byloje ir išspręsti reikalavimą dėl bendravimo su vaiku Šv. Kūčių vakarą, leisti neporiniais metais Kūčių vakarą (gruodžio 24 d.) pasiimti vaiką su savimi iš jo gyvenamosios vietos nuo 17.30 iki 18.30 val., ir grąžinti vaiką į jo gyvenamąją vietą Šv. Kalėdų antrąją dieną (gruodžio 26 d.) nuo 18.00 iki 19.00 val. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neišsprendė reikalavimo dėl bendravimo su vaiku Šv. Kūčių vakarą, nors ieškovas pateiktame ieškinyje tokį reikalavimą buvo pareiškęs.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2010-11-18 nutartimi (b.l. 101) ieškovo M. V. pareiškimą dėl papildomo sprendimo priėmimo atmetė. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad 2010-10-25 sprendimu nustatyta, jog ieškovas M. V. pasiims vaiką neporiniais metais su savimi Šv. Kalėdų pirmąją dieną (gruodžio 25 d.) nuo 10.00 iki 11.00 val., bei grąžins jį atsakovei Šv. Kalėdų antrąją dieną (gruodžio 26 d.) nuo 18.00 iki 19.00 val. į vaiko gyvenamąją vietą. Teismas nurodė, kad priėmus papildomą sprendimą būtų nustatyta, kad ieškovas pasiims vaiką Kūčių vakarą (gruodžio 24 d.) nuo 17.30 iki 18.30 val., toks papildomas sprendimas pakeistų jau priimtą 2010-10-25 sprendimą bei iškiltų dviprasmybės dėl sprendimo ir papildomo sprendimo vykdymo.

Šalies argumentai

Ieškovas M. V. pateiktu atskiruoju skundu (b.l. 112-114) prašo panaikinti Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2010-11-18 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės arba perduoti klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, priteisti bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas. Nurodo, kad tiek ieškovas pareikštame ieškinyje, tiek atsakovė priešieškinyje buvo išdėsčiusi reikalavimą dėl bendravimo su vaiku Šv. Kūčių vakarą, tačiau teismas iš esmės šio reikalavimo neišsprendė. Pažymėjo, kad ieškovas ieškinyje prašė poriniais metais jis galėtų su vaiku praleisti Šv. Kūčių vakarą, grąžinant jį atsakovei Šv. Kalėdų pirmą dieną, o atsakovė pageidavo, kad nelyginiais metais ieškovas kartu su sūnumi praleistų Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas, pasiimant sūnų gruodžio 24 d. ir grąžinant jį gruodžio 26 d.

Atsiliepimas

Atsakovė J. B. pateiktu atsiliepimu (b.l. 152-153) prašo ieškovo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas dėl ieškovo bendravimo su vaiku švenčių dienomis pasisakė, t.y. įvardino, kurias šventes ieškovas galės švęsti su sūnumi ir kuriais metais, nustatė vaiko pasiėmimo tvarką bei sąlygas. Pažymėjo, kad papildomas sprendimas neturėtų būti būdas šalims ištaisyti sprendimą. 2010-10-25 sprendimu nei ieškovo nei atsakovės reikalavimai nebuvo visiškai patenkinti, akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog vaikas Šv. Kūčias švęs sus savo mama, o ieškovas su sūnumi švęs Šv., Kalėdas atitinkamais metais. Nesutikdamas tokiu sprendimu ieškovas turėjo teisę jį skųsti apeliacine tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus galioja taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Papildomo sprendimo priėmimo galimybė nustatyta CPK 277 str., kuriame įtvirtintas ir baigtinis papildomo sprendimo priėmimo pagrindų sąrašas. Minėto straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad teismas priima papildomą sprendimą, jeigu nenusprendė dėl kurių nors reikalavimų, dėl kurių šalys pateikė įrodymus ir davė paaiškinimus. Šiuo pagrindu papildomas sprendimas gali būti priimamas, kai byloje pareiškiami ne vienas, o keli savarankiški materialieji reikalavimai, o neišspręstų reikalavimų pagrįstumo klausimas buvo nagrinėjamas teisme, šalys dėl jų teikė įrodymus ir davė paaiškinimus. Papildomo sprendimo esmė yra ta, kad juo taisomos teismo sprendimu padarytos klaidos, tačiau papildomas sprendimas neturi būti priimamas tais klausimais, kurių neturėjo spręsti sprendimą priėmęs teismas arba kurie jau yra išspręsti.

Nagrinėjamos bylos atveju pirmosios instancijos teismas apelianto M. V. pareiškimą dėl papildomo sprendimo atmetė konstatavęs, kad visi pareikšti reikalavimai byloje yra išspręsti, o apelianto prašomas priimti papildomas sprendimas prieštarautų Vilniaus m. 1-ajam apylinkės teismo 2010-10-25 sprendimui. Teisėjų kolegija sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada. Bylos medžiaga patvirtina, kad apeliantas pateiktu ieškiniu prašė patvirtinti tvarką, pagal kurią bendraus su vaiku, joje siūlydamas, kad poriniais metais Šv. Kūčių vakarą ir Šv. Kalėdų pirmą dieną vaikas praleis su apeliantu (b.l. 3-4). Ieškovė taip pat siūlė savąjį tėvo bendravimo su vaiku variantą, priešieškiniu prašydama nustatyti tame tarpe ir tai, kad apeliantas su vaiku bendrautų Šv. Kūčių ir Šv., Kalėdų, t.y. gruodžio 24 - 26 dienomis nelyginiais metais (b.l. 17-20).

Teismo procesinio sprendimo vieningumas CPK 270 str. prasme lemia, kad sprendimo rezoliucinėje dalyje pateiktos išvados yra ir visada turi būti grindžiamos motyvuojamojoje sprendimo dalyje nustatytomis aplinkybėmis, įrodymais, jų vertinimu, išdėstytais argumentais, teisės normomis ir kitais teisiniais argumentais. Kaip matyti, Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2010-10-25 sprendimo motyvuojamoje dalyje nustatytos aplinkybės, kad mažametis yra ugdomas namuose ir prižiūrimas motinos, kuri po motinystės atostogų ruošiasi grįžti į darbą ir norėtų, kad apeliantas daugiau laiko praleistų su sūnumi darbo dienomis ir bent du savaitgalius per mėnesį, tuo tarpu apelianto darbas yra susijęs su dažnomis komandiruotėmis į užsienį, todėl jis negali pasinaudoti motinos siūloma bendravimo tvarka. Motyvuojamoje dalyje taip pat nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į ieškovo argumentus, atlikęs kai kurias korekcijas pagal mamos pageidavimus, nustatė tėvo bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant bei informacijos gavimo tvarką. Kokia konkreti bendravimo su vaiku tvarka yra nustatoma, pasisakyta būtent teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje. Tvarkos 5 ir 6 p. numatytas bendravimas su vaiku apima ir tokio bendravimo tvarkos nustatymą šventinėms dienoms atitinkamai neporiniais ir poriniais metais (b.l. 87-89). Tokiu atveju teisėjų kolegija daro išvadą, kad apelianto argumentai, jog pirmosios instancijos teismas neišsprendė reikalavimo dėl bendravimo su vaiku Šv. Kūčių vakarą, yra faktiškai nepagrįstas, kadangi šis prašymas iš esmės yra tik viena iš siūlomos kiekvienos iš šalių tvarkos detalių ir į savarankiškų materialiųjų reikalavimų sąrašą šiuo atveju nepatenka.

Pagal CPK 376 str. teismas šeimos byloje privalo būti aktyvus, kad užtikrintų viešojo intereso apsaugą, pirmiausia – nepilnamečių vaikų, labiausiai socialiai pažeidžiamų šeimos narių interesus. Aktyvus teismo vaidmuo yra ypač reikalingas tais atvejais, kai sprendžiami klausimai, kurių išsprendimas tiesiogiai turės įtakos tolesnei vaiko raidai – jo gyvenimo sąlygoms, jį supsiančiai socialinei aplinkai, jo teisėms į bendravimą su kitu tėvais, kitais šeimos nariais, taip pat kitiems vaiko interesams. Taigi šios kategorijos bylose teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, teismo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą (CPK 376 str. 1 d.), atsižvelgdamas į ieškinio (priešieškinio) pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias aplinkybes, peržengti pareikštų reikalavimų ribas, t. y. patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio (priešieškinio) dalyku ir pagrindu (CPK 376 str.). Teismas, priimdamas sprendimus šeimos santykių bylose, privalo pirmiausia siekti apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, ginti socialiai pažeidžiamų šeimos narių teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-29 nutartis c.b. Nr. 3K-3-141/2011). Tai, kad teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodyta, kurie konkrečiai apelianto pasiūlymai dėl bendravimo su vaiku tvarkos yra atmesti, o kurie yra patenkinti, nepaneigia sprendimo motyvuojamojoje dalyje padarytos išvados, kad teismas nustatė tokią bendravimo tvarką, kurią laikė labiausiai atitinkančią nepilnamečio vaiko ir kiekvienos iš šalių interesus.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo procesine pozicija, kad šiuo konkrečiu atveju nebuvo įstatymo nustatytų sąlygų bei pagrindų papildomam sprendimui priimti, teismas šį klausimą išsprendė tinkamai. Kita vertus, apeliantas manydamas, jog teismas netinkamai taikė byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms materialinės ar procesinės teisės normas, neatsižvelgė į kurį nors jo prašymą ar netinkamai nustatė bendravimo su vaiku tvarką, netinkamai ją detalizavo, turėjo galimybę skųsti teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą apeliacine tvarka (CPK 301 str., 306 str.), tačiau šia teise nepasinaudojo.

Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje susidariusią procesinę situaciją, tinkamai aiškino ir taikė papildomą teismo sprendimą reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią panaikinti atskirajame skunde nurodyti argumentai teisinių prielaidų nesudaro.

Pripažinus atskirąjį skundą nepagrįstu, iš apelianto valstybės naudai priteistinos procesinių dokumentų siuntimo apeliacinės instancijos teisme (pašto) išlaidos – 11,03 Lt (b.l. 155) (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 336 str., 337 str. 1 p., kolegija

nutarė:

Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš apelianto M. V. 11 (vienuolika) litų 3 centus dokumentų siuntimo (pašto) išlaidų valstybės naudai.

Kolegijos pirmininkė Dalia KačinskienėTeisėjai Andrutė KalinauskienėVirginijus Kairevičius