Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. M., gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniuje, asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis Vilniuje, (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, išsiskyręs, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. M. 2024 m. gegužės 31 d., apie 11.50 val., degalinės „Neste“, esančios Vilniuje, Talino g. 2C, teritorijoje, tyčia ranka suduodamas M. S. į veido sritį, sukėlė jam fizinį skausmą ir padarė kraujosruvą apatinės lūpos gleivinėje, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu. Taip E. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis E. M. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad degalinėje tarp jo ir M. S. kilo konfliktas dėl eilės. Apsižodžiavo tarpusavyje. Nesusivaldė ir kairės rankos delnu sudavė M. S. į apatinę veido dalį. Iš M. S. veido išraiškos suprato, kad sukėlė jam skausmą. M. S. sužalojimų nematė, tačiau pripažįsta, kad sukėlė jam nustatytus sužalojimus. Išvažiavęs iš degalinės paskambino telefono numeriu 112 ir prisipažino. Savo poelgį vertina blogai, gailisi.

Nukentėjusysis M. S. apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo pareigūną parodė, kad 2024 m. gegužės 31 d., apie 11.50 val., kartu su L. J. atvažiavo į degalinę užsipilti kuro. Pylėsi kurą, o L. J. nuėjo į degalinės tualetą. Prieš eismą atvažiavo automobilis „Subaru“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Išlipęs vyras teigė, kad jis užlindo. Pasakė vyrui, kad nelįstu prie jo, kad pats atvažiavo prieš eismą. Vyras liepė jam pasakyti savo vardą. Jam atsisakius tai daryti, vyras kaire ranka vieną kartą sudavė jam į veido sritį. Jam skilo lūpa, bėgo kraujas. Paskambino telefono numeriu 112 ir padiktavo vyro vairuoto automobilio valstybinį numerį. Vyras išvažiavo.

Liudytoja L. J. apklausiama pas ikiteisminio tyrimo pareigūną parodė, kad 2024 m. gegužės 31 d., apie 11 val., su M. S. išvyko iš namų. Pakeliui užsuko į degalinę, esančią Vilniuje, Talino g. užsipilti kuro. Išlipusi pamatė, kad už jų automobilio esantis vairuotojas skeryčiojo rankomis. Nuėjo į degalinėje esantį tualetą. Jai grįžus, M. S. jos paprašė, kad nufotografuotų jo lūpą. Matėsi kraujosruva lūpoje ir šiek tiek kraujo burnoje. M. S. papasakojo, kad tarp jo ir vyro kilo konfliktas. Vyras grubiai bendravo ir vieną kartą sudavė jam į veido sritį. M. S. iš karto po įvykio paskambino policijai ir pranešė apie įvykį.

Iš protokolo-pareiškimo matyti, kad pareiškėjas, pageidaujantis pareikšti apie įvykį, M. S. parodė, jog 2024 m. gegužės 31 d., apie 11.50 val., degalinėje pylėsi kurą. Prieš eismą atvažiavo automobilis „Subaru“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Išlipęs vyras teigė, kad jis užlindo, trukdo, liepė jam pasakyti savo vardą. Jam atsisakius pasakyti savo vardą, vyras kaire ranka vieną kartą sudavė jam į veido sritį. Jam skilo lūpa, bėgo kraujas. Paskambino telefono numeriu 112, o vyras išvažiavo. Prie protokolo-pareiškimo pridėtos fotonuotraukos, kuriose matoma kraujosruva M. S. lūpoje.

Iš specialisto išvados matyti, kad M. S. nustatyta kraujosruva apatinės lūpos gleivinėje, padaryta kietu buku ribotą paviršių turinčiu daiktu, vienu trauminiu poveikiu, galimai 2024 m. gegužės 31 d., kuri atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą.

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo perklausytas skambučio Bendrajam pagalbos centrui garso įrašas, kuriame užfiksuota, jog 11.57 val. M. S. pranešė, kad degalinėje „Neste“, esančioje Vilniuje, vakariniame aplinkkelyje, šalia degalinės „Circle K“, automobilis „Subaru“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), norėjo prieš eismą įvažiuoti užsipilti kuro, vairuotojas jam pradėjo kažką aiškinti ir sudavė į veidą.

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo perklausytas skambučio Bendrajam pagalbos centrui garso įrašas, kuriame užfiksuota, jog E. M. pranešė, kad prieš penkias minutes degalinėje „Neste“, esančioje Vilniuje, vakariniame aplinkkelyje, šalia degalinės „Circle K“, automobilis „BMW“ įvažiavo be eilės, su vairuotoju apsižodžiavo, tepštelėjo jam per veidą, mato, jog jis kviečia policiją.

Dėl veikos kvalifikavimo, kaip nusikalstamos.

Motyvuojamoji dalis

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo E. M. kaltė mušant – ranka suduodant M. S. į veido sritį, sukėlus jam fizinį skausmą ir nežymiai M. S. sužalojus, padarant jam kraujosruvą apatinės lūpos gleivinėje, t. y. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta.

Kaltinamasis E. M. parodė, kad kairės rankos delnu sudavė M. S. į apatinę veido dalį. Be E. M. prisipažinimo, jo kaltę padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodo nukentėjusiojo M. S. parodymai, iš kurių matyti, kad E. M. kaire ranka vieną kartą sudavė jam į veido sritį, dėl to jam skilo lūpa, bėgo kraujas; liudytojos L. J. parodymai, pagrindžiantys, jog M. S. papasakojo, kad vyras vieną kartą sudavė jam į veido sritį, M. S. lūpoje matėsi kraujosruva, burnoje šiek tiek kraujo; kitų objektų apžiūros protokolai, rodantys, jog Bendrajam pagalbos centrui M. S. pranešė, kad automobilio „Subaru“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas (E. M.) sudavė į jam veidą, o E. M. pranešė, jog automobilio „BMW“ vairuotojui (M. S.) tepštelėjo per veidą; specialisto išvada, patvirtinanti, kad M. S. nustatyta kraujosruva apatinės lūpos gleivinėje, kuri atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą. E. M. suvokė, kad ranka suduoda M. S. į veido sritį, numatė, jog dėl to gali sukelti jam fizinį skausmą ir nežymiai jį sužaloti, be kita ko, padarant jam kraujosruvą apatinės lūpos gleivinėje, ir tokių padarinių norėjo, nes, kaip pats parodė, supyko dėl to, kad degalinėje M. S., jo manymu, užlindo be eilės, ir nesusivaldė.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad kaltinamojo E. M. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

BK 40 straipsnio pagrindu asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (1 dalis). Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką (2 dalies 1 punktas) ir visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (2 dalies 2 punktas), ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta (2 dalies 3 punktas), ir yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (2 dalies 4 punktas).

E. V. prašo perduoti E. M. jos atsakomybei pagal laidavimą. Prokuroras su E. M. atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nesutiko, nurodė, kad tam nėra BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytos sąlygos, nes savo kaltę E. M. pripažino dėl išskaičiavimo, susipažinęs su kitais bylos duomenimis, kurie aiškiai pagrindžia jo kaltę, taip pat nesigaili padaręs nusikalstamą veiką, nes, kaip pats parodė, prisipažino tik dėl to, jog įvykis nebuvo užfiksuotas vaizdo stebėjimo kamerų, kurių įrašai, kaip galima suprasti, būtų buvę jam palankūs, be to, M. S. neatsiprašė. Teismas pritaria prokurorui.

Pažymėtina, kad sprendžiant dėl BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytos sąlygos buvimo, kiekvienu konkrečiu atveju vertinamas paties kaltininko parodymų ir jo pozicijos ikiteisminiame tyrime ar (ir) teisme nuoseklumas, kaltės pripažinimo momentas, aplinkybės, kurioms esant kaltė pripažinta, teisėsaugos institucijoms suteikta pagalba, kaltininko pastangos sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, jo požiūris į padarytą veiką ir pan. Nors kaltės nepripažinimas ikiteisminio tyrimo metu savaime nepašalina galimybės tai padaryti bylos nagrinėjimo teisme metu, tačiau tokiu atveju reikšminga, kad kaltės pripažinimas būtų kaltininko asmeninės valios aktas, o ne išskaičiavimas, kai jo kaltė yra aiškiai pagrįsta kitais bylos duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. birželio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-212-594/2024, 11 punktas). Asmens gailėjimasis išreiškiamas ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviu atsiprašymu. Gailėjimąsi gali išreikšti asmens savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems, dėti pastangas atlyginti žalą, jeigu tokia yra padaryta, padeda justicijos institucijoms aiškintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. birželio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-109-511/2024, 26 punktas).

E. M. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltės nepripažino. Nors iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad paskambinęs Bendrajam pagalbos centrui E. M. pranešė, jog tepštelėjo M. S. per veidą, tačiau ne tik kaltę dėl kilusio konflikto vertė pastarajam, bet ir Bendrajam pagalbos centrui paskambino, akivaizdu, dėl to, kad pamatė, jog jam paskambino M. S. E. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui, rodo, kad pastarasis ir toliau bandė sudaryti neadekvataus M. S. elgesio įspūdį, pabrėždamas jo užlindimą be eilės, vartojamus necenzūrinius žodžius ir grasinimus susidorojimu, tuo tarpu savo veiksmus menkino, aiškindamas, jog tik padėjo kairę ranką ant M. S. dešinio peties, o pastarasis pats susižalojo, pakeldamas rankas ir atsistumdamas. Be to, akistatos protokolas ir akistatą atlikusios tyrėjos N. S. tarnybinis pranešimas pagrindžia, kad akistatos su M. S. metu E. M. buvo agresyviai nusiteikęs, elgėsi neadekvačiai, nepagarbiai, pradėjo šaukti, pertraukinėti pokalbį, reikšti pretenzijas ir iš akistatos pasišalino. Dar daugiau, nors bylos nagrinėjimo teisme metu E. M. ir pripažino esmines nusikalstamos veikos aplinkybes, kas formaliai laikytina kaltės pripažinimu, tačiau iš jo parodymų apie tai, kad prisiima kaltę dėl to, jog įvykis nebuvo užfiksuotas vaizdo stebėjimo kamerų, kurių įrašai, kaip galima suprasti, būtų buvę jam palankūs, taip pat akivaizdaus nenoro atsiprašyti M. S., teisiamojo posėdžio metu esant tokiai galimybei, aiškiai matyti, kad plačiąja prasme kaltu savęs E. M. ir toliau nelaiko bei gailisi ne dėl padarytos nusikalstamos veikos, o dėl pareigos už ją atsakyti. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad savo kaltę E. M. pripažino dėl išskaičiavimo, susipažinęs su kitais bylos duomenimis, kurie aiškiai pagrindžia jo kaltę ir siekdamas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, iš tikrųjų neigiamai savo elgesio E. M. nevertina, nesikremta dėl padarytos nusikalstamos veikos, jo apgailestavimo pareiškimai yra deklaratyvūs. Nesant BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytos sąlygos, E. M. atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra negalimas.

Dėl skirtinos bausmės.

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Teismas, skirdamas bausmę E. M., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 55 straipsnio, 61 straipsnio 1–3 dalių nuostatomis. E. M. padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai, kurio pavojingumo laipsnis atitinka rūšinį, tiesiogine tyčia, kuri susiformavo spontaniškai, dėl asmeninių paskatų, siekdamas pamokyti M. S. dėl, jo nuomone, netinkamo pastarojo elgesio, nusikalstama veika Vilniaus teritorinei ligonių kasai padaryta 96,61 Eur dydžio turtinė žala, kurią E. M. atlygino, ir M. S. padaryta 220 Eur dydžio turtinė žala, kurią E. M. įsipareigojo atlyginti. E. M. bendrai gyvena su E. V. neįregistravęs santuokos, turi du nepilnamečius vaikus, taip pat augina vieną nepilnametį E. V. vaiką, aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis transporto vadovu, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, neteistas, per pastaruosius vienerius metus vieną kartą baustas už administracinį nusižengimą, susijusį su transportu, baudą sumokėjo. Tai E. M. asmenybę apibūdina visumoje teigiamai ir sudaro pagrindą nusikalstamą veiką vertinti kaip padarytą daugiau atsitiktinai, dėl jo asmeninių būdo savybių pasirinkto netinkamo elgesio varianto. E. M. atsakomybę lengvina tai, kad jis savo noru atlygino Vilniaus teritorinei ligonių kasai padarytą 96,61 Eur dydžio žalą, taip pat įsipareigojo artimiausiu metu atlyginti M. S. padarytą 220 Eur dydžio turtinė žalą, paaiškino, jog iki šiol to nepadarė tik dėl to, kad, kaip galima suprasti, paskirta kardomąja priemone – rašytiniu pasižadėjimu neišvykti, jis yra įpareigotas nebendrauti ir neieškoti ryšių su M. S., todėl nežinojo mokėjimo rekvizitų, o teisiamojo posėdžio metu gavo (BK 59 straipsnio 2 dalis). Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti E. M. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrus sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kurios dydis nustatytinas artimas vidurkiui, paskiriant įpareigojimus: dalyvauti ir baigti elgesio pataisos programą; atlyginti nusikalstama veika M. S. padarytą 220 Eur dydžio turtinę žalą per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Prokuroras papildomai prašė įpareigoti E. M. neatlygintinai išdirbti 80 valandų per bausmės vykdymo laikotarpį sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; tęsti darbą; uždrausti E. M. vartoti psichiką veikiančias medžiagas; paskirti E. M. baudžiamojo poveikio priemonę – 30 MGL dydžio (1 500 Eur) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant šešių mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo šios įmokos sumokėjimo terminą; vis dėlto, to niekaip neargumentavo. Atsižvelgdamas į nustatytas padarytą nusikalstamą veiką ir E. M. asmenybę apibūdinančias aplinkybes, ypač tai, kad nusikalstama veika padaryta daugiau atsitiktinai, dėl jo asmeninių būdo savybių pasirinkto netinkamo elgesio varianto, teismas sprendžia, kad įpareigojimas dalyvauti ir baigti elgesio pataisos programą ir pats savaime baudžiamasis procesas turėtų padaryti pakankamą prevencinį poveikį tam, kad E. M. nusikalstamas, smurtinis elgesys daugiau nepasikartotų. Taip pat minėta, kad E. M. turi šeimą, dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, be to, nusikalstama veika nėra padaryta psichiką veikiančių medžiagų poveikyje, duomenų, pagrindžiančių E. M. piktnaudžiavimą ar priklausomybę jomis, byloje nėra, todėl, teismo vertinimu, prokuroro prašomi skirti įpareigojimas tęsti darbą ir draudimas vartoti psichiką veikiančias medžiagas yra pertekliniai.

E. M. pripažino savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Dėl civilinių ieškinių išsprendimo.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 96,61 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų priteisimo. E. M. pateikė mokėjimo nurodymą, pagrindžiantį Vilniaus teritorinei ligonių kasai padarytos turtinės žalos atlyginimą. Tai sudaro pagrindą civilinį ieškinį atmesti. Paminėtina tai, kad reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo yra išvestinis, todėl patenkinus pagrindinį, materialinį reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo, neturi savarankiškos reikšmės.

M. S. pareiškė civilinį ieškinį dėl 220 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimo, teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad žalą sudaro negautos pajamos ir patirtos išlaidos dėl padarytos nusikalstamos veikos ir dalyvavimo baudžiamajame procese, nes tai neleido jam dirbti, prie civilinio ieškinio pridėjo savo pajamų mokesčio deklaraciją, iš kurios matyti, kad 2023 m. deklaruota visų pajamų suma sudaro 38 364,98 Eur. E. M. sutiko su pareikštu reikalavimu ir įsipareigojo padarytą žalą atlyginti. Teismas neturi pagrindo abejoti tuo, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos ir dalyvavimo baudžiamajame procese M. S. galėjo patirti 220 Eur dydžio turtinę žalą, kaip negautas pajamas ir susidariusias išlaidas, todėl civilinis ieškinys tenkintinas visiškai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5 ir 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6 ir 7 dalimis, 308 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsnio 2 ir 3 dalimis,

nusprendžia:

E. M. pripažinti kaltu padariusiu nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirti vienerių metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant E. M. dalyvauti ir baigti elgesio pataisos programą; atlyginti nusikalstama veika M. S. padarytą 220 Eur dydžio turtinę žalą per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, E. M. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir jam skirti galutinę aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant E. M. dalyvauti ir baigti elgesio pataisos programą; atlyginti nusikalstama veika M. S. padarytą 220 Eur dydžio turtinę žalą per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo Probacijos tarnyboje dienos.

E. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl 96,61 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų priteisimo atmesti.

M. S. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir jo naudai iš E. M. priteisti 220 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Kompaktinį diską (laikomas voke prie bylos viršelio) nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Išaiškinti E. M., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19–22 straipsniai. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos Probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyrius, adresas Vilnius, Kareivių g. 1, Tel. 0 672 88 430, 0 672 94 080, e. p. rytu.skyrius@probacija.lt). Nuteistieji, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė, privalo susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.