Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų sprendimas

2021-04-23 · Administracinė byla Nr. eI3-3491-362/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-04-23
Bylos Nr.
eI3-3491-362/2021
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-02740-2020-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjai
Arvydas Martinavičius (pirm.), Žanas Kubeckas, Laisvutė Kartanaitė
Pareiškėjas
L. S.
Atsakovas
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyriaus, Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM Raseinių skyrius
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI3-3491-362/2021Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02740-2020-1Procesinio sprendimo kategorijos: 18.12; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 23 d.Šiauliai

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laisvutės Kartanaitės, Žano Kubecko, Arvydo Martinavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Daliai Semaškaitei,dalyvaujant pareiškėjos L. S. atstovui advokato padėjėjui V. N.,

atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyriaus atstovei Linai Matukaitienei,

nedalyvaujant pareiškėjai L. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo bylą pagal pareiškėjos L. S. skundą ir patikslintą skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyriaus sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja L. S. kreipėsi į teismą su skundu ir patikslintu skundu, kuriais prašo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyriaus 2019 m. gegužės 14 d. sprendimą Nr. 11S-12-(14.11.3.) „Dėl nuosavybės teisiu? atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei S. K“; panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyriaus vedėjo 2019 m. balandžio 18 d. įsakymą Nr. 11VĮ-481-(14.11.2) kuriuo buvo panaikinta Kauno apskrities viršininko administracijos 2006 m. gegužės 29 d. išvada Nr. 7463 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ pagal kurią S. K. (pastaba: teismo sprendime „S. K.“ rašoma trumpąją „i“, taip, kaip rašoma teismui skundžiamuose dokumentuose) turėjo teisę atkurti nuosavybės teises į 3,323 ha žemės ir 0,017 ha vandens telkinio; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Skunduose pareiškėja ir pareiškėjos atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad S. K. 1991 m. kreipėsi dėl nuosavybės teisių atkūrimo į jos tėvo J. V. valdytą žemę (duomenys neskelbtini) S. K. (duomenys neskelbtini) mirė, mirties dienai nuosavybės teisės atkurtos nebuvo. Valstybine? mokesčių inspekcija 2019 m. rugsėjo mėn. telefoninio pokalbio metu informavo pareiškėją L. S., kad mirusiajai S. K. priklauso tam tikras turtas, kurį administruoja Nacionalinė žemės tarnyba (toliau – ir NŽT). VMI 2019 m. spalio 31 d. raštu informavo pareiškėją, kad atsiųstoje NŽT Raseinių skyriaus 2019 m. gegužės 14 d. pažymoje Nr.11PAŽ1-9-(14.11.48) „Dėl valstybės išperkamos žemės, miško, vandens telkinio ir nepageidaujamo natūra susigrąžinti nekilnojamojo turto vertės“, nurodyta jog S. K. priklauso 1619,20 Eur kompensacija, kuria? administruoja Nacionalinė žemės tarnyba. Nacionalinės žemės tarnybos Raseinių skyriaus vedėjo 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. 11S-12-(14.11.3.) „Dėl nuosavybės teisiu? atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei S. K.“, S. K. atkurta nuosavybės teise?, išmokant kompensacija? pinigais už 3,323 ha žemės ir 0,017 ha vandens telkinio, buvusiu? (duomenys neskelbtini) 2019 m. gegužės 14 d. pažymoje Nr. 11PAŽ1-9-(14.11.48.) „Dėl valstybės išperkamos žemės, miško, vandens telkinio ir nepageidaujamo natūra susigrąžinti nekilnojamojo turto vertės“, nurodyta jog S. K. priklauso 1619,20 Eur kompensacija. S. K. vardu buvo parengta Kauno apskrities viršininko administracijos 2006 m. gegužės 29 d. išvada Nr. 7463 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“, pagal kurią S. K. turėjo teisę atkurti nuosavybės teises į 3,323 ha žemės ir 0,017 ha vandens telkinio, bendros vertės - 5673 Lt, ir persiųsta į Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių. Išvada buvo panaikinta 2019 m. balandžio 18 d. Raseinių skyriaus vedėjo įsakymu Nr.11VĮ-481-(14.11.2).

Šalies argumentai

Pareiškėja nurodo, kad S. K. 1991 m. prašymu pareiškė valią nuosavybės teises į buvusio savininko J. V. turėtą žemę atsikurti ekvivalentine natūra. Šios valios S. K. niekada nekeitė ir neatsisakė, todėl jai turėjo būti atkurta teisė į žemę lygiaverčiais žemės sklypais kitose vietose. Nėra jokios informacijos, kad NŽT informavo S. K., kad nuosavybės teisių jos pasirinktu būdu atkurti nėra galimybių ir nepasiūlė kitų nuosavybės teisių atkūrimo / atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdų, ir dėl šios priežasties pretendentas praleido terminą iki 2003 m. balandžio 1 d. patikslinti / pakeisti valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo / atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdų, jai dėl to neturi kilti neigiamų padarinių. Pareiškėja mano, kad atsakovas nevyko savo įsipareigojimo bei pažeidė mirusios S. K. teisėtus lūkesčius. Nurodo, kad 1991 m. išreikšta pretendento valia atkurti nuosavybės teises į ginčo žemės sklypą ekvivalentine natūra pagal Atstatymo įstatymo nuostatas, atitinka Atkūrimo įstatyme numatytą nuosavybės teisių atkūrimo būdą – perduodant lygiavertį žemės, miško ar vandens telkinio plotą, dėl ko ši valia vėliau neturėjo būti keičiama ar tikslinama pagal Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio nuostatas. Tai lemia, kad atsakovas ginčijamu 2019 m. gegužės 15 d. sprendimu, atsisakydamas pareiškėjui skirti lygiavertį žemės, miško ar vandens telkinio plotą, netinkamai pritaikė Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalies nuostatas, dėl ko NŽT sprendimas, turi būti pripažintas neteisėtu bei panaikintas. Aplinkybę, kad pareiškėjos valia nebuvo keičiama ir su tokia valia sutiko atsakovas patvirtina faktas, kad S. K. vardu buvo parengta Kauno apskrities viršininko administracijos 2006 m. gegužės 29 d. išvada Nr. 7463 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“, pagal kurią S. K. turėjo teisę atkurti nuosavybės teises į 3,323 ha žemės ir 0,017 ha vandens telkinio, bendros vertės - 5673 Lt, ir persiųsta į Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių. Tai reiškia, kad atsakovas sutiko ir pripažino S. K. teisę grąžinant nusavintą turtą ekvivalentine natūra.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 „Dėl LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – Tvarka) 29 punktas (redakcija iki 2019-02-17) numatė, kai pagal rengiamą žemės reformos žemėtvarkos projektą susumavus laisvos žemės fondo žemę paaiškėja, kad piliečiui, pateikusiam prašymą jo pageidaujamoje kadastro vietovėje gauti neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypą, lygiavertį turėtajam, pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatyme nustatytą žemės įsigijimo eilę laisvos žemės fondo žemės nepakanka arba likusi laisvos žemės fondo žemė pažeista, užimta medžių, krūmų želdinių ar pelkių, žemėtvarkos skyriaus vedėjas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo išvados (-ų) dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn įvertinimo privalo piliečiui raštu apie tai pranešti registruotu laišku ir pasiūlyti rinktis žemės sklypą šios ar kitos savivaldybės seniūnijos kitos kadastro vietovės teritorijoje. Jeigu raštu informuoti pilietį nėra galimybės dėl to, kad jis miręs ir nėra žinomi jo įpėdiniai arba pilietis yra išvykęs ar pakeitęs gyvenamąją vietą ir nežinomas jo adresas, arba pilietis per pirmiau nustatytą terminą nepateikia prašymo, išvada dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn saugoma žemėtvarkos skyriaus archyve, kol pilietis (piliečio įpėdiniai) kreipiasi ir (ar) pateikia prašymą gauti lygiavertį turėtajam žemės, miško sklypą ar vandens telkinį šios ar kitos savivaldybės seniūnijos kitos kadastro vietovės teritorijoje. Nuo 2019 m. vasario 17 d. buvo pakeista 29 punkto Tvarkos redakcija, kuri jau numatė visai kitokią procedūrą pagal kurią pilietis yra informuojamas visuomenės informavimo priemonėmis – laikraštyje, ir jei nustatytais terminais pilietis nepateikia žemėtvarkos skyriui prašymo arba prašyme nurodžius kadastro vietovę, kurioje pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos interneto tinklalapyje skelbiamą informaciją apie laisvos žemės fondą nėra laisvos žemės fondo žemės, kurioje būtų galima projektuoti perduodamą neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės, miško sklypą ar vandens telkinį, nuosavybės teisės į žemę, mišką ar vandens telkinį piliečiui atkuriamos atlyginant pinigais priimant atitinkamą įsakymą. Pareiškėja, sužinojusi apie senelės S. K. palikimą, t. y. apie tai, kad jos senelei priklauso 1619,20 Eur kompensacija, kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydama atnaujinti terminą palikimui priimti. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-7240-918/2020 pratęsė pareiškėjai terminą priimti palikimą, atsiradusį po pareiškėjos senelės S. K. mirties. Taigi pareiškėja objektyviai negalėjo kreiptis į Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių su prašymu patikslinti kadastro vietovę kurioje pageidautų gauti perduodamą neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį žemės sklypą.

Atsiliepimas

Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyrius atsiliepime ir atsakovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareiškėjos skundu ir patikslintu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad S. K. 1991 m. gruodžio 24 d. pateikė prašymą tuometinei Raseinių rajono Raseinių apylinkės agrarinės reformos tarnybai dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusių savininkų J. ir E. V. iki nacionalizacijos valdytą 7 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), prašyme išreikšdama valią gauti žemės sklypą ten, kur šiuo metu gyvena. Nurodytame prašyme S. K. buvo nurodžiusi savo gyvenamosios vietos adresą – (duomenys neskelbtini). Pagal Raseinių skyriuje esančius archyvinius duomenis šios žemės savininkas iki nacionalizacijos buvo J. V., iš viso valdęs 3,323 ha žemės ir 0,017 ha vandens telkinio (duomenys neskelbtini). S. K. mirė (duomenys neskelbtini). Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Raseinių rajono žemėtvarkos skyriuje 2003 m. kovo 31 d. buvo gautas S. K. dukters A. P. prašymas paruošti pažymą ir išvadą nurodytos žemės perkėlimui į Vilniaus rajoną. Atsižvelgiant į šį prašymą ir S. K. išreikštą valią gauti žemę pagal gyvenamąją vietą, S. K. vardu buvo parengta Kauno apskrities viršininko administracijos 2006 gegužės 29 d. išvada Nr. 7463 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“, pagal kurią S. K. turėjo teisę atkurti nuosavybės teises į 3,323 ha žemės ir 0,017 ha vandens telkinio, bendros vertės - 5673 Lt, ir persiųsta į Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių. NŽT direktorius pavedė Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniams skyriams (toliau - teritorinis skyrius) iki 2019 m. vasario 22 d. raštu informuoti piliečius, kurie pageidauja atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ar vandens telkinį, perduodant neatlygintinai nuosavybėn žemės, miško sklypą ar vandens telkinį, tačiau nėra nurodę kadastro vietovės, kurioje pageidautų gauti perduodamą neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės, miško sklypą ar vandens telkinį, dėl jų teisės per 30 dienų nuo rašto gavimo dienos teritoriniam skyriui pateikti prašymą, nurodant kadastro vietovę, kurioje pageidautų gauti neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės, miško sklypą ar vandens telkinį. Jeigu raštu informuoti nėra galimybių (piliečiai yra mirę ir nėra žinomi jų įpėdiniai arba piliečiai yra išvykę ar pakeitę gyvenamąją vietą ir nėra žinomas gyvenamosios vietos adresas) vietiniame arba regioniniame laikraštyje pagal teritorinio skyriaus, kuriam pateikta išvada dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn (jei ji neparengta - žemės, į kurią piliečiui atkuriamos nuosavybės teisės) buvimo vietą ir Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainėje iki 2019 m. vasario 25 d. paskelbti piliečių (jo įpėdinių vardus ir pavardes) (jeigu mirusių piliečių įpėdiniai nėra žinomi, paskelbiami mirusių piliečių vardai ir pavardės) ir informaciją šiems piliečiams dėl jų teisės per 30 dienų nuo paskelbimo dienos teritoriniam skyriui pateikti prašymą, nurodant kadastro vietovę, kurioje pageidautų gauti neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės, miško sklypą ar vandens telkinį. Vilniaus rajono teritorinis skyrius (toliau - Vilniaus rajono skyrius), gavęs nurodytą S. K. vardu parengtą 2006 m. gegužės 29 d. išvadą Nr. 7463 vietiniame laikraštyje ir Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainėje paskelbė informaciją piliečiams, kurie nebuvo nurodę kadastro vietovės, kurioje pageidauja gauti neatlygintinai nuosavybėn žemės, miško sklypą ar vandens telkinį, dėl jų teisės per 30 dienų nuo paskelbimo dienos Vilniaus rajono skyriui pateikti prašymą, nurodant kadastro vietovę, kurioje pageidauja gauti neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės, miško sklypą ar vandens telkinį. Į šį sąrašą buvo įrašyta S. K., kadangi nežinomi jos įpėdiniai, jų gyvenamoji vieta. Paskelbtoje informacijoje buvo nurodyta, kad sąraše išvardintiems piliečiams ar jų įpėdiniams nenurodžius kadastro vietovės arba nurodžius kadastro vietovę, kurioje pagal Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainėje skelbiamą informaciją apie laisvos žemės fondą nėra laisvos žemės fondo žemės, kurioje galima būtų projektuoti perduodamą neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės, miško sklypą, nuosavybės teisės į žemę, mišką jiems bus atkuriamos pinigais. Atsižvelgiant į tai, kad S. K. įpėdiniai informacijos dėl pasirinktos kadastro vietovės per 30 dienų nuo paskelbimo dienos Vilniaus rajono skyriui nepateikė, Vilniaus rajono skyrius 2019 m. balandžio 15 d. tarnybiniu raštu Nr. TR-3367-(5.34.) grąžino Raseinių skyriui 2006 m. gegužės 29 d. išvadą Nr. 7463. Raseinių skyriaus vedėjas panaikino Kauno apskrities viršininko administracijos 2006 m. gegužės 29 d. išvadą Nr. 7463 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“, priimtą S. K. vardu. Panaikinus šią išvadą ir vadovaujantis Įstatymo 21 straipsnio 6 dalimi ir Tvarkos 29 punktu, 2019 m. gegužės 14 d. buvo priimtas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimas Nr. 11 S-l2-(14.11.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei S. K.“, kuriuo S. K. (mirusiai) buvo atkurtos nuosavybės teisės į J. V. 3,323 ha žemės ir 0,017 ha vandens telkinį, esantį (duomenys neskelbtini), atlyginant pinigais 1619,20 Eur sumoje.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad nei S. K., padavusi prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, nei po jos mirties - dukra A. P., pateikusi prašymą perkelti žemę į Vilniaus rajoną, nebuvo nurodžiusios kadastro vietovės, kurioje pageidautų gauti lygiavertį žemės sklypą, ir į tai, kad S. K. mirė (duomenys neskelbtini), jos dukra A. P. mirė (duomenys neskelbtini) ir nebuvo žinomi jų įpėdiniai, paskelbė S. K. vardą ir pavardę bei Tvarkos 29 punkte nurodytą informaciją vietiniame laikraštyje ir Nacionalinės žemės tarnybos interneto tinklalapyje. Tačiau per nustatytą terminą niekas iš S. K. įpėdinių nepateikė prašymo, nurodant pasirinktą kadastro vietovę. Todėl nurodyta išvada 2019 m. balandžio 15 d. buvo grąžinta Raseinių skyriui, kuris, vadovaudamasis Įstatymo 21 straipsnio 6 dalimi ir Tvarkos 29 punktu, priėmė sprendimą dėl nuosavybės teisių, atkūrimo S. K. į aukščiau nurodytą žemę ir vandens telkinį, atlyginant pinigais.

Pareiškėjos L. S. skundas ir patikslintas skundas atmestini kaip nepagrįsti.

Nagrinėjamas ginčas kilęs dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyriaus 2019 m. gegužės 14 d. sprendimo Nr. 11S-12-(14.11.3.) „Dėl nuosavybės teisiu? atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei S. K.“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyriaus vedėjo 2019 m. balandžio 18 d. įsakymo Nr.11VĮ-481-(14.11.2), kuriuo buvo panaikinta Kauno apskrities viršininko administracijos 2006 m. gegužės 29 d. išvada Nr. 7463 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“, panaikinimo.

Byloje nustatyta, kad S. K. 1991 m. gruodžio 24 d. pateikė prašymą Raseinių rajono Raseinių apylinkės agrarinės reformos tarnybai dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusių savininkų J. ir E. V. iki nacionalizacijos valdytą 7 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), prašyme išreikšdama valią gauti žemės sklypą ten, kur šiuo metu gyvena. Nurodytame prašyme S. K. buvo nurodžiusi savo gyvenamosios vietos adresą – (duomenys neskelbtini). S. K. mirė (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš byloje esančių dokumentų, S. K. dukra A. P. po motinos mirties ne vienerius metus gaudavo bei teikdavo atitinkamus raštus, dokumentus, dėl jos motinai S. K. atkuriamos žemės. 1999 m. rugsėjo 7 d. raštu (b. l. 68) Raseinių seniūnijos žemėtvarkos skyrius kvietė A. P. atvykti patikslinti savo valią dėl žemės grąžinimo būdo bei pateikti trūkstamus dokumentus, 2000 m. spalio 26 d. raštu (b. l. 64) A. P. kviečiama atvykti į Raseinių seniūnijos žemėtvarkos skyrių bei informuojama, jog trūksta giminystės ryšį įrodančių dokumentų, 2002 m. sausio 25 d. raštu (b. l. 62) Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Raseinių rajono žemėtvarkos skyrius prašo A. P. kuo skubiau kreiptis į Raseinių seniūnijos žemėtvarkos skyrių dėl J. ir E. V. žemės, nurodo, kad byloje trūksta jos prašymo žemės atstatymui. Taip pat byloje pateiktas Raseinių rajono žemėtvarkos skyriaus informacinis pranešimas (b. l. 61), kuriuo A. P. be kita ko informuojama, jog nuosavybės teisės į žemę bus atkuriamos jos mamos vardu, prašoma turėti paveldėjimo dokumentą. 2003 m. kovo 28 d. (b. l. 58) A. P. pateikia prašymą Raseinių rajono žemėtvarkos skyriui, kuriame nurodo, jog ji prašo paruošti reikiamus dokumentus žemės perkėlimui į Vilniaus rajoną. 2003 m. balandžio 3 d. raštu Nr. 261 (b. l. 60) A. P. informuojama, kad gautas jos prašymas žemę perkelti į Vilniaus rajoną. Kauno apskrities viršininko administracija 2006 m. gegužės 29 d. priima išvadą Nr. 7463 (b. l. 51), kuria nustato, jog S. K. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 3,323 ha žemės, 0,017 ha vandens telkinį. Išvadoje nurodoma, kad ji persiunčiama į Vilniaus apskrities Vilniaus rajoną. A. P. mirė (duomenys neskelbtini). 2019 m. balandžio 15 d. raštu Nr. TR-3367-(5.34.) (b. l. 50) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius grąžino Raseinių skyriui 2006 m. gegužės 29 d. išvadą Nr. 7463 ir nurodė, jog Vilniaus rajono skyrius vietiniame laikraštyje ir Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainėje paskelbė informaciją piliečiams, kurie nebuvo nurodę kadastro vietovės, kurioje pageidauja gauti neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypą, dėl jų teisės per 30 dienų nuo paskelbimo dienos Vilniaus rajono skyriui pateikti prašymą, nurodant kadastro vietovę, kurioje pageidauja gauti neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės, miško sklypą ar vandens telkinį. Atsižvelgiant į tai, kad S. K. įpėdiniai informacijos dėl pasirinktos kadastro vietovės nepateikė, grąžino išvadą priimti sprendimui dėl nuosavybės teisių į žemę, mišką ar vandens telkinį atkūrimo pinigais. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyriaus vedėjas 2019 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. 11VĮ-481-(14.11.2.) (b. l. 49) panaikino Kauno apskrities viršininko administracija 2006 m. gegužės 29 d. išvadą Nr. 7463 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“, o 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. 11S-12-(14.11.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei S. K.“ (b. l. 7) nusprendė atkurti nuosavybės teises į pilietei S. K. tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 3,323 ha žemės, 0,017 ha vandens telkinio, atlyginant pinigais 1619,20 Eur.

Kaip nurodo pareiškėja L. S., apie tai, jog jos močiutei S. K. priklauso tam tikras turtas, ji sužinojo tik 2019 m. rugsėjo mėnesį, kai ją telefonu informavo Valstybinė mokesčių inspekcija. Dėl teisės į palikimą įgyvendinimo pareiškėja kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, kuris 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartimi pratęsė pareiškėjai terminą priimti palikimą, atsiradusį po pareiškėjos senelės S. K. mirties. Priėmusi palikimą, pareiškėja kreipėsi į teismą dėl šioje byloje ginčijamų aktų panaikinimo.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ ir šiuo nutarimu patvirtinta Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka (toliau – ir Atkūrimo tvarka).

Žemesnės instancijos teismas

Atkūrimo įstatymo (Įsakymo ir Sprendimo priėmimo metu galiojusi redakcija nuo 2019 m. vasario 2 d.) 21 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad jeigu pilietis, turintis teisę atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ar vandens telkinį grąžinant natūra arba perduodant neatlygintinai nuosavybėn žemės, miško sklypą ar vandens telkinį kaimo vietovėje ar (ir) miesto savivaldybės teritorijai priskirtoje po 1995 m. birželio 1 d., Vyriausybės nustatyta tvarka informuotas nenurodo (nepatikslina) vietovės, kurioje pageidautų gauti žemės, miško sklypą ar vandens telkinį, kviečiamas kvietime nurodytu laiku neatvyksta (išskyrus neatvykimą dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių) rinktis arba atvykęs nepasirenka projektuojamo žemės, miško sklypo ar vandens telkinio vietos, arba pasirinktoje vietovėje nebėra laisvos valstybinės žemės, kurioje piliečiui būtų galima projektuoti žemės sklypą, nuosavybės teisės šiam piliečiui atkuriamos atlyginant pinigais.

Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, kai šio įstatymo nustatytais terminais piliečiai nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas šiame įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais.

Atkūrimo tvarkos 29 punkte nurodyta, kad kai pilietis, pageidaujantis atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ar vandens telkinį, perduodant neatlygintinai nuosavybėn žemės, miško sklypą ar vandens telkinį, nėra nurodęs kadastro vietovės, kurioje pageidautų gauti perduodamą neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės, miško sklypą ar vandens telkinį, arba šios tvarkos 105 punkte nustatyta tvarka rengiant išvadas dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn ar žemėtvarkos skyriaus vedėjui įvertinus gautas išvadas dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn paaiškėja, kad piliečiui, pateikusiam prašymą jo pageidaujamoje kadastro vietovėje gauti neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypą, lygiavertį turėtajam, pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatyme nustatytą žemės įsigijimo eilę laisvos žemės fondo žemės nepakanka, žemėtvarkos skyrius raštu (registruotu laišku) informuoja pilietį, kad jis ne vėliau kaip per 30 dienų nuo laiško gavimo dienos žemėtvarkos skyriui turi pateikti prašymą, nurodydamas jame kadastro vietovę, kurioje pageidautų gauti neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės, miško sklypą ar vandens telkinį. Pranešime žemėtvarkos skyrius taip pat nurodo, kur pilietis gali susipažinti su skelbiama informacija apie laisvos žemės fondo žemę, bei informuoja jį apie šiame punkte numatytas pasekmes dėl šio prašymo nepateikimo ir pasekmes, jei prašyme bus nurodyta kadastro vietovė, kurioje nėra laisvos žemės fondo žemės, kurioje būtų galima projektuoti lygiavertį turėtajam žemės, miško sklypą ar vandens telkinį. Jeigu raštu (registruotu laišku) informuoti pilietį nėra galimybių dėl to, kad jis yra miręs ir nėra žinomi jo įpėdiniai arba pilietis (jo įpėdiniai) yra išvykęs ar pakeitęs gyvenamąją vietą ir nežinomas jo (jo įpėdinių) gyvenamosios vietos adresas, žemėtvarkos skyrius informuoja pilietį (jo įpėdinius) visuomenės informavimo priemonėmis – vietiniame laikraštyje (jeigu toks atitinkamoje savivaldybės teritorijoje nėra leidžiamas – regioniniame laikraštyje) pagal žemėtvarkos skyriaus, kuriam pateikta išvada dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn (jei ji neparengta – žemės, į kurią piliečiui atkuriamos nuosavybės teisės), buvimo vietą ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos interneto tinklalapyje paskelbdamas piliečio (jo įpėdinių) vardą ir pavardę (jeigu mirusių piliečių įpėdiniai nėra žinomi, paskelbiami mirusių piliečių vardai ir pavardės) bei visą informaciją, kuri pagal šį punktą nurodoma pranešime informuojant pilietį raštu (registruotu laišku), nurodant, kad prašymui pateikti 30 dienų terminas skaičiuojamas nuo informacijos paskelbimo laikraštyje dienos.

Per nurodytą terminą nepateikus žemėtvarkos skyriui prašymo arba prašyme nurodžius kadastro vietovę, kurioje pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos interneto tinklalapyje skelbiamą informaciją apie laisvos žemės fondą nėra laisvos žemės fondo žemės, kurioje būtų galima projektuoti perduodamą neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės, miško sklypą ar vandens telkinį, nuosavybės teisės į žemę, mišką ar vandens telkinį piliečiui atkuriamos atlyginant pinigais.

Kaip minėta, S. K. 1991 m. gruodžio 24 d. pateikė prašymą Raseinių rajono Raseinių apylinkės agrarinės reformos tarnybai dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusių savininkų J. ir E. V. iki nacionalizacijos valdytą 7 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), prašyme išreikšdama valią gauti žemės sklypą ten, kur prašymo padavimo metu gyveno. Prašyme S. K. buvo nurodžiusi savo gyvenamosios vietos adresą – (duomenys neskelbtini). Tikslios kadastro vietos S. K. nebuvo nurodžiusi. Po S. K. mirties nuosavybės teisių atkūrimo procese dalyvavusi jos dukra A. P. taip pat kadastro vietos, kur pageidautų atkurti nuosavybės teises, nebuvo nurodžiusi.

Byloje pateiktas Registrų centro Testamentų registro išrašas (b. l. 53) patvirtina, kad Nacionalinės žemės tarnybos specialistas atliko paiešką, siekiant nustatyti S. K. paveldėtojus, tačiau duomenų apie juos nebuvo rasta. Tą faktą patvirtina ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2YT-7240-918/2020, kurioje nurodyta, jog tiek Vilniaus miesto 5 notaro biuras, tiek Vilniaus miesto 32 notaro biuras patvirtino, kad į juos, taip pat ir į Vilniaus miesto 24 notaro biurą dėl palikimo, atsiradusio po S. K., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, nebuvo kreiptasi, paveldėjimo byla nepradėta. Teismas pažymi, nors byloje pateiktas 2007 m. gruodžio 27 d. Šalčininkų rajono pirmo notaro biuro notarės liudijimas (b. l. 111) patvirtina, jog mirus A. P. jos palikimą priėmė L. S. (liudijime – L. G.), tačiau akcentuotina, kad nuosavybės teisės buvo atkuriamos S. K. vardu, dėl nuosavybės teisių atkūrimo teisę kreiptis turi tik paveldėtojai, o skundžiamų sprendimų priėmimų metu nei pareiškėjos motina, nei pati pareiškėja S. K. palikimo nebuvo priėmusios. Pažymėtina, kad pareiškėja tik 2020 m. spalio 29 d. priėmė S. K. palikimą (2020 m. spalio 29 d. Vilniaus miesto 20-ojo notarų biuro liudijimas, b. l. 4).

Teismas, įvertinęs tai, jog 2019 m. balandžio 25 d. Tarnybai nustačius, kad nėra žinomas S. K. paveldėtojas, konstatuoja, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius, vykdydamas teisės aktų reikalavimus, pagrįstai vietiniame laikraštyje (b. l. 42) ir Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainėje paskelbė informaciją piliečiams, kurie nebuvo nurodę kadastro vietovės, kurioje pageidauja gauti neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypą, dėl jų teisės per 30 dienų nuo paskelbimo dienos Vilniaus rajono skyriui pateikti prašymą, nurodant kadastro vietovę, kurioje pageidauja gauti neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės, miško sklypą ar vandens telkinį. Pažymėtina, kad suėjus nustatytam terminui bei negavus jokių prašymų iš galimų paveldėtojų, teisės aktai įpareigoja Nacionalinę žemės tarnybą nuosavybės teises į žemę, mišką ar vandens telkinį piliečiams atkurti atlyginant pinigais.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad atsakovas teisėtai ir pagrįstai, vadovaudamasis aukščiau nurodytais teisės aktų reikalavimais, nesant S. K. paveldėtojo prašymo, kuriame būtų nurodyta kadastro vietovė, kurioje pageidaujama gauti neatlygintinai nuosavybės žemės sklypą, panaikino Kauno apskrities 2006 m. gegužės 29 d. išvadą Nr. 7463 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ bei priėmė sprendimą atkurti nuosavybės teises į S. K. priklausančią nekilnojamojo turto dalį atlyginant pinigais. Pažymėtina, jog tai, kad pareiškėja tik 2020 m. įgijo teisę į S. K. palikimą, atsakovo 2019 metais priimtų sprendimų savaime nedaro neteisėtais. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, teisinį reglamentavimą, daro išvadą, jog 2019 m. balandžio 18 d. įsakymas Nr.11VĮ-481-(14.11.2) ir 2019 m. gegužės 14 d. sprendimas Nr. 11S-12-(14.11.3.) yra priimti vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 ir 6 dalių nuostatomis, Atkūrimo tvarkos 29 punkto nuostatomis, todėl nėra pagrindo juos naikinti.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pareiškėjos skundas ir patikslintas skundas netenkinti, todėl pareiškėja neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos L. S. skundą ir patikslintą skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjai Laisvutė KartanaitėŽanas KubeckasArvydas Martinavičius