Kauno apygardos teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės BUAB „Wood Components“, atstovaujamos bankroto administratorės UAB „Insolvensa“, ieškinį atsakovui R. M., trečiasis asmuo A. S., dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmetamas.

Kauno apygardos teismo 2014-08-18 nutartimi UAB „Wood Components“ iškelta bankroto byla (nutartis įsiteisėjo 2014-08-29). Įmonės vadovu nuo 2011-04-20 iki 2013-04-19 buvo atsakovas R. M., o nuo 2013-04-20 iki 2014-08-29 (bankroto bylos iškėlimo) – trečiasis asmuo A. S..

Dėl bylos esmės

Ieškovė ieškinyje nurodė ir pateikė į bylą tai patvirtinančius duomenis, kad nuo 2011-04-26 buvo sudarytos šios UAB „Wood Components“ avanso apyskaitos:

-2011-06-30 Nr. 11A1, kurioje nurodoma, kad atskaitingas asmuo iš įmonės gavo 7400 Lt, pateikė dokumentų, patvirtinančių už įmonę patirtas išlaidas 15 781,42 Lt sumai;

-2011-09-30 Nr. 11A2, kurioje nurodoma, kad atskaitingas asmuo iš įmonės gavo 139 332,50 Lt, pateikė dokumentų, patvirtinančių už įmonę patirtas išlaidas 8 624,65 Lt sumai;

- 2011-12-31 Nr. 11A3, kurioje nurodoma, kad atskaitingas asmuo iš įmonės gavo 53 817,89 Lt, pateikė dokumentų, patvirtinančių už įmonę patirtas išlaidas 18 984,49 Lt sumai;

- 2012-03-31 Nr. 12A1, kurioje nurodoma, kad atskaitingas asmuo iš įmonės gavo 71 610,00 Lt, pateikė dokumentų, patvirtinančių už įmonę patirtas išlaidas 29 908,03 Lt sumai;

- 2012-06-30 Nr. 12A2, kurioje nurodoma, kad atskaitingas asmuo iš įmonės gavo 73 900,00 Lt, pateikė dokumentų, patvirtinančių už įmonę patirtas išlaidas 9211,26 Lt sumai;

- 2012-09-30 Nr. 12A3, kurioje nurodoma, kad atskaitingas asmuo iš įmonės gavo 14 240,00 Lt, pateikė dokumentų, patvirtinančių už įmonę patirtas išlaidas 8524,05 Lt sumai;

- 2012-12-31 Nr. 12A4, kurioje nurodoma, kad atskaitingas asmuo iš įmonės gavo 16 1300,00 Lt, pateikė dokumentų, patvirtinančių už įmonę patirtas išlaidas 18 223,19 Lt sumai;

- 2013-03-31 Nr. 13A1, kurioje nurodoma, kad atskaitingas asmuo iš įmonės lėšų per šį laikotarpį negavo, pateikė dokumentų, patvirtinančių už įmonę patirtas išlaidas 12 360,28 Lt sumai. Įvertinus avanso apyskaitose nurodytus iš įmonės banko sąskaitos paimtų ir iš kasos išduotų įmonei priklausančių piniginių lėšų sumas ir išlaidas patvirtinančius dokumentus, sutiktina su ieškove, kad atsakovo buvimo įmonės vadovu laikotarpiu, tarp išduotų piniginių sumų ir pagal avanso apyskaitose nurodytų patirtų išlaidų sumų susidaro 73 798,95 Eur (254 813,02 Lt) skirtumas, kurį ieškovė nurodė kaip ieškinio reikalavimo sumą.

Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis ir prie nagrinėjamos bylos dokumentų apžiūrai prijungta civilinės bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė Kauno apygardos teisme iškėlė civilinę bylą Nr. 2-930-260/2016, kurioje prašė iš atskaitingo asmens A. S. priteisti 85 934,08 Eur sumą, gautą pagal nagrinėjamoje byloje pateiktas avanso apyskaitas, taip pat dar pagal papildomas tris avanso apyskaitas: 2013-04-01 avanso apyskaitą Nr. 13A2, 2013-07-01 avanso apyskaitą Nr. 13A3 ir 2013-10-01 avanso apyskaitą Nr. 13A4, todėl tarp ieškovės reikalavimo nagrinėjamoje ir išnagrinėtoje byloje yra skirtumas tarp ieškinio sumų.

Civilinėje byloje Nr. 2-930-260/2016 šalys 2016 m. vasario 22 d. sudarė taikos sutartį, kurioje konstatavo, kad „atsižvelgdami į tai, kad (A) tarp BUAB „Wood components“ ir A. S. yra kilęs ginčas dėl to, kad A. S. be teisinio pagrindo yra galimai gavęs 85 934,08 EUR. Sumą, priklausančią Ieškovui; (B) Ieškovas ir Atsakovas siekia taikiai išspręsti kilusį ginčą abipusėmis nuolaidomis; sudarė ir pateikia teismui tvirtinti šią taikos sutartį (toliau - „Susitarimas“), kuria susitarė: 1.Šia taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia tarp jų kilusį ginčą ir užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje. 2. Šalys tarpusavio nuolaidomis susitaria, kad Atsakovas, ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo taikos sutarties sudarymo momento sumoka ieškovui iš viso 12000,00 EUR dydžio sumą, pervesdamas ją į BUAB „Wood components“ (įmonės kodas: 302575586) lėšoms bankroto proceso metu kaupti atidarytą banko sąskaitą“. Trečiuoju šios taikos sutarties punktu šalys susitarė, kad „Ieškovas atsisako likusios dalies reikalavimų Atsakovui civilinėje byloje Nr. 2-930-260/2016 ir, Atsakovui sumokėjus visą šios sutarties 2 p. nurodytą sumą, ateityje Ieškovas neturės ir nereikš Atsakovui jokių pretenzijų ar reikalavimų susijusių su tuo, kad A. S. be teisinio pagrindo yra galimai gavęs 85 934,08 EUR sumą, priklausančią Ieškovui“.

Sutiktina su atsakovu, kad šia taikos sutartimi buvo galutinai išspręstas ginčas dėl žalos atlyginimo tarp ieškovės ir A. S., atskaitingo pagal nagrinėjamoje byloje ieškovės ieškinyje nurodytas avanso apyskaitas. Ieškovo ieškinys išnagrinėtoje byloje buvo pareikštas taip pat įmonės vadovui, kuris juo tapo po atsakovo vadovavimo įmonei laikotarpio, ir buvo paskutinis įmonės vadovas iki bankroto bylos jai iškėlimo.

Dėl atsakovo atsakomybės

Įmonės vadovo civilinė atsakomybė kyla, kai nustatomos visos jos sąlygos – neteisėti veiksmai, atsiradusi žala, priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys bei kaltė. Nustačius, kad įmonės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neturi įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi bendrovės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-687/2016, 39 punktas). Tačiau bendrovės vadovui kyla atsakomybė tik tuo atveju, jei bendrovės vadovo veiksmų teisėtumo (neteisėtumo) vertinimų teisme rezultatas bus akivaizdaus vadovo ūkinės-komercinės rizikos protingumo peržengimo konstatavimas ar aiškaus aplaidumo faktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2014, 2014 m. gegužės 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2014).

Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodė, kad atsakovas padarė žalą įmonei ir jos kreditoriams, nes nesilaikė LR Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 9 punkto reikalavimų. Pirmiausia teismas nurodo, kad ieškovo ieškinio pagrindą sudarančios aplinkybės duoda pagrindą išvadai, kad ieškovė reiškė reikalavimą atsakovui CK 2.87 straipsnio 7 dalies pagrindu, todėl tokiu atveju įrodinėtinas priežastinis ryšys tarp vadovo neteisėtų veiksmų ir žalos įmonei, o ne kreditoriams.

Nustatyta, kad visose avanso apyskaitose, kuriomis ieškovė grindžia nagrinėjamą ieškinį, atskaitingu asmeniu yra nurodytas ir avanso apyskaitas yra pasirašęs trečiasis asmuo A. S.. Pagal ieškovės pateikus pirminius duomenis apie avanso apyskaitose nurodytus duomenis apie piniginių lėšų išėmimą iš įmonės banko sąskaitos ar kasos galima spręsti, kad piniginės lėšos buvo perduotos ir naudojamos trečiojo asmens. Šis asmuo atsiliepime patvirtino, kad disponavo įmonės vertybėmis, pinigais ir prekėmis, buvo pasirašęs visiškos materialinės atsakomybės sutartį. Atsakovas, prašydamas peržiūrėti priimtą sprendimą už akių, pateikė teismui 2011 m. balandžio 20 d. Visiškos individualiosios materialinės atsakomybės sutartį, kuri buvo sudaryta tarp įmonės ir trečiojo asmens, patvirtinta šalių parašais ir įmonės antspaudu. Atsakovas paaiškino, kad prie pareiškimo jis pridėjo trečiajam asmeniui skirtą šios sutarties egzempliorių. Todėl ieškovė ieškinyje neteisingai teigė, kad su pagal avanso apyskaitas atskaitingu trečiuoju asmeniu nebuvo sudaryta Visiškos individualiosios materialinės atsakomybės sutartis. Tai, kad ieškovė prie ieškinio jos nepridėjo, teismui neduoda pagrindo ją laikyti nesudarytą ar negaliojančia, kai įstatymo nustatyta tvarka šis sandoris nenuginčytas. Paminėtų taisyklių 9 punktas reglamentuoja, kad ūkio subjektas gali išmokėti pinigus ūkio subjekto darbuotojams, kuriuos ūkio subjekto vadovas paskyrė mokėti už turtą, žemės ūkio produkciją, suteiktas paslaugas, mokėti avansą, padengti kitas su ūkio subjekto veikla susijusias išlaidas ir (arba) priimti pinigų įplaukas (toliau vadinama – atskaitingas asmuo). Išmokant pinigus iš kasos, išrašomas kasos išlaidų orderis. Atskaitingas asmuo, gautais pinigais atsiskaitęs su kitais ūkio subjektais, fiziniais asmenimis, pateikia vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) pinigų sumokėjimo įrodymo dokumentus, kuriuos surašo į avanso ataskaitą, – nurodo joje šių dokumentų pavadinimus, numerius, datas, išmokėtas sumas. Atskaitingas asmuo atsiskaito vyriausiojo buhalterio (buhalterio) nustatyta ir ūkio subjekto vadovo patvirtinta tvarka ir terminais, tačiau ne rečiau kaip kartą per mėnesį. Nepanaudotų pinigų grąžinimas į kasą įforminamas kasos pajamų orderiu.

Byloje nustatyta, kad atskaitingu asmeniu buvo paskirtas trečiasis asmuo A. S.. Atsakovas, pradėdamas vadovauti įmonei nuo 2011 m. balandžio 20 d., tą pačią dieną sudarė su trečiuoju asmeniu visiškos individualiosios materialinės atsakomybės sutartį. Iš ieškovo pateiktos 2011 m. birželio 30 d. – pirmosios ginčo laikotarpio avanso apyskaitos Nr. 11 A1 matyti, kad išmokant atskaitingam asmeniui avansą nebuvo ankstesnio laikotarpio avanso likučio. Paskutinėje 2013 m. kovo 31 d. avanso apyskaitoje Nr. 13 A1 apskaitomas laikotarpio pradžios likutis 267173,30 Lt ir pabaigos – 254 813,02 Lt likutis. Šis ankstesnio laikotarpio avanso likutis buvo nurodytas ir 2013 m. birželio 30 d. avanso apyskaitoje Nr. 13 A2, kuomet atskaitingas pagal šią avanso apyskaitą asmuo A. S. jau buvo įmonės vadovu. Šios aplinkybės leidžia teismui nustatyti, kad atsakovas pažeidė Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 9 punkto reikalavimus toje apimtyje, kurioje nustatytas atskaitingo asmens atsiskaitymo periodiškumas kas mėnesį. Taip pat iš avanso apyskaitų, išskyrus paskutiniosios 2013 m. kovo 31 d. avanso apyskaitos Nr. 13 A1, galima daryti išvadą, kad ankstesnio laikotarpio avanso likutis vis didėjo, bet atskaitingam asmeniui ir toliau buvo išduodami pinigai avansu. Byloje nebuvo nustatyta, kad nepanaudoti pinigai buvo grąžinami į kasą.

Teismas pažymi, kad pareigą perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą turėjo ne visi bet kuriuo laikotarpiu įmonei vadovavę asmenys, o tik paskutiniai bendrovės valdymo organai – šiuo atveju trečiasis asmuo (ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 6 punktas, 7 dalies 2 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015). Tačiau tokia įstatyminė pareiga paskutiniam vadovui neatima teisės ieškovei reikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo ir ankstesniam bendrovės vadovui, kurio civilinė atsakomybė kyla, kai nustatomos visos jos sąlygos – neteisėti veiksmai, atsiradusi žala, priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys bei kaltė. Pagal bendrąją taisyklę, reikšdamas reikalavimą įmonės vadovui taikyti civilinę atsakomybę, ieškovas turi pareigą įrodyti, kad įmonė patyrė žalos bei kad tai įvyko dėl jos vadovo neteisėtų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-297-378/2017).

Tačiau teismas nagrinėjamu atveju negali konstatuoti atsakovo veiksmų tyčią ar didelį neatsargumą, pasireiškiantį aiškiu ir nepateisinamu aplaidumu vykdant savo pareigas. Piniginių lėšų apskaita buvo vedama, piniginės lėšos buvo išduodamos atskaitingam asmeniui, kuris vienas rūpinosi įmonės gamybiniais, organizaciniais, ūkiniais reikalais; su juo buvo pasirašyta visiškos individualiosios materialinės atsakomybės sutartis; atsakovui nutraukus darbo sutartį, atskaitingas asmuo tapo įmonės vadovu, perėmė ir naudojo ankstesnį avanso likutį. Iš avanso apyskaitų ir kitų bylos duomenų, t. t. avanso išdavimą pagrindžiančių pirminių dokumentų, kuriuos ieškovė pateikė su 2017 m. rugsėjo 15 d. prašymu, taip pat civilinės bylos Nr. 2-930-260/2016, kurioje priimta 2016 m. vasario 22 d. nutarties, patvirtinti taikos sutartį, medžiagos galima nustatyti piniginėmis lėšomis disponavusį asmenį. Todėl teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė, jog dėl atsakovo nesilaikymo pirmiau nurodytų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 9 punkto reikalavimų atsirado žala įmonei. Trečiasis asmuo neneigia, kad jis disponavo avanso likučiu ir įmonei iškėlus bankroto bylą jo neperdavė bankroto administratorei, todėl atsakovo kaltė šiuo atveju nepreziumuojama, nes ieškovė neįrodė, kad turto neteko dėl atsakovo veiksmų.

Ar tarp atsakovo veiksmų ir žalos įmonei yra teisinis priežastinis ryšys, vertintina pagal tai, ar žala yra būtinoji vadovo veiksmų pasekmė, t. y. ar žala nebūtų kilusi, jei ne vadovo veiksmai, ir ar žala teisiškai gali būti priskirta vadovui, t. y. ar jos atsiradimą vadovas galėjo ar turėjo numatyti. Bylos duomenys neleidžia padaryti tokios išvados, kad atsakovas galėjo ar turėjo numatyti, kad trečiasis asmuo negrąžins įmonei nepanaudoto likučio. Įmonė vykdė veiklą ir bankroto byla jai buvo iškelta daugiau negu po metų laiko nuo to, kai jis nutraukė darbo santykius su ieškove. Todėl nenustačius žalos padarymo atsakovo veiksmais fakto, priežastinio ryšio klausimas tampa teisiškai neaktualus.

Teismas pažymi, kad žala negalėjo būti rezultatu atsakovo padarytų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 9 punkto reikalavimų pažeidimų, nes ji atsirado tik dėl vieno – atskaitingo asmens neteisėtų veiksmų, todėl šiuo atveju atsakovo solidariosios deliktinės atsakomybės alternatyviųjų priežasčių atveju taip pat nėra ( CK 6.279 straipsnio 4 dalis). Jau paminėta, kad šioje civilinėje byloje ieškovas antrą kartą siekia prisiteisti žalą tų pačių avansinių apyskaitų pagrindu, kaip ir Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-930-260/2016. Tai vertinama kaip faktas, kad ieškovė savo reikalavimą teisingai nukreipė į tiesiogiai žalą padariusį asmenį. Šioje byloje šalys sudarė taikos sutartį ir abipusių nuolaidų būdu išsprendė ginčą iš esmės galutinai, o trečiojo asmens nurodytos aplinkybės, kad jis šiuo metu dėl susidėjusių finansinių aplinkybių negali pilnai įvykdyti taikos sutarties sąlygų, nesuponuoja atsakovui pareigos atlyginti įmonei kito asmens veiksmai padarytą žalą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys, 98 straipsnio 1 dalis). Atsakovas turėjo 726 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti už pareiškimo už akių peržiūrėjimo parengimą (605 Eur + 121 Eur už atstovavimą teisme (2,9 val.), 1 t., b. l. 147 – 149). Teismas, įvertinęs byloje pateiktus šių išlaidų paskaičiavimą ir pagrindimą patvirtinančius įrodymus, sprendžia, kad atsakovo prašomos priteisti išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalius dydžius (toliau Rekomendacijos) 8.4 p. ir 8.19 p. numatytų maksimalių dydžių.

Kai išsprendus bankrutuojančio ieškovo pareikštus reikalavimus, jie yra netenkinami, ir teismo procesinio sprendimo pagrindu atsiranda ieškovo prievolė atlyginti kitos šalies bylinėjimosi išlaidas, jos turi būti atlyginamos iš bankroto administravimo išlaidoms skirtų lėšų. Priešingu atveju bankrutuojanti įmonė turėtų nepateisinamą galimybę piktnaudžiauti savo padėtimi, reikšdama nepagrįstus reikalavimus arba nepagrįstai nesutikdama su jai pareikštais reikalavimais. (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m, vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-316-330/2015, 2017 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-161-798/2017). Todėl teismas, vadovaudamasis šia teismine praktika ir teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, taip pat Rekomendacijomis, sprendžia, kad atsakovo turėtos 726 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti turi būti atlyginamos iš ieškovės bankroto administratorės UAB „Insolvensa“ administravimo išlaidoms skirtų lėšų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Wood Components“ bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Insolvensa“, juridinio asmens kodas 302575586, atsakovui R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 726 Eur (septynis šimtus dvidešimt šešis eurus) išlaidų advokato pagalbai apmokėti, atlyginamų iš bankroto administravimo išlaidoms skirtų lėšų.

Šis sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.