Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų sprendimas

vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. I. patikslintą ieškinį atsakovei S. I. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir leidimo atlikti darbus be bendraturčio sutikimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, – R. I., M. I., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, antstolis R. B., antstolė R. S., antstolis V. K., antstolis M. P., antstolis R. S., antstolis M. L., antstolė J. Ž., antstolė A. A., uždaroji akcinė bendrovė „Bitė Lietuva“, uždaroji akcinė bendrovė „Ignitis“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, uždaroji akcinė bendrovė „Intrum Lietuva“, uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė L. I. kreipėsi į teismą, prašydama: 1) leisti ieškovei be atsakovės S. I. sutikimo atlikti jai kartu su atsakove ir trečiaisiais asmenimis M. I. ir R. I. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), padalinimo į du nekilnojamojo turto objektus darbus ir teisinę registraciją pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, kitus teisės aktus, privalomuosius statinio projekto rengimo dokumentus, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas atitinkantį bei su atitinkamą statybą leidžiančius dokumentus išduodančia institucija suderintą 2019 m. projektą, parengtą architekto K. G. „Pastato paskirties keitimo iš vieno buto gyvenamojo namo į dviejų butų gyvenamąjį namą atliekant kapitalinį remontą darbus (duomenys neskelbtini)“ (toliau ir – projektas); 2) atidalinti ieškovės dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio turto adresu: (duomenys neskelbtini), tokia tvarka: 2.1) ieškovei L. I. pripažinti nuosavybės teisę į gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), patalpas: rūsyje – R-1.01, pirmame aukšte – 1-01, 1-02, 1-03, 14-04, 1-05, 1-06, 1-07, 1-08, 1-09, pagal architekto K. G. parengtą Projektą; 2.2) atsakovei S. I., tretiesiems asmenims M. I., R. I. pripažinti bendrosios dalinės nuosavybės teisę į gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), patalpas: rūsyje – R-2.01, R-2.02, R-2.03, R-2.04, R-2.05, R-2.06, R-2.07, R-2.08, R-2.09, R-2.10, antrame aukšte – 1-10, 1-11, 1-12, 1-13, 1-14, 1-15, pastogėje – 1-16, 1-17, 1-18, pagal Projektą; 3) leisti ieškovei be atsakovės S. I. sutikimo atlikti jai kartu su atsakove ir trečiaisiais asmenimis M. I. ir R. I. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), elektros apskaitos atskyrimą (2020 m. vasario 24 d. patikslintas ieškinys, reg. Nr. (duomenys neskelbtini)).

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Ignitis“ pateikė atsiliepimą į ieškinį (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame nurodė neprieštaraujanti, kad būtų patenkintas patikslintas ieškovės ieškinys. Atsiliepime nurodyta, kad trečiasis asmuo neprieštarauja, jog būtų atidalinta L. I. priklausanti bendro turto dalis natūra su kitais bendraturčiais R. I. ir M. I., nekeičiant jų nuosavybės teisėmis valdomo turto dalies dydžio.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą į ieškinį (reg. Nr. duomenys neskelbtini), kuriame nurodė neprieštaraujanti, kad būtų patenkintas patikslintas ieškovės ieškinys.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į ieškinį (reg. Nr. duomenys neskelbtini), kuriame nurodė iš esmės neturinti teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, todėl prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra, visapusiškai įvertinus bylos aplinkybes ir įrodymus.

Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, – R. I., M. I., antstolis R. B., antstolė R. S., antstolis V. K., antstolis M. P., antstolis R. S., antstolis M. L., antstolė J. Ž., antstolė A. A., uždaroji akcinė bendrovė „Bitė Lietuva“, Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, uždaroji akcinė bendrovė „Intrum Lietuva“, uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepimų į ieškinį nepateikė.

Atsakovei S. I. adresuotos ieškinio, jo priedų kopijos ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, įteikti 2020 m. balandžio 16 d. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, o ieškovė prašo priimti sprendimą už akių, jeigu nebus pateiktas atsiliepimas į pareikštą ieškinį, teismas priima sprendimą už akių, ginčą spręsdamas pagal ieškovės pareikštą reikalavimą ir jos nurodytas aplinkybes, neinformuojant dalyvaujančių byloje asmenų apie sprendimo už akių priėmimo laiką ir vietą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalis, 285 ir 286 straipsniai).

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atliko formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą ir padarė išvadą, kad, pasitvirtinus ieškovės pateiktų dokumentų turiniui, būtų pagrindas tokį sprendimą priimti (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

patikslintas ieškinys tenkintinas visiškai.

Atlikus byloje formalų įrodymų vertinimą, nustatyta, kad ieškovė L. I., atsakovė S. I. ir tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, – R. I. ir M. I., yra nekilnojamojo turto – pastatų ir statinių, esančių (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. Minėtu adresu esantis gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai – aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai – šulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai – šulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai – tvora, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendraturčiams priklauso tokiomis dalimis: ieškovei L. I. – po 1/3 dalį, atsakovei S. I. – po 1/6 dalį, tretiesiems asmenimis M. I. – po 1/3 dalį, R. I. – po 1/6 dalį. Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra dviejų aukštų, bendro 268,30 kv. m ploto, 194,44 kv. m naudingo ploto, 143,05 kv. m gyvenamojo ploto, 73,86 kv. m rūsių (pusrūsių) ploto. Gyvenamasis namas yra vieno buto pastatas, jame yra 9 kambariai. Ieškovė, siekdama atidalinti jai nuosavybės teise priklausančią gyvenamojo namo dalį, inicijavo projekto (projektinių pasiūlymų) – Pastato paskirties keitimo iš vieno buto gyvenamojo namo į dviejų butų gyvenamąjį namą atliekant kapitalinio remonto darbus (duomenys neskelbtini) (projekto Nr. (duomenys neskelbtini)), kurį parengė K. G. individuali įmonė, projekto vadovas K. G., parengimą. Pagal pateiktą projektą, atlikus darbus bei pakeitus paskirtį, gyvenamajame name bus ne vienas, o du butai (turtiniai vienetai), pastato naudingas plotas nuo 194,44 kv. m padidės iki 267,58 kv. m, o pastato bendras plotas sumažės nuo 268,30 kv. m iki 267,58 kv. m (0,72 kv. m). Pagal projektą, abu turtiniai vienetai turės atskirus įėjimus, o gyvenamas namas būtų padalintas tokia tvarka: 1) ieškovei L. I. nuosavybės teise priklausytų šios gyvenamojo namo patalpos: rūsyje – R-1.01, pirmame aukšte – 1-01, 1-02, 1-03, 1-04, 1-05, 1-06, 1-07, 1-08, 1-09. Ji valdytų 89,43 kv. m pastato; 2) atsakovei S. I., tretiesiems asmenims M. I. ir R. I. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausytų šios gyvenamojo namo patalpos: rūsyje R-2.01, R-2.02, R-2.03, R-2.04, R-2.05, R-2.06, R-2.07, R-2.08, R-2.09, R-2.10, antrame aukšte: 1-10, 1-11, 1-12, 1-13, 1-14, 1-15, pastogėje – 1-16, 1-17, 1-18. Jie valdytų 178,15 kv. m pastato. Taigi šiems bendraturčiams atitenkanti dalis turte sumažėtų atitinkamai 0,72 kv. m. Šio gyvenamojo namo atidalinimo ir paskirties keitimo iš vieno buto gyvenamojo namo į dviejų butų gyvenamąjį namą atliekant kapitalinį remontą projektas suderintas su bendraturčiais, t. y. trečiaisiais asmenimis M. I. ir R. I., kurie išreiškė sutikimą ir neprieštaravo dėl aukščiau minimo projekto. Tačiau, kaip galima spręsti iš ieškovės nurodytų aplinkybių, atsakovės S. I. pozicija šiuo klausimu nėra žinoma, nes ji negyvena Lietuvoje, ieškovė neturi jokių jos kontaktų, atsakovė paveldėtu turtu nesirūpina, juo nesidomi.

Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalis). Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). CK 4.80 straipsnyje įtvirtinta nuostata, jog kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės bendru sutarimu arba pagal vieno iš bendraturčių ieškinį, jei bendraturčiai nesutaria dėl atidalijimo būdo. Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės yra bendraturčio nuosavybės teisės į dalį bendrojoje nuosavybėje įgyvendinimo būdas, taip pat vienas iš bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindų, nes, šiuo būdu bendraturčiui įgyvendinus subjektinę nuosavybės teisę, bendrosios nuosavybės teisė pasibaigia. Atsižvelgdamas į bendrosios dalinės nuosavybės valdymo, naudojimo ir disponavimo apribojimus, susijusius su kitų bendraturčių teisėmis, bei į iš to galinčias kilti problemas ir bendraturčių nesutarimus, kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad, sprendžiant bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimo klausimus, prioritetas turi būti suteikiamas visiškam daikto atidalijimui, kaip geriausiai užtikrinančiam maksimalų įstatymų nustatytą bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2007; 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008; 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2009). Taip pat teismų praktikoje ne kartą pabrėžta bendraturčių pareiga išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, bendradarbiauti, kooperuotis ir aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo bei optimaliausio atidalijimo varianto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2005 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-638/2005). Šią pareigą derindamas su visiško bendraturčių atidalijimo prioritetu, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kito bendraturčio nenoras, jog būtų įvykdytas atidalijimas, nereiškia, kad toks nuosavybės teisės įgyvendinimo būdas negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008).

Asmeniui, norinčiam įgyvendinti CK 4.80 straipsnio 1 dalyje suteiktą teisę atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, vienam iš bendraturčių išreiškus valią atidalyti, turi būti svarstoma, kaip teisingai atidalyti bendrą turtą. Atidalijimo teisės įgyvendinimo sąlygos: 1) teismo tvarka atidalijama, jei bendraturčiams nepavyko susitarti dėl atidalijimo būdo; 2) prioritetas skiriamas atidalijimui natūra; 3) nesant atidalijimo natūra galimybės, atidalijama, paskiriant kompensaciją pinigais. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad bendraturtis, siekdamas atidalyti jam tenkančią dalį, turi įrodyti, jog jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, o kiti bendraturčiai turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus ir privalo juos pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005).

Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl tokio pobūdžio bylose bendraturčio nesutikimo su kito bendraturčio (-ių) pateiktu bendrąja daline nuosavybės teise priklausančio turto atidalijimo būdo pasiūlymu tinkamo motyvavimo, yra išaiškinęs, kad toks nesutikimas turi būti protingai motyvuotas, pagrįstas, atskleisti projektinio pasiūlymo neigiamą poveikį, grėsmę jo, kaip bendraturčio, teisėms ir teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009; 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2009). Protingais motyvais teismas gali pripažinti faktais, specialistų išvadomis, kitais patikimais duomenimis pagrįstus argumentus, kurie patvirtina, kad rekonstrukcija lems (lemia) esminį kito bendraturčio naudojimosi savo nuosavybe pablogėjimą arba pakeis (pakeičia) bendraturčių gyvenimo ar veiklos sąlygas, buvusias iki rekonstrukcijos, kitaip nei nustatyta statybos techniniais dokumentais, teisės normomis, reglamentuojančiomis statinio saugos ir eksploatavimo sąlygas, pvz., pablogėja esama pastato techninė būklė, neišlieka galimybės patekti į kelius ir gatves, neišlaikomi atitinkamų higienos standartų reikalavimai dėl triukšmo, vibracijos, oro taršos ir kitos sąlygos, nustatytos Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1064/2003; 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008; kt.). Pareiga įrodyti, kad atsisakymas duoti sutikimą pagrįstas, tenka atsisakančiam duoti sutikimą bendraturčiui.

Nagrinėjamu atveju aktuali ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pagal kurią atidalijama turto dalis turi kuo tiksliau atitikti atsidalijančio bendraturčio dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, tačiau nedideli, palyginus su visu bendru turtu, nukrypimai, ypač jei tai susiję su techninėmis atidalijimo natūra galimybėmis, negali būti kliūtis atidalyti nuosavybės dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2012).

Ieškovė, siekdama įgyvendinti savo kaip bendraturtės teisę atidalyti jai nuosavybės teise priklausančią gyvenamojo namo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės suformuojant du atskirus turtinius vienetus, kurių vienas tektų ieškovei, o kitas – atsakovei ir tretiesiems asmenims R. I. ir M. I., parengė šio gyvenamojo namo formavimo ir pertvarkymo projektą. Minėtas projektas suderintas su bendraturčiais R. I. ir M. I.. Kaip matyti iš teismui pateikto projekto, jie jokių pastabų dėl jo nepateikė, teismui taip pat nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių ieškovės teikiamas projektas neatitiktų ir (ar) pažeistų gyvenamojo namo bendraturčių teises ir (ar) teisėtus interesus. Atsakovei S. I. išvykus gyventi į užsienio valstybę, nesant duomenų, kad ji būtų sutikusi su ieškovės pateiktu projektu, teismui nepateikus savo pozicijos dėl pareikšto patikslinto ieškinio ir jo reikalavimų, spręstina, kad ieškovei ir atsakovei, kaip bendraturtėms, nepasiekus bendro sutarimo dėl bendrąja daline nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto (gyvenamojo namo) atidalinimo, yra pagrindas tarp bendraturčių kilusį ginčą spręsti teisme.

Teismo vertinimu, nors atsakovė atsiliepimo į pareikštą ieškinį ar priešpriešinių įrodymų nepateikė, tačiau byloje ieškovės pateikti duomenys bei įrodymai patvirtina, jog ieškovės reikalavimas atidalinti turto dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal pateiktą atidalijimo projektą, atsižvelgiant į proporcingumo ir protingumo, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principus, yra priimtiniausias, nepažeis bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui ir jo paskirčiai, yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Byloje nėra pateiktas joks alternatyvus ginčo gyvenamojo namo atidalijimo variantas, kuris būtų racionalus, ekonomiškas, protingas ir teisingas. Byloje nėra duomenų, kad namo atidalijimas, taip pat ir natūra, nėra galimas, nėra duomenų, kad ieškovės pateiktas bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo būdas galėtų lemti nuosavybės teisės pablogėjimą, kad dėl to galėtų pablogėti gyvenimo name sąlygos, o priešingai, pagal atidalijimo variantą gyvenamajame name esančios patalpos bus išnaudotos racionaliau, joms tapus gyvenamosiomis patalpomis. Teismo vertinimu, ieškovės pateiktas projektas, parengtas atitinkamą kvalifikaciją turinčio asmens, sudarys sąlygas bendraturčiams dalinės nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą padalyti į du savarankiškus turtinius vienetus, sudarant galimybę ieškovei naudotis jai priskirtinu savarankišku turtiniu vienetu – butu, rūpintis jai priklausančiu turtu ir jį tinkamai prižiūrėti, įgyvendinti savo kaip savininkės teises, nes, kaip matyti iš ieškovės nurodytų aplinkybių, kiti bendraturčiai jiems priklausančia turto dalimi tinkamai nesirūpina. Kita vertus, gyvenamojo namo atidalijimas sumažins jo bendraturčių skaičių, leis atsakovei ir tretiesiems asmenims racionaliau spręsti su jiems tenkančia namo dalimi susijusius klausimus, be to, bus sudaryta galimybė naudingiau išnaudoti namo bendrąjį plotą. Teismo nuomone, ieškovės siūlomas gyvenamojo namo atidalijimo variantas parinktas atsižvelgiant į atidalijamo turto specifiką, todėl nepadarys žalos turto paskirčiai ir nepažeis atsakovės bei kitų bendraturčių teisėtų interesų.

Teismo vertinimu, pagrindo netenkinti ieškovės patikslinto ieškinio nesudaro ir aplinkybė, kad pagal parengtą projektą sumažės bendras gyvenamojo namo plotas, atitinkamai nuo 268,30 kv. m iki 267,58 kv. m, ir minėta dalimi (0,72 kv. m) sumažės atsakovei S. I. ir tretiesiems asmenims R. I. bei M. I. atitenkanti gyvenamojo namo dalis. Įvertinus bendrą gyvenamojo namo plotą, taip pat tai, kad pagal atidalijimo projektą pastato naudingas plotas padidėtų daugiau nei 70 kv. m (73,14 kv. m), teismas sprendžia, jog nurodytas gyvenamojo namo bendro ploto, o kartu ir nurodytiems bendraturčiams tenkančios gyvenamojo namo dalies sumažėjimas yra nedidelis, iš esmės minimalus, lyginant su visu bendru turtu, be to, nulemtas techninių namo atidalinimo galimybių. Duomenų apie tai, kad yra galimas kitoks techninis namo atidalijimo variantas teismui nepateikta, su tokiu atidalijimu sutinka bendraturčiai R. I. ir M. I.. Įvertinus pirmiau nurodytus argumentus, nėra pagrindo spręsti, kad toks gyvenamojo namo atidalijimo variantas gali pažeisti ir minėtų bendraturčių kreditorių interesus. Pagal kasacinio teismo praktiką, aptarta aplinkybė negali būti kliūtimi atidalyti nuosavybės dalį.

Kaip jau minėta, daikto savininko turima nuosavybės teisė reiškia savininko teisę savo nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti daiktą, juo naudotis ir disponuoti. Dažnai nuosavybės teisė į daiktą priklauso ne vienam, bet dviem ar daugiau savininkų. Esant nuosavybės teisėje nustatytoms kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalims, laikoma, kad daiktas jiems priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise. Vieno bendraturčio atliekami bendro daikto pakeitimai pakeičia kitų bendraturčių naudojimo, valdymo ir disponavimo teisių turinį, bet negali tapti šių teisių pažeidimo priežastimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1064/2003; 2004 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2004; 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2009, kt.). Taigi bendraturčiai, atskyrus bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomus objektus, bet paliekant inžinerinius tinklus (šiuo atveju centralizuotus elektros tinklus), turi teisę susitarti dėl elektros apskaitų atskyrimo, tačiau šią teisę jie gali įgyvendinti laikydamiesi teisės normose nustatytų taisyklių. Be šių taisyklių laikymosi bendraturčiai privalo turėti kitų bendraturčių sutikimą. Bendraturčių nesutikimas turi būti protingai motyvuotas.

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo leisti be atsakovės S. I. sutikimo atlikti jai kartu su Sandra I. ir M. I. bei R. I. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), elektros apskaitos atskyrimą, todėl atsižvelgiant į aukščiau išvardintas aplinkybes, ieškovės prašymas yra tenkinamas.

Ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovės ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 75,00 Eur žyminis mokestis, 17,37 Eur išlaidos už valstybės įmonės Registrų centro išrašus ir 800,00 Eur už advokato teisines paslaugas, iš viso 892,37 Eur (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos byloje yra 14,05 Eur. Šios išlaidos iš atsakovės valstybei priteistinos, nes viršija minimalią valstybei priteistiną 5,00 Eur dydžio sumą (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 96, 98, 259 straipsniais, 262 straipsnio 2 dalimi, 263, 264, 285, 286, 287 straipsniais,

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti visiškai.

Leisti ieškovei L. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini), be atsakovės S. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini), sutikimo atlikti jai kartu su S. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini), M. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir R. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), padalinimo į du nekilnojamojo turto objektus darbus ir teisinę registraciją pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, kitus teisės aktus, privalomuosius statinio projekto rengimo dokumentus, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas atitinkantį bei su atitinkamą statybą leidžiančius dokumentus išduodančia institucija suderintą 2019 m. projektą, parengtą architekto K. G., dirbančio K. G. individualioje įmonėje, „Pastato paskirties keitimo iš vieno buto gyvenamojo namo į dviejų butų gyvenamąjį namą atliekant kapitalinį remontą darbus (duomenys neskelbtini)“.

Atidalinti ieškovės L. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini), dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio turto – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), tokia tvarka:

- ieškovei L. I. pripažįstant nuosavybės teisę į gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), patalpas: rūsyje – R-1.01, pirmame aukšte – 1-01, 1-02, 1-03, 1-04, 1-05, 1-06, 1-07, 1-08, 1-09, pagal 2019 m. projektą, parengtą architekto K. G., dirbančio K. G. individualioje įmonėje, „Pastato paskirties keitimo iš vieno buto gyvenamojo namo į dviejų butų gyvenamąjį namą atliekant kapitalinį remontą darbus (duomenys neskelbtini)“;

- atsakovei S. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini), M. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir R. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažįstant bendrosios dalinės nuosavybės teisę į gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), patalpas: rūsyje – R-2.01, R-2.02, R-2.03, R-2.04, R-2.05, R-2.06, R-2.07, R-2.08, R-2.09, R-2.10, antrame aukšte – 1-10, 1-11, 1-12, 1-13, 1-14, 1-15, pastogėje – 1-16, 1-17, 1-18, pagal 2019 m. projektą, parengtą architekto K. G., dirbančio K. G. individualioje įmonėje, „Pastato paskirties keitimo iš vieno buto gyvenamojo namo į dviejų butų gyvenamąjį namą atliekant kapitalinį remontą darbus (duomenys neskelbtini)“.

Leisti ieškovei L. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini), be atsakovės S. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini), sutikimo atlikti jai kartu su S. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini), M. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir R. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), elektros apskaitos atskyrimą.

Priteisti iš atsakovės S. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei L. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 892,37 Eur (aštuonių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų 37 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybei iš atsakovės S. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 14,05 Eur (keturiolikos eurų 05 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Priteista išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Įsiteisėjusį sprendimą išsiųsti valstybės įmonei Registrų centras.

Atsakovė S. I. negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimus.

Ieškovė ir tretieji asmenys per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali skųsti šį sprendimą Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.