- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-05-20
- Bylos Nr.
- I1-3940-257/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00531-2020-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Laisvutė Kartanaitė (pirm.)
- Pareiškėjas
- A. P.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių, Lietuvos valstybė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, neturtinę žalą.
Pareiškėjo A. P. skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, pareiškėjas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuotas teismo pranešimu (b. l. 67). Skunde (b. l. 1) pareiškėjas nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas nuo 2019 m. gruodžio 16 d. iki 2020 m. kovo 23 d., pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir neužtikrinant kalinimo sąlygų. Kamerose nebuvo veidrodžio, tualeto reikmenų spintelės, lentynėlės, o jei buvo lentynėlė, tai per maža šešiems asmenims. Kamerose nebuvo atskiros nuo gyvenamąjų patalpų oro šalinimo sistemos, todėl kamerose jautėsi nemalonūs kvapai. Kamerose Nr. 45, 24, 27 klozetai yra tupiami, todėl jam buvo sunku tinkamai atlikti gamtinius reikalus. Sanitariniai mazgai atitverti nuo likusios kameros ne aukštesne kaip 1,8 m. aukščio sienele, dėl to visą laiką jautė nemalonų kvapą. Taip pat nebuvo užtikrinamas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais. Dėl visų nurodytų priežasčių jis ne tik kitų sulaikytųjų, bet ir pareigūnų atžvilgiu patirdavo dvasinius, psichologinius išgyvenimus, pažeminimą. Prašo už laikotarpį, praleistą Šiaulių tardymo izoliatoriuje, priteisti 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuotas tinkamai, teismo pranešimu (b. l. 67).
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime (b. l. 9-14) nurodė, kad prašo pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti, o skundą nagrinėti atsakovo atstovui nedalyvaujant.
Atsiliepime nurodyta, kad iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus 2020-04-02 pažymos Nr. 60-10814 dėl A. P. matyti, jog pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje nuo 2019-12-16 iki 2020-03-23 periodiškai buvo laikomas šiose kamerose: kameroje Nr. 45 buvo laikomi 2–5 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 9,24 iki 3,69 m², kameroje Nr. 47 buvo laikomi 1-5 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 18,5 iki 3,69 m², kameroje Nr. 19 buvo laikomi 1-4 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 17,6 iki 4,41 m², kameroje Nr. 24 buvo laikomi 3-5 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 6,28 iki 3,77 m², kameroje Nr. 27 buvo laikomi 4 asmenys ir vienam iš jų teko 3,98 m², kameroje Nr. 21 buvo laikomi 4-5 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 4,68 iki 3,74 m².
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų „Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių“ 14.5 punkte nurodyta, kad kameroje turi būti įrengta sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Minima nuostata patvirtina, kad imperatyvaus reikalavimo atitverti sanitarinį mazgą iki lubų nėra. Kartu pažymi, kad san. mazgas atitvertas iš visų keturių pusių (tai patvirtina pridedamos nuotraukos).
Kaip matyti iš pridedamų nuotraukų, san. mazgo įėjimai kamerose Nr. 19, 21 atskirti durimis, o kamerose Nr. 24, 27, 45, 47 – užuolaidomis, kurios yra iki pat grindų. Pažymi, kad vadovaujantis teismų praktika, bendros kameros erdvės atskyrimas nuo sanitarinio mazgo ne tik mūrine sienele, bet ir durimis ar užuolaida, paprastai laikomas tinkamu (LVAT 2018-05-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1169-858/2018 ir kt.) Iš nuotraukų matyti, kad sanitarinių mazgų užuolaidos yra tvarkingos, iki pat žemės. Kadangi jos iš sunkaus pluošto, nei skersvėjis, nei panašūs veiksniai jų judėjimo neįtakoja.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad sanitariniai mazgai nuo likusio gyvenamosios kameros ploto yra atitverti ne aukštesne kaip 1,8 m aukščio sienele.
Visose Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele ar OSB plokšte, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida. Atsakovas pažymi, kad nepermatoma užuolaida yra ne medžiaginė, o iš storos spalvotos polietileno plėvelės, todėl tai visiškai užtikrina asmenų privatumą. Sienelės aukštis matomas iš teismui pateikiamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus San. mazgų zonų kamerose lentelės (jų aukštis kur kas didesnis nei 1,5 m). Akivaizdu, kad nei kameroje esantys asmenys, nei į kamerą užėję pareigūnai negali matyti sanitariniu mazgu besinaudojančio asmens. Taigi, sanitarinis mazgas nuo gyvenamosios kameros dalies buvo atskirtas ir tai užtikrina pakankamą nuteistųjų, besinaudojančių juo, privatumą (žr. LVAT 2017-05-29 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1079-756/2017). Atsakovas pažymi ir tai, kad jokių duomenų, jog kas nors būtų stengęsis piktybiškai stebėti pareiškėją naudojantis sanitariniu mazgu – nėra.
Iš pridedamų nuotraukų matyti, kad per stebėjimo langelį ar akutę pareiškėjo stebėjimas būnant san. mazge – neįmanomas.
Taip pat dėl pareiškėjo minimo higienos naudojantis sanitariniu mazgu nurodo, kad kliūčių nuvalyti atitvarus – nėra, sanitarinio mazgo patalpos sienos išklijuotos lengvai valomomis plytelėmis (tai patvirtina nuotraukos), kurias gali nusivalyti, be to, vadovaujantis Higienos – dezinfekcijos planais 2018-2019 m. ir 2020-2021 m., gyvenamųjų patalpų sanitariniai įrenginiai kiekvieną dieną valomi ir dezinfekuojami dezinfekuotojo, valytojo.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad HN 76:2010 21 punkte numatyta kad pataisos namų kamerų tipo, karantino patalpų, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą.
Nurodo, kad toks teisinis reglamentavimas buvo numatytas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakyme Nr. V-241 ,,Dėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 ,,Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ ir galiojo iki 2015-11-01. Papildomai nurodo, kad pareiškėjas pagal HN 76:2010 galiojimo laikotarpiu laikomas Šiaulių TI nebuvo. Todėl šiuo aspektu pareiškėjo teisės pažeistos nebuvo.
Pažymi, kad jokie teisės aktai nereglamentuoja kamerose esančio kvapo parametrų. Tokie pareiškėjo teiginiai yra subjektyvūs kiekvieno asmens atžvilgiu, todėl negali būti vertinami kaip neturtinę žalą galintys sukelti veiksniai. Be to, iš teismų praktikos matyti, kad apie pareiškėjo teiginius dėl nemalonaus nuo sanitarinio mazgo sklindančio kvapo teismas plačiau nepasisakė, nes tai susiję su kameros vėdinimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018-11-21 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2880-624/2018). Taigi, kvapas neatsiejamai susijęs su galimybe Šiaulių tardymo izoliatoriuje įrengti ventiliaciją, o jos įrengimas dėl įstaigos statuso negalimas. Be to, vėdinimas per langus galimas, šios aplinkybės neneigia ir pats pareiškėjas. Duomenų, kad pareiškėjas būtų negalėjęs išvėdinti patalpų, nėra. Pažymėtina ir tai, kad Higienos normos HN 134:2015 37 punktą, laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo asmeniškai nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu patalpose, taigi, ir patalpų vėdinimas priklauso būtent nuo jų valios. Be to, iš pridedamų nuotraukų matyti, kad iš visų kamerų išvestos angos į koridorių, kurių pagalba kamerose užtikrinama pakankama oro cirkuliacija.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintomis Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normomis, buities kambaryje turi būti prausykla ir tualetas, tačiau nėra nustatyta, kad tupimo tualeto įrengimas prieštarauja teisės aktų reikalavimams.
Pareiškėjas nenurodo jokių sveikatos sutrikimų, kurie ribotų galimybę naudotis tupimu tualetu. Tai pat pažymi, kad kamerose Nr. 24, 27, 45 buvo tupimas tualetas, o kamerose Nr. 19, 21 ir 47 buvo unitazas. Atsižvelgiant į 2020-04-02 pažymos Nr. 60-10814 duomenis, pareiškėjas ilgesnį laiką buvo laikomas kamerose, kuriose yra įrengti klozetai. Pareiškėjas į Šiaulių TI (2020-04-14 pažymos Nr. 61-927 duomenimis) dėl tinkamų kalinimo sąlygų nesudarymo (taip pat ir dėl netinkamai įrengto sanitarinio mazgo) į įstaigos administraciją nesikreipė.
Dėl kamerų įrengimo atitikimo higienos reikalavimams
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (suvestinė redakcija nuo 2016-01-28) 13 punkte nustatyta, kad gyvenimo ir buities sąlygos kamerose turi atitikti Lietuvos Respublikos higienos normas. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 punktas nustato, kad Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 3 punktas įtvirtina analogiško pobūdžio nuostatą: veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais. Šiaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas iki Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos higienos normų įsigaliojimo, todėl nagrinėjamu atveju, analizuojant pareiškėjo laikymo įstaigoje sąlygas, taikytinos tik tos Taisyklių nuostatos ir tie Higienos normų reikalavimai, kurie nesusiję su pastato, patalpų rekonstrukcijos ar kapitaliniais darbais.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, negalima konstatuoti įstaigos neteisėto veikimo, kiek tai liečia pareiškėjo argumentus dėl nemalonaus kvapo ir oro šalinimo sistemos įrengimo, nes šie įrengimo reikalavimai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Pagal Higienos normos 17 punktą, turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Šiaulių tardymo izoliatoriaus gyvenamosios kameros yra vėdinamos natūraliu būdu (per langus bei duris). Kartu nurodo tai, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus gyvenamosiose kamerose laikomi asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri ir tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio nemalonaus kvapo.
Kadangi Šiaulių tardymo izoliatoriuje dėl pastato statuso negali būti atliekami rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbai, HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, susiję su šiais darbais netaikytini ir įstaiga negali būti pripažįstama atsakinga dėl nustatomų šių reikalavimų pažeidimų.
Iš 2019-12-10 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA-9454 matyti, kad kameroje Nr. 45 patikrinus ir įvertinus sanitarinį įrenginį, pažeidimų nenustatyta. Galimybė išvėdinti patalpą per langą sudaryta.
Iš 2020-02-12 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA-377 matyti, kad kameroje Nr. 24 atlikus ir įvertinus joje esančius įrenginius pažeidimų nenustatyta.
Kaip matyti iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo aktų aktualiu laikotarpiu skundžiamų sąlygų dėl kameros įrengimo, kameros vėdinimo, pažeidimų nenustatyta. Iš 2020-02-12 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA-377 matyti, kad įvertinus kamerų patalpas (tarp jų ir kamerą Nr. 24) ir jose esančius įrenginius/įrangą pagal HN 134:2015 12 punkto reikalavimus, kamera įrengta tinkamai.
Nors, kitos kameros dėl pareiškėjo nurodomų aplinkybių aktualiu laikotarpiu netikrintos, atsakovas nurodo ir tai, kad jokie teisės aktai neįpareigoja nuolat fiksuoti kamerose esančių sąlygų atitikimo higienos normoms, kadangi tai nebūtų proporcingas reikalavimas. Kadangi kameros tikrinamos tuomet, kai gaunami skundai, nesikreipimas dėl jų leidžia daryti išvadą, kad jokių pažeidimų, susijusių su higienos normos reikalavimais, nebuvo. Preziumuojama, kad kamera atitiko nustatytas kalinimo sąlygas.
Pareiškėjas abstrakčiai nurodo, jog kamerose turi būti veidrodžiai, lentynėlės, tačiau nenurodo, kada ir kur, pasak jo jų tariamai nebuvo, be to, to niekaip nesieja su patirtais išgyvenimais ir tariamai galėjusia kilti žala. Kad pareiškėjas būtų kreipęsis dėl veidrodžio ar lentynėlės įrengimo kokioje nors kameroje, Šiaulių TI tokių duomenų neturi.
LVAT tokio pobūdžio bylose, yra pasisakęs, kad byloje nesant duomenų, jog kameros, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, neatitiktų ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusių higienos normos reikalavimų, ir byloje nesant nevienareikšmiškiems aktualiems ginčo laikotarpiui visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktams apie kameras, kuriose pareiškėjas nebuvo laikomas, t. y. kai jose higienos normos pažeidimai nebuvo nustatyti, nėra pagrindo laikyti, kad pareiškėjo laikymo kameros neatitiko higienos normas (pvz., LVAT 2018-04-18 nutartis adm. byloje Nr. A-348/2018 ir kt.)
Pažymi ir tai, kad kamerų remontas Šiaulių tardymo izoliatoriuje atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą ir esamus materialinius, finansinius ir darbo jėgos resursus. Kad kameros tvarkingos ir nekeliančios grėsmės pareiškėjo sveikatai ar gyvybei, patvirtina ir pridedamos nuotraukos.
Pareiškėjas taip pat nurodo, kad nebuvo veidrodžio tualeto reikmenų spintelės, lentynėlės, jei buvo lentynėlė, tai akivaizdžiai per maža dalintis šešiems nuteistiesiems.
Atkreipia dėmesį į tai, kad visose gyvenamosiose kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas yra įrengtos lentynėlės daiktams susidėti, tai patvirtina pridedamos nuotraukos. Jeigu suimtiesiems (nuteistiesiems) nėra patogu, ar netelpa susidėti visi higienos ar švaros reikmenys, jie šiuos daiktus gali laikyti spintelėje ar sieninėje lentynoje, kaip tą numato Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.7 p. Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjo Šiaulių TI buvimo laikotarpiu (2020-04-02 pažymos Nr. 60-10814 duomenimis) jis niekada gyvenamosiose kamerose nebuvo laikomas šešiese.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, minėti pareiškėjo argumentai atmestini.
Atsakovo atstovas atsiliepime taip pat pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sąraše įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo būdų. To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. V. Lietuva, pareiškimo Nr. 53161/1999; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-619/2008).
Pareiškėjo A. P. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą. Neturtinę žalą pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje.
CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas, nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, viešoji atsakomybė negalima.
Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir, kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundu siekia, jog jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, būtų priteistas neturtinės žalos atlyginimas. Neturtinę žalą grindžia tuo, kad laikymo sąlygos neatitiko įstatymuose numatytų reikalavimų.
Bylai aktualiu laikotarpiu ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje norma buvo nustatyta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. V-109 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte įtvirtinta nuostata, pagal kurią iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, numatytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m² suaugusiam asmeniui, o pagal 1.3.2 punktą – 4,1 m² nepilnamečiui asmeniui.
Dėl kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, plotų
Byloje yra pateikta Šiaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus 2020-04-02 pažyma Nr. 60-10814 Dėl A. P. (b. l. 21-23), iš kurios matyti, kad pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo nuo 2019-12-16 iki 2020-03-23 (100 dienų). Pareiškėjas nurodytu laiku buvo laikomas 100 dienų nepažeidžiant nustatytos vienam asmeniui, esančiam laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigoje, kameros ploto normos. Įvertinęs kamerų plotą ir kamerose buvusių asmenų skaičių, teismas nustatė, kad visas 100 dienas pareiškėjui tenkanti kamerų gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius teisės aktais reglamentuojamus reikalavimus.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 nėra nurodyta, kad apskaičiuojant asmeniui tenkantį kameros plotą, pirmiausia iš bendro ploto turėtų būti atimtas sanitariniu mazgu ar baldais užstatytas plotas. EŽTT didžioji kolegija, harmonizuodama praktikos išsiskyrimus, 2016 m. spalio 20 d. sprendime byloje Muršic prieš Kroatiją pažymėjo, jog pagal Konvencijos 3 straipsnį, nėra įmanoma nustatyti galutinai ir visiems laikams konkretų kvadratinių metrų skaičių, kuris turėtų būti skiriamas kalinamam asmeniui tam, kad būtų laikomasi Konvencijos. EŽTT šiame sprendime nurodė, kad nėra jokių pagrindų nesilaikyti svarbiausiose bylose suformuoto aiškinimo, jog 3 m² daugiavietėse kamerose yra minimalus standartas, taikomas vertinant Konvencijos 3 straipsnio galimą pažeidimą. EŽTT šiame sprendime taip pat nurodė, kad kai vertinamas kalinimas kameroje, kurioje kiekvienam kalinamam asmeniui tenka nuo 3 iki 4 m², erdvės veiksnys išlieka svarbus sprendžiant dėl kalinimo sąlygų adekvatumo; tokiais atvejais Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas bus konstatuotas, jeigu ploto veiksnys nustatomas kartu su kitomis netinkamo kalinimo sąlygomis. Be to, EŽTT paaiškino minimalaus ploto, skirto vienam asmeniui daugiavietėje kameroje, apskaičiavimo metodologiją, nurodydamas, jog kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų būti įskaičiuojami į bendrą kameros plotą, tačiau nėra nurodyta, kad į turimo ploto kameroje apskaičiavimą neturėtų būti įtrauktas plotas, užstatytas baldais. EŽTT vertinimu, šiuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Tai reiškia, kad baldų užimamas plotas svarbus vertinant, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje.
Teismas, išanalizavęs pateiktus duomenis apie kameras, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, dydį ir kartu su pareiškėju joje buvusių asmenų skaičių, nustatė, kad pareiškėjui kameroje Nr. 45 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 16,35 m²) teko nuo 3,27 m² (kameroje 5 asmenys) iki 4,09 m² (kameroje 4 asmenys), 5,45 m² (kameroje 3 asmenys), 8,18 m² (kameroje 2 asmenys), Nr. 47 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 16,64 m²) teko nuo 3,33 m² (kameroje 5 asmenys) iki 4,16 m² (kameroje 4 asmenys), 5,55 m² (kameroje 3 asmenys), 8,32 m² (kameroje 2 asmenys), Nr. 21 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 17,84 m²) teko nuo 3,57 m² (kameroje 5 asmenys) iki 4,46 m² (kameroje 4 asmenys), Nr. 19 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 16,72 m²) teko nuo 4,18 m² (kameroje 4 asmenys) iki 5,57 m² (kameroje 3 asmenys), 8,36 m² (kameroje 2 asmenys), 16,72 m² (kameroje 1 asmuo), Nr. 24 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 16,96 m²) teko nuo 3,39 m² (kameroje 5 asmenys) iki 4,24 m² (kameroje 4 asmenys), 5,65 m² (kameroje 3 asmenys), Nr. 27 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 14,30 m²) teko 3,58 m² (kameroje 4 asmenys). Taigi, pareiškėjui nebuvo sudarytos prielaidos patirti nepatogumus dėl kamerų ploto. Iš byloje esančios 2017 m. rugsėjo 6 d. Šiaulių tardymo izoliatoriaus pažymos Nr. 62/08-265 „Apie gyvenamosiose kamerose esančių baldų užimamą plotą“ (b. l. 26–29), kad kamerose esantys baldai nevaržė pareiškėjo judėjimo laisvės, t. y. baldai neužėmė tiek vietos, kad pareiškėjui tektų mažiau, negu minimalus plotas ar pareiškėjui trukdytų laisvai judėti, tai patvirtina kamerų fotonuotraukos (b. l. 42-47).
Dėl sąlygų kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas
Pareiškėjas skunde nurodo, jog buvo laikomas kamerose, neužtikrinant kalinimo sąlygų. Kamerose nebuvo veidrodžio, tualeto reikmenų spintelės, lentynėlės, o jei buvo lentynėlė, tai per maža šešiems asmenims. Kamerose nebuvo atskiros oro šalinimo sistemos, todėl jautėsi nemalonūs kvapai.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2019 m. gruodžio 10 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-9454 (patikrinimas atliktas 2019 m. lapkričio 25 d., b. l. 37-38) konstatuota, kad buvo patikrinta gyvenamoji kamera Nr. 45. Gyvenamoje kamerose Nr. 45 dirbtinė apšvieta (patalpos viduryje, ant stalo paviršiaus) atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. Įvertinus gyvenamosios kameros Nr. 45 patalpas ir jose esančius įrenginius (šviestuvus, sanitarinius įrenginius) pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punkto reikalavimus, minėtoje kameroje pažeidimų nenustatyta.
Patikrinimo akte taip pat nurodyta, kad ŠTI rėžiminio korpuso gyvenamosiose kamerose nėra įrengtos mechaninės patalpų vedinimo ar kondicionavimo sistemos. Minėtose kamerose sudaryta galimybė išvėdinti patalpas per langą. Kameroje Nr. 45 vizualiai matomo pelėsio nenustatyta.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2020 m. vasario 12 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-377 (patikrinimas atliktas 2020 m. vasario 4 d., b. l. 39-41) konstatuota, kad dirbtinė apšvieta kameroje Nr. 24 (ant stalo paviršiaus), santykinė oro drėgmė atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus.
Įvertinus gyvenamosios kameros Nr. 24 patalpas ir joje esančius įrenginius/įrangą pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punkto reikalavimus, minėtoje kameroje pažeidimų nenustatyta.
ŠTI rėžiminio korpuso gyvenamosiose kamerose nėra įrengtos mechaninės patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistemos. Minėtose kamerose sudaryta galimybė išvėdinti patalpas per langą. Kameroje Nr. 24ant lubų ir sienų vizualiai matomų pelėsių nenustatyta.
Pareiškėjo teiginys dėl atskiros oro šalinimo sistemos kamerose nebuvimo (nemalonių kvapų kamerose) atmestinas kaip nepagrįstas, nes Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. ĮV-190 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo saugomomis” Šiaulių kalėjimo statinių kompleksas (kodas 28219) yra pripažintas nekilnojama kultūros vertybe, kuri yra saugoma valstybės, tad jame kapitalinis remontas ar rekonstrukcijos darbai dėl šio pastato statuso yra negalimi, o ventiliacija užtikrinama per langą. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 3 punktas numato, kad veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais, o 17 punktas numato, jog turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Iš paminėtų Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo aktų matyti, kad ŠTI rėžiminio korpuso gyvenamosiose kamerose nėra įrengtos mechaninės patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistemos. Kamerose sudaryta galimybė išvėdinti patalpas per langą.
Pareiškėjo nurodyti argumentai (buvo laikomas kamerose, neužtikrinant kalinimo sąlygų) yra deklaratyvūs, o byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas su skundais būtų kreipęsis į kitas kompetentingas institucijas (pavyzdžiui Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą ar kt.) dėl netinkamų kalinimo sąlygų (išskyrus pareiškėjo skundą dėl drabužių skalbimo už asmenines lėšas). Teisės aktai neįpareigoja Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijos nuolat fiksuoti patalpų, kuriose laikomi suimtieji (nuteistieji), būklės. Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, jog aplinkybė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl nurodytų pažeidimų nesikreipė į Šiaulių tardymo izoliatoriaus administraciją ar kitas kompetentingas įstaigas, leidžia teigti, jog pažeidimai, jeigu jie iš tikrųjų buvo, nebuvo tokio pobūdžio, kad pareiškėjas patyrė tokio laipsnio neigiamą poveikį, kuris sukėlė vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas, arba sudarė kliūtis, kurios buvo sudėtingos ar sunkiai įveikiamos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-02-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A-964-520/2017).
Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2019 m. gruodžio 10 d. patikrinimo akto Nr. (6-12 4.80)PA-9454 (patikrinimas atliktas 2019 m. lapkričio 25 d., b. l. 37-38) matyti, kad gyvenamoje kamerose Nr. 45 dirbtinė apšvieta (patalpos viduryje, ant stalo paviršiaus) atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. Įvertinus gyvenamosios kameros Nr. 45 patalpas ir jose esančius įrenginius (šviestuvus, sanitarinius įrenginius) pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punkto reikalavimus, minėtoje kameroje pažeidimų nenustatyta. Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2020 m. vasario 12 d. patikrinimo akto Nr. (6-12 4.80)PA-377 (patikrinimas atliktas 2020 m. vasario 4 d., b. l. 39-41) matyti, kad dirbtinė apšvieta kameroje Nr. 24 (ant stalo paviršiaus), santykinė oro drėgmė atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. Įvertinus gyvenamosios kameros Nr. 24 patalpas ir joje esančius įrenginius/įrangą pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punkto reikalavimus, minėtoje kameroje pažeidimų nenustatyta.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes, atsakovo atstovo atsiliepime nurodytas aplinkybes, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo aktuose užfiksuotas aplinkybes, konstatuoja, kad pareiškėjo laikymo sąlygos atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus.
Pareiškėjas skunde nurodė, jog HN 76:2010 21 punkte nustatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpose, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus kamerose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą. Taigi, toks teisinis reglamentavimas, kurį nurodė pareiškėjas, buvo numatytas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakyme Nr. V-241 ,,Dėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 ,,Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“, kuris galiojo iki 2015-11-01. Tačiau galiojant nurodytai higienos normai pareiškėjas, pagal jo paties apibrėžtas skundo nagrinėjimo ribas ir nurodytą aktualų laikotarpį, Šiaulių tardymo izoliatoriuje nebuvo, todėl ir minėtos higienos normos 21 punktas nagrinėjamoje byloje negali būti taikytinas.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtino Lietuvos higienos normą HN134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, kuri įsigaliojo nuo 2015 m. lapkričio 1 d., ir galiojo pareiškėjo buvimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje laiką (nauja redakcija nuo 2018-11-01, TAR, 2018, Nr. 2018-13439).
Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad kamerose nebuvo veidrodžio, tualeto reikmenų spintelės, lentynėlės, o jei buvo lentynėlė, tai per maža šešiems asmenims. Pareiškėjas šių savo teiginių nekonkretizavo ir nedetalizavo, t. y. nenurodė ar visose kamerose, kuriose jis buvo, nebuvo veidrodžio, tualeto reikmenų spintelės ir lentynos higienos priemonėms susidėti ar tik konkrečiai kuriose. Be to, pareiškėjas nenurodė, kokių nepatogumų dėl to patyrė ir kaip tai sieja su kilusia neturtine žala bei kodėl dėl paminėto inventoriaus nebuvimo jis į Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorių nesikreipė.
Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14 punkto 6-9 papunkčiuose nurodyta, kad kamerose turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai), po lova gali būti įrengiama dėžė asmeniniams daiktams sudėti; viena spintelė arba sieninė lentyna dviem suimtiesiems knygoms ir daiktams susidėti; spintelė arba lentyna maisto produktams laikyti; viršutinių drabužių pakaba. Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktorius 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtino Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normas, pagal kurias tardymo izoliatorių kamerose numatytas minimalus baldų kiekis: metalinės lovos (1 vnt. 1 asmeniui), spintelės (1 vnt. ne daugiau kaip 2 asmenims), stalas (1 vnt.), suolas arba kėdė, arba taburetė (1 sėdima vieta 1 asmeniui), maisto produktų spintelė arba lentyna (1 spintelė ne daugiau kaip 2 asmenims, lentynoje - viena sekcija 1 asmeniui), viršutinių drabužių pakaba (ne mažiau kaip 2 kabliukai 1 asmeniui), šiukšlių dėžė (1 vnt.), veidrodis (1 vnt.), tualeto reikmenų spintelė sanitariniame mazge (1 vienetas patalpai). Teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes, atsakovo atstovo atsiliepime nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad neįrodyta, jog patalpose, kuriose buvo pareiškėjas, nebuvo būtino inventoriaus. Be to, iš atsakovo atstovo pateiktų kamerų, kuriose buvo pareiškėjas, fotonuotraukų (b. l. 42-47) matyti, kad kamerose yra ir veidrodžiai, ir lentynos higienos priemonėms susidėti. Be to, pareiškėjas priešarauja pats sau, nurodydamas, kad kamerose nebuvo tualeto reikmenų lentynėlės, o jei buvo lentynėlė, tai per maža šešiems asmenims, tačiau iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus 2020-04-02 pažymos Nr. 60-10814 Dėl A. P. (b. l. 21-23) matyti, kad nei vienoje kameroje, kurioje buvo pareiškėjas, su juo nebuvo šešių asmenų. Taigi, toks pareiškėjo aiškinimas vertintinas kritiškai.
Byloje nėra duomenų, kad atsakovo atstovas nevykdė ar netinkamai vykdė Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2018-03-26 Nr. 20/01-1860 Aplinkos (patalpų, daiktų, įrenginių) paviršių higienos-dezinfekcijos planą 2018-2019 m. (b. l. 30–32) ir Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2020-02-03 Nr. 20-511 Aplinkos (patalpų, daiktų, įrenginių) paviršių higienos-dezinfekcijos planą 2020-2021 m. (b. l. 33–35).
Dėl sanitarinio mazgo
Pareiškėjas skunde nurodė, kad kamerose Nr. 45, 24, 27 klozetai yra tupiami, todėl jam buvo sunku tinkamai atlikti gamtinius reikalus. Sanitariniai mazgai atitverti nuo likusios kameros ne aukštesne kaip 1,8 m. aukščio sienele, dėl to visą laiką jautė nemalonų kvapą. Taip pat nebuvo užtikrinamas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais.
Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose yra veikiantys sanitariniai mazgai, kurie atitverti nuo bendros erdvės mūrine sienele ar OSB plokšte, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma medžiagine iš storos spalvotos polietileno plėvelės užuolaida, todėl tai visiškai užtikrina asmenų privatumą. Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus pateiktos pažymos (b. l. 24-25) matyti, kad kameroje Nr. 19 sanitarinis mazgas atitvertas OSB, kurios aukštis yra 1,90 m, kamerose Nr. 45, 47, 24, 27 sanitarinio mazgo atitvarinė konstrukcija yra mūrinė, kurių aukštis yra nuo 2,29 iki 2,31 m, o kamerose Nr. 21 sanitarinio mazgo atitvarinė kontrukcija yra PDF, kurios aukštis yra 2,01m, t. y. ženkliai aukštesnės negu 1,8 m, todėl pareiškėjo argumentas, kad kamerose tualetai nuo likusios kameros dalies atskirti ne aukštesne kaip 1,8 m aukščio sienele, atmestinas kaip nepagrįstas. HN 134:2015 3 punkte įtvirtinta, jog veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais. Sanitarinio mazgo įrengimas atskiroje patalpoje ir atskiros nuo gyvenamųjų patalpų ventiliacijos įrengimas yra susijęs su pastato ir (ar) patalpų rekonstrukcijos darbais, todėl šiuo atžvilgiu nėra pagrindo nustatyti pareiškėjo teisių pažeidimą. Tačiau ši aplinkybė neatleidžia atsakovo atstovo (tardymo izoliatoriaus) nuo pareigos užtikrinti, kad naudojantis tualetu būtų užtikrintas suimtųjų (nuteistųjų) privatumas (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1882-502/2017, 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1395-502/2017).
Pareiškėjo teiginiai dėl privatumo pažeidimo abstraktūs. Pareiškėjas nenurodė, kaip naudojantis sanitariniu mazgu, yra pažeidžiamas jo privatumas (pvz: matomas kameroje esančių asmenų, matomas pareigūnams per duryse įrengtą stebėjimo akutę ar atidarius kamerų duris. Administracinėje byloje esančiose kamerų, kuriose buvo pareiškėjas, fotonuotraukose (b. l. 42-47) matyti, kad nei vienoje kameroje įėjimai į sanitarinius mazgus nėra įrengti priešais įėjimo duris, kuriose įrengtas kameros stebėjimo langelis. Įėjimai į sanitarinius mazgus yra šone (kairėje arba dešinėje) įėjimo durų atžvilgiu. Kitų argumentų, kuo pasireiškė jo privatumo pažeidimas, esant minėtam sanitarinio mazgo atitvėrimui, pareiškėjas nenurodė. Taigi, Šiaulių tardymo izoliatoriuje sanitariniai mazgai kamerose atitverti mūrinėmis sienelėmis, OSB, PDF, kurių aukštis ženkliai aukštesnis nei 1,80 m, o įėjimai atitverti durimis (kameros Nr. 19, 21) ar užuolaidomis (kameros Nr. 24, 27, 45, 47). Atsižvelgiant į tai, jog sanitarinis mazgas yra atskirtas aukštomis sienelėmis ir įėjimas yra atitvertas paminėtose kamerose durimis ar neperšviečiamomis užuolaidomis, šiuo atveju niekas negalėjo matyti pareiškėjo, jam naudojantis sanitariniu mazgu, todėl buvo užtikrintas pareiškėjui minimaliai būtinas privatumas, naudojantis sanitariniu mazgu. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat yra pažymėta, kad tardymo izoliatoriaus kamerose įrengtas sanitarinis mazgas, kuris nuo bendros kameros erdvės yra atskirtas ne tik mūrine sienele, bet ir durimis ar užuolaidomis, paprastai laikomas įrengtu tinkamai, todėl pareiškėjo teisės į privatumą pažeidimas, naudojantis taip nuo bendros kameros erdvės atskirtu tualetu, nėra konstatuojamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1169-858/2018, 2017 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-509-822/2017, 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-512-822/2017, 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-379-822/2017, 2020 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-882-662/2020, 2020 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-226-822/2020 ir kt.).
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Eksploatavimo taisyklės) 2 punktas numato, kad „Šios Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie šių Taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais“. Šiaulių TI pastatytas iki šių taisyklių įsigaliojimo, todėl ginčui aktualiu laikotarpiu teisės aktai nenumatė imperatyvaus reikalavimo sanitarinį mazgą visiškai izoliuoti nuo likusio kameros ploto (Eksploatavimo taisyklių 14.5 punktas), sanitariniame mazge įrengti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą arba kameroje įrengti būtent mechaninį vėdinimą, o natūralus vėdinimas, t. y. vėdinimas per langus, atitinka teisės aktų reikalavimus (Eksploatavimo taisyklių 14.10 punktas, Higienos norma HN 134:2015 17 punktas). Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-226-822/2020, 2020 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. 687-756/2020, 2020 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-683-756/2020 ir kt.). Juo labiau, iš aukščiau paminėtų Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo aktų (b. l. 37-41) matyti, kad ŠTI rėžiminio korpuso gyvenamosiose kamerose nėra įrengtos mechaninės patalpų vedinimo ar kondicionavimo sistemos. Kamerose sudaryta galimybė išvėdinti patalpas per langą. Be to, atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad iš visų kamerų išvestos angos į koridorių, kurių pagalba kamerose užtikrinama pakankama oro cirkuliacija, tai patvirtina kamerų fotonuotraukos (b. l. 42-47). Įvertinus šias aplinkybes konstatuotina, kad atsakovo neteisėti veiksmai dėl blogo kvapo kameroje, nenustatyti.
Pareiškėjo argumentas, kad kamerose Nr. 45, 24, 27 klozetai yra tupiami, todėl jam buvo sunku tinkamai atlikti gamtinius reikalus, atmestinas kaip nepagrįstas. Teisinis reglamentavimas neįtvirtina imperatyvaus reikalavimo kamerų tipo patalpose įrengti sėdimą unitazą. Be to, nuo 2017 m. birželio 8 d. galiojančiose Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose tiesiogiai įtvirtinta, jog tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areštinių kamerų sanitariniame mazge įrengti klozetai gali būti ir tupiami (9.1. p.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo naujausioje ir dominuojančioje praktikoje sėdimų tualetų neįrengimas nėra pripažįstamas pažeidimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-552-575/2020). Taigi vien tik asmens pageidavimas, kad kameroje būtų įrengtas sėdimas unitazas (ar pageidavimas apgyvendinti kameroje, kurioje įrengtas tokios konstrukcijos unitazas), nesant medicininių duomenų, kad dėl sveikatos būklės tupiama tualeto konstrukcija asmeniui sudarytų nepatogumus juo naudotis, nesuponuoja pareigos užtikrinti, kad kamerų tipo patalpoje būtų įrengtas sėdimas unitazas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1281-624/2020). Pareiškėjo asmens sveikatos istorijos kopija nepatvirtina, kad dėl tupiamo tualeto konstrukcijos pareiškėjui susidaro nepatogumų juo naudotis. Juo labiau, pareiškėjas skunde abstrakčiai nurodo, kad jam kamerose Nr. 45, 24, 27 buvo sunku tinkamai atlikti gamtinius reikalus, o dėl nurodyto nepatogumo, jeigu toks buvo, į Šiaulių tardymo direktorių ar Šiaulių tardymo izoliatoriaus Sveikatos priežiūros tarnybą nesikreipė.
Dėl sveikatos sutrikimų
Pareiškėjas skunde nurodė, kad būdamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje patyrė dvasinius, psichologinius išgyvenimus, pažeminimą.
Susipažinus su asmens sveikatos istorija (b. l. 56-65) nustatyta, jog pirminės gydytojų apžiūros metu pareiškėjas nusiskundimų sveikata neturėjo, nurodė žalingą įprotį. Pareiškėjas į Šiaulių tardymo izoliatoriaus Sveikatos priežiųros tarnybą kreipėsi vieną kartą dėl akių perštėjimo, nes naktimis daug žiūri TV. Įvertinus pareiškėjo asmens sveikatos istorijos nuorašą, negalima konstatuoti, kad dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus sąlygų pareiškėjas patyrė nurodytus nepatogumus, ką nurodė savo skunde, t. y. tokiems pareiškėjo teiginiams konstatuoti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.
Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Resocializacijos skyriaus 2020-04-14 pažymos Nr. 61-927 (b. l. 49) matyti, kad pareiškėjas A. P. į Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorių kreipėsi su skundu dėl drabužių skalbimo už asmenines lėšas (b. l. 50-51), į kurį buvo atsakyta (b. l. 52-53).
Teismas, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011).
Kadangi pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš netinkamų laikymo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuriuo nustatoma, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Kudła prieš Lenkiją, 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą Valašinas prieš Lietuvą, 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje Peers prieš Graikiją, 28524/95).
Byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas jo nurodytu laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sąlygomis. Byloje nėra duomenų, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje pareiškėjas buvo kaip nors išskirtas iš kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors būdu bloginamos bausmės atlikimo sąlygos.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir nesant vienos iš būtinų sąlygų civilinei atsakomybei kilti – valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo), pareiškėjo skundas priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi
nusprendžia:
Pareiškėjo A. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.