Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danguolė Šiugždinytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi S. R. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 24 d. nutarties, kuria atsisakyta pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal S. R. skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teismas 2015 m. kovo 24 d. nutartimi atsisakė pradėti privataus kaltinimo procesą pagal S. R. pareiškimą, skundo nepriėmė ir jį grąžino pareiškėjai. Nutartyje konstatuojama, kad S. R. atžvilgiu vykstant ikiteisminiam tyrimui, kuriame jai yra paskirta kompleksinė teismo psichiatrinė-psichologinė ekspertizė, ji privataus kaltinimo tvarka siekia, kad būtų išnagrinėtos tos pačios aplinkybės, kurios tiriamos minėtame ikiteisminiame tyrime, todėl teismas darė išvadą, kad jos prašymas pradėti privataus kaltinimo bylos procesą yra akivaizdžiai nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

S. R. skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Pažymėtina tai, kad BPK numatytos sankcijos ir atsakomybė kaltiems asmenims gali būti taikoma tik tada, kai surenkama pakankamai duomenų, įrodančių, kad nusikalstama veika iš tikrųjų buvo padaryta ir kad tą veiką padarė baudžiamojon atsakomybėn traukiamas asmuo.

Iš skundo turinio matyti, kad S. R. prašo patraukti baudžiamojon atsakomybėn J. R. dėl nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 154 straipsnio 1 dalyje, 155 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Skunde nurodoma, kad ji apie pareiškėją paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją bei ją pažemino.

LR BK 154 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė asmeniui, kuris paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. Šis nusikaltimas yra padaromas tiesiogine tyčia, kaltininkas suvokia, kad skleidžia tikrovės neatitinkančią informaciją apie kitą asmenį, supranta, kad ji žemina žmogaus garbę, ir to siekia.

LR BK 155 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė asmeniui, kuris viešai veiksmu, žodžiu ar raštu užgauliai pažemino žmogų.

LR BPK 412¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teisėjas, gavęs nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą, atsisako pradėti privataus kaltinimo bylų procesą, jeigu skunde ar pareiškime nurodyti faktai apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios šio Kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Viena iš šių aplinkybių – tai nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Būtent šiuo pagrindu apylinkės teismas ir atsisakė pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal S. R. skundą. Aukštesnės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad J. R. veiksmuose nenustatyta nusikaltimų, numatytų LR BK 154 straipsnio 1 dalyje, LR BK 155 straipsnio 1 dalyje, požymių.

Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad gydytojos J. R. pažymos surašymas negali būti laikomas šmeižimu ar įžeidimu. Išvadą, kad S. R. elgesyje įžvelgiama psichikos sutrikimų, J. R. pateikė ikiteisminio tyrimo pareigūnams, o dokumento pateikimas kompetentingai institucijai, kuomet jis yra skiriamas ne plačiai visuomenės daliai, siekiant paskleisti informaciją apie asmenį, bet pateikiant savo nuomonę pagal turimą kompetenciją, niekaip negali būti laikomas asmens šmeižimu ar įžeidimu. Net nuomonės išsakymas kompetentingam organui nėra nusikalstama veika net ir tuo atveju, kai paaiškėja, kad ją išsakęs asmuo klydo, tokie veiksmai negali būti laikomi tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimu pagal LR BK 154 straipsnį. Pagal subjektyviuosius požymius šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, todėl tikrovės neatitinkanti informacija turi būti paskleista ją paskleidusiam asmeniui suvokiant, kad jo skleidžiamos žinios neatitinka tikrovės ir gali paniekinti ar pažeminti kitą asmenį, pakirsti pasitikėjimą juo, ir to siekiant. Vien subjektyvus pareiškėjo įsitikinimas, kad tai jį žemina ar įžeidžia, negali savaime sudaryti pagrindo baudžiamajam procesui pradėti. Kaip matyti iš skundo turinio, žinios (gydytojos pažyma) apie S. R. buvo paskleistos ne tretiesiems asmenims, o pateiktos ikiteisminio tyrimo institucijai siekiant padėti išsiaiškinti bylai reikšmingas aplinkybes, todėl darytina išvada, kad J. R. neturėjo tikslo paskleisti tikrovės neatitinkančias, šmeižikiško pobūdžio žinias apie S. R. ar ją įžeisti, taigi tai nėra tikrovės neatitinkančios informacijos skleidimas ar asmens pažeminimas ir tai nepatenka į LR BK 154 straipsnio ir 155 straipsnio dispoziciją.

Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, kad apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl tenkinti S. R. skundą bei panaikinti šią nutartį skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra. Skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

S. R. skundą atmesti, o Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 24 d. nutartį palikti galioti.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.