- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-02-14
- Bylos Nr.
- 1-93-1060/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-47845-2017-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Agnė Vyliaudaitė
- Kaltinamasis
- A. N.
- Advokatai
- Dalius Mecelica
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.8.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.8.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.2.19.3.2.1Papirkimas už neteisėtą veikimą ar neveikimą (BK 227 str. 2 d.)
- 1.2.25.4.2.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.6.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.6.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Agnė Vyliaudaitė
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, turintis profesinį išsilavinimą, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) darbininku, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, 227 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamasis A. N. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio bei tiesiogiai davė kyšį policijos pareigūnams, siekdamas paperkamo valstybės tarnautojų neteisėto veikimo ar neveikimo vykdant įgaliojimus, o būtent jis, 2017 m. rugsėjo 16 d., apie 17.32 val., Prienų rajone, Stakliškių seniūnijoje, pažeisdamas Kelių eismo saugumo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – savadarbį keturratį „Yamaha“, be valstybinių numerių, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,50 promilės alkoholio (nustatyta mažiausia koncentracija kraujyje 1,64 promilės etilo alkoholio).
Šiais veiksmais A. N. padarė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.
Be to, jis, 2017 m. rugsėjo 16 d., apie 19.00 val., Prienų rajone, Stakliškių seniūnijoje, Lepelionių kaime, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, kad vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, prie tarnybinio automobilio tiesiogiai siūlė 900,00 Eur kyšį valstybės tarnautojams – Alytaus apskrities VPK Prienų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiesiems patruliams Ž. Š. ir J. A., už pageidaujamą neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus, už tai, kad pareigūnai nepatrauktų jo baudžiamojon atsakomybėn.
Motyvuojamoji dalis
Šiais veiksmais A. N. padarė BK 227 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.
Kaltinamasis A. N. teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino visiškai. Nurodė, kad 2017 m. rugsėjo 16 d. ryte sugalvojo išbandyti keturratį, kurį (duomenys neskelbtini) pas uošvius remontavo pusę metų. Grįždamas atgal į uošvių sodybą sutiko draugą, su kuriuo pas jį namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), išgėrė 0,7 l degtinės, jis išgėrė apie tris stikliukus, galėjo būti apie 150-200 gramų. Išgėręs nesijautė apsvaigęs, aplinkoje orientavosi. Iki uošvių reikėjo važiuoti mišku apie 2 km. Po pietų, tikslaus laiko neatsimena, važiuojant keliuku per veidrodėlius pastebėjo paskui važiuojantį juodą automobilį. Galvodamas, kad iš jo nori atimti keturratį, nes kaime neramu, padidino greitį. Maždaug po 1,5 km pamatęs, kad paskui važiuojantis automobilis atsiliko, įsuko į keliuką, vedantį į uošvių sodybą. Priekyje skersai keliuko stovėjo tas pats jį persekiojęs automobilis, o vyriškis laikė į jį nukreiptą pistoletą. Jam padarius posūkį, vyriškis iššovė ir pataikė į keturračio kairį užpakalinį ratą. Nuvažiavęs į pirmą pasitaikiusią sodybą už tvarto pastatė keturratį ir nuėjo į lauko virtuvę bei šeimininkams pasakojo kas nutiko. Už 10 minučių atvažiavo policijos pareigūnai, su kuriais kartu buvo į keturratį šovęs civiliškai apsirengęs vyriškis, tada suprato, kad jis irgi yra pareigūnas. Policijos pareigūnai jam liepė pūsti į alkotesterį, jis būdamas šoko būsenos, bijodamas, kad bus iškelta baudžiamoji byla, policijos pareigūnams pasiūlė 900,00 Eur kyšį. Policijos pareigūnai nieko nesakė, dėl kyšio davimo jo neįspėjo. Pradžioje pareigūnams siūlė 300,00 Eur, vėliau 600,00 Eur, jie juokėsi, todėl pagalvojęs kad per maža suma ir pasiūlė 900,00 Eur. Tuo metu pinigų neturėjo, iš kur būtų gavęs tokią sumą, nežino. Prašo neatimti teisės vairuoti transporto priemones, jis vienintelis išlaiko šeimą, sutuoktinė nedirba, prižiūri neįgalią dukrą, kuri serga epilepsija, yra protiškai atsilikusi, mokosi specialioje mokykloje, sutuoktinė kiekvieną dieną vežioja į mokyklą apie 15 km, dukros priežiūrai per mėnesį išleidžia apie 100,00 Eur. Jis nuo 2008 m. dirba UAB (duomenys neskelbtini), per šį laiką drausminių nuobaudų neturėjo, nėra nusižengęs. Šiuo metu, kol neturi vairuotojo pažymėjimo, įmonėje dirba pagalbiniu darbininku, anksčiau dirbo su traktoriumi, šeimos pajamos ženkliai sumažėjo. Praradus teisę vairuoti transporto priemones, šeimos gyvenimas sužlugtų, atsirastų skolos už butą, be to turi kreditorinių įsipareigojimų, kas mėnesį trejus metus moka po 64,00 Eur. Savo poelgį vertina blogai, labai gailisi. Su sutuoktine gyvena 14 metų, santykiai geri, nesipyksta, jos klauso. Sutuoktinė jo poelgio nepateisino, ji jo poelgiams turi įtakos.
Apklausiama kaip liudytoja teisiamajame posėdyje D. N. paaiškino, kad sutuoktinis alkoholio nevartoja, paskutinį kartą vartojo prieš metus iki įvykio. Kad sutuoktinis važiavo neblaivus sužinojo tik tuomet, kai buvo sulaikytas areštinėje. Su sutuoktiniu sutaria gerai, visus šeimoje kylančius klausimus sprendžia kartu. Šeimoje turi neįgalią dukrą, kuriai nustatytas lengvas protinis atsilikimas, ją reikia nuvežti į mokyklą ir pasiimti iš jos, dukrai būtina nuolatinė priežiūra. Jų šeimos pajamos – sutuoktinio gaunamas darbo užmokestis ir dukrai mokama invalidumo pašalpa. Šeimos pagrindinis maitintojas – sutuoktinis, jam pradėjus dirbti pagalbiniu darbininku, pasikeitė jų finansinė padėtis. Nurodė, kad su sutuoktiniu sutaria gerai, kartu viską sprendžia, sutuoktinis jos klauso, šeimoje yra didelis pagalbininkas rūpinantis dukra. Mano, kad jos daroma įtaka vyrui teigiama, jo poelgį vertina neigiamai. Sutinka būti sutuoktinio laiduotoja ir užtikrinti, kas jis ateityje nenusikals.
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 227 straipsnio 2 dalyje ir 281 straipsnio 7 dalyje patvirtina ir kiti baudžiamosios bylos faktiniai duomenys. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas J. A. parodė, kad dirba Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiuoju patruliu. 2017 m. rugsėjo 16 d. apie 17.32 val. su Ž. Š. patruliuojant Stakliškių seniūnijoje iš Alytaus apskrities VPK OVS specialisto gavo nurodymą sustabdyti nuo ,,Napaleono kepurės’’ atvažiuojantį galimai neblaivų keturračio vairuotoją, kelyje sukėlusį avarinę situaciją. Kelio Vilnius – Prienai – Marijampolė 68 km jų tarnybinį automobilį sustabdė civiliškai apsirengęs pranešėjas, kuris prisistatė S. G., dirbančiu Policijos departamento Imuniteto valdyboje. S. G. paaiškino, kad Prienų rajono ribose raudonos spalvos, be valstybinio numerio ženklo, keturračio vairuotojas sukėlė avarinę situaciją. S. G. matydamas, kad vairuotojas yra galimai neblaivus, norėjo jį sulaikyti, bet motociklininkas pradėjo važiuoti į jį, taip sukeldamas grėsmę jo sveikatai ir gyvybei. Kadangi iškilo reali grėsmė pareigūno gyvybei ir sveikatai, S. G. panaudojo pastoviam naudojimui išduotą tarnybinį ginklą, iššaudamas į keturračio užpakalinį ratą du šūvius. Kartu su S. G. tarnybiniu automobiliu vyko ieškoti pasišalinusio keturračio vairuotojo. Važiuodami žvyrkelyje paliktais pėdsakais, atvažiavo į sodybą, esančią (duomenys neskelbtini). Lauko virtuvėje S. G. pastebėjo sėdintį vyrą, kuris atitiko keturračio vairuotojo požymius, jis prisistatė A. N.. Šį asmenį jie sulaikė, tarnybiniame automobilyje alkotesteriu Alcotest 6810 Nr. ARFM-0231, metrologinės patikros Nr. 0624547, A. N. nustatytas vidutinis 1,92 promilių girtumo laipsnis. Tarnybiniu automobiliu važiuojant į A. N. nurodytą sodybą, kur pasak jo buvo keturratis, A. N. pradėjo siūlyti susitarti, kad nebūtų fiksuojamas jo padarytas pažeidimas, pasiūlė 600,00 Eur sumą, vėliau sumą padidino iki 900,00 Eur. Pinigų jis su savimi neturėjo, sakė, kad pinigus atveš jo žmona. S. G. keletą kartų įspėjo A. N. dėl gresiančios baudžiamosios atsakomybės už bandymą papirkti, bet pastarasis į perspėjimus nereagavo ir toliau siūlė kyšį. Sodybos teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), už ūkinio pastato rado stovintį raudonos spalvos keturratį, be valstybinio numerio ženklo. Apžiūrėjus šį motociklą pastebėjo, kad užpakaliniame kairiame ratlankyje yra kiauryminė anga, galimai padaryta šūvio metu (b. l. 57-58).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas S. G. parodė, kad 2017 m. rugsėjo 16 d., apie 17 val. 25 min., jam kartu su savo sutuoktine I. G. bei dviem mažamečiais vaikais važiuojant automobiliu RENAULT TALISMAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) gruntiniu keliu Rodomislis - Burokiškės, link Burokiškės kaimo, pastebėjo priešpriešine kryptimi dideliu greičiu atvažiuojantį raudonos spalvos keturratį, kuris kelio vingyje išvažiavo į kelio vidurį bei artėjo prie jo vairuojamo automobilio. Prasilenkęs sustabdė savo automobilį, keturratis taip pat sustojo kelio važiuojamoje dalyje. Išlipęs iš automobilio priėjo prie keturračio, kuris buvo be valstybinių numerių, nepažįstamo asmens, šiam asmeniui parodė savo tarnybinį pažymėjimą, prisistatė esąs policijos pareigūnas. Jis pastebėjo, kad minėtas asmuo galimai neblaivus, nes jo judesiai buvo nekoordinuoti, akys paraudę, nuo jo sklido alkoholio kvapas, todėl paprašė išjungti keturračio variklį. Tačiau keturračio vairuotojas jį pastūmė nuo savęs, nes jis stovėjo prieš minėto keturračio kairę pusę, bandydamas šiam asmeniui neleisti toliau važiuoti, nusikeikė ir dideliu greičiu nuvažiavo link Rodomislio kaimo. Matydamas galimai daromą nusikalstamą veiką, grįžęs į savo automobilį, apie šį faktą nedelsdamas pranešė bendruoju pagalbos telefonu bei nuvažiavo paskui minėtą keturratį ir BPC operatoriui sujungus jį su Alytaus AVPK budėtoju, minėtam pareigūnui nuolat pranešinėjo apie minėto galimai neblaivaus asmens važiavimo kryptį. Sekamas keturratis nusuko į lauko keliuką ir važiuodamas dideliu greičiu vos nesusidūrė su priešpriešais atvažiuojančiu traktoriumi, jiems prasilenkus ties Lepelionių kaimu nuvažiavo nuo kelio į miško masyvą, jis toliau asmenį sekė bėgdamas paskui. Bėgdamas paskui pastebėjo, kaip minėtas asmuo išvažiavo į kelią Vilnius-Prienai-Marijampolė bei truputį pavažiavęs šiuo keliu link Vilniaus, nusuko į dešinėje pusėje buvusį gruntinį kelią ir dingo iš jo akiračio. Maždaug po 3-4 minučių jam stovint prie kelio Vilnius-Prienai-Marijampolė jis vėl išgirdo keturračio variklio garsą bei pastebėjo, kaip minėtas asmuo tuo pačiu gruntiniu keliu su tuo pačiu keturračiu grįžo į kelią Vilnius-Prienai-Marijampolė, bei pamatęs jį pasuko vairuojamą keturratį į jo pusę. Artėdamas minėto asmens vairuojamas keturratis vinguriavo po kelio važiuojamąją dalį bei artėjo link jo didindamas greitį. Tai pastebėjęs, ir matydamas realų pavojų savo sveikatai ir gyvybei, jis iš dėklo išsiėmė jam priskirtą tarnybinį ginklą GLOCK 26, skirtą nešioti nuolat, bei tarp minėto keturračio ir jo, stovinčio ant kelio važiuojamosios dalies krašto likus apie 5 m., vieną kartą šovė į orą, tikėdamasis, kad minėtas keturratį vairuojantis asmuo pakeis savo važiavimo kryptį arba sustabdys vairuojamą keturratį, bei jam nepakeitus savo važiavimo krypties ir minėtam keturračiui priartėjus prie jo, jis siekdamas išvengti minėtos transporto priemonės užvažiavimo ant jo traukėsi į važiuojamosios dalies vidurį bei šiam keturračiui vis tiek priartėjus prie jo, jis staiga pasitraukė į šoną, bei jam pravažiuojant vieną kartą šovė į keturračio kairės pusės galinį ratą. Tuomet minėtas asmuo dar pavažiavęs keliu apie 10 metrų pasuko į dešinėje pusėje esantį gruntinį kelią ir juo nuvažiavo bei dingo iš akiračio. Po šio įvykio praėjus apie 4-5 minutėms prie jo privažiavo policijos pareigūnai su tarnybiniu policijos automobiliu. Kartu su minėtais policijos pareigūnais jų tarnybiniu automobiliu nuvažiavo keturračio važiavimo kryptimi. Bevažiuojant minėtu gruntiniu keliu sutiko atvažiuojantį traktorių, kurio vairuotojas pasakė, kad keturračio vairuotojo vardą ir nurodė šio asmens galimą buvimo vietą. Kartu su policijos pareigūnais tarnybiniu automobiliu nuvažiavus į sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), einant pro lauko virtuvę, kurios durys buvo atidarytos, pastebėjo joje esantį minėtą keturratį vairavusį asmenį. Policijos pareigūnų pareikalavus šio asmens eiti prie policijos tarnybinio automobilio, šis nepakluso reikalavimui, todėl policijos pareigūnas jam uždėjo antrankius ir nuvedė prie policijos tarnybinio automobilio. Sodyboje už tvarto pastebėjo keturratį, kuriuo minėtas asmuo ir važiavo. Tarnybiniame automobilyje A. N. jų pradėjo prašyti neįforminti įvykio bei siūlyti kyšį, pradžioje siūlė 500,00 Eur, teigdamas, kad pinigų prie savęs neturi, bet juos gali atvežti jo žmona, vėliau kyšio sumą padidino iki 600,00 Eur. Jam kartu su policijos pareigūnu ir A. N. grįžus į sodybą, kurioje buvo rastas jo keturratis, A. N. stovėdamas prie tarnybinio policijos automobilio pasiūlė 900,00 Eur kyšį, nors jo ir su juo buvusių policijos pareigūnų buvo įspėtas dėl atsakomybės, gresiančios už kyšio davimą ir siūlymą valstybės tarnautojams (b. l. 62-64);
Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. N. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,64 promilės etilo alkoholio (b. l. 43);
2017 m. rugsėjo 16 d. Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) ribose, kelio Vilnius-Prienai-Marijampolė 66 km 750 m (b. l. 8-13);
2017 m. rugsėjo 16 d. Apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini) (b. l. 14-25);
2017 m. rugsėjo 20 d. Apžiūros protokole nurodyta, kad kompaktiniame diske yra du garso ir du vaizdo įrašai. Atidarius vaizdo įrašą Nr. IMG_ 7425, stebimas kaimo keliuku, važiuojantis keturratis, kurį vairuoja iš nugaros matomas vyriškis. Atidarius antrą foto Nr. IMG_7426, taip pat pastebimas dešinėje kelio važiuojamojoje dalyje keliu važiuojantis keturratis. Matosi, kad keturratį vairuoja iš nugaros matomas vyriškis. Atidarius pirmą vaizdo įrašą Nr. IMG_7444, pastebima, kad įrašas yra 3 min. 36 s. laiko. Žiūrint vaizdo įrašą matosi, kad vyriškis sėdi automobilyje ir girdisi, kad kalbasi su policijos pareigūnu (J. A.) (pokalbio metu vyriškis policijos pareigūnams siūlo nuo 500,00 iki 900,00 Eur kyšį) (b. l. 45-49).
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo
BK 281 straipsnio 7 dalyje, įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. BK 227 straipsnyje numatyta veika – papirkimas – tai pasiūlymas, pažadas duoti kyšį ar kyšio davimas valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui už pageidaujamą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, arba tarpininkui, siekiant tų pačių rezultatų. Papirkimas, pasiūlant kyšį, laikomas baigtu nusikaltimu nuo to momento, kai paperkamam asmeniui yra pateikiamas pasiūlymas dėl kyšio davimo. Šiuo atveju papirkimo baigtumo nelemia paperkamo asmens reakcija, jo sutikimas ar nesutikimas priimti kyšį, papirkėjo tikslų suvokimo lygis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-429/2011, 2K-541/2014).
Teisiamajame posėdyje ištyrus byloje esančius įrodymus nustatyta, kad A. N. 2017 m. rugsėjo 16 d., apie 17.32 val., Prienų rajone, Stakliškių seniūnijoje vairavo kelių transporto priemonę – savadarbį keturratį „Yamaha“, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. N. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,64 promilės etilo alkoholio. Stengdamasis išvengti baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, kad vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, prie tarnybinio automobilio valstybės tarnautojams – Alytaus apskrities VPK Prienų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiesiems patruliams Ž. Š. ir J. A., už pageidaujamą neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus tiesiogiai siūlė 900,00 Eur kyšį. Teismui nėra pagrindo abejoti tokiais kaltinamojo parodymais, kadangi juos pavirtina liudytojų – policijos pareigūnų J. A. ir S. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad kaltinamasis suvokė, jog būdamas neblaivus vairavo transporto priemonę, policijos pareigūnams neteisėtai siūlė duoti pinigus už tai, kad šie neteisėtai neveiktų jo naudai – o jis išvengtų baudžiamosios atsakomybės, todėl laikytina, kad tokius veiksmus jis padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Kaltinamojo A. N. nusikalstama veika atitinka BK 281 straipsnio 7 dalį, 227 straipsnio 2 dalį ir jo nusikalstami veiksmai yra kvalifikuoti tinkamai.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
Kaltinamojo gynėjas advokatas Dalius Mecelica prašyme dėl kaltinamojo A. N. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pažymėjo, jog kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota ir tai, kad sutaptis yra ideali ir tuo atveju, jei padarytos kelios veikos, jos buvo padarytos viena po kitos, per trumpą laiko tarpą, įgyvendinant vieningą sumanymą. Tokiais atvejais atskiri kaltininko nusikalstami veiksmai yra apjungti vieningo kaltininko sumanymo, siekiant pagrindinio visos nusikalstamos veikos tikslo, tačiau kvalifikuojami pagal skirtingus specialiosios dalies BK straipsnius. Tokia situacija atsižvelgus į konkrečias bylos faktines aplinkybes gali būti prilyginama idealiai sutapčiai. Nurodo, kad konkrečiu atveju kaltinamojo nusikalstamos veikos padarytos per trumpą laiką, mano, kad turi būti vertinamas šių nusikalstamų veikų sumanymo tęstinumas.
BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų visumai.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų plenarinė sesija baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010 išaiškinusi, jog pagal BK 40 straipsnio formuluotę nusikalstama veika apibūdinama vienaskaitos forma. BK tekste esančios formuluotės „pirmą kartą padaręs nusikalstamą veiką“ gramatinis ir sisteminis baudžiamojo įstatymo aiškinimas leidžia daryti išvadą, kad BK 40 straipsnio nuostatos gali būti taikomos tik nustačius, kad kaltininkas anksčiau neteistas ir padarė vieną nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai kaltininkas padaro idealią sutaptį sudarančias kelias veikas. Plėtodamas teismų praktiką šiuo klausimu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. balandžio 10 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-194/2012 yra nurodžiusi, kad, įvertinus nusikalstamų veikų pobūdį, jų padarymo specifiką, ideali nusikalstamų veikų sutaptis gali būti nustatoma ir tais atvejais, kai kelios nusikalstamos veikos padarytos viena po kitos, per trumpą laiko tarpą, realizuojant vieningą sumanymą (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-92/2005, 2K-516/2005, 2K-355/2009 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju A. N. padarė BK 281 straipsnio 7 dalyje ir 227 straipsnio 2 dalyje numatytus nusikaltimus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo vertinimu kaltinamasis padarė dvi nusikalstamas veikas, atitinkančias skirtinguose BK straipsniuose numatytų nusikalstamų veikų sudėčių objektyviuosius požymius, kurios, nors padarytos viena po kitos, per trumpą laiko tarpą, tačiau nepadarytos realizuojant vieningą sumanymą, todėl negali būti laikoma, kad padarytos nusikalstamos veikos sudaro idealią nusikaltimų sudėtį.
Esant nurodytam įstatymo reglamentavimui, kasacinio teismo praktikai, nėra pagrindo atleisti kaltinamąjį A. N. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Dėl bausmės skyrimo
BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. spalio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.
A. N. padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą (BK 281 straipsnio7 dalis) ir vieną baigtą apysunkį nusikaltimą (BK 227 straipsnio 2 dalis). Neteisėtus ir nusikalstamus veiksmus kaltinamasis padarė sąmoningai, tyčia, suprasdamas savo veiksmų esmę bei siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės. A. N. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tai, jog kaltinamasis viso baudžiamojo proceso metu (tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje metu) kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo pripažino, nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad BK 227 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). A. N. anksčiau neteistas (b. l. 68), nebaustas administracine tvarka (b. l. 69), dirba (duomenys neskelbtini) (b. l. 70-76), psichiatro, narkologo įskaitoje neregistruotas (b. l. 78).
Pagal BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą veiką padaręs asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų, BK 227 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką padaręs asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.
Sprendžiant bausmės rūšies ir dydžio parinkimo A. N. klausimą, atsižvelgiama į tai, kad kaltinamasis vienas išlaiko šeimą, sutuoktinė prižiūri neįgalią dukrą, kaltinamojo gaunamas darbo užmokestis prilygsta minimaliam, dukros priežiūrai per mėnesį išleidžia 100,00 Eur, turi kreditorinių įsipareigojimų, per mėnesį moka po 64,00 Eur, kitų pajamų negauna, todėl skirti sankcijose numatytą bausmės rūšį – baudą, yra netikslinga. Straipsnių sankcijose numatytos arešto ir laisvės atėmimo bausmės paskyrimas pirmą kartą teisiamam, administracine tvarka nebaustam, teigiamai charakterizuojamam A. N., aiškiai prieštarautų teisingumo principui, todėl teismas mano, jog skiriant bausmę, taikytinos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos, suteikiančios teismui teisę paskirti švelnesnę nei minėto BK straipsnio sankcijoje numatyta bausmė.
Teismo įsitikinimu, A. N. elgesį pozityviai galima keisti skiriant laisvės apribojimo bausmę, kuri savo trukme ir nustatytomis pareigomis bei įsipareigojimų pobūdžiu galėtų atgrasyti kaltinamąjį nuo veikimo priešingo teisei ir padėtų užtikrinti BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį. A. N. už BK 281 straipsnio 7 dalies nusikalstamos veikos padarymą skiriama 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, už BK 227 straipsnio 2 dalies nusikalstamos veikos padarymą skiriama 1 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant šiuo laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, bei nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.
Kadangi kaltinamasis A. N. kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta sutrumpinto proceso tvarka, todėl jam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalys).
Vadovaujantis BK 63straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmės, paskirtos pagal BK 281 straipsnio 7 dalį ir 227 straipsnio 2 dalį, bendrinamos taikant dalinį bausmių sudėjimą.
Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į bausmę įskaitomas A. N. laikino sulaikymo laikas nuo 2017 m. rugsėjo 16 d. 19.10 val. iki 2017 m. rugsėjo 17 d. 13.25 val. (viena para)(b. l. 81-82).
Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise.
Nuo 2017 m. sausio 1 d. kriminalizavus atsakomybę už vairavimą esant neblaiviam, kai kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, buvo siekiama padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme. Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį.
Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.
Svarstant uždraudimo vairuoti transporto priemonę skyrimo klausimą asmeniui, padariusiam BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Šis BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės tikslas leidžia iš visų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių išskirti turinčias didžiausią reikšmę. Teismų praktika rodo, kad uždraudimas naudotis specialia teise paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. teismų praktikos kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo (baudžiamojo kodekso 281 straipsnis) baudžiamosiose bylose apžvalga). Pažymėtina ir tai, kad BK 68 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga.
Teismas, spręsdamas dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo A. N. būtinumo, atsižvelgia į tai, kad jis neteistas, per visą vairavimo stažą nėra padaręs jokių kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimų ir administracine tvarka nėra baustas, teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis ir jo sutuoktinė patvirtino, kad kaltinamasis alkoholį vartoja retai, paskutinį kartą vartojęs prieš metus.
Aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad padaryta nusikalstama veika nėra kaltinamojo dėsningas gyvenimo būdo rezultatas. Jo kaltės pripažinimas ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu, nuoseklus parodymų davimas, parodo kaltinamojo norą keistis bei keisti savo gyvenimo būdą, gyventi socialiai teisingą gyvenimą, nepažeidinėti Kelių eismo taisyklių. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, jog teisė vairuoti kaltinamajam būtina jo atliekamoms darbinėms pareigoms, jis dirbo su traktoriumi, darbas yra pagrindinis šeimos pragyvenimo šaltinis. Jis vienas išlaiko šeimą, sutuoktinė nedirba, nes privalo prižiūrėti neįgalią dukrą, kuriai reikalinga nuolatinė priežiūra. Kaltinamajam praradus teisę vairuoti transporto priemones, tai tiesiogiai atsiliepia visos šeimos turtinei padėčiai. Teismas, įvertinęs visas aukščiau aptartas teisiškai reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad A. N. nustatytinas trumpesnis, nei BK 68 straipsnyje numatytas specialiosios teisės atėmimo terminas. A. N. skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trims) mėnesiams.
Dėl transporto priemonės konfiskavimo (BK 72 straipsnis).
BK 72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.
Nagrinėjamoje byloje savadarbis keturratis “Yamaha“, be valstybinių numerių, buvo panaudotas kaltinamajam A. N. darant nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje. Taigi keturratis “Yamaha“, be valstybinių numerių, pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone, nes atitinka BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Transporto priemonės savininkas yra kaltinamasis A. N.. Šių nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad transporto priemonė, kaip BK uždraustos veikos priemonė, privalo būti konfiskuota.
Dėl kitų nuosprendžiu išspręstinų klausimų
A. N., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 119 straipsniu iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 157-158).
Daiktų klausimas spręstinas vadovaujantis BPK 94 straipsniu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 301-305 straipsniais ir 307 straipsniu,
nusprendžia:
A. N. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.
A. N. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje ir paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir paskirti subendrintą 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. N. paskirti 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuteistąjį: per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaityti A. N. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką 2017 m. rugsėjo 16 d. 19.10 val. iki 2017 m. rugsėjo 17 d. 13.25 val. (viena para), vieną parą laikino sulaikymo prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, A. N. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trims) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, konfiskuoti A. N. priklausantį keturratį „Yamaha“, be valstybinių numerių, saugomą Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariate.
Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, kartu su konfiskuojamu keturračiu „Yamaha“, be valstybinių numerių, užvedimo raktelį perduoti už konfiskuojamą turtą atsakingai valstybės institucijai.
Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus A. N. baudžiamojoje byloje saugomą traktoriaus ir savaeigės mašinos vairuotojo pažymėjimą (duomenys neskelbtini) kartu su teismo nuosprendžiu perduoti jį išdavusiai įstaigai.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmenas su vaizdo ir garso įrašais, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti A. N. palikti galioti iki teismo nuosprendžio dienos, o jam įsiteisėjus, panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.