- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-07-20
- Bylos Nr.
- II-8-783/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-26-3-00157-2012-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Virginijus Skaraitis
- Pareiškėjas
- P. P.
- Kategorijos
- 50.2pavadinimo nepavyko patikrinti
sekretoriaujant Redai Stonikienei, nedalyvaujant pareiškėjui, institucijos, skyrusios nuobaudą, atstovui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjo P. P. skundą dėl Administracinės komisijos prie Kupiškio rajono savivaldybės tarybos (toliau – Administracinės komisijos) 2012 m. gegužės 22 d. nutarimo nubausti P. P. pagal administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 188 str.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Administracinė komisija 2012 m. gegužės 22 d. nutarimu P. P. nubaudė pagal ATPK 188 str. 150 Lt bauda. Administracinė komisija P. P. nubaudė už tai, jog jis 2011 m. spalio 14 d. apie 7:30 val. (duomenys neskelbtini) savavališkai, nesilaikydamas įstatymo nustatytos tvarkos, žinodamas, kad kiti bendrasavininkiai leidžia žvejoti tvenkinyje, vykdė savo tariamą teisę – neleido E. Š. ir O. G. žvejoti (duomenys neskelbtini)tvenkinyje.
Šalies argumentai
P. P. skundžia 2012 m. gegužės 22 d. Administracinės komisijos nutarimą, prašo panaikinti nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Skunde P. P. nurodo, jog, pirma, nuobauda paskirta pažeidžiant ATPK 35 str. nustatytus administracinės nuobaudos skyrimo terminus, antra, jis nevykdė jokios savavališkos teisės, nes gynė savo nuosavybę – vandens telkinio, kuris priklauso bendrąja daline nuosavybe penkiems asmenims, jam priklausančią dalį. Teigia, jog neleido žvejoti E. Š. ir O. G. todėl, kad jie nors ir turėdami kito bendrasavininko leidimą žvejoti, neteisėtai žvejojo jo nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype bei nuosavybės teise priklausančioje tvenkinio dalyje. Skunde teigiama, jog iki 2012 m. vasario 7 d. įsakymu patvirtintame Žvejybos privačiose vandens telkiniuose apraše nebuvo nurodoma, jog jeigu vandens telkinys nuosavybės teise priklauso keliems savininkams, vieno savininko išduotas leidimas galioja visame vandens telkinyje, todėl pareiškėjas mano, jog jis turėjo teisę O. G. ir E. Š. neleisti žvejoti minėtame tvenkinyje.
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepimo nepateikė.
Teismo posėdyje nei P. P., nei institucijos atstovai nedalyvavo.
Teismo posėdyje apklaustas E. Š. parodė, jog 2011 m. spalio 14 d. ryte su O. G. nuėjo žvejoti prie (duomenys neskelbtini) tvenkinio. Netrukus atėjusi S. A. P. neleido jiems žvejoti, pradėjo vadinti necenzūriniais žodžiais, grasino berniukais. Už 15 min. atėjo ir P. P., rodė jam raštą, kad neturi teisės drausti mums žvejoti. P. P. atėmė šį raštą, po ko jie iškvietė policiją. Leidimą žvejoti turėjo, jį jiems buvo išdavę V. R., D. B.. Konfliktai dėl žvejybos (duomenys neskelbtini) tvenkinyje su P. vyksta jau virš dvejų metų.
Liudytojas O. G. parodė, jog 2011-10-14 su E. Š. nuėjo žvejoti į (duomenys neskelbtini) tvenkinį. Pradėjus žvejoti atėjo S. A. P., po to P. P., ėmė juos keikti, neleido žvejoti. Žvejoti neleido dėl to, jog jie neturi jų leidimo žvejoti, sakė, kad iš kieno yra gavę leidimus, kad ten ir žvejotų. Leidimus buvo gavę iš D. B. ir V. R..
Liudytojas V. R. parodė, jog jis kartu su P., D. B., M. yra (duomenys neskelbtini) tvenkinio bendrasavininkai. Parodė, jog leidimus O. G. ir E. Š. žvejoti šiame tvenkinyje yra išrašęs 2011 m. pavasarį. Šie leidimai ir buvo rašomi tik dėl P., nes kiti bendrasavininkai nedrausdavo kitiems gyventojams žvejoti.
Liudytojas A. S. parodė, jog jis 2011 m. spalio 14 d. kaip policijos pareigūnas pagal E. Š. pranešimą buvo nuvykęs prie (duomenys neskelbtini) dėl to, jog P. neleidžia žvejoti, nors šie turėjo leidimus. Paaiškino, jog konfliktai dėl žvejybos prie (duomenys neskelbtini) vyksta nuolat, jis pats asmeniškai jau yra vykęs apie 20 kartų dėl pranešimų.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas iš dalies.
Dėl nuobaudos paskyrimo termino. ATPK 35 str. 1 d. nurodoma, jog administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam pažeidimui – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. ATPK 35 str. 3 d. numatyta, jog jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, ilgam išvykęs ar gyvena užsienyje, ilgai serga, yra paskelbta jo paieška arba kai dėl pažeidimo tyrimo ar kitų priežasčių negalima spręsti jo administracinėn atsakomybės klausimo, 6 mėnesių administracinės nuobaudos skyrimo terminas gali būti pratęsiamas, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo teisės pažeidimo padarymo ar paaiškėjimo dienos. Nustatyta, jog pažeidimas, dėl kurio pareiškėjui taikyta administracinė atsakomybė, padarytas 2011 m. spalio 14 d., nuobaudos skyrimo terminas 2012 m. balandžio 13 d. dėl bylos nagrinėjimo buvo pratęstas iki 2012 m. gegužės 22 d. (b.l. 28), nuobauda paskirta 2012 m. gegužės 22 d. (b.l. 34-36). Todėl daroma išvada, jog nuobaudos skyrimo terminai nebuvo pažeisti, todėl šis pareiškėjo argumentas yra nepagrįstas.
Dėl savavaldžiavimo. Pareiškėjas teigia, jog jis 2011 m. spalio 14 d. nepadarė šio pažeidimo, nes gynė savo nuosavybės teisę. ATPK 188 str. atsakomybė numatyta už savavališką, nesilaikant įstatymo nustatytos tvarkos, vykdymą savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadariusio esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams. Savavaldžiavimo pagrindinis objektas - įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka. Įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržydamas kitų žmonių teisių ir laisvių, taip pat turi gerbti bendro gyvenimo taisykles, geros moralės principus, veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Be to, kaip jau minėta, draudžiama piktnaudžiauti savo teisėmis, t. y. įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymu saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (CK 1.137 straipsnis). Kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę sąmoningai ignoruodamas šiuos įstatymo reikalavimus, laikoma, kad jis veikia savavališkai, o kai toks savavališkas teisės vykdymas nepadaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams, atsiranda pagrindas taikyti administracinę atsakomybę už savavaldžiavimą. Teisės vykdymo savavališkumas pasireiškia tuo, kad kaltininkas piktnaudžiauja savo teise arba pasirenka tokį teisės įgyvendinimo būdą, kuris neatitinka nei geros moralės, nei bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, nei sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principų. Nagrinėjamojoje byloje pareiškėjas nubausta už tai, kad nesilaikydamas tvarkos, vykdė savo tariamą teisę – neleido E. Š. ir O. G. žvejoti (duomenys neskelbtini) esančiame jam ir kitiems asmenims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame tvenkinyje. Bylos nagrinėjimo metu ir teismo posėdžio metu apklausti O. G. ir E. Š. paaiškino, jog 2011 m. spalio 14 d. turėjo leidimus žvejoti (duomenys neskelbtini), šią aplinkybę patvirtino bylos nagrinėjimo metu bei teismo posėdyje apklaustas kaip liudytojas vienas iš tvenkinio savininkų V. R., taip pat teismo posėdyje apklaustas policijos pareigūnas A. S.. Tos aplinkybės, kad O. G. ir E. Š. turėjo kito bendrasavininko išduotą leidimą, skunde neneigia ir pats pareiškėjas. Apklausti liudytojai parodė, jog konfliktai tarp pareiškėjo bei jo sutuoktinės S. A. P. ir kitų asmenų, žvejojančių (duomenys neskelbtini), tęsiasi jau keli metai dėl pareiškėjo ir jo sutuoktinės nenoro leisti žvejoti tvenkinyje kitiems asmenims, kuriems jie nėra išdavę leidimo. Tai, kad P. P. asmenims, žvejojantiems (duomenys neskelbtini) tvenkinyje, žvejoti neleidžia ne dėl to, kad šie neturi leidimo apskritai, bet dėl to, kad jie (žvejai) neturi jų, S. A. P. ir P. P., leidimo, yra paaiškinęs ir pats pareiškėjas administracinės bylos tyrimo metu (b.l. 9). Toks pareiškėjo P. P., kaip ir jo sutuoktinės S. A. P., elgesys visais būdais trukdyti žvejojantiems ir neleisti to daryti (žvejoti) vien dėl to, kad šie neturi jų išduoto leidimo, netoleruotinas ir prieštarauja teisei, bendro gyvenimo taisyklėms ir nepagrįstai varžo kitų asmenų teises. Nors pareiškėjas skunde nurodė, jog gynė nuosavybės teisę, tai yra neleido žvejoti jam priklausančiame žemės sklype bei tvenkinio dalyje, šis argumentas nepagrįstas. Nuosavybės teisė nėra absoliuti, ji gali būti varžoma įstatymų nustatyta tvarka. Žemės įstatymo 21 str. 10 punkte žemės savininkus ir naudotojus įpareigoja leisti kitiems asmenims prieiti prie paviršinio vandens telkinių nustatytomis pakrantės apsaugos juostomis, kuri (duomenys neskelbtini) tvenkinyje yra 5 m. ir 10 m ((duomenys neskelbtini) kadastro vietovės ūkinės veiklos apribojimų plano ištrauka), o tvenkinys, kuriame pareiškėjas neleido žvejoti E. Š. ir O. G., nuosavybės teise priklauso ne tik jam ir jo sutuoktinei, bet ir kitiems asmenims. Pripažįstama, jog pareiškėjas nesikreipdamas į teismą ir nespręsdamas klausimus dėl tvenkinio naudojimo civilinio proceso nustatyta tvarka bei remiantis civilinio kodekso nuostatomis, reglamentuojančiomis bendrosios nuosavybės teise valdomą turtą, 2011-10-14 reikalaudamas iš leidimus žvejoti turėjusių E. Š. ir O. G., kad šie nutrauktų žvejybą (duomenys neskelbtini) esančiame tvenkinyje, savavaliavo, tai yra netinkamu būdu siekė įgyvendinti savo tariamą teisę, ginčijamą kitų asmenų, dėl ko E. Š. ir O. G. patyrė nepatogumus, buvo priversti kviesti policijos pareigūnus, todėl pareiškėjui pagrįstai paskirta administracinė nuobauda. Pareiškėjo P. P. argumentai, kad iki 2012 m. vasario 7 d. galiojusioje Žvejybos privačiuose vandens telkiniuose tvarkos aprašo redakcijoje nebuvo punkto, nurodančio, kad vieno savininko išduotas leidimas galiojo visame telkinyje, nešalina pareiškėjo atsakomybės. Esant nedalomam daiktui – vandens telkiniui, nenustačius naudojimo tvarkos, kuri neprieštarautų imperatyviems įstatymų reikalavimams, negali būti pagrįstai ribojama vieno iš bendrasavininko teisė disponuoti jam priklausančiu daiktu. Tai, kad nuostata dėl vieno savininko išduoto leidimo galioja visame tvenkinyje atsirado naujoje Žvejybos privačiuose vandens telkiniuose tvarkos aprašo redakcijoje, patvirtina, jog iki šios nuostatos aiškaus formulavimo galėjo būti atsiradę bendrasavininkų konfliktai dėl jiems priklausančių vandens telkinių naudojimo, ir institucija, priėmusi šį norminį aktą, šį neaiškumą ištaisė ir išaiškino. Visgi Administracinė komisija skirdama administracinę nuobaudą nurodžiusi, jog nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, neatsižvelgė į aplinkybę, jog P. P. pažeidimo padarymo metu buvo sulaukęs 65 m. Pagal ATPK 31 str. 1 d. 10 p. ši aplinkybė yra atsakomybę lengvinanti, kodėl ji nelaikoma lengvinančia aplinkybe, nutarime nemotyvuojama, todėl ši aplinkybė pripažįstama lengvinančia atsakomybe ir institucijos, priėmusios nutarimą, paskirta nuobauda yra mažinama.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 str. 1 d. 5 p.,
nutaria:
administracinės komisijos prie Kupiškio rajono savivaldybės tarybos 2012 m. gegužės 22 d. nutarimą pakeisti.
Pripažinti P. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad pažeidimą jis padarė sulaukęs 65 metų amžiaus.
Sumažinti P. P. paskirtą baudą iki 120 (vieno šimto dvidešimties) litų.
Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui per nutartį priėmusį teismą.