Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2015-07-20 · Civilinė byla Nr. 2-228-291/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-07-20
Bylos Nr.
2-228-291/2015
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-05701-2014-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vida Žostautienė
Ieškovas
T. S.
Atsakovas
A. S.
Advokatai
Zigmas Burba
Kategorijos
  • 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-228-291/2015Teisminio proceso Nr. 2-70-3-05701-2014-2Procesinio sprendimo kategorijos: 75.4.3.; (S) 75.6.3.; 75.7.; 77.4.2.; 78.2.1.; 113.1.; 116.1.
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. liepos 20 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėja Vida Žostautienė,sekretoriaujant Jolantai Juozapavičiūtei,dalyvaujant ieškovei T. S.,ieškovės T. S. atstovui advokatui Zigmui Burbai,

išvadą teikiančios institucijos Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Ingai Šimaitienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės T. S. ieškinį atsakovui A. S. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė ieškiniu prašo nutraukti šalių santuoką, sudarytą 2009-07-04 Šiaulių miesto Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl abiejų sutuoktinių kaltės; netaikyti priemonių sutuoktiniams susitaikyti, po santuokos nutraukimo palikti ieškovei santuokinę pavardę „S.“, nustatyti nepilnamečio sūnaus A. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su ieškove, vaiko motina T. S.; nustatyti, kad atsakovas bendrauja su vaiku ir dalyvauja jo auklėjime abiejų tėvų susitarimu; priteisti iš atsakovo nepilnamečiui sūnui A. S. išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kurių dydis 150 Eur nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės; paskirti ieškovę T. S. nepilnamečiui sūnui A. S. skirto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise; nepriteisti šalims vienai iš kitos išlaikymo; nedalinti santuokos metu įgyto turto, nes dalintino turto nėra; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė ir prašė ieškinį tenkinti, paaiškino jame nurodytas aplinkybes, kad su atsakovu susituokė 2009 m. liepos 4 d. Šiaulių miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Turi nepilnametį sūnų, A. S., gim. (duomenys neskelbtini). Ieškovė dar turi nepilnametį sūnų T. V., gim. (duomenys neskelbtini), bei du pilnamečius sūnus iš ankstesnės santuokos. Jų su atsakovu yra labai skirtingi požiūriai į šeimyninį gyvenimą, jo vertybes, pagarbą, pasitikėjimą, pasiaukojimą vienas kitam ir šeimai, į santykius su artimaisiais ir giminėmis, buities tvarkymą bei finansinių lėšų panaudojimą, dėl ko kildavo nesutarimai ir konfliktai. Dėl tokių santykių su atsakovu nutrūko jų kaip sutuoktinių bendras gyvenimas, todėl nuo 2013 m. vasario mėn. nustojo vesti bendrą ūkį, gyventi santuokinį gyvenimą. Su atsakovu tarėsi dėl santuokos nutraukimo bendru abiejų sutuoktinių sutikimu, tačiau atsakovas atsisakė tokiu būdu nutraukti jų santuoką. Ilgainiui atsakovas visiškai nustojo su ieškove bendrauti ir jie niekaip negalėjo susitarti dėl jų santuokos nutraukimo pasekmių išsprendimo. Gyvenimas su atsakovu pasidarė nepriimtinas. Ilgainiui atsakovas išsikėlė iš jos gyvenamosios vietos ir šiuo metu atsakovas gyvena ir dirba Švedijoje, yra darbingas, sveikatos problemų neturi, kitų išlaikytinių neturi. Todėl mano, kad jų santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir jos atkurti nebėra jokių galimybių. Jų nepilnametis sūnus A. S. gyvena su ieškove, todėl ieškovė prašo nepilnamečio sūnaus A. S. gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ja, tarp ieškovės ir nepilnamečio sūnaus yra tvirtas psichologinis ryšys ir ieškovė mano, kad vaikas nori gyventi su mama. Nepilnamečio sūnaus A. S. būtinas išlaikymas yra 300 Eur dydžio kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, t.y. reikalinga maistui – 110 Eur, aprangai – 50 Eur, būstui – 50 Eur, sveikatai – 20 Eur, mokslui – 30 Eur, poilsiui – 20 Eur, laisvalaikiui 20 Eur, todėl prašo iš atsakovo priteisti išlaikymą, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kurių dydis 150 Eur per mėnesį nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės. Sūnūs iš pirmos santuokos yra našlaičiai, gauna našlaičių pašalpas, kurių dydis – 89 Eur. Ieškovė šiuo metu yra bedarbė, registruota Darbo biržoje, gyvena iš santaupų, materialiai padeda mama ir brolis. Išlaikymo sau ieškovė iš atsakovo nereikalauja. Dėl bendrosios jungtinės sutuoktiniu nuosavybės padalijimo, ieškovė teigia, kad šalys 2009 m. balandžio 27 d. notarų biure sudarė vedybų sutartį (ikivedybinę), kurioje nustatė savo turtines teises ir pareigas iki šalių santuokos sudarymo bei šalių santuokos metu. Pagal sutarties esmę, šalių susitarimu yra pakeistas įstatymo nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas. Todėl sutinkamai su vedybų sutarties nuostatomis, visas turtas įgytas iki santuokos sudarymo bei šalių santuokos metu yra asmeninė tą turtą įgijusio sutuoktinio nuosavybė, o įgytos prievolės laikomos asmeninėmis prievolėmis. Atsakovas turėjo iki vedybų ir šiuo metu turi daug įsiskolinimų, daug kreditorių (skolos įgytos iki santuokos sudarymo ir santuokos metu). Tačiau sutinkamai su vedybų sutartimi šalių skolos yra asmeninės ir turi būti dengiamos iš asmeninių lėšų, kreditoriams įstatymų nustatyta tvarka pranešta apie santuokos nutraukimo bylos iškėlimą. Santuokos metu ieškovė T. S. pagal 2013 m. gegužės 21 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1360 įgijo 3145/18800 dalis žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,1880 ha bendro ploto, su jame esančiomis 47/100 dalimis gyvenamojo namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 305,44 kv. m. bendro ploto bei 47/100 dalimis kitų statinių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), teisiškai registruotų ieškovės T. S. vardu. Remiantis vedybų sutarties bei 2013 m. gegužės 21 d. pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 1360 nuostatomis šių nekilnojamųjų daiktų dalys yra asmeninė ieškovės T. S. nuosavybė, todėl nutraukiant santuoką nedalintinos. Be to, santuokos metu ieškovė T. S. įgijo lengvąjį automobilį CHRYSLER PACIFICA, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), teisiškai registruotą T. S. vardu. Šis automobilis remiantis vedybų sutarties nuostatomis yra asmeninė ieškovės nuosavybė, ir nutraukiant santuoką nedalintinas. Atsakovas iki santuokos sudarymo yra įgijęs lengvąjį automobilį BMW 523, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei lengvąjį automobilį VW GOLF, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), teisiškai registruotus atsakovo A. S. vardu. Šie automobiliai yra asmeninė atsakovo nuosavybė, ir nutraukiant santuoką nedalintini. Ieškovė pažymi, kad įprastus namų apyvokos daiktus šalys pasidalino geranoriškai, pradėdamos gyventi atskirai, todėl ginčo dėl santuokos metu įgyto turto pasidalijimo nėra.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį teismo nustatytu terminu nepateikė, į teismo posėdį neatvyko (pranešta tinkamai, viešo paskelbimo būdu), nepateikė prašymo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Išvadą teikiančios institucijos atstovė Inga Šimaitienė siūlė ieškinį patenkinti ir, nutraukus santuoką, nustatyti vaiko gyvenamąją vietą kartu su ieškove, tai labiausia atitiktų vaiko interesus, priteisti iš atsakovo prašomo dydžio išlaikymą vaikui, kadangi įstatymas numato abiejų tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo UAB „Šiaulių banko lizingas“ atsiliepimu nurodė, kad A. S. įsipareigojimai pagal sutartį buvo prisiimti iki santuokos, todėl neprieštarauja ir sutinka, kad po santuokos nutraukimo skolos grąžinimas liktų A. S. asmenine prievole lizingo bendrovei, bei prašė civilinę bylą nagrinėti trečiojo asmens atstovei nedalyvaujant.

Trečiasis asmuo Lindorff Oy, Lietuvos Respublikoje veikiantis per savo struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą, atsiliepimu nurodė, kad A. S. įsipareigojimai pagal sutartį buvo prisiimti iki santuokos, todėl neprieštarauja ir sutinka, kad po santuokos nutraukimo skolos grąžinimas liktų A. S. asmenine prievole, bei prašė civilinę bylą nagrinėti trečiajam asmeniui bei jo atstovui nedalyvaujant.

Trečiasis asmuo UAB „Gelvora“ prašė civilinę bylą nagrinėti trečiajam asmeniui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš santuokos liudijimo nustatyta, kad šalių santuoka įregistruota 2009-07-04 Šiaulių miesto Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Šalys santuokoje susilaukė sūnaus A. S., gim. (duomenys neskelbtini).

Ieškovė nurodė, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Dėl santuokos nutraukimo pagrindo.

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pažymėtina, kad abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. SK-3-24/2010). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat išaiškinta, jog nustačius, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad vieno sutuoktinio kaltė (kaltės laipsnis) dėl santuokos nutraukimo būtų didesnė negu kito sutuoktinio (jeigu tokia aplinkybė nagrinėjamu atveju ir būtų nustatyta), nepaneigtų teismų išvados dėl būtent abiejų sutuoktinių kaltės egzistavimo. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011).

Ieškovė nurodė, jog šeimoje nuolat kildavo buitiniai konfliktai, tarp sutuoktinių neliko pagarbos ir lojalumo, santuokiniai ryšiai nutrūko ir išblėso jausmai vienas kito atžvilgiu, sutuoktiniai nebeveda šeimos ūkio ir nebegyvena šeimyninio gyvenimo.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, bei į tai, kad atsakovas ieškovės nurodytų aplinkybių neneigė, yra pagrindas pripažinti, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.60 str. 3 d.).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos ir išlaikymo priteisimo

Iš ieškovės paaiškinimų, byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė su vaiku A. S. gyvena jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiame name, adresu (duomenys neskelbtini) (11-16 b. l.). Iš Šiaulių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus pateikto buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo akto matyti, kad T. S., gyvenančios (duomenys neskelbtini), gyvenamojoje vietoje vaikams sudarytos tinkamos sąlygos gyvento, leisti laisvalaikį, mokytis, ilsėtis. Ieškovė su atsakovu A. S. nuo 2013 m,. vasario mėn. kartu negyvena, atsakovas vaiku nesirūpina, jo neišlaiko. Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo nepateikė. Teismas, nustatydamas nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą, turi įvertinti visumą aplinkybių, tai yra kiekvieno iš tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko prisirišimą prie tėvo (motinos), brolių (seserų) ir kitų giminaičių, vaiko norus, galimybės auklėti vaiką, vaiko interesų požiūriu ir padaryti išvadą, su kuriuo iš tėvų, nustačius vaiko gyvenamąją vietą, tai labiau atitiks jo interesus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.174 str.). Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, atsakovo elgesį, darytina prielaida, jog atsakovas sutinka dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, teismas mano, kad šalių nepilnamečio vaiko A. S. emocinis ryšys yra stipresnis su motina, ieškovė yra sudariusi sąlygas savo vaikui normaliai gyventi ir vystytis, vaikas su motina gyvena kartu nuo pat gimimo, o pastaruosius vienerius metus ji viena rūpinasi ir išlaiko sūnų (materialiai padeda ieškovės artimi giminaičiai), todėl tenkintinas ieškovės prašymas ir nustatytina nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta kartu su jo mama jos gyvenamojoje vietoje.

Tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. CK 3.165 str. 3 d. numato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu ir tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas. Kadangi tarp šalių nėra ginčo dėl bendravimo su vaiku ir auklėjimo tvarkos, ieškovė nedraudžia atsakovui bendrauti su sūnumi bei dalyvauti jo auklėjime, todėl šiuo atveju nutraukiant santuoką skyrium gyvenančio tėvo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka nenustatytina (CK 3.170, 3.174 str.). Kilus tėvų nesutarimams dėl bendravimo su vaiku tvarkos, bet kuris iš tėvų gali pareikšti atskirus ieškinius nustatyta tvarka dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo (CPK 376 str.).

Tėvų pareiga vaikus išlaikyti iki jų pilnametystės yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje. CK 3.192 str. taip pat numato abiejų tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Nustatant išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo dydį, būtina vadovautis CK 3.3 str. numatytu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu bei CK 3.192 str. 2d. įtvirtintu proporcingumo tarp vaikų poreikių bei jų tėvų turtinės padėties principu.

Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis arba visišku pajamų neturėjimu. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str.). Kiekvienam vaikui būdingi individualūs dvasiniai, psichologiniai, kultūriniai, moraliniai, turtiniai ir kitokie poreikiai, kuriuos patenkinti yra ne tik moralinė, bet ir teisinė abiejų vaiko tėvų pareiga. Ieškovė nedirba, gauna socialinę pašalpą. Atsakovas yra darbingo amžiaus, realiai galintis gauti darbo užmokestį, todėl objektyviai yra pajėgus teikti reikalingą išlaikymą, nepateikė jokių duomenų apie neįgalumą, ieškovės teigimu, atsakovas gyvena ir dirba Švedijoje. Vaikų interesai yra pirmesni ir vaikai privalo gauti elementarų išlaikymą iš abiejų tėvų. Dėl šių priežasčių teismas turi pagrindo iš atsakovo priteisti 150,00 Eur materialinį išlaikymą. Teismas mano, kad tai nėra didelė suma nepilnamečio sūnaus išlaikymui. Įvertinus šias aplinkybes, ieškovės prašomo išlaikymo nepilnamečiui vaikui suma priteistina iš atsakovo periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, tai yra nuo 2014-07-24, iki sūnaus pilnametystės (CK 3.201 str., 3.196 str. 1 d.). Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

Priteistų vaikų išlaikymui piniginių lėšų tvarkytoja skiriama ieškovė (CK 3.190 str.).

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo.

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Dėl turto padalijimo, įsiskolinimų ir sutuoktinių tarpusavio išlaikymo

Iš teismui pateiktų VĮ „Registrų centras" ir VĮ „Regitra" duomenų nustatyta, kad tiek atsakovo A. S. savo vardu, tiek ieškovės T. S. vardu, yra registruoto nekilnojamojo turto bei transporto priemonių (9-15 b. l.).

Teismui pateikta 2009-04-27 ikivedybinė sutartis, patvirtina, kad sutuoktiniai 3 sutarties punktu susitarė, jog visas nekilnojamas ir kilnojamas turtas, atskirai įgytas šalių iki santuokos, šalims susituokus, lieka kiekvienos šalies asmenine nuosavybe. Sutarties 4, 5, 6 punktai numato, kad visas kilnojamas ir nekilnojamas turtas, kuris bus ateityje įgytas šalims sudarius santuoką ir gyvenant susituokus, bus laikomas kiekvieno atskirai tą turtą įsigijusio sutuoktinio asmenine nuosavybe; kiekvienas sutuoktinis turi teisę be kito sutuoktinio sutikimo laisvai disponuoti jam asmenine nuosavybe priklausančiais kilnojamais ir nekilnojamais daiktais, tame tarpe nurodytus daiktus perleisti, mainyti, išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis, įkeisti bei kitu būdu suvaržyti asmenine nuosavybe priklausančius daiktus bei teises į juos; sutuoktiniai nebus laikomi vienas kito garantais ar laiduotojais pagal prievoles, kurios atsiras valdant, naudojant bei disponuojant turtu, kuris bus vieno ar kito asmeninė nuosavybė; pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš kiekvieno sutuoktinio darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos yra kiekvieno nurodytas pajamas gavusio sutuoktinio asmeninė nuosavybė; indėliai bankuose, padėti tiek iki santuokos, tiek gyvenant susituokus, yra kiekvienos šalies asmeninė nuosavybė.

Esant šioms aplinkybėms bei atsižvelgiant į teismui pateiktus VĮ „Registrų centras" ir VĮ „Regitra" duomenis, iš kurių matyti, kad turtas yra registruotas atitinkamai tik ieškovės bei tik atsakovo vardu, sutiktina su ieškovės ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis, kad sutuoktiniai santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise jokio registruotino turto neįgijo, todėl turto dalijimo klausimas nespręstinas.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė turi vieną kreditorių – Šiaulių AVPK, prievolė asmeninė, atsakovo kreditoriai: UAB „Mokilizingas", SP UAB „Radviliškio šiluma“, UAB „Šiaulių banko lizingas“, Šiaulių AVPK, Antstolė Doloresa Petronaitienė, UAB „Lietuvos draudimo“ Kreditų draudimas, UAB „Gelvora", BAB bankas „Snoras", AB DNB bankas, Lindorff OY filialas – prievolės asmeninės. Tretieji asmenys: UAB „Šiaulių banko lizingas“, Lindorff Oy, Lietuvos Respublikoje veikiantis per savo struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą bei UAB „Gelvora“ sutiko, kad šios prievolės yra asmeninės atsakovo prievolės. Kiti ieškovo kreditoriai atsiliepimų į ieškovės ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, jiems pranešta apie santuokos nutraukimo bylos iškėlimą.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, bei, vadovaujantis ikivedybinės sutarties 4 punktu, šie įsipareigojimai laikytini asmeninėmis kiekvieno sutuoktinio prievolėmis, todėl darytina išvada, kad sutuoktiniai bendrų kreditorių neturi.

Šalims nereikalaujant išlaikymo vienai iš kitos, klausimas dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo nespręstinas.

Dėl sutuoktinių pavardžių

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 str. 1 d.). Po santuokos nutraukimo ieškovei paliekama pavardė – „S.“, atsakovui – „S.“.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Santuoką nutraukus dėl abiejų sutuoktinių kaltės, iš atsakovo valstybei priteistinos ir bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista pagal CPK 83 str. 1 d. 2 p. (28 b. l.), 95,00 Eur žyminis mokestis (41 Eur už neturtinį reikalavimą ir 54 Eur (150 Eur x 12 mėn. x 3 proc.) už reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo), 196,86 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos) (CPK 98 str.), bei 3,75 Eur pašto išlaidos (CPK 83 str. 1 d. 2 p., 85 str. 1 d. 3 p., 88 str., 93 str. 1 d., 96 str. 1 d., 99 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270, 375-386 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nutraukti ieškovės T. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą ir įregistruotą 2009-07-04 Šiaulių miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), pripažįstant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei T. S. palikti pavardę – „S.“, atsakovui A. S. palikti pavardę – „S.“.

Nustatyti nepilnamečio sūnaus A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina T. S., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), mokamą periodinėmis išmokomis po 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį, išlaikymą priteisiant nuo kreipimosi į teismą dienos, tai yra nuo 2014-07-24, iki sūnaus pilnametystės.

Paskirti T. S., a.k. (duomenys neskelbtini) vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 95,00 Eur (devyniasdešimt penkių eurų) žyminį mokestį, 196,86 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidas (vieno šimto devyniasdešimt šešių eurų 86 centų) ir 3,75 Eur (trijų eurų 75 centų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.

Sprendimo patvirtintą kopiją per 3 darbo dienas nuo įsiteisėjimo išsiųsti Šiaulių miesto Civilinės metrikacijos skyriui – santuokos nutraukimui užregistruoti.

Teisėja Vida Žostautienė