Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-08-20 · Administracinė byla Nr. eI-3701-281/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-08-20
Bylos Nr.
eI-3701-281/2019
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01661-2017-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Mefodija Povilaitienė
Pareiškėjas
Vilniaus rajono savivaldybės administracijos
Atsakovas
R. J., J. J.
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-3701-281/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01661-2017-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 12.18; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugpjūčio 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Vilniaus rajono savivaldybės administracijos prašymą atsakovams R. J. ir J. J. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja Vilniaus rajono savivaldybės administracija kreipėsi į teismą su prašymu priteisti iš atsakovų R. J. ir J. J. 2 601,64 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir tvarkymą.

Paaiškino, kad nuo 2012-05-01 Vilniaus rajono savivaldybė įvedė vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje. Savivaldybės tarybos 2012-03-30 sprendimu Nr. T3-95 patvirtinti Vilniaus rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžiai. Šie dydžiai 2012–2016 m. iš dalies buvo keisti Savivaldybės tarybos sprendimais, tačiau vietinės rinkliavos mokėtojams kaskart siunčiant informacinius pranešimus dėl vietinės rinkliavos, vietinės rinkliavos dydžiai perskaičiuojami pagal tuo metu nustatytus tarifus.

Pažymi, kad atsakovams nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini), todėl atsakovai yra vietinės rinkliavos mokėtojai ir jiems tenka pareiga mokėti vietinę rinkliavą už atliekų surinkimą ir atliekų tvarkymą į savivaldybės biudžetą pagal Vilniaus rajono savivaldybės administracijos siunčiamus mokėjimo pranešimus. Atsakovų įsiskolinimas už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą susidarė už laikotarpį nuo 2012-05-01 iki 2016-12-31. Atsakovams kartu su mokėjimo pranešimais buvo siunčiami priminimai dėl skolos sumokėjimo, tačiau į minėtus raštus atsakovai nereagavo ir susidariusio įsiskolinimo nepadengė. Į Vilniaus rajono savivaldybę dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą lengvatos taikymo nesikreipė.

Pareiškėjos atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Atsiliepimas

Atsakovai R. J. ir J. J. atsiliepime į pareiškėjos prašymą nurodė, kad su prašymu nesutinka ir jis turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas.

Paaiškino, kad pareiškėja neteisingai nurodo atsakovams nuosavybės teise priklausančio turto dalį, nes jiems priklauso ne (duomenys neskelbtini) dalių minėto nekilnojamojo turto. Teigia, kad laikotarpiu nuo 2012 m. iki 2016 m. iš atsakovams priklausančių patalpų nebuvo išvežtos jokios atliekos, be to, pareiškėja skolą grindžia negaliojančiais vietinės rinkliavos nuostatais ir dydžiais. Vietinės rinkliavos nuostatai patvirtinti 2009-09-30 sprendimu Nr. T3-301, o jų įsigaliojimo data nukelta į 2012-05-01. Pagal 2016-12-22 Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T3-514 įsigaliojimo datą ir šiuo sprendimu patvirtintų vietinės rinkliavos nuostatų 2 punktą, vietinė rinkliava nustatyta tik nuo 2017-01-01. Pažymi, kad nuostatai nenustatė galimybės mokėti vietinę rinkliavą pagal faktinį iš atliekų turėtojų surenkamų ir tvarkomų komunalinių atliekų kiekį, todėl jie prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymui ir proporcingumo principui.

Atsakovai teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilęs dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, susidariusios laikotarpiu nuo 2012-05-01 iki 2016-12-31 priteisimo iš atsakovų.

Teismas pirmiausia pažymi, kad ši administracinė byla yra nagrinėjama iš naujo, Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (toliau – ir LVAT) 2019-05-22 nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-739-415/2019 panaikinus Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017-10-19 sprendimą. LVAT minėtoje nutartyje nurodė, kad pirmosios instancijos teismas padarė neteisingas išvadas dėl teisės taikymo, galutinio teisinio stabilumo neįgijusius teisinius santykius kvalifikuodamas remdamasis teisės normomis, prieštaraujančiomis aukštesnės galios teisės aktui, todėl turi būti dar kartą, remiantis pateikiamomis teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėmis, ištirtos ir įvertintos ginčui reikšmingos aplinkybės.

Remiantis byloje esančia rašytine medžiaga, nustatyta, kad Vilniaus rajono savivaldybės taryba 2009-09-30 sprendimu Nr. T3-301 patvirtino Vilniaus rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus, komunalinių atliekų tvarkymo taisykles, taip pat vietinės rinkliavos tvarkymo dydžius, nurodė, kad vietinė rinkliava įsigalioja nuo 2010-07-01. Vilniaus rajono savivaldybės taryba 2010-05-07 sprendimu Nr. T3-124 pakeitė 2009-09-30 sprendimą Nr. T3-301, nurodant, kad vietinė rinkliava įsigalioja nuo 2011-05-01, taip pat 2011-04-29 dar kartą pakeitė vietinės rinkliavos įsigaliojimo datą nuo 2012-01-01. Vilniaus rajono savivaldybės taryba 2011-12-23 sprendimu Nr. T3-507 dar kartą pakeitė 2009-09-30 sprendimą Nr. T3-301, nurodant, kad vietinė rinkliava įsigalioja nuo 2012-05-01.

Vilniaus rajono savivaldybės taryba 2012-03-30 sprendimu Nr. T3-95 pakeitė 2009-09-30 sprendimo Nr. T3-301 3 punktu patvirtintus Vilniaus rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžius ir išdėstė juos nauja redakcija. Pažymėtina, kad vietinės rinkliavos dydžiai dar kartą pakeisti ir Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2012-05-25 sprendimu Nr. T3-220.

Vilniaus rajono savivaldybės taryba 2013-02-28 sprendimu Nr. T3-38 patvirtino Vilniaus rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų naują redakciją, o 2014-01-29 sprendimu Nr. T3-14 pakeitė nuostatų 37, 38, 39, 40, 41, 42, 43, 45, 46, 47 punktus, nuostatų 15, 16, 17, 42, 43 punktus pakeitė 2015-02-19 sprendimu Nr. T3-59. Vietinės rinkliavos dydžiai taip pat pakeisti 2014-10-03 sprendimu Nr. T3-358, o dar kartą koreguoti Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2015-06-26 sprendimu Nr. T3-286.

Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015-12-18 sprendimu pripažino, kad Vilniaus rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai, pakeisti atsakovo 2013-02-28 sprendimu Nr. T3-38 ir 2014-01-29 sprendimu Nr. T3-14, bei 3 punktu patvirtinti rinkliavos dydžiai, pakeisti atsakovo 2012-03-30 sprendimu Nr. T3-95, nuo šių teisės aktų priėmimo tiek, kiek jie nenustatė galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal atliekų tvarkymo srityje taikomą principą „teršėjas moka“, prieštaravo Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 daliai ir 30-2 straipsnio 1 ir 2 dalims. LVAT 2017-02-20 nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-394-662/2017 paliko nepakeistą šį Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą.

Tuo atveju, jei teisiniai santykiai tarp administracinio ginčo šalių nėra susiklostę galutinai (vyksta ginčas), norminis teisės aktas (jo dalis), kuris įsiteisėjusiu administracinio teismo sprendimu pripažįstamas neteisėtu, nuo tokio akto oficialaus paskelbimo dienos negali būti taikomas ir tiems teisiniams santykiams, kurie nėra išsisprendę galutinai. Priešingu atveju tektų daryti išvadą, kad galutinio teisinio stabilumo neįgijęs administracinis aktas yra teisėtas, nors jis ir buvo priimtas remiantis teisės normomis, prieštaraujančiomis aukštesnės galios teisės aktui, o apeliacinės instancijos teismas, atlikdamas galutinį teisinio stabilumo dar neįgijusio administracinio akto teisėtumo įvertinimą, turėtų remtis neteisėtomis (prieštaraujančiomis aukštesnės galios teisės aktui) teisės normomis. Tai nebūtų teisinga bei nesiderintų su teisės aktų hierarchijos principu (žr., pvz., 2009-04-21 nutartį administracinėje byloje Nr. A502-72/2009, 2014-01-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014, 2014-12-18 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2234/2014 ir kt.).

Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje atsakovai ginčijo jiems nustatytą prievolę mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, laikytina, kad šie teisiniai santykiai nebuvo įgiję galutinio teisinio stabilumo. Todėl atsakovų prievolė mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą buvo apskaičiuota pagal Nuostatuose įtvirtintas taisykles, pagal kurias nebuvo nustatyta galimybė vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų išvežimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą rinkliavos mokėtojams mokėti pagal faktinį atliekų kiekį ar kitus kriterijus. Taigi atsakovams prievolė mokėti vietinę rinkliava buvo apskaičiuota pagal Nuostatus, kurie pripažinti prieštaraujantys aukštesnės galios teisės aktui, kiek juose nenumatyta galimybė vietinę rinkliavą skaičiuoti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015-12-18 sprendime nurodytu būdu.

Teismas atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju atsakovų prievolė mokėti ginčo rinkliavą nėra kildinama iš konkretaus individualaus administracinio akto, bet iš Rinkliavos įstatymo ir šios rinkliavos nuostatų (norminio teisės akto). Pažymėtina, jog vietinės rinkliavos nuostatai, kurie buvo pripažinti prieštaraujančiais aukštesnės galios teisės aktams tiek, kiek juose nenumatyta (jokia) galimybė rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą mokėti pagal faktinį šių atliekų kiekį, negali būti vertinami, kaip pažeidžiantys rinkliavos mokėtojo, kurio perduodamų tvarkyti konkretaus komunalinių atliekų kiekio identifikuoti iš viso neįmanoma, teises, nes vietinę rinkliavą administruojančiam subjektui pateikus pakankamai duomenų apie pastarąją aplinkybę (negalėjimą jokiais būdais objektyviai identifikuoti perduodamų tvarkyti atliekų kiekį), mokėtinos vietinės rinkliavos dydis turi būti apskaičiuojamas įprastine (rinkliavos nuostatuose nustatyta) tvarka (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-01-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-334-14 Administracinė jurisprudencija. 2014, 27, p. 172-184).

Nagrinėjamu atveju tokios aplinkybės suponuoja teismo pareigą, nustačius, kad asmens teisės iš tikrųjų yra pažeistos dėl to, kad nenustatytas tam tikras teisinis reguliavimas, užtikrinti pažeistų teisių teisminę gynybą, taikant ne tik įstatymą (plačiąja prasme), bet ir inter alia (liet. įskaitant ir) bendruosius teisės principus. Toks teisinio reguliavimo trūkumų įveikimas ad hoc (liet. esant konkrečiai situacijai, tik šiuo atveju), teismams nagrinėjant bylas, yra būtina prielaida asmens teisių ir laisvių apsaugai užtikrinti atitinkamuose individualiuose visuomeniniuose santykiuose (pvz., žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-06-07 išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A662?1735/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 19, 2010, p. 261–275; 2011-11-14 išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1831/2011, Administracinė jurisprudencija Nr. 22, 2011, p. 318–325).

Pastebėtina, kad vien tai, jog ginčui aktualiu laikotarpiu nebuvo numatyta aptariamą vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį komunalinių atliekų kiekį, savaime negali paneigti mokėtojo pareigos mokėti šią rinkliavą. Nesant atitinkamų norminių teisės aktų nuostatų, individualią bylą dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą priteisimo, kurioje taikytini rinkliavos nuostatai buvo pripažinti prieštaraujančiais aukštesnės galios teisės aktams tiek, kiek juose nenumatyta (jokia) galimybė šią rinkliavą mokėti pagal faktinį šių atliekų kiekį, nagrinėjantis administracinis teismas nukrypti nuo rinkliavos nuostatų gali tik tuo atveju, kai byloje esantys įrodymai ir kiti duomenys leidžia nustatyti ginčo laikotarpiu faktiškai susidariusių ir į savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemą perduotų (patekusių) komunalinių atliekų kiekį. Ir priešingai – tais atvejais, kai bylos duomenys nesudaro objektyvaus ir pakankamo pagrindo vertinti, jog iš konkretaus rinkliavos mokėtojo prašomos priteisti ginčo vietinės rinkliavos (ar jos dalies) dydis galėjo (gali) būti apskaičiuotas pagal minėtą faktinį atliekų kiekį, šios prievolės apimtis nustatoma pagal atitinkamas rinkliavos nuostatų taisykles (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-01-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-334-14 Administracinė jurisprudencija. 2014, 27, p. 172-184).

Nagrinėjamu atveju atsakovai nepateikė jokių objektyviais įrodymais pagrįstų duomenų, kurie leistų teigti, kad ginčo laikotarpiu komunalinės atliekos nebuvo tvarkomos ar buvo tvarkomas tik konkretus atitinkamas atliekų kiekis. Byloje nėra pateikta jokių duomenų, kurie leistų abejoti Nuostatuose nustatytų vietinės rinkliavos dydžių pagrįstumu, kiek tai susiję su galinčiu susidaryti atliekų kiekiu valdant, naudojant ar disponuojant atitinkamos paskirties nekilnojamuoju turtu ir šių atliekų tvarkymu. Remiantis pareiškėjos pateiktu 2017-03-06 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu atsakovams priklauso (duomenys neskelbtini). Taigi atsakovai laikytini vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėtojais (Rinkliavų įstatymo 3 straipsnis, Vilniaus rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų 9 punktas). Nors atsakovai teigia, kad ginčo laikotarpiu jokios atliekos iš šių patalpų nebuvo išvežtos, tokiems teiginiams pagrįsti jie nepateikė jokių rašytinių įrodymų (pvz. pažymos, kad atsakovų komunalinės atliekos nebuvo ir negalėjo būti tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje). Susidariusios vietinės rinkliavos įsiskolinimo ir pareiškėjos prašomos priteisti sumos dydį patvirtina atsakovui suformuoti ir siųsti mokėjimo pranešimai Nr. 10037349, Nr. 10270617, Nr. 10377143, Nr. 10487620, Nr. 10603488, Nr. 10717280, kuriuose nurodyti priminimai dėl skolos sumokėjimo, taip pat 2017-03-08 pretenzija dėl vietinės rinkliavos įsiskolinimo padengimo.

Taigi nesant duomenų, leidžiančių nustatyti ginčo laikotarpiu faktiškai susidariusių ir į savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemą perduotų (patekusių) komunalinių atliekų kiekį, nėra pagrindo nukrypti nuo Vilniaus rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų. Pareiškėjas pateikė pakankamai duomenų, patvirtinančių prašomų priteisti 2 601,64 Eur sumos apskaičiavimo pagrįstumą bei teisingumą. Todėl pareiškėjos prašymas iš atsakovų R. J. ir J. J. solidariai (Civilinio kodekso 3.109, 6.6.1 straipsniai) priteisti 2 601,64 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, susidariusios laikotarpiu nuo 2012-05-01 iki 2016-12-31, laikytinas pagrįstu ir tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos Vilniaus rajono savivaldybės administracijos prašymą patenkinti.

Priteisti Vilniaus rajono savivaldybės administracijai iš atsakovų R. J. ir J. J. solidariai 2 601,64 Eur (du tūkstančius šešis šimtus vieną eurą ir 64 euro centus) nesumokėtos vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2012 m. gegužės 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Mefodija Povilaitienė