Vilniaus apygardos teismo nuosprendis, 1A-416-562-2014

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2014-12-03
Bylos Nr.: 1A-416-562-2014
Teisminio proceso Nr.: 1-30-9-00499-2013-1
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Rosita Patackienė (pirm.), Virginija Švedienė, Stasys Punys
Kaltinamasis: E. G.
Nukentėjusysis: R. K., S. B., S. Š., V. Š., A. Š., L. Š., V. U.
Civilinis ieškovas: UAB „M“, UAB „F“, UAB „S“, UAB „MC“
Advokatai: Anna Grinevič

Kategorijos

Nuorašas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-416-562/2014Teisminio proceso Nr. 1-30-9-00499-2013-1Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.4.2; 1.1.8.1.; 1.1.8.3.; 1.1.8.10.3.; 1.1.8.10.5.; 1.2.14.12; (S) 2.1.15.3.3.1.; 2.4.6.4.2; 2.4.7.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gruodžio 3 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės Rositos Patackienės,teisėjų Stasio Punio, Virginijos Švedienės,sekretoriaujant Aleksandrui Zujevui, Ilonai Lonskai,dalyvaujant prokurorui Justui Gureckui,išteisintajam E. G.,gynėjai advokatei Annai Grinevič,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro Justo Gurecko apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 4 d. nuosprendžio, kuriuo E. G. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 189 straipsnio 1 dalį (6 nusikalstamos veikos), BK 22 straipsnio 1 dalį ir 189 straipsnio 1 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį ir 189 straipsnio 3 dalį, kadangi, neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Nukentėjusiųjų R. K., S. B., S. Š., V. Š., A. Š., L. Š., V. U., civilinių ieškovų UAB „M“ (duomenys pakeisti), UAB „F“ (duomenys pakeisti), UAB „S“ (duomenys pakeisti), UAB „MC“ (duomenys pakeisti) civiliniai ieškiniai dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo atmesti.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. G. buvo kaltinamas pagal BK 189 str. 1 d. tuo, kad jis įgijo ir realizavo turtą žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu: E. G. iki 2011 m. liepos 15 d. Vilniuje asmeniui pravarde „A“ (duomenys pakeisti) perdavė savo vardu AB SEB banke atidarytos banko sąskaitos numerį, kad į šią sąskaitą būtų pervesti nusikalstamu būdu gauti pinigai. 2011 m. liepos 15 d. į šią sąskaitą neteisėtai buvo pervesta sukčiavimo būdu gauti 1660 Lt, iš kurių 893 Lt E. G., asmens pravarde „A“ (duomenys pakeisti) nurodymu, tą pačią dieną apie 16.10 val. išėmė AB SEB banko Žvėryno skyriuje, adresu Kęstučio g. 51, Vilnius, 754 Lt – apie 18.40 val. AB SEB banko Akropolio skyriuje, adresu Ozo g. 25, Vilnius, ir šiuos pinigus – 1647 Lt – perdavė asmeniui pravarde „A“ (duomenys pakeisti), o likusius 13 Lt pasiliko sau.

E. G. taip pat buvo kaltinamas pagal BK 189 str. 1 d. tuo, kad jis įgijo ir realizavo turtą žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu: E. G. iki 2011 m. liepos 15 d. Vilniuje asmeniui pravarde „A“ (duomenys pakeisti) perdavė savo vardu AB SEB banke atidarytos banko sąskaitos numerį, kad į šią sąskaitą būtų pervesti nusikalstamu būdu gauti pinigai. 2011 m. liepos 16 d. į šią sąskaitą neteisėtai buvo pervesta sukčiavimo būdu gauti 1500 Lt, iš kurių 1488 Lt E. G., asmens pravarde „A“ (duomenys pakeisti) nurodymu, 2011 m. liepos 17 d. apie 10.25 val. išėmė AB SEB banko Akropolio skyriuje, adresu Ozo g. 25, Vilnius, ir perdavė asmeniui pravarde „A“ (duomenys pakeisti), o likusius 12 Lt pasiliko sau.

E. G. taip pat buvo kaltinamas pagal BK 189 str. 1 d. tuo, kad jis įgijo ir realizavo turtą žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu: E. G. iki 2011 m. liepos 18 d. Vilniuje asmeniui pravarde „A“ (duomenys pakeisti) perdavė savo vardu AB Swedbank atidarytos banko sąskaitos numerį, kad į šią sąskaitą būtų pervesti nusikalstamu būdu gauti pinigai. 2011 m. liepos 18 d. į šią sąskaitą neteisėtai buvo pervesta sukčiavimo būdu gauti 880 Lt, iš kurių 870 Lt E. G., asmens pravarde „A“ (duomenys pakeisti) nurodymu, tą pačią dieną per 2 kartus, t. y. 11.28 val. ir 12.02 val. išėmė AB Swedbank Karoliniškių klientų aptarnavimo centre, adresu Sausio 13-osios g. 2, Vilnius, ir perdavė asmeniui pravarde „A“ (duomenys pakeisti), o likusius 10 Lt pasiliko sau.

E. G. taip pat buvo kaltinamas pagal BK 189 str. 1 d. tuo, kad jis įgijo ir realizavo turtą žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu: E. G. iki 2011 m. liepos 15 d. Vilniuje asmeniui pravarde „A“ (duomenys pakeisti) perdavė savo vardu AB SEB banke atidarytos banko sąskaitos numerį, kad į šią sąskaitą būtų pervesti nusikalstamu būdu gauti pinigai. 2011 m. liepos 18 d. į šią sąskaitą neteisėtai buvo pervesta sukčiavimo būdu gauti 900 Lt, iš kurių 893,06 Lt E. G., asmens pravarde „A“ (duomenys pakeisti) nurodymu, tą pačią dieną apie 18.10 val. išėmė AB SEB banko Akropolio skyriuje, adresu Ozo g. 25, Vilnius, ir perdavė asmeniui pravarde „A“ (duomenys pakeisti), o likusius 6,94 Lt pasiliko sau.

E. G. taip pat buvo kaltinamas pagal BK 189 str. 1 d. tuo, kad jis įgijo ir realizavo turtą žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu: E. G. iki 2011 m. liepos 18 d. Vilniuje asmeniui pravarde „A“ (duomenys pakeisti) perdavė savo vardu AB Swedbank atidarytos banko sąskaitos numerį, kad į šią sąskaitą būtų pervesti nusikalstamu būdu gauti pinigai. 2011 m. liepos 18 d. į šią sąskaitą neteisėtai buvo pervesta sukčiavimo būdu gauti 800 Lt, iš kurių 793,6 Lt E. G., asmens pravarde „A“ (duomenys pakeisti) nurodymu, tą pačią dieną apie 21.25 val. išėmė AB Swedbank Akropolio klientų aptarnavimo centre, adresu Ozo g. 25, Vilnius, ir perdavė asmeniui pravarde „A“ (duomenys pakeisti), o likusius 6,4 Lt pasiliko sau.

E. G. taip pat buvo kaltinamas pagal BK 22 str. 1 d. ir 189 str. 1 d. tuo, kad jis pasikėsino įgyti turtą žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu: E. G. iki 2011 m. liepos 18 d. Vilniuje asmeniui pravarde „A“ (duomenys pakeisti) perdavė savo vardu AB Swedbank atidarytos banko sąskaitos numerį, kad į šią sąskaitą būtų pervesti nusikalstamu būdu gauti pinigai. 2011 m. liepos 19 d. į šią sąskaitą neteisėtai buvo pervesta sukčiavimo būdu gauti 1300 Lt, tačiau E. G. pinigų neišėmė ir nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi banko sąskaita buvo užblokuota.

E. G. taip pat buvo kaltinamas pagal BK 22 str. 1 d. ir 189 str. 3 d. tuo, kad jis pasikėsino įgyti nedidelės vertės turtą, žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu: E. G. iki 2011 m. liepos 18 d. Vilniuje asmeniui pravarde „A“ (duomenys pakeisti) perdavė savo vardu AB Swedbank atidarytos banko sąskaitos numerį, kad į šią sąskaitą būtų pervesti nusikalstamu būdu gauti pinigai. 2011 m. liepos 19 d. į šią sąskaitą neteisėtai buvo pervesta sukčiavimo būdu gauti 300 Lt, tačiau E. G. pinigų neišėmė ir nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi banko sąskaita buvo užblokuota.

E. G. taip pat buvo kaltinamas pagal BK 189 str. 1 d. tuo, kad jis įgijo ir realizavo turtą žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu: E. G. iki 2011 m. liepos 22 d. Vilniuje asmeniui pravarde „A“ (duomenys pakeisti) perdavė savo vardu AB DNB banke atidarytos banko sąskaitos numerį, kad į šią sąskaitą būtų pervesti nusikalstamu būdu gauti pinigai. 2011 m. liepos 22 d. į šią sąskaitą neteisėtai buvo pervesta sukčiavimo būdu gauti 870 Lt, iš kurių 864 Lt E. G., asmens pravarde „A“ (duomenys pakeisti) nurodymu, tą pačią dieną apie 10.30 val. išėmė AB DNB banko Savanorių skyriuje, adresu Savanorių pr. 247, Vilnius, ir perdavė asmeniui pravarde „A“ (duomenys pakeisti), o likusius 6 Lt pasiliko sau.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, padarė išvadą, kad E. G. veiksmuose nėra objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymių, jog jo veikas kvalifikuoti pagal BK 189 straipsnio 1 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį ir 189 straipsnio 1 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį ir 189 straipsnio 3 dalį. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. kovo 4 d. nuosprendžiu išteisino E. G. pagal BK 189 straipsnio 1 dalį (6 nusikalstamos veikos), BK 22 straipsnio 1 dalį ir 189 straipsnio 1 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį ir 189 straipsnio 3 dalį, kadangi, neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroras Justas Gureckas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 4 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – pripažinti E. G. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 189 str. 1 d. ir paskirti 10 mėn. laisvės atėmimo bausmę; pripažinti E. G. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 189 str. 1 d. ir paskirti 10 mėn. laisvės atėmimo bausmę; pripažinti E. G. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 189 str. 1 d. ir paskirti 10 mėn. laisvės atėmimo bausmę; pripažinti E. G. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 189 str. 1 d. ir paskirti 10 mėn. laisvės atėmimo bausmę; pripažinti E. G. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 189 str. 1 d. ir paskirti 10 mėn. laisvės atėmimo bausmę; pripažinti E. G. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 str. 1 d., 189 str. 1 d. ir paskirti 9 mėn. laisvės atėmimo bausmę; pripažinti E. G. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 str. 1 d., 189 str. 3 d. ir paskirti 40 parų arešto bausmę; pripažinti E. G. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 189 str. 1 d. ir paskirti 10 mėn. laisvės atėmimo bausmę; vadovaujantis BK 63 str., 65 str., šias bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir paskirti E. G. 2 m. laisvės atėmimo bausmę, vadovaujantis BK 63 str. 9 d., šią bausmę subendrinti su ankstesniu nuosprendžiu paskirta 5 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausme ir paskirti E. G. galutinę subendrintą 6 m. 4 mėn. laisvės atėmimo bausmę.

Šalies argumentai

Apeliantas nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas nepagristai išteisino E. G., nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 str. 2 p.). Prokuroras pažymi, kad E. G. buvo kaltinamas dėl turto įgijimo ir realizavimo žinant, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu. Pasak apelianto, nors Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendyje nurodyta, kad E. G. veiksmuose nėra objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymių, jog jo veikas būtų galima kvalifikuoti pagal BK 189 straipsnį, tačiau iš baudžiamojoje byloje esančių surinktų įrodymų aiškiai matyti, kad E. G. veiksmuose yra visi būtinieji BK 189 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad iš baudžiamosios bylos medžiagos aiškiai matyti, jog nukentėjusiems asmenims skambindavo Alytaus pataisos namuose laisvės atėmimo bausmes atliekantys asmenys, dėl kurių atliekamas atskiras ikiteisminis tyrimas, prisistatydavę policijos pareigūnais, valstybinės mokesčių inspekcijos ir bankų darbuotojais, taip apgaule įgydavo nukentėjusiųjų prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenis, neteisėtai prisijungdavo prie nukentėjusiųjų banko sąskaitų, iš kurių dalį pinigų pervesdavo į E. G. vardu atidarytas banko sąskaitas, o E. G. šiuos pinigus išgrynindavo ir perduodavo asmeniui pravarde „A“ (duomenys pakeisti), už tai gaudamas tam tikrą atlygį arba bandydavo išgryninti, tačiau to padaryti jam nepavykdavo, kadangi jo sąskaitos būdavo užblokuotos.

Apeliantas pažymi, kad pagrindinis šios bylos klausimas yra teisingai nustatyti, ar E. G. BK 189 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį realizavo veikdamas tyčia, t. y. ar suvokė, kad į jo vardu atidarytas banko sąskaitas buvo pervedami nusikalstamu būdu gauti pinigai. Pasak prokuroro, Vilniaus miesto apylinkės teismo skundžiamame nuosprendyje teisingai pažymėta, kad byloje nėra jokių objektyvių, patikimų duomenų, kad E. G., iki atsidarydamas pirmąją banko sąskaitą, žinojo, kad į šią sąskaitą bus pervedami nusikalstamu būdu gauti pinigai. Tačiau prokuroras nurodo, kad nustatydamas E. G. kaltės turinį vėlesnių jo veiksmų metu, teismas rėmėsi ne visais objektyviais bylos duomenimis, o tik bylos baigtimi suinteresuoto E. G. neprisipažinimu dėl nusikalstamų veikų padarymo ir subjektyviais kaltinamojo parodymais, jog jis nesuvokė, kad į jo vardu atidarytas banko sąskaitas buvo pervedami nusikalstamu būdu gauti pinigai. Prokuroras pažymi, kad remdamasis tik šiais duomenimis teismas formaliai konstatavo, kad nėra duomenų, jog E. G., paimdamas iš savo vardu bankuose atidarytų sąskaitų pinigus ir šiuos perduodamas „A“ (duomenys pakeisti), žinojo ir suvokė, kad įgyja ir perduoda nusikalstamu būdu gautus pinigus, bei to norėjo. Pasak apelianto, nors valstybinio kaltintojo baigiamojoje kalboje itin didelis dėmesys buvo skirtas E. G. kaltės turiniui atskleisti, tačiau pirmosios instancijos teismas, analizuodamas E. G. kaltės turinį, visiškai nevertino, ar E. G. galėjo veikti tiesiogine neapibrėžta (nekonkretizuota) tyčia, ar ši jo tyčia galėjo apimti suvokimą, jog į jo sąskaitas gali būti pervedami ir nusikalstamu būdu pinigai, bei nepasisakė dėl valstybinio kaltintojo baigiamojoje kalboje išdėstytų argumentų. Prokuroras nurodo, kad analizuojant ir vertinant ne tik E. G. parodymus, bet ir kitus objektyvius bylos duomenis, aiškiai matyti, kad iki pirmosios banko sąskaitos atsidarymo E. G. galėjo nežinoti, jog į šią sąskaitą bus pervedami nusikalstamu būdu gauti pinigai, tačiau vėliau, nuiminėdamas pinigus nuo šios banko sąskaitos ir nuo kitų savo vardu atsidarytų banko sąskaitų ir juos perduodamas „A“ (duomenys pakeisti), E. G. suvokė, kad į jo banko sąskaitas yra pervedami nusikalstamu būdu gauti pinigai, kad jis išgrynina ir perduoda „A“ (duomenys pakeisti) nusikalstamu būdu gautus pinigus, ir norėjo taip veikti.

Pasak apelianto, kaip matyti iš E. G. parodymų, asmuo pravarde „A“ (duomenys pakeisti) E. G. nurodė, jog banko sąskaita jam buvo reikalinga tam, kad būtų pervesti pinigai už „A“ (duomenys pakeisti) darbą statybose. Taigi iki pirmo pinigų pervedimo ir išėmimo - 694 litų 2011 m. liepos 13 d. AB SEB banko skyriuje - E. G. iš tikrųjų galėjo manyti, kad į jo banko sąskaitą yra pervedami pinigai už „A“ (duomenys pakeisti) darbą statybose. Tačiau, kai tą pačią dieną „A“ (duomenys pakeisti) E. G. vėl paprašė vykti į AB SEB banko skyrių ir vėl išimti 680 Lt, E. G. turėjo suprasti, kad „A“ (duomenys pakeisti) jam meluoja ir į E. G. vardu atidarytą banko sąskaitą yra pervedami pinigai, gauti ne už „A“ (duomenys pakeisti) darbą statybose, o už kitokią veiklą, kuri gali būti ir neteisėta. Apeliantas mano, kad tokį E. G. supratimą dar labiau turėjo sustiprinti faktai, kad jau kitą dieną - liepos 14 d. – „A“ (duomenys pakeisti) vėl paprašė E. G. nuo sąskaitos nuimti net 1093 Lt, liepos 15 d. 16.08 val. AB SEB banko Žvėryno skyriuje, adresu Kęstučio g. 54, Vilnius - 893 Lt, 18.38 val. AB SEB banko Akropolio skyriuje, adresu Ozo g. 25, Vilnius - 754 Lt, liepos 17 d. - 1488 Lt, o dar kitą dieną - liepos 18 d. – „A“ (duomenys pakeisti) net penkis kartus prašė E. G. nuimti pinigus skirtinguose bankuose nuo skirtingų E. G. vardu atidarytų banko sąskaitų. Liepos 18 d. E. G. iš viso nuėmė net 3349,07 Lt. Be to, jau kitą dieną - liepos 19 d. – „A“ (duomenys pakeisti) vėl prašė E. G. nuimti į jo AB Swedbank banko sąskaitą pervestus 2698 Lt, tačiau E. G. sąskaita jau buvo užblokuota. Kaip nurodė E. G., visada nuimti pinigų jis vykdavo ne vienas, o kartu su „A“ (duomenys pakeisti). Taigi, anot prokuroro, pagal tai, kad „A“ (duomenys pakeisti) su juo važiuodavo pinigų nuimti darbo metu - liepos 15 d. apie 16.10 val., liepos 17 d. apie 10.25 val., liepos 18 d. apie 11.30 val., liepos 19 d. apie 16.30 val. ir tai, kad vos per septynias dienas nuo liepos 13 d. iki liepos 19 d. į E. G. vardu atidarytas banko sąskaitas buvo pervesta net 12388 Lt, E. G. nuėmė net 9595,91 Lt ir pasikėsino nuimti dar 2698 Lt, E. G. turėjo aiškiai suprasti, kad „A“ (duomenys pakeisti) jokiose statybose nedirba, nes darbo metu nėra darbe, o į jo banko sąskaitas pervedamos pinigų sumos yra aiškiai per didelės kaip už vos kelių dienų darbą statybose. Apeliantas pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu E. G. buvo nurodęs, kad „A“ (duomenys pakeisti) kasdien sutikdavo tabore, kuris būdavo atvykęs nusipirkti narkotinių medžiagų. Be to, prokuroras atkreipia dėmesį, jei „A“ (duomenys pakeisti) iš tikrųjų būtų buvę pervedami pinigai už darbą statybose, tuos pinigus buvo galima pervesti į vieną banko sąskaitą ir E. G. būtų užtekę atsidaryti tik vieną banko sąskaitą.

Prokuroras nurodo, kad labai svarbi aplinkybė šioje baudžiamojoje byloje yra tai, kad 2011 m. liepos 19 d. į E. G. banko sąskaitą AB Swedbank buvo pervesti apgaulės būdu gauti 2698 Lt, tačiau E. G. šių pinigų negalėjo nuimti, nes banko sąskaita buvo užblokuota, o pats E. G. davė parodymus, kad banke jam buvo paaiškinta, jog jo sąskaita užblokuota dėl terorizmo rėmimo ir pinigų plovimo. Taigi, pasak apelianto, po šio banko darbuotojo paaiškinimo E. G. puikiai suprato, kad į jo banko sąskaitas yra pervedami nusikalstamu būdu gaunami pinigai, nes už teroristinius ir pinigų plovimo nusikaltimus yra numatyta baudžiamoji atsakomybė. Tačiau to nepaisydamas ir neišsiaiškinęs, kokie pinigai pervedami į jo sąskaitas, E. G. atidarė naują banko sąskaitą AB DNB banke ir leido į ją padaryti naują nusikalstamu būdu gautų pinigų pervedimą. Prokuroras atkreipia dėmesį, kad į naujai E. G. AB DNB banke atsidarytą banko sąskaitą nusikalstamu būdu gauti 870 Lt buvo pervesti 2011 m. liepos 22 d. Iš šių pinigų 864 Lt E. G. išėmė tą pačią dieną. Taigi nuo liepos 19 d., kai buvo užblokuota E. G. banko sąskaita AB Swedbank ir jam buvo paaiškinta, kad į jo banko sąskaitą gali būti pervedami pinigai, susiję su pinigų plovimu ir terorizmo rėmimu, buvo praėjusios net trys dienos ir E. G. turėjo pakankamai laiko suvokti ir suprasti, kad į jo banko sąskaitas yra pervedami nusikalstamu būdu gauti pinigai. Taip pat prokuroras pažymi, kad tuo metu E. G. net 13 kartų buvo teistas už įvairias nusikalstamas veikas, kurias jis darė tiek vienas, tiek kartu su kitais asmenimis, taigi pagal visą pinigų pervedimo į jo banko sąskaitas, nuėmimo nuo sąskaitų ir perdavimo „A“ (duomenys pakeisti) kontekstą E. G. taip pat turėjo puikiai suprasti, kad į jo banko sąskaitas yra pervedami nusikalstamu būdu gauti pinigai.

Apeliantas nurodo, kad visos aukščiau išdėstytos aplinkybės rodo, jog E. G. tyčia buvo alternatyvi, jis veikė tiesiogine neapibrėžta (nekonkretizuota) tyčia, t. y. jis suprato veikos pavojingumą, kad į jo sąskaitą patenka ir jis išima neteisėtu būdu gautus pinigus, bet galėjo nesuvokti konkretaus padarinių pavojingumo laipsnio ir jį tenkino bet kokio laipsnio atsiradę padariniai, neatsižvelgiant į jų sunkumą, t. y. E. G. galėjo nežinoti, ar į jo sąskaitas patenka pinigai, gauti iš administracinių teisės pažeidimų, ar iš nusikalstamų veikų, ar kitokiu neteisėtu būdu, ir jam tai nebuvo svarbu, visi į jo banko sąskaitas pervedamų pinigų gavimo būdai jam buvo priimtini. Taigi, pasak apelianto, šiuo atveju E. G. suvokiant ir numatant, kad į jo vardu atidarytas banko sąskaitas gali būti pervedami nusikalstamu būdu gauti pinigai, ir baudžiamojoje byloje nustačius, kad būtent tokie - sukčiavimo būdu gauti pinigai ir buvo pervedami į E. G. banko sąskaitas, E. G. turi atsakyti už nusikalstamu būdu gauto turto įgijimą ir realizavimą pagal BK 189 straipsnį, nes jo tyčia apėmė galimybę, kad į jo banko sąskaitas gali būti pervedami ir nusikalstamu būdu gauti pinigai. Prokuroras taip pat atkreipia dėmesį, kad šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, jog nusikalstamu būdu gautas turtas buvo pervedamas į E. G. vardu atidarytas banko sąskaitas, iš šių sąskaitų pinigus išimdavo pats E. G. ir po to juos savo valia ir savo noru už atlygį perduodavo „A“ (duomenys pakeisti). Pasak apelianto, šios aplinkybės leidžia konstatuoti, kad E. G. būdavo užvaldęs į jo banko sąskaitas pervedamus pinigus ir jais disponuodavo savo valia. Prokuroras pažymi, kad neteisėtas pinigų pervedimas į E. G. banko sąskaitas buvo labai svarbi grandis apgaule įgyjant nukentėjusiųjų turtą, todėl tai, kad vėliau didžioji dalis pinigų būdavo perduodama „A“ (duomenys pakeisti), negali pašalinti E. G. baudžiamosios atsakomybės pagal BK 189 straipsnį.

Prokuroras mano, kad šių aplinkybių bei baudžiamojoje byloje esančių duomenų visuma leidžia daryti pagrįstą ir besąlyginę išvadą, kad E. G. kaltė padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas yra visiškai įrodyta, todėl jo atžvilgiu turi buti priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Pasak apelianto, įvertinus E. G. asmenybę, padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą ir rūšį, atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą, kitas BK 54 str. numatytas aplinkybes, jam už inkriminuotas nusikalstamas veikas skirtina laisvės atėmimo bausmė. Prokuroras nurodo, kad šioje baudžiamojoje byloje pareikšti R. K., S. B., S. Š., V. Š., A. Š., L. Š., R. Š., V. U., UAB „M“ (duomenys pakeisti), „F“ (duomenys pakeisti), „S“ (duomenys pakeisti) ir „MC“ (duomenys pakeisti) civiliniai ieškiniai atmestini, kadangi turtinė žala minėtiems fiziniams ir juridiniams asmenims padaryta ne E. G. įvykdytomis nusikalstamomis veikomis.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras Justas Gureckas prašė tenkinti apeliacinį skundą, išteisintasis E. G., jo gynėja advokatė Anna Grinevič prašė apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje išteisintasis E. G. parodė, kad pažįstamas jo paprašė savo vardu atidaryti kelias sąskaitas banke, kas jam nesukėlė į tarimų. Pažįstamas pasakė, kad važinėja po įvairius miestus ir dirba statybose, kad turi kažkokių įsiskolinimų antstoliams, todėl prašė atidaryti sąskaitas, jog pinigų nerastų antstoliai. Išteisintasis nežino, kodėl nebuvo galima pažįstamam pervesti pinigų į vieną sąskaitą. Kai persiųsdavo pinigus, tada išteisintasis su pažįstamu važiuodavo jų išsiimti. Išteisintasis paaiškino, kad nurodytu laiku pažįstamam kasdien buvo pervedamos didelės pinigų sumos. 2011 m. liepos 19 d. jis negalėjo išimti pinigų, jam paaiškino, kad tai neaiškios kilmės pajamos, susijusios su terorizmo rėmimu, pinigų plovimu. Išteisintasis paaiškino pažįstamam vardu „A“ (duomenys pakeisti), kad užblokavo sąskaitą, po to išteisintasis pažįstamo prašymu atidarė sąskaitą kitame banke, kas nesukėlė jam sunkumų. Išteisintasis taip pat parodė, kad tuo metu, kai buvo atliekami visi minėti veiksmai, jis kiekvieną dieną vartojo narkotikus. Už pinigų nuėmimą jis gaudavo po 20-40 litų. Su „A“ (duomenys pakeisti) jis susipažino pirkdamas narkotikus Čigonų tabore. „A“ (duomenys pakeisti) taip pat vartojo narkotikus.

Motyvuojamoji dalis

Prokuroro Justo Gurecko apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 320 str. 3 d. teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. BPK 320 str. 4 d. numatyta, kad pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, privataus kaltintojo, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde.

Pagal BPK 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas, teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami, remiantis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Šioje įstatymo normoje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teisėtas ir pagrįstas yra toks nuosprendis, kuriuo tiksliai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir kuris priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, o jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, iš dalies sutinka su prokuroro apeliacinio skundo argumentais ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, neteisingai vertino jų visumą, tarpusavio sąsajas, nuosprendyje padarytos išvados neatitinka bylos aplinkybių. Tokiu būdu teismas pažeidė BPK 20 str. 5 d. reikalavimus, o tai esmingai įtakojo jo išvadą dėl E. G. kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas.

BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo arba baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. BK 189 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas įgijo, naudojosi arba realizavo turtą žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu. BK 189 str. 3 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas įgijo, naudojosi arba realizavo nedidelės vertės turtą, žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu. Pirmiausia pažymėtina, kad BK 189 str. 1 d. ir BK 189 str. 3 d. numatytų nusikalstamų veikų sudėtys yra formalios, todėl veika laikoma baigta nuo konkrečių dispozicijoje įvardytų alternatyvių veiksmų atlikimo momento, konkrečiu atveju – nuo žinomai nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo ar realizavimo. Įgijimas yra bet kokios formos atlygintinis arba neatlygintinis sandoris, kuriuo nusikalstamu būdu gautas turtas perduodamas kaltininkui. Turto realizavimu laikomas kaltininkui iš anksto nepažadėtas jo nusikalstamu būdu gauto turto perdavimas tretiesiems asmenims bet kuria civilinės teisės reglamentuota forma (pardavimu, dovanojimu ir kt.). Nors skundžiamame Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendyje nurodyta, kad E. G. veiksmuose nėra objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymių, jog jo veikas būtų galima kvalifikuoti pagal BK 189 straipsnio 1 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį ir 189 straipsnio 1 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį ir 189 straipsnio 3 dalį, tačiau iš baudžiamojoje byloje esančių įrodymų aiškiai matyti, kad E. G. veiksmuose yra visi būtinieji nurodytų nusikalstamų veikų objektyvieji požymiai.

Iš bankų apeliacinės instancijos teismui pateiktų duomenų matyti, kad E. G. savo vardu banko sąskaitą AB DnB Nord banke atidarė 2011 m. gegužės 5 d. (T. 6, b. l. 189), AB Swedbank banke ir AB SEB banke – 2011 m. liepos 13 d. (T. 6, b. l. 189; T. 7, b. l. 1). Iš E. G. banko sąskaitos išrašų matyti, kad 2011 m. liepos 15 d. 16.08 val. jis AB SEB banko Žvėryno skyriuje, adresu Kęstučio g. 51, Vilnius, iš savo banko sąskaitos išėmė 893 Lt, po to tą pačią dieną 18.38 val. AB SEB banko Akropolio skyriuje, adresu Ozo g. 25, Vilnius, iš savo banko sąskaitos išėmė 754 Lt (T. 1, b. l. 71-72, 74); 2011 m. liepos 17 d. 10.25 val. E. G. AB SEB banko Akropolio skyriuje, adresu Ozo g. 25, Vilnius, iš savo banko sąskaitos išėmė 1488 Lt (T. 1, b. l. 151-152, 74); 2011 m. liepos 18 d. 11.28 val. E. G. AB Swedbank Karoliniškių klientų aptarnavimo centre, adresu Sausio 13-osios g. 2, Vilnius, iš savo banko sąskaitos išėmė 575 Lt, o tą pačią dieną 12.02 val. tame pačiame AB Swedbank centre iš savo banko sąskaitos išėmė 295 Lt (T. 2, b. l. 48, 50); 2011 m. liepos 18 d. 18.11 val. E. G. AB SEB banko Akropolio skyriuje, adresu Ozo g. 25, Vilnius, iš savo banko sąskaitos išėmė 893,06 Lt (T. 2, b. l. 124-125, 127); 2011 m. liepos 18 d. 21.23 val. E. G. AB Swedbank Akropolio klientų aptarnavimo centre, adresu Ozo g. 25, Vilnius, iš savo banko sąskaitos išėmė 793,60 Lt (T. 3, b. l. 99-100); 2011 m. liepos 19 d. į E. G. banko sąskaitą buvo pervesta 1300 Lt, tačiau E. G. šių pinigų išimti nepavyko, nes AB Swedbank užblokavo jo banko sąskaitą (T. 3, b. l. 176-177); 2011 m. liepos 19 d. į E. G. banko sąskaitą buvo pervesta 300 Lt, tačiau E. G. šių pinigų išimti nepavyko, nes AB Swedbank užblokavo jo banko sąskaitą (T. 4, b. l. 105); 2011 m. liepos 22 d. į E. G. banko sąskaitą AB DnB Nord banke buvo pervesta 870 Lt, iš kurių 864 Lt jis išėmė tą pačią dieną 10.29 val. Vilniaus verslo regiono Savanorių KAP, adresu Savanorių 247, Vilnius (T. 5, b. l. 22, 27). AB SEB banko apeliacinės instancijos teismui pateiktame 2014 m. spalio 13 d. rašte nurodoma, kad bankas buvo gavęs kliento pretenziją dėl neteisėtų piniginių lėšų pervedimų į E. G. sąskaitą. Remiantis Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymu, su piniginių lėšų gavėju sudaryta banko sąskaitos sutartimi, AB SEB banko paslaugų teikimo bendrosiomis taisyklėmis, kliento pretenzija ir siekiant išsiaiškinti E. G. sąskaitos naudojimo teisėtumą 2011-07-19 buvo apribota galimybė nuotoliniu būdu naudotis E. G. priklausančia sąskaita. Dėl šio apribojimo E. G. 2011-07-19 buvo siųstas oficialus pranešimas su prašymu pateikti bankui reikiamą informaciją (T. 7, b. l. 1). AB Swedbank banko apeliacinės instancijos teismui pateiktame 2014 m. spalio 24 d. rašte nurodoma, kad 2011-07-19 bankas, įtardamas, kad E. G. vardu atidarytoje sąskaitoje yra vykdomos neteisėtos operacijos, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymu savo iniciatyva blokavo sąskaitą. E. G. prieš jo blokuojant sąskaitą informuotas nebuvo. Klientui atvykus į banko padalinį išsiimti pinigų iš jo vardu atidarytos sąskaitos, patikrinimo tikslais buvo užduoti klausimai apie lėšų kilmę, tačiau klientui negalint į juos atsakyti, sąskaitoje esančios lėšos E. G. nebuvo išmokėtos. Apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu E. G. patvirtino, kad asmens pravarde „A“ (duomenys pakeisti) prašymu į E. G. vardu atidarytas banko sąskaitas buvo pervedami pinigai, kuriuos jis įgijęs išgrynindavo ir perduodavo asmeniui pravarde „A“ (duomenys pakeisti), arba bandydavo išgryninti, tačiau to padaryti jam nepavykdavo, kadangi jo sąskaitos būdavo užblokuotos, t. y. minėtus pinigus realizuodavo arba bandydavo realizuoti (T. 6, b. l. 100-102; 111-112). Šias aplinkybes E. G. patvirtino ir apklaustas apeliacinės instancijos teismo posėdyje (T. 6, b. l. 175). Taigi E. G. neginčijo nustatytų faktinių aplinkybių, todėl apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai nurodė, kad E. G. veiksmuose nėra objektyviosios pusės požymių, jog jo veikas būtų galima kvalifikuoti pagal BK 189 straipsnio 1 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį ir 189 straipsnio 1 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį ir 189 straipsnio 3 dalį.

Atkreiptinas dėmesys, kad E. G. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklaustas pirmosios instancijos teisme ginčijo suvokęs ir žinojęs, kad į jo banko sąskaitas yra pervedami nusikalstamu būdu gauti pinigai. BK 189 straipsnyje apibrėžtų veikų subjektyvusis požymis – kaltė – reiškiasi tiesiogine tyčia. Kaltininkas suvokia, kad įgyja, naudoja arba realizuoja turtą, kuris gautas nusikalstamu būdu, ir to nori. Pažymėtina, jog nebūtina, kad kaltininkas žinotų visas padaryto nusikaltimo aplinkybes, užtenka bendro kaltininko supratimo apie kito asmens padarytos veikos pobūdį ir nuskalstamą turto gavimo būdą. Teismų praktikoje apie šiuos požymius sprendžiama įvertinus tam tikrus paties turto ypatumus, jo įgijimo ar paėmimo sąlygas, konkrečius duomenis apie asmenį, kuris pasiūlo šį turtą, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-652/2012). Nagrinėjamoje byloje nors ir nėra duomenų, patvirtinančių, jog E. G. apie perleidžiamą turto įgijimą būtų suteikta tiesioginė informacija, tačiau baudžiamojoje byloje esančių aplinkybių visuma leidžia pagrįstai teigti, jog E. G. neabejotinai suvokė, kad įgyja ir realizuoja arba pasikėsina įgyti nusikalstamu būdu gautą turtą.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai nurodė, kad byloje nėra jokių objektyvių, patikimų duomenų, jog E. G., iki atidarant kaltinime nurodytuose bankuose jo vardu sąskaitas, žinojo, kad į šias sąskaitas bus pervedami nusikalstamu būdu gauti pinigai, ir kad šiuos jis turės perduoti „A“ (duomenys pakeisti); kad jis, perduodamas savo vardu bankuose atidarytų bankų sąskaitų numerius „A“ (duomenys pakeisti), žinojo, jog į jo bankuose atidarytas sąskaitas konkrečiu laiku bus pervesti nusikalstamu būdu gauti pinigai iš konkrečių asmenų; kad paimdamas iš savo vardu atidarytų bankuose sąskaitų pinigus ir šiuos perduodamas „A“ (duomenys pakeisti) žinojo, jog šiuos, nusikalstamu būdu įgytus pinigus, šiam perduoda; kad, prašydamas išimti iš savo vardu atidarytos banke sąskaitos pinigus ir šiuos ketindamas perduoti „A“ (duomenys pakeisti), žinojo, jog šiuos, nusikalstamu būdu įgytus pinigus, šiam perduos. Apklaustas pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismo posėdžių metu E. G. paaiškino, kad 2011 metų liepos mėnesį Vilniaus čigonų tabore susipažino su vyriškiu pravarde „A“ (duomenys pakeisti), kuris jo paprašė atidaryti banke sąskaitą savo vardu ir leisti, kad jam būtų pervesti į ją pinigai, kuriuos „A“ (duomenys pakeisti) turėjo sumokėti už darbą statybose. Kaip pagrįstai nurodoma apeliaciniame skunde, iki pirmo pinigų pervedimo ir išėmimo (694 litų 2011 m. liepos 13 d. AB SEB banko skyriuje) E. G. iš tikrųjų galėjo manyti, kad į jo banko sąskaitą yra pervedami pinigai už „A“ (duomenys pakeisti) darbą statybose, tačiau, kai tą pačią dieną „A“ (duomenys pakeisti) E. G. vėl paprašė vykti į AB SEB banko skyrių ir vėl išimti 680 Lt, E. G. suprato, kad „A“ (duomenys pakeisti) jam meluoja ir į E. G. vardu atidarytą banko sąskaitą yra pervedami pinigai, gauti ne už „A“ (duomenys pakeisti) darbą statybose, o už kitokią veiklą, kuri gali būti ir nusikalstama. Atkreiptinas dėmesys, kad jau kitą dieną (liepos 14 d.) „A“ (duomenys pakeisti) vėl paprašė E. G. nuo sąskaitos nuimti 1093 Lt, liepos 15 d., 16.08 val., AB SEB banko Žvėryno skyriuje, adresu Kęstučio g. 54, Vilnius - 893 Lt, 18.38 val. AB SEB banko Akropolio skyriuje, adresu Ozo g. 25, Vilnius - 754 Lt, liepos 17 d. - 1488 Lt, o dar kitą dieną - liepos 18 d. – „A“ (duomenys pakeisti) net penkis kartus prašė E. G. nuimti pinigus skirtinguose bankuose nuo skirtingų E. G. vardu atidarytų banko sąskaitų. Liepos 18 d. E. G. iš viso nuėmė net 3349,07 Lt. Be to, jau kitą dieną - liepos 19 d. – „A“ (duomenys pakeisti) vėl prašė E. G. nuimti į jo AB Swedbank banko sąskaitą pervestus 1600 Lt, tačiau E. G. sąskaita jau buvo užblokuota. E. G. atvykus į banko padalinį išsiimti pinigų iš jo vardu atidarytos sąskaitos, patikrinimo tikslais buvo užduoti klausimai apie lėšų kilmę, tačiau, jam negalint į juos atsakyti, sąskaitoje esančios lėšos E. G. nebuvo išmokėtos. Apklaustas pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismo posėdžių metu E. G. paaiškino, kad, kai jam per du kartus nepavyko išimti pinigų AB Swedbank, nes sąskaita buvo užblokuota, banko darbuotojai jam paaiškino, jog jis nepageidaujamas klientas, kad bankas pats turi teisę užblokuoti sąskaitą, nes pinigai buvo neaiškios kilmės ir bankas tai traktuoja kaip terorizmo rėmimą, ar pinigų plovimą. Taigi, E. G. puikiai suprato, kad į jo banko sąskaitas yra pervedami nusikalstamu būdu gaunami pinigai, tačiau vis tiek asmeniui pravarde „A“ (duomenys pakeisti) perdavė savo vardu AB DNB banke atidarytos banko sąskaitos numerį ir leido į ją padaryti naują nusikalstamu būdu gautų pinigų pervedimą bei vėliau šiuos pinigus išėmė AB DnB banko Savanorių skyriuje, adresu Savanorių pr. 247, Vilnius, ir perdavė asmeniui pravarde „A“ (duomenys pakeisti).

Vertinant E. G. ginčijamus subjektyviuosius pažymius, kad nieko nežinojo apie pervestų į jam priklausančias banko sąskaitas pinigų kilmę, pažymėtina, kad kaltės turinys atskleidžiamas ne vien paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvūs (vidiniai–psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, vietą, laiką, situaciją, kuri buvo juos padarant, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį, ir pagal objektyvias nusikalstamos veikos aplinkybes. Apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu E. G. paaiškino, kad asmenį pravarde „A“ (duomenys pakeisti) jis sutiko Vilniaus čigonų tabore, į kurį „A“ (duomenys pakeisti) atvažiavo dėl narkotikų (T. 6, 102), t. y. E. G. žinojo, kad asmuo pravarde „A“ (duomenys pakeisti) vartojo narkotikus. Nors „A“ (duomenys pakeisti) paprašė E. G. atidaryti banke sąskaitą savo vardu ir leisti, kad jam būtų pervesti į ją pinigai, kuriuos „A“ (duomenys pakeisti) turėjo sumokėti už darbą statybose, tačiau nagrinėjamu atveju E. G. aiškiai suprato, kad „A“ (duomenys pakeisti) statybose nedirba, kadangi darbo metu kartu su E. G. vykdavo į skirtingus banko skyrius nuimti pakankamai didelių pinigų sumų, kartais ir po kelis kartus per dieną, o į E. G. skirtingas banko sąskaitas pervedamos pinigų sumos yra aiškiai per didelės kaip už vos kelių dienų darbą statybose. Be to, kaip pagrįstai nurodoma apeliaciniame skunde, nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo metu E. G. buvo teistas 9 kartus už įvairias nusikalstamas veikas, taigi ši aplinkybė, vertinant pinigų pervedimo į banko sąskaitas bei nuėmimo nuo sąskaitų ir perdavimo „A“ (duomenys pakeisti) kontekste, patvirtina, kad E. G. suprato, kad į jo banko sąskaitas yra pervedami nusikalstamu būdu gauti pinigai. Taigi E. G. suvokė, kad įgyja ir realizuoja nusikalstamu būdu gautą turtą, ir norėjo taip veikti, t.y. veikė tiesiogine tyčia.

Apibendrinat nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad E. G. padarė BK 189 straipsnio 1 dalyje (6 nusikalstamos veikos), BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 189 straipsnio 1 dalyje, BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 189 straipsnio 3 dalyje numatytas nusikalstamas veikas. Atkreiptinas dėmesys, kad kaltinime nepagrįstai nurodoma, jog E. G., išėmęs pinigus iš savo banko sąskaitų ir perdavęs juos asmeniui pravarde „A“ (duomenys pakeisti), likusius pinigus pasilikdavo sau, kadangi iš E. G. banko sąskaitos išrašo matyti, kad kaltinime nurodyti pinigai, kuriuos E. G. neva pasilikdavo sau (2011 m. liepos 15 d. – 13 Lt; 2011 m. liepos 17 d. – 12 Lt; 2011 m. liepos 18 d. – 10 Lt, 6,94 Lt ir 6,4 Lt; 2011 m. liepos 22 d. – 6 Lt) būdavo panaudojami apmokėti banko komisinį mokestį už grynųjų pinigų išmokėjimą (T. 1, b. l. 71-72, 74, 151-152; T. 2, b. l. 48, 50, 124-125, 127; T. 3, b. l. 99-100; T. 5, b. l. 22, 27). Atsižvelgiant į tai, šios aplinkybės šalinamos iš kaltinimo ir pripažįstama, kad E. G. padarė šias nusikalstamas veikas:

1. E. G. įgijo ir realizavo turtą žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu: E. G. iki 2011 m. liepos 15 d. Vilniuje asmeniui pravarde „A“ (duomenys pakeisti) perdavė savo vardu AB SEB banke atidarytos banko sąskaitos numerį, kad į šią sąskaitą būtų pervesti nusikalstamu būdu gauti pinigai. 2011 m. liepos 15 d. į šią sąskaitą neteisėtai buvo pervesta sukčiavimo būdu gauti 1660 Lt, iš kurių 893 Lt E. G., asmens pravarde „A“ (duomenys pakeisti) nurodymu, tą pačią dieną apie 16.10 val. išėmė AB SEB banko Žvėryno skyriuje, adresu Kęstučio g. 51, Vilnius, 754 Lt – apie 18.40 val. AB SEB banko Akropolio skyriuje, adresu Ozo g. 25, Vilnius, ir šiuos pinigus – 1647 Lt – perdavė asmeniui pravarde „A“ (duomenys pakeisti).