Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.3.2.; 1.1.7.1.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.2.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.10.3.; 1.1.10.1.; 1.2.23.2.; 1.2.29.3.; 2.1.6.3.; 2.1.7.; 2.1.14.; 2.4.; 2.4.6.3.4.; 2.4.6.4.2.; 2.4.7.; 2.4.9.

2016 m. kovo 31 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Žindulienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. sausio 13 d. nuosprendžio, kuriuo:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį (narkotinių medžiagų pardavimas 2012 m. birželio 14 d.) laisvės atėmimu 2 metams;

- pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (narkotinių medžiagų pardavimas 2012 m. birželio 21 d.) laisvės atėmimu 2 metams 2 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi paskirtas bausmes subendrinus iš dalies bausmes sudėjus, R. Ž. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 3 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu subendrintą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, R. Ž. paskirtai galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaitytas suėmimo ir sulaikymo laikas nuo 2012-06-26 iki 2012-08-13, nuo 2015-09-15 iki 2015-09-16, nuo 2015-09-17 iki 2015-12-17, ir laikoma, kad R. Ž. yra atlikęs 143 laisvės atėmimo dienas.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 ir 2 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, paskiriant šiuo įpareigojimus:

- pradėti ir tęsti mokslą arba visą bausmės atidėjimo laikotarpį būti registruotam darbo biržoje arba pradėti ir tęsti darbą;

- visą bausmės laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

- nevartoti psichiką veikiančių (narkotinių, psichotropinių) medžiagų.

R. Ž. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 302 straipsnio 1 dalyje (neteisėto E. J. vardu išduoto vairuotojo pažymėjimo laikymo), išteisintas BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

R. Ž. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 302 straipsnio 1 dalyje (neteisėto A. P. vardu išduoto vairuotojo pažymėjimo laikymo), išteisintas BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punkto pagrindu, nes neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos valstybei iš R. Ž. nepriteistos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Ž. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą laiką iki 2012 m. birželio 14 d., 20.15 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė ikiteisminio tyrimo nenustatytą kiekį, bet ne mažiau kaip 0,7985 g narkotinės medžiagos – kanapių dalių, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, po ko, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2012 m. birželio mėn. 14 d., apie 20.15 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai pardavė už ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą sumą ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį, bet ne mažiau kaip 0,7985 g narkotinės medžiagos – kanapių dalių A. P..

Be to, jis pagal BK 260 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis 2012 m. birželio 21 d., apie 20.00 val., prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinės iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens už 530 Lt neteisėtai įgijo 14,6211 g narkotinės medžiagos – kanapių dalių, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, kurias neteisėtai parsigabeno į butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir ten neteisėtai laikė iki 2012 m. birželio 21 d., 22.05 val. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2012 m. birželio 21 d., apie 22.05 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), du polietileninius maišelius su 12,688 g narkotinės medžiagos – kanapių dalių už 480 Lt neteisėtai pardavė A. P., o likusią dalį – 1,9331 g narkotinės medžiagos – kanapių dalių, tęsdamas nusikalstamą veiką, neteisėtai, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, laikė bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iki 2012 m. birželio 26 d., 13.10 val., kol kratos metu šią narkotinę medžiagą rado ir paėmė policijos pareigūnai.

R. Ž. pagal BK 302 straipsnio 1 dalį buvo kaltinamas tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2011 m. sausio mėn., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną ir valandą, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, neturėdamas teisėto pagrindo įgijo fizinio asmens – E. J. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), kurį, neturėdamas teisėto pagrindo, parsigabeno į butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir šiame bute, neturėdamas teisėto pagrindo, laikė iki 2012 m. birželio 26 d. 13.10 val., kol vairuotojo pažymėjimą kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Be to jis pagal BK 302 straipsnio 1 dalį buvo kaltinamas tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2011 m. birželio mėn., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną ir valandą, prie (duomenys neskelbtini) progimnazijos, esančios (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisėto pagrindo – rasdamas ir paimdamas, įgijo fizinio asmens – A. P. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), kurį, neturėdamas teisėto pagrindo, parsigabeno į butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir šiame bute, neturėdamas teisėto pagrindo, laikė iki 2012 m. birželio 26 dienos 13.10 val., kol vairuotojo pažymėjimą kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroras prašo Šiaulių apylinkės teismo 2016-01-13 nuosprendžio dalį dėl R. Ž. išteisinimo pagal BK 302 straipsnio l dalį panaikinti ir priimti naują nuosprendį: R. Ž. pripažinti kaltu pagal BK 302 straipsnio l dalį (dėl neteisėto disponavimo E. J. vairuotojo pažymėjimu) ir nuteisti laisvės atėmimu 6 mėnesiams; pagal BK 302 straipsnio 1 dalį (dėl neteisėto disponavimo A. P. vairuotojo pažymėjimu) ir nuteisti laisvės atėmimu 9 mėnesiams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 4 dalimi, subendrinti paskirtas bausmes pagal BK 302 straipsnio l dalį, 260 straipsnio l dalį ir R. Ž. paskirti subendrintą 2 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę; taikyti BK 64¹ straipsnį ir bausmę sumažinus vienu trečdaliu, R. Ž. paskuti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 10 mėnesiams; priteisti iš R. Ž. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas 91,71 Eur; kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teigia, kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas, nes apklausdamas R. Ž. ir pastarajam duodant parodymus apie pas jį rastų A. P. ir E. J. asmens dokumentų neteisėto disponavimo aplinkybes, teismas garsiai išsakė savo abejones, ar tai, kuo R. Ž. yra kaltinamas pagal BK 302 straipsnio l dalį, yra nusikaltimas. Vėliau išankstines nuostatas ir akivaizdų palankumą R. Ž. teismas pademonstravo ir spręsdamas kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo klausimą, nes teismas tik po trečio prokuroro reikalavimo išnagrinėjo prašymą nuspręsdamas priimti motyvuotą nutartį, kaip numato įstatymas, tačiau teismas išeidamas priimti sprendimą, nenurodė, kada sprendimas bus skelbiamas. Taip pat nurodo, kad teismas 2015-12-15 nutartimi nusprendęs R. Ž. nepratęsti suėmimo termino ir pastarajam paskyręs namų areštą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, apie priimtą sprendimą neinformavo prokuratūros. Prokuroras skunde teigia, kad 2015-12-30 posėdyje teismas, nurodęs R. Ž. atsakinėti tiksliai į teismo užduodamus klausimus, pakartotinai nustatinėjo kaltinamojo asmenybę ir klausinėjo kaltinamojo apie jo motinos sveikatą, apie kaltinamojo tolimesnio gyvenimo planus, apie bausmės atlikimą Vokietijoje, kt. klausimais. Dėl to apeliantas teigia, kad tokie teismo veiksmai prieš posėdį ir teismo veiksmai teismo posėdžio metu, inicijuoti ne proceso dalyvių, o paties teismo, rodo teismo palankumą kaltinamajam. Taip pat prokuroras skunde nurodo, kad 2015-12-30 teismo posėdyje pareiškus teismui nušalinimą, teismas priėmė protokolinę nutartį, kurioje savo nenusišalinimą grindė baudžiamojo proceso kodekso normų aiškinimu, prasilenkiančiu su baudžiamojo proceso kodekso nuostatomis bei teismine praktika, taip pagrįsdamas savo šališką poziciją ir su baudžiamojo proceso kodekso nuostatomis prasilenkiančius veiksmus, o ne objektyviai įvertino savo veiksmus ir pareikšto nušalinimo motyvus. Dėl to teigia, kad tokie teismo veiksmai sudarė teismo palankumo R. Ž. įspūdį, o teismo priimtas nuosprendis, kuriuo R. Ž. buvo išteisintas pagal BK 302 straipsnio l dalį, akivaizdžiai patvirtina, kad teismas nuo bylos nagrinėjimo pradžios šioje byloje turėjo išankstines nuostatas. Dėl to mano, kad įvertinus tai, jog bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas, turi būti sprendžiamas klausimas dėl nuosprendžio šioje byloje panaikinimo ir bylos perdavimo teismui nagrinėjimui iš naujo.

Taip pat prokuroras skunde nurodo, kad teismo išvados dėl R. Ž. išteisinimo pagal BK 302 straipsnio l dalį yra nepagrįstos ir neatitinkančios bylos aplinkybių, nes teismas išvadą dėl R. Ž. išteisinimo dėl neteisėto E. J. vardu išduoto vairuotojo pažymėjimo laikymo pagrindė ne bylos duomenimis, o „remdamasis įstatymais, teisine sąmone“. Nurodo, kad iš bylos duomenų matyti, kad R. Ž. suprato, jog neturėdamas teisėto pagrindo laiko E. J. vairuotojo pažymėjimą ir norėjo taip elgtis. Kadangi BK 302 straipsnio l dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas pagrobė ar neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo fizinio ar juridinio asmens antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką, minėti veikos objektyvieji požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš šiame BK straipsnyje nurodytų veikų. Subjektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai (kaltės forma, tikslas, motyvas) nustatomi ne tik pagal kaltininko parodymus, bet ir remiantis objektyviais bylos duomenimis, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Teigia, kad E. J. parodė, kad 2010 m. lapkričio mėnesį šventė namuose pas asmenį, pravarde „D.“ (atpažino R. Ž.), kur ir galėjo vairuotojo pažymėjimą pamesti, o iš R. Ž. parodymų matyti, kad E. J., kurį R. Ž. įvardino draugu, vairuotojo pažymėjimą rado savo namuose po išgertuvių 2010 m. lapkričio mėn., taip pat nurodė nenorėjęs pasisavinti šio E. J. dokumento, tačiau tuo pačiu, laikė šį vairuotojo pažymėjimą iki 2012-06-26, kuomet šis vairuotojo pažymėjimas buvo rastas pas R. Ž. namuose kratos metu. R. Ž. taip pat nurodė, kad su E. J. yra pažįstami daug metų, gyvena tame pačiame name, norėjo dokumentą E. J. atiduoti, bet nežinojo E. J. vardo ir pavardės, buvo įdėjęs skelbimą apie rastą dokumentą į socialinius tinklalapius. Teismas nepagrįstai patikėjo tokiais nelogiškais ir neįtikinamais R. Ž. parodymais, dėl to padarė išvadas, neatitinkančias bylos aplinkybių. Apeliantas teigia, kad R. Ž. suvokė, jog įgijo ir laikė svetimą fizinio asmens dokumentą ir norėjo taip veikti, nes nesiėmė veiksmų šį dokumentą grąžinti tikrajam savininkui, net ir pažinodamas E. J., žinodamas namą, kuriame pastarasis gyvena, daugiau nei pusantrų metų laikė E. J. vairuotojo pažymėjimą ir nesiėmė jokių veiksmų informuoti nukentėjusįjį ar įgaliotas įstaigas apie radinį. Be to, byloje nenustatyta jokių objektyvių aplinkybių, trukdžiusių R. Ž. tai padaryti. Dėl to teigia, kad R. Ž. suprato, jog neturėdamas teisėto pagrindo įgijo ir laiko E. J. vairuotojo pažymėjimą, ir norėjo taip elgtis.

Apeliantas taip pat skunde teigia, kad analogiškas, neatitinkančias bylos aplinkybių, išvadas teismas padarė priimdamas sprendimą R. Ž. išteisinti ir dėl kitos BK 302 straipsnio l dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo prokurorui nesurinkus nepakankamai įrodymų, pagrindžiančių kaltinamojo kaltę, nes be A. P. parodymų ir fakto, kad pas R. Ž. kratos metu buvo rastas vairuotojo pažymėjimas, nėra kitų esminių įrodymų, rodančių, kad R. Ž. iš R. P. dokumentą galėjo pagrobti (ar disponuoti juo, neturėdamas teisėto pagrindo). Nurodo, kad iš A. P. parodymų matyti, jog jis savo vairuotojo pažymėjimą, buvusį piniginėje, pametė 2011 m. birželio mėn. švęsdamas su draugais, o R. Ž. nurodė, kad šį A. P. vairuotojo pažymėjimą jis rado rudenį, vedžiodamas šunį, o radęs parsinešė į namus, buvo įdėjęs skelbimą į socialinius tinklalapius, tačiau niekas į jį nesikreipė, policijai apie tai nepranešė. A. P. vairuotojo pažymėjimas pas R. Ž. taip pat buvo rastas kratos metu 2012-06-26. Teigia, kad iš šių nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad R. Ž. A. P. vairuotojo pažymėjimą namuose laikė ne mažiau kaip 7 mėnesius, be to, byloje nėra duomenų, jog R. Ž. būtų ėmęsis kokių nors aktyvių veiksmų, siekdamas grąžinti ar pranešti A. P. apie rastus jo vardu išduotus dokumentus, arba apie tai, kad būtų pranešęs policijai ar kitai įgaliotai institucijai. R. Ž. teiginiai, kad buvo įdėjęs skelbimus į socialinius tinklu, niekuo nepagrįsti, o be to, jis per pakankamai ilgą laiką turėjo galimybę imtis ir kitų veiksmų, kad apie rastą dokumentą informuotų ar A. P., ar įgaliotą įstaigą, ir byloje nenustatyta jokių objektyvių aplinkybių, trukdžiusių R. Ž. tai padaryti. Dėl to apeliantas teigia, kad R. Ž. įgijo, gabeno ir laikė svetimą fizinio asmens dokumentą ir norėjo taip veikti, nes nesiėmė veiksmų šį dokumentą grąžinti tikrajam savininkui, tokiuose jo veiksmuose yra tiesioginė tyčia ir R. Ž. turi būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 302 straipsnio l dalį.

Taip pat prokuroras skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai nepriteisė valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, patirtų ginant kaltinamąjį R. Ž., nes teismo nurodytas pagrindas nepriteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų nėra numatytas BPK 106 straipsnyje, kaip leidžiantis nepriteisti šių išlaidų ar jas sumažinti. Dėl to ši nuosprendžio dalis turi būti pakeista.

Teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl R. Ž. išteisinimo pagal BK 302 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos) naikintinas ir priimtinas naujas nuosprendis (BPK 329 straipsnio 2 punktas), taip pat nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

Prokuroras skunde teigia, kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas, nes, apklausdamas R. Ž. apie aplinkybes dėl pas jį rastų A. P. ir E. J. asmens dokumentų ir neteisėto disponavimo jais, teismas garsiai išsakė savo abejones, ar, tai, kuo R. Ž. yra kaltinamas pagal BK 302 straipsnio l dalį, yra nusikaltimas, o spręsdamas kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo klausimą parodė akivaizdų palankumą R. Ž. – nepratęsęs suėmimo R. Ž., apie nutarties nepratęsti suėmimą, o pakeisti kitomis kardomosiomis priemonėmis, paskelbimą nepranešė, todėl prokuroras neturėjo galimybės tokio sprendimo skųsti, be to, teismas netinkamai išsprendė pareikšto nušalinimo klausimą. Teisiamojo posėdžio protokole neužfiksuotas prokuroro skunde nurodytas teismo pasisakymas apie R. Ž. kaltę padarius jam inkriminuotus nusikaltimus, numatytus BK 302 straipsnio 1 dalyje, taip pat ir iš LITEKO sistemoje esančio posėdžio garso įrašo negalima nustatyti, ar teismas tokią frazę iš tikrųjų pasakė, nes garso įrašas yra nekokybiškas. Taigi, teisėjų kolegija neturi galimybės nustatyti, kokiame kontekste buvo pasakyta prokuroro skunde nurodyta frazė. Taip pat iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad teismas, išklausęs teisme dalyvaujančių proceso dalyvių nuomonės dėl prokuroro prašymo pratęsti R. Ž. suėmimo terminą, 2015-12-15 priėmė nutartį, apie kurios paskelbimo laiką nepranešė proceso dalyviams. Tačiau nepranešimas apie nutarties paskelbimo laiką bei nutarties nuorašo neišsiuntimas prokuratūrai nerodo teismo šališkumo, o prokuroras, žinodamas, kad R. Ž. suėmimas buvo taikomas iki 2015-12-17, turėjo galimybę pasidomėti byloje priimtu sprendimu. Iš 2015-12-15 nutarties matyti, kad teismas nusprendęs nepratęsti suėmimo kaltinamajam, skyrė jam kitas kardomąsias priemones, t. y. pakeitė suėmimą švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis. Be to, kardomosios priemonės pakeitimas R. Ž. neturėjo įtakos skundžiamo nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui. Abejoti teismo nešališkumu neduoda pagrindo ir tai, kad nustatinėdamas R. Ž. asmenybę, apylinkės teismas kaltinamajam uždavinėjo klausimus apie jo artimuosius, apie registraciją darbo biržoje. Taip pat tai, kad teismui pareikštas nušalinimas buvo išspręstas protokoline nutartimi, nėra esminis BPK pažeidimas, nes 253 straipsnio 2 dalis numato, kad nagrinėjimo teisme metu kilusius klausimus, tarp jų ir dėl pareikšto nušalinimo, teismas išsprendžia nutartimis, nusprendęs, ar nutartį surašyti kaip atskirą dokumentą ir priimti jį pasitarimų kambaryje, ar ją priimti pačioje posėdžių salėje ir įrašyti į teisiamojo posėdžio protokolą. Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, daroma išvada, kad prokuroro skundo argumentai dėl teismo šališkumo yra nepagrįsti, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas.

Pagal suformuotą teismų praktiką nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (BPK 301 straipsnio 1 dalis, 305 straipsnio 1 ir 3 dalys, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 1.1 punktas). BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas, vertinant įrodymus, turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Byloje įrodymai turi būti vertinami išsamiai, nešališkai, vertinant ne tik atskirus duomenis, bet jų visetą, kas leistų konstatuoti neabejotinų, prieštaravimų nekeliančių bylos faktinių aplinkybių nustatymą ir tinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą. Taigi, duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva.

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą, konstatuoja, kad nors nuosprendis savo forma ir turiniu atitinka procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, tačiau pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl R. Ž. išteisinimo pagal BK 302 straipsnio 1 dalį neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

BK 302 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę tam, kas pagrobė, ar neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo fizinio ar juridinio asmens spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką. Šis nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia. BK 302 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos subjektyvieji požymiai (kaltės forma, tikslas, motyvas) nustatomi ne tik pagal kaltininko parodymus, bet ir remiantis objektyviais bylos duomenimis.

Skundžiamu nuosprendžiu R. Ž. pagal BK 302 straipsnio 1 dalį dėl E. J. vardu išduoto vairuotojo pažymėjimo laikymo išteisintas BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, kadangi R. Ž. nenorėjo pasisavinti E. J. vairuotojo pažymėjimo, nepranešdamas policijai ir negrąžindamas teisėtam dokumento savininkui nesuprato darantis nusikalstamą veiką.

Nuteistasis R. Ž. parodė, kad pas save namuose laikė savo draugo E. J., pravarde „S.“, vairuotojo pažymėjimą, nes pastarasis šį dokumentą pas jį išgertuvių metu buvo palikęs, draugas vis neateidavo pasiimti dokumento. Nuteistasis taip pat parodė, kad E. J. pažįsta seniai, kad jis gyveno tame pačiame name, kur ir jo tėvai – (duomenys neskelbtini). Nors liudytoju apklaustas E. J. parodė, kad tiksliai nežino vairuotojo pažymėjimo praradimo aplinkybių, vairuotojo pažymėjimo pasigedo 2011 metų sausio mėnesį. Liudytojas nurodė, kad savo vairuotojo pažymėjimą jis nešiojosi su savimi ir jį galėjo prarasti 2010 metų lapkričio mėnesį, kai pas pažįstamą, pravarde „D.“ (asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu atpažino R. Ž.) jis šventė (1 t. 101–102, 103–106 b. l.). Iš 2012-06-26 kratos protokolo matyti, kad E. J. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas R. Ž. gyvenamojoje vietoje buvo surastas svetainėje esančioje spintoje (1 t. 73–74 b. l.). Taigi, R. Ž. E. J. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą pas save namuose laikė pusantrų metų. Nors R. Ž. teisme teigė, kad E. J. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą norėjo atiduoti E. J., buvo įdėjęs skelbimą apie rastą dokumentą į socialinius tinklalapius, tačiau tokie R. Ž. teiginiai yra deklaratyvūs, jų nepatvirtina jokie objektyvūs bylos duomenys. Nuteistojo teiginiai, kad jis norėjo grąžinti E. J. dokumentą, bet nežinojo pastarojo vardo ir pavardės, yra nelogiški, nes turėtame dokumente buvo nurodytas ir E. J. vardas, ir pavardė. Be to, kaip pats R. Ž. nurodė, jis su E. J. yra draugai, žinojo, kur gyvena E. J., tačiau pripažino, kad jis E. J. neiškojo, policijai apie E. J. dokumentą nepranešė. Taigi, nuteistasis, pažinodamas E. J. ir žinodamas, kur pastarasis gyvena, nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, siekdamas grąžinti ar pranešti E. J. apie pas jį paliktą vairuotojo pažymėjimą, taip pat E. J. dokumento nenunešė ir į policiją, o E. J. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą laikė pas save bute spintoje (akivaizdžiai nematomoje vietoje) ilgiau nei metus. Šios paminėtos aplinkybės, patvirtina, kad R. Ž. suprato, jog neturėdamas teisėto pagrindo įgijo E. J. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą ir neturėdamas teisėto pagrindo laikė pas save bute iki 2012-06-26, kol vairuotojo pažymėjimą kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai. Duomenų, kad R. Ž. šį E. J. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą pergabeno, byloje nėra, be to, ir nuteistasis, ir liudytojas E. J. nurodė, kad vairuotojo pažymėjimą prarado R. Ž. bute vykusių išgertuvių metu, todėl aplinkybė, jog R. Ž. E. J. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą parsigabeno pas save į butą, nepagrįstai inkriminuota nuteistajam. Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, daroma išvada, kad R. Ž. veiksmuose neteisėtai įgijus ir laikius kito asmens vardu išduotą dokumentą yra visi požymiai nusikalstamos veikos, numatytos BK 302 straipsnio 1 dalyje. Dėl to skundžiamas nuosprendis dėl R. Ž. išteisinimo dėl E. J. vardu išduoto vairuotojo pažymėjimo neteisėto įgijimo ir laikymo naikinamas ir priimamas naujas nuosprendis, kuriuo pripažįstama, kad

R. Ž. tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2011 m. sausio mėn., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną ir valandą, neturėdamas teisėto pagrindo įgijo fizinio asmens E. J. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), kurį, neturėdamas teisėto pagrindo, laikė bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iki 2012 m. birželio 26 d. 13.10 val., kol vairuotojo pažymėjimą kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai. Tokiais savo veiksmais R. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat skundžiamu nuosprendžiu R. Ž. pagal BK 302 straipsnio 1 dalį dėl A. P. vardu išduoto vairuotojo pažymėjimo laikymo išteisintas BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punkto pagrindu, neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, kadangi neįrodyta, jog R. Ž. suvokė, kad be teisėto pagrindo laiko ar pagrobia kito žmogaus vairuotojo pažymėjimą ir kadangi prokuroras nesurinko pakankamai įrodymų, pagrindžiančių kaltinamojo kaltę.

Nuteistasis R. Ž. parodė, kad A. P. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą rado tarp darželio ir mokyklos rudenį vedžiodamas šunį, dokumentą parsinešė namo, įdėjo skelbimą apie rastą dokumentą į socialinius puslapius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), tačiau niekas nesikreipė, pats policijai apie rastą dokumentą nepranešė. Liudytojas A. P. parodė, kad savo vairuotojo pažymėjimą prarado 2011 metų birželio mėnesį, kai šventė su draugais ir, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, prisnūdo lauke, nes atsipeikėjęs pastebėjo, kad ant rankos nebėra laikrodžio, kišenėje nebėra telefono ir piniginės, kurioje buvo vairuotojo pažymėjimas, todėl vietoj prarasto vairuotojo pažymėjimo išsiėmė naują dokumentą. Liudytojas nurodė, kad R. Ž. jis nepažįsta (1 t. 111–112 b. l.). Nors pagal nuteistojo ir liudytojo parodymus nesutampa laikas, kada liudytojas prarado vairuotojo pažymėjimą, o nuteistasis jį rado, tačiau A. P. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas R. Ž. gyvenamojoje vietoje – bute, svetainėje esančioje spintoje buvo rastas 2012-06-26 kratos metu (1 t. 73–74 b. l.). Taigi, R. Ž. A. P. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą laikė daugiau kaip šešis mėnesius ir nesiėmė jokių veiksmų informuoti nukentėjusįjį apie radinį. Nors nuteistasis teigia, kad jis socialiniuose puslapiuose patalpino skelbimus apie tai, kad rado vairuotojo pažymėjimą, tačiau nepateikė tokius savo teiginius patvirtinančių duomenų. Be to, apie rastą vairuotojo pažymėjimą nepranešė nei VĮ „Regitrai“, nei policijai, kurios pareigūnai budi nuolat. Taigi, byloje nenustatyta jokių objektyvių aplinkybių, trukdžiusių nuteistajam grąžinti rastą dokumentą. Be to, pagal teismų praktiką ilgas terminas (daugiau šeši mėnesiai) laikytinas akivaizdžiai nepagrįstu ir rodo, jog nuteistasis apskritai neketino pranešti įgaliotoms įstaigoms ar liudytojui apie turimą kito asmens vardu išduotą dokumentą. Nors svetimo dokumento radimas savaime nėra neteisėtas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad radęs dokumentą R. Ž. jį pasiėmė, parsigabeno į namus ir laikė ilgą laiką, apie rastą dokumentą nepranešdamas dokumento savininkui ar policijai arba kitai įgaliotai institucijai, daroma išvada, kad taip užvaldęs svetimą dokumentą R. Ž. suvokė, jog be teisėto pagrindo įgijo, gabeno ir laikė svetimą fizinio asmens dokumentą ir norėjo taip veikti, nes nesiėmė veiksmų šį dokumentą savalaikiai grąžinti tikrajam savininkui ar perduoti policijai. Dėl to konstatuojama, kad R. Ž. veiksmuose yra tyčia.

Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, daroma išvada, kad R. Ž. veiksmuose be teisėto pagrindo įgijus, parsigabenus į butą ir laikius kito asmens vardu išduotą dokumentą yra visi požymiai nusikalstamos veikos, numatytos BK 302 straipsnio 1 dalyje, todėl skundžiamas nuosprendis dėl R. Ž. išteisinimo dėl A. P. vardu išduoto vairuotojo pažymėjimo įgijimo, gabenimo ir laikymo neturint teisėto pagrindo naikinamas ir priimamas naujas nuosprendis, kuriuo pripažįstama, kad

R. Ž. tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2011 m. rudenį, tyrimo metu nenustatytą dieną ir valandą, prie (duomenys neskelbtini) progimnazijos, esančios (duomenys neskelbtini), rasdamas ir paimdamas įgijo neturėdamas teisėto pagrindo fizinio asmens A. P. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), kurį, neturėdamas teisėto pagrindo, parsigabeno į butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir šiame bute, neturėdamas teisėto pagrindo, laikė iki 2012-06-26 13.10 val., kol vairuotojo pažymėjimą kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai. Tokiais savo veiksmais R. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, atsižvelgia į padarytų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadijas, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

R. Ž. padarė du apysunkius ir du sunkius tyčinius nusikaltimus, juos padarė veikdamas tiesiogine tyčia. R. Ž. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad prisipažino padaręs tiek BK 260 straipsnio 1 dalyje, tiek ir BK 302 straipsnio 1 dalyje, numatytas nusikalstamas veikas (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nuteistasis nevedęs, nuo 2016-02-25 pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“, baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Nors R. Ž. ankstesni teistumai išnykę, tačiau jis padarė keturias tyčines nusikalstamas veikas, iš jų du sunkius nusikaltimus, susijusius su disponavimu narkotinėmis medžiagomis, taip pat jis 2014-03-05 buvo nuteistas Vokietijoje (4 t. 106 b. l.). Įvertinus šias nurodytas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, teisėjų kolegija sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti R. Ž. paskyrus griežčiausią BK 302 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, artimą minimaliai laisvės atėmimo bausmei. R. Ž. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės bei pagal BK 302 straipsnio 1 dalį skiriamos bausmės subendrinamos iš dalies jas sudedant, nes nusikalstamos veikos sudaro realią nusikalstamų veikų sutaptį. Nuteistojo atžvilgiu iš naujo taikytinos ir BK 64¹ straipsnio nuostatos ir paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu, nes nagrinėjant bylą buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Atsižvelgiant į tai, kad apeliaciniu skundu prokuroras neginčija apylinkės teismo argumentų bei išvadų dėl BK 75 straipsnio nuostatų, tai R. Ž. iš naujo paskirtos subendrintos bausmės vykdymas taip pat atidėtinas.

Prokuroras skundu taip pat prašo iš nuteistojo R. Ž. priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, kurios skundžiamu nuosprendžiu nepagrįstai nebuvo priteistos. Iš bylos matyti, kad Šiaulių apylinkės teismo 2015-10-10 nutartimi ginti R. Ž. buvo paskirta adv. V. Povilaitienė (4 t. 52 b. l.) ir byloje yra gauta Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma Nr. VI-2142(04.8), iš kurios matyti, kad už R. Ž. suteiktą teisinę pagalbą antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 91,71 Eur (4 t. 114 b. l.). Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš R. Ž. nepriteisė motyvuodamas tuo, kad pagal BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktą gynėjo dalyvavimas buvo būtinas ir R. Ž. teismo nutartimi buvo paskirtas gynėjas nepriklausomai nuo jo valios. BPK 52 straipsnis numato, kad kaltinamasis bet kuriuo proceso metu turi teisę atsisakyti gynėjo (išskyrus šio Kodekso 433 straipsnyje numatytą atvejį). Šia teise R. Ž. pasinaudojo ir 2015-10-23 atsisakė jį ginti paskirtos advokatė V. Povilaitienės (4 t. 62–63, 85 b. l.). BPK 106 straipsnio 1 dalis numato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Minėto straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus (t. y., tais atvejais, kai kaltinamasis yra nepilnametis arba neregys, kurčias, nebylys ar dėl fizinių ar psichinių trūkumų negali pasinaudoti savo teise į gynyba). Įvertinus tai, kad gynėjas R. Ž. buvo paskirtas ne dėl BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytų priežasčių, o dėl suėmimo, kai iš bylos matyti, kad pats nuteistasis dėl tokios kardomosios priemonės paskyrimo buvo kaltas (pažeidė jam skirtų švelnesnių kardomųjų priemonių sąlygas, dėl to buvo paskirtas suėmimas bei paskelbta jo paieška), teisėjų kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas nepagrįstai nepriteisė iš nuteistojo R. Ž. antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Dėl to skundžiamas nuosprendis keičiamas BPK 328 straipsnio 4 dalyje numatytu pagrindu.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. sausio 13 d. nuosprendžio dalis dėl R. Ž. išteisinimo pagal BK 302 straipsnio 1 dalį dėl dviejų nusikalstamų veikų panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

pagal BK 302 straipsnio 1 dalį (dėl E. J. vardu išduoto vairuotojo pažymėjimo neteisėto įgijimo ir laikymo) laisvės atėmimu 4 mėnesiams;pagal BK 302 straipsnio 1 dalį (dėl A. P. vardu išduoto vairuotojo pažymėjimo neteisėto įgijimo, gabenimo ir laikymo) laisvės atėmimu 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, R. Ž. pagal BK 302 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes ir bausmes, paskirtas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, subendrinti iš dalies sudedant ir R. Ž. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 metams 9 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, R. Ž. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 10 mėnesių.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 ir 2 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymą atidėti 3 metams, paskiriant šiuo įpareigojimus:

- pradėti ir tęsti mokslą arba visą bausmės atidėjimo laikotarpį būti registruotam darbo biržoje arba pradėti ir tęsti darbą;

- visą bausmės laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

- nevartoti psichiką veikiančių (narkotinių, psichotropinių) medžiagų.

Nuosprendžio dalį dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų nepriteisimo panaikinti ir, vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, iš R. Ž. išieškoti Valstybei 91,71 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų už gynybą pirmosios instancijos teisme (ši suma turi būti sumokėta į VMI sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (įmokos kodas 5630)).

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.