- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-01-07
- Bylos Nr.
- ATP-3-485/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-20-3-00464-2013-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Algirdas Remeika
- Kategorijos
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Algirdas Remeika, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Ž. S. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutarimo Ž. S. administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
administracinio teisės pažeidimo protokolas Ž. S. surašytas už tai, kad jis 2013 m. liepos 3 d. 17 val. 10 min. kelio (duomenys neskelbtini) (dešinė pusė) 85 kilometre, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje, vairavo transporto priemonę „Subaru Forester“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir vengė neblaivumo patikrinimo, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 18 punkto reikalavimus. Šiais veiksmais Ž. S. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d.
Žemesnės instancijos teismas
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutarimu Ž. S. pripažintas padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d., ir nubaustas 2300 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams 4 mėnesiams.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Ž. S. prašo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutarimą pakeisti, jo veiksmus iš Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d. perkvalifikuoti į ATPK 126 str. 1 d. bei, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsniu, paskirti jam švelnesnę negu įstatymas numato administracinę nuobaudą, netaikant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Nurodo, kad su padarytu administraciniu teisės pažeidimu sutinka, tačiau nesutinka su jo veiksmų kvalifikavimu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d., tai yra, kad jis vengė pasitikrinti blaivumą. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas policijos pareigūnams neturint alkotesterio, o taip pat į apelianto paaiškinimą, kad tikrintis neblaivumo jis neatsisakė, o neturėjo galimybės, kadangi jį sustabdę pareigūnai neturėjo alkotesterio. Šį faktą patvirtina ir byloje apklausti pareigūnai B. M. ir G. V., kurie nurodo, kad alkotesterį turėjo atvežti kitas iškviestas ekipažas. Apeliantui nebuvo suteikta galimybė pasitikrinti neblaivumą, o administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas iki atvežant alkotesterį. Liudytojo B. M. duoti paaiškinimai kelia abejonių jų teisingumu ir prieštarauja jo porininko G. V. duotiems paaiškinimams bei kito alkotesterį vežusio ekipažo pareigūnų A. L. ir V. R. paaiškinimams. Be to, byloje nėra nustatytas ir apklaustas Imuniteto valdybos pareigūnas, nėra aišku, kokios operatyvinio pobūdžio priemonės apelianto atžvilgiu buvo taikytos, ar šie operatyvinio pobūdžio veiksmai buvo teisėti, ar nebuvo pažeistos jo kaip piliečio konstitucinės teisės. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad abu pareigūnai (G. V. ir B. M.) 2013-07-03 savo tarnybiniuose pranešimuose nurodė, kad neblaivumą apeliantui buvo pasiūlyta pasitikrinti alkotesteriu ALCOTEST 6810, tačiau, kaip iš bylos medžiagos matyti, alkotesterio minėti pareigūnai neturėjo, o alkotesteris, kurį atvežė kitas pareigūnų ekipažas, net nebuvo paimtas. Be to, kiekviename policijos tarnybiniame automobilyje yra sumontuota vieninga pajėgų valdymo sistema, kur informacija centralizuotai yra saugoma ir pagal kurią galima nustatyti, kurioje tiksliai vietoje ir kuriuo metu buvo konkretus tarnybinis automobilis, kas padėtų tiksliai nustatyti alkotesterio atvežimo laiką. Teismas šių aplinkybių nesiaiškino. Anot apelianto, tai, kad šiuo atveju nebuvo vengta pasitikrinti neblaivumą, įrodo ir jo paties aktyvūs veiksmai, kuomet iš karto po protokolo surašymo jis nuvyko į Kauno apskrities priklausomybės ligų centrą. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neišsiaiškino visų aplinkybių ir visas abejotinas aplinkybes aiškino trauktino administracinėn atsakomybėn asmens nenaudai. Apelianto nuomone, jo padarytas administracinis teisės pažeidimas turi būti kvalifikuojamas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d.
Nesutikdamas su paskirtąja nuobauda, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nurodo, kad atsižvelgiant į pažeidimo padarymo aplinkybes, bei į tai, kad jis pripažino padaręs pažeidimą, dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi, prieš tai nebuvo baustas administracine tvarka už panašaus pobūdžio pažeidimą, padarytas pažeidimas jokių realių sunkių pasekmių nesukėlė, kitų Kelių eismo taisyklių pažeista nebuvo, nepadaryta jokia kita žala, yra pagrindas išvadai, kad jo atžvilgiu administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti ir paskyrus švelnesnę administracinės nuobaudos rūšį negu numato įstatymas. Be to, apeliantas nurodo, kad yra neteistas, minėtą pažeidimą padarė pirmą kartą, charakterizuojamas teigiamai, turi mažametę dukrą, žmona šiuo metu niekur nedirba, jis ir pats dėl minėto įvykio prarado darbą, turi įsipareigojimų AB SEB bankui, be to, turi pastoviai vykti pas neįgalius tėvus, juos vežti į gydymo įstaigas ir prižiūrėti (tėvui G. S. nustatytas 60 procentų nedarbingas, motinai S. S. - 45 procentų nedarbingumas), nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimas labai apsunkintų galimybę susirasti kitą darbą, išlaikyti šeimą bei lankyti ir prižiūrėti tėvus, kurie gyvena (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas prašo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Ž. S. apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino surinktus įrodymus ir pažeidėjui paskyrė nuobaudą, atsižvelgdamas į visas aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir jų pagrindu padarytomis išvadomis sutinka. Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina faktą, jog Ž. S. padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d.
Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas apeliacinio skundo argumentą, kad Ž. S. veika turi būti kvalifikuojama pagal ATPK 126 str. 1 d., atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tais pačiais argumentais, kaip ir apeliantas aiškino pirmosios instancijos teismo posėdyje. Skundžiamame nutarime detaliai ir aiškiai išdėstyti motyvai dėl Ž. S. veiksmų kvalifikavimo pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d., su šiais motyvais apeliacinės instancijos teismas sutinka, todėl jų neatkartoja ir detaliau neanalizuoja.
Nors apeliantas tvirtina, kad tikrintis neblaivumo jis neatsisakė, o neturėjo galimybės, kadangi jį sustabdę pareigūnai neturėjo alkotesterio, šį jo aiškinimą paneigia liudytojų B. M. ir G. V. parodymai. Būtent, iš šių asmenų teisme duotų parodymų matyti, kad sustabdžius Ž. S. vairuojamą automobilį ir šiam asmeniui pasiūlius pasitikrinti neblaivumą, pastarasis tai padaryti atsisakė, ir nors jie su savimi alkotesterio neturėjo, tačiau jį atvežė kiti pareigūnai. Tuomet Ž. S. buvo dar kartą pasiūlyta tikrintis neblaivumą, tačiau pastarasis asmuo tai daryti ir vėl atsisakė. Iš liudytojo B. M. parodymų taip pat matyti, kad iki kito policijos ekipažo atvykimo ir pakartotinio pasiūlymo Ž. S. pasitikrinti neblaivumą administracinio teisės pažeidimo protokolas pastarajam nebuvo surašytas. Analogiškai šias aplinkybes nurodė ir kitas liudytoju apklaustas policijos pareigūnas G. V.. Esant tokioms aplinkybėms, netikėti šių asmenų parodymais teismui nebuvo ir nėra jokio pagrindo, juolab, kad jie kaip policijos pareigūnai nėra suinteresuoti bylos baigtimi, be to, teismo buvo įspėti dėl administracinės atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Be to, iš liudytojais apklaustų policijos pareigūnų A. L. ir V. R. parodymų matyti, kad jiems bevežant alkotesterį į automobilio sustabdymo vietą buvo gautas pranešimas, jog alkotesterio nebereikia, tai buvo patvirtinta ir atvykus į įvykio vietą, tai yra pareigūnai pranešė, kad automobilio vairuotojas atsisakė tikrintis neblaivumą, dėl ko alkotesteris nereikalingas. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, prieštaravimų minėtų liudytojų parodymuose nėra, jie yra nuoseklūs, sutampa tarpusavyje bei atitinka faktines bylos aplinkybes. Dėl paminėtųjų aplinkybių teismui netikėti G. V. ir B. M. 2013-07-03 tarnybiniuose pranešimuose nurodytais duomenimis, kad neblaivumą apeliantui buvo pasiūlyta pasitikrinti alkotesteriu ALCOTEST 6810, nebuvo ir nėra jokio pagrindo. Pažymėtina, kad šiuo atveju alkotesterio modelis administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmų kvalifikavimui teisinės reikšmės neturi. Apeliaciniame skunde nurodytas argumentas, kad apeliantas iš karto po protokolo surašymo nuvyko į Kauno apskrities priklausomybės ligų centrą, pastarojo asmens kaltės nepaneigia.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, jog jų pakaktų atsakomybėn traukiamo asmens kaltei pagrįsti ar nekaltumui įrodyti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai padaryti dėl Ž. S. kaltės, todėl apeliacinio skundo argumentai, kad nebuvo tiriamos tam tikros aplinkybės, liudytoju nebuvo apklaustas Imuniteto valdybos pareigūnas, atmestini kaip nepagrįsti.
Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas apeliacinio skundo argumentus dėl apeliantui paskirtos nuobaudos teisingumo bei visą bylos medžiagą, konstatuoja, kad šiuo atveju išskirtinių aplinkybių visuma nenustatyta pagrįstai, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai Ž. S. atžvilgiu netaikė ATPK 30¹ straipsnio nuostatų ir už jo padarytą pažeidimą skyrė nuobaudą, artimą sankcijoje numatytam nuobaudos vidurkiui. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, apeliantas kaltu padaręs pažeidimą neprisipažino, savo kaltę neigia ir apeliaciniame skunde, be to, neišreiškė ir nuoširdaus gailėjimosi. Pirmosios instancijos teismas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje numatytų taisyklių nepažeidė, kadangi atsižvelgė į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės negali būti laikomos išimtinėmis. Tai, kad Ž. S. skirta nuobauda sukels neigiamus padarinius, nesudaro pagrindo teigti, jog paskirtoji administracinė nuobauda akivaizdžiai neproporcinga padarytam pažeidimui ir nuobauda siekiamiems tikslams. Pažymėtina, kad asmuo privalo numatyti bei atsakingai įvertinti savo elgesį, galimas pasekmes, administracinės nuobaudos tikslas yra ir tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimas asmeniui, kuriam taikoma sankcija už teisės pažeidimo įvykdymą, ir tuo siekiama prevencijos tikslų.
Įvertinęs visas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad Ž. S. už jo padarytą pažeidimą paskirta administracinė nuobauda yra teisinga, atitinka ATPK 20 str. numatytus administracinės nuobaudos tikslus, todėl ją keisti pagrindo nėra.
Pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Ž. S. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.