- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-12
- Bylos Nr.
- 1A-486-634/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-23199-2018-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nerijus Meilutis, Albinas Antanaitis, Giedrius Endriukaitis
- Nuteistasis
- R. R., ir E
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nerijaus Meilučio,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. kovo 7 d. nuosprendžio, kuriuo R. R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį 182 straipsnio 1 dalį ir nuteistas vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė vienerių metų laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su 2019 m. vasario 14 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendžiu paskirtos bausmės dalimi ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas R. R. laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. gegužės 17 d. 16.15 val. iki 2018 m. gegužės 18 d. 15.00 val., t. y. viena para, šią parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir E. K., tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų nepaduota.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. R. R. nuteistas už tai, kad iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupėje kartu su E. K. ir nenustatytu asmeniu, siekdamas apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, E. K. kartu su nenustatytu asmeniu, būnant (duomenys neskelbtini), 2018 m. gegužės 17 d. 15.08 val. iš telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) paskambinus J. M. į fiksuoto ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir prisistačius (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresniuoju tyrėju B. bei melagingai pranešus apie tai, kad pas J. M. pateko padirbti pinigai, dėl ko tikslinga pas ją namuose laikomus pinigus patikrinti ir nurodžius, kad pinigus atvyks paimti policijos pareigūnas, tuo pačiu metu E. K. ir nenustatytas asmuo, apie išviliojamus pinigus telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo jį ( R. R.), kuris naudojosi mobilaus ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), davė nurodymus telefonu jam paimti pinigus, kuris tą pačią dieną, apie 16.00 val. nuvyko pas J. M. į namus (duomenys neskelbtini) ir prisistatęs ekspertu S. K., taip suklaidino J. M., kuri šių melagingų duomenų paveikta jam perdavė 9800 Eur, tokiu būdu apgaule savo, E. K. ir nenustatyto asmens naudai pasikėsino įgyti J. M. priklausančius 9800 Eur, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes jam išėjus iš J. M. priklausančio buto, buvo sulaikytas policijos pareigūnų.
2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad nėra pagrindo abejoti abiejų kaltinamųjų parodymų pagrįstumu, nes jie neprieštarauja bylos medžiagoje esantiems duomenims: nukentėjusiosios ir liudytojų parodymams, rašytiniams įrodymams. Skirdamas bausmes, teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, jų stadiją, kaltinamųjų asmenybes, jų atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes. Bausmė skirta vadovaujantis BK 54-61 straipsnių nuostatomis.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniame skunde nuteistasis R. R. prašo sumažinti jam paskirtą bausmę.
3.1. Skunde nurodo, kad teismas, neatsižvelgęs į atsakomybę lengvinančias aplinkybes, jam skyrė per griežtą bausmę. Nuteistasis nurodo, kad visiškai prisipažino ir dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi, bendradarbiavo ir padėjo ikiteisminio tyrimo pareigūnui bei teismui atskleisti visas baudžiamosios bylos aplinkybes, savo noru grąžino paimtus pinigus, atlygino ir pašalino padarytą žalą, nusikalstamą veiką padarė dėl labai sunkios finansinės ir beviltiškos padėties. Nurodo, kad buvo registruotas darbo biržoje, tačiau kurį laiką jam nebuvo pasiūlytas legalus darbas, todėl buvo beviltiškoje padėtyje, jam nepavyko atsisakyti padaryti nusikalstamos veikos, nes trūko pinigų pragyvenimui, jo draugė laukėsi kūdikio.
3.2. Nuteistojo teigimu, teismas, skirdamas bausmę, nepagrįstai netaikė jam ir BK 62 straipsnio nuostatų. Nurodo, kad turi mažametį vaiką, kurio negalės išlaikyti atlikdamas laisvės atėmimo bausmę. Skunde taip pat teigiama, kad R. R. vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis. Jis iš anksto neplanavo daryti nusikalstamos veikos, o tik vykdė jam paskambinusio asmens nurodymus. Jei nebūtų buvęs beviltiškoje finansinėje padėtyje, apie jam skambinusio asmens pasiūlymą būtų nedelsiant informavęs policijos pareigūnus. Skunde taip pat pažymėta, kad policijos pareigūnai jam padėjo nutraukti nusikalstamą veiką, o nuteistasis nenuslėpė jokių aplinkybių, viską jiems papasakojo ir prisipažino. Nuteistasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra jauno amžiaus, todėl gali dirbti legalų darbą, veikos padarymo metu buvo registruotas darbo biržoje.
4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėja pritarė apeliaciniame skunde pareikštam prašymui ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
5. Nuteistojo R. R. apeliacinis skundas atmetamas.
6. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis numato, jog teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde neginčijama R. R. kaltė ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas, tačiau teigiama, jog apylinkės teismas jam paskyrė aiškiai per griežtą bausmę.
7. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje, – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).
8. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą ir apelianto nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas R. R. bausmę, paminėtų bausmės skyrimo nuostatų nepažeidė. Nuosprendyje tinkamai įvertinta, kad nuteistasis tiesioginės tyčios forma pasikėsino padaryti nesunkų nusikaltimą. Nusikaltimą nuteistasis pasikėsino padaryti anksčiau būdamas ne kartą teistas, daugiausia už savanaudiško pobūdžio nusikalstamas veikas nuosavybei, taip pat būdamas baustas administracine tvarka. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir vertinant R. R. asmenybę ir pavojingumą, akivaizdu, kad jis teigiamų išvadų dėl savo poelgių nedaro ir yra linkęs pažeisti įstatymus, o sistemingas nusikaltimų darymas tapo jo gyvenimo būdu. Tai, kad R. R. pripažino kaltę dėl nusikalstamos veikos, gailėjosi ir davė išsamius parodymus, jau yra įvertinta priimant teismo nuosprendį, kas sąlygojo galimybę teismui taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Taip pat įvertinta ir tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė veikdamas bendrininkų grupėje ir būdamas recidyvistu.
9. Taigi kaip matyti iš išdėstytų bausmės skyrimo motyvų, sprendimą skirti BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimo bausmę, iš esmės nulėmė nuteistojo asmenybę neigiamai charakterizuojančios aplinkybės ir duomenys apie tai, kad R. R. anksčiau taikytas laisvės apribojimas nebuvo efektyvus, jis ir vėl nusikalto. Teisėjų kolegijos vertinimu, R. R. už pasikėsinimą padaryti BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą skirta laisvės atėmimo bausmė yra sankcijos vidurkis, todėl nelaikytina aiškiai per griežta ir neteisinga. Paskirtos bausmės tarpusavyje subendrintos nepažeidžiant BK 63 straipsnio nuostatų, be to, parenkant nuteistajam palankesnį bausmių dalinio sudėjimo būdą, į bausmės laiką pagrįstai įskaičiuotas laikiname sulaikyme išbūtas laikas.
10. Apeliaciniame skunde nuteistasis prašo atsižvelgti į tai, kad jis padėjo pareigūnams atskleisti nusikalstamos veikos aplinkybes, nusikalstamą veiką darė dėl labai sunkios ir beviltiškos savo padėties. Atmesdama šiuos skundo argumentus teisėjų kolegija pažymi, jog nuteistasis buvo sulaikytas policijos pareigūnų nusikalstamos veikos darymo metu, t. y. veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių. Nusikalstama veika nebuvo itin sudėtinga, todėl tai, kad jis, sulaikytas įvykio vietoje, prisipažino visas nusikalstamos veikos aplinkybes, nelaikytina, kad padėjo pareigūnams atskleisti nusikalstamą veiką. Negalima laikyti nuteistojo atsakomybę švelninančia aplinkybės, jog nuteistasis neva atlygino žalą. Laisva valia žala nebuvo atlyginta, nes kaip jau buvo minėta, R. R. net nebaigė daryti nusikalstamos veikos, dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kuomet dar nebuvo spėjęs užvaldyti svetimo turto. Nuteistasis taip pat nurodo, kad nusikalstamą veiką padarė dėl sunkios finansinės padėties, tačiau teismas pažymi, jog jauno, sveiko, darbingo asmens atsakomybės nelengvina aplinkybė, jog Užimtumo tarnyboje jam nebuvo pasiūlytas darbas.
11. Apibendrindama tai, kas aptarta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam bausmės rūšį ir dydį, tinkamai įsigilino į visas faktines bylos aplinkybes ir teisingai taikė baudžiamojo įstatymo nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią baudžiamąją bylą pagal nuteistojo apeliacinį skundą, nenustatė jokio pagrindo skirti jam inkriminuoto nusikaltimo sankcijoje numatytą švelnesnę bausmę arba nustatyti trumpesnį paskirtos bausmės terminą, kadangi jo asmenybė nekelia pasitikėjimo ir neleidžia manyti, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti be teismo nustatyto dydžio bausmės realaus atlikimo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo R. R. apeliacinį skundą atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.