Kauno apylinkės teismo nutarimas

2013-11-04 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A2.6.-569-840/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2013-11-04
Bylos Nr.
A2.6.-569-840/2013
Teisminio proceso Nr.
4-20-3-00464-2013-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Joana Kvaselytė
Pažeidėjas
Ž. S.
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 52.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A2.6.-569-840/2013Teisminio proceso Nr. 4-20-3-00464-2013-9
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 39.2; 45.4.3; 52.3.
KAIŠIADORIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2013 m. lapkričio 4 d.Kaišiadorys
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėja Joana Kvaselytė,sekretoriaujant Editai Juršienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui Ž. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje Ž. S., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), dirbantis Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato viešosios policijos skyriaus patrulių būrio patruliu, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos kelių policijos tarnybos Patrulių kuopos pirmojo būrio vyresnysis patrulis B. M. 2013 m. liepos 3 d. Ž. S. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 39P-2732114-13 pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d. (b.l. 3-4) – už tai, kad šis 2013 m. liepos 3 d. 17 val. 10 min. kelio Vilnius-Kaunas-Klaipėda (dešinė pusė) 85 kilometre, Kaišiadorių rajono savivaldybėje, vairavo transporto priemonę „Subaru Forester“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) ir vengė neblaivumo patikrinimo, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 18 punkto reikalavimus. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo Ž. S. administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. 39P-2732114-13 pasirašyti atsisakė.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo Ž. S. savo kaltės dėl Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo nepripažino ir paaiškino, jog tąkart, kai jo vairuojamą automobilį sustabdė policijos pareigūnai, jis neblaivumo tikrintis neatsisakė, o tiesiog negalėjo jo pasitikrinti, nes pareigūnai neturėjo alkotesterio. Mano, kad protokolas surašytas neteisingai. Jam pareigūnai liepė laukti, alkotesterio nedavė pasitikrinimui. Po kokio pusvalandžio jis nusprendė nesitikrinti, nes jį be reikalo pralaikė. Jam buvo surašytas protokolas už atsisakymą tikrintis blaivumą. Tačiau jis pasitikrinti blaivumo nevengė – tiesiog nebuvo su kuo pasitikrinti, todėl jis nusprendė nuvažiuoti į medicinos įstaigą pasitikrinti. Teismo posėdžio, vykusio 2013 m. rugsėjo 19 d., metu Ž. S. papildomai nurodė, kad kiti policijos pareigūnai atvežė alkotesterį, kai pažeidimo protokolas jau buvo surašytas, todėl jį sustabdę pareigūnai pasakė, kad alkotesteris nebereikalingas. Policijos pareigūnai jį sustabdė 17.10 val., o protokolą surašė tik 18.04 val., visą tą laiką jie nežinia ko laukė. Jis išsigando susidorojimo, todėl po dvidešimties minučių, kai jam buvo leista važiuoti, jis pats nuvyko į Priklausomybių ligų centrą, kur jam buvo nustatytas girtumas. Prašė teismo kvalifikuoti jo padarytą pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d., atsižvelgiant į medicinos įstaigoje nustatytą neblaivumo laipsnį. Taip pat prašė neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, nes dėl to jis neteks darbo – pragyvenimo šaltino, negalės išlaikyti savo šeimos, įvykdyti įsipareigojimo kreditoriui, neteks būsto.

Apklaustas liudytojas Lietuvos kelių policijos tarnybos Patrulių kuopos pirmojo būrio vyresnysis patrulis B. M. paaiškino, kad tą dieną dirbo kartu su porininku G. V. – patruliavo kelyje Kaunas-Vilnius-Klaipėda iki 56 kilometro. Iš kuopos vado radijo ryšiu gavo nurodymą išvažiuoti iš nustatyto patruliavimo maršruto ribų ir sustabdyti automobilį Subaru Forester, kurį galimai vairuoja neblaivus pareigūnas. Nuvykę į nurodytą vietą susitiko su Kauno apskrities imuniteto valdybos pareigūnu, kuris neprisistatė, gavo iš jo paaiškinamus. Pastebėję važiuojant nurodytą automobilį, jį sustabdė. Nuo vairuotojo sklido aštrus alkoholio kvapas. Kadangi jų ekipažas neturėjo alkotesterio – šis buvo priduotas patikrai, jie iš karto iškvietė kitą ekipažą, turintį alkotesterį. Atvežus alkotesterį, vairuotojui buvo pasiūlyta pasitikrinti neblaivumą. Su vairuotoju bendravo kolega G. V.. Vairuotojas kurį laiką galvojo, tačiau nusprendė nesitikrinti. Alkotesteris buvo atvežtas po dvidešimties minučių. Kai buvo atvežtas alkotesteris, protokolas dar nebuvo surašytas. Alkotesteris vairuotojui nebuvo pateiktas, buvo tik klausiama, ar tikrinsis neblaivumą. Vairuotojui buvo išaiškintos neblaivumo patikrinimo vengimo pasekmės, tačiau vairuotojas nieko neaiškino, pasitikrinti neblaivumą atsisakė. Ar vairuotojas pasirašė protokole, neatsimena.

Liudytojas Lietuvos kelių policijos tarnybos Patrulių kuopos pirmojo būrio patrulis G. V. nurodė, jog tądien jų ekipažas patruliavo kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda. Iš kuopos vado buvo gautas nurodymas važiuoti į 85 kilometrą susitikti su Kauno apskrities imuniteto viršininku. Susitikę, jie gavo nurodymą sustabdyti automobilį Subaru Forester, nes vairuotojas galimai neblaivus. Pastebėtas automobilis Subaru Forester buvo sustabdytas. Nuo vairuotojo sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli. Jis pranešė imuniteto pareigūnui, kad neturi alkotesterio, todėl imuniteto pareigūnai išvietė kitą ekipažą. Kol atvažiavo ekipažas, praėjo apie pusė valandos, jie laukė. Kol atvežė alkotesterį jis porą kartų siūlė vairuotojui tikrintis, šis atsisakė. Atvežus alkotesterį, jis priėjęs dar kartą pasiūlė pasitikrinti neblaivumą, tačiau vairuotojas dar kartą atsisakė, tuomet buvo surašytas protokolas. Ar vairuotojas pasirašė protokole, neatsimena.

Apklaustas liudytojas Kauno apskrities VPK Kelių patrulių kuopos patrulis A. L. paaiškino, kad Ž. S. pažįsta tik iš matymo. Atsimena, kad tądien patruliavo kelyje A1. Pietaudami gavo pranešimą radijo ryšiu, kad reikia atvežti alkotesterį. Jie pasakė, kad atveš papietavę. Dar bevažiuojant, radijo ryšiu gavo pranešimą, kad alkotesterio nebereikia, tačiau jie vis tiek privažiavo. Atvykus, pareigūnai jiems pasakė, kad vairuotojas atsisakė pūsti. Jis pats su vairuotoju nebendravo.

Apklaustas liudytojas Kauno apskrities VPK Kelių patrulių kuopos vyresnysis patrulis V. R. paaiškino, kad tąkart jų ekipažas buvo paprašytas atvežti alkotesterį kitam ekipažui. Bevažiuojant, gavo pranešimą, kad alkotesterio nebereikia, tačiau jie atvažiavo įsitikinti. Privažiavę paklausė pareigūnų, ar tikrai nereikia prietaiso, šie tai patvirtino ir jie nuvažiavo. Ar vairuoto klausė dėl alkotesterio reikalingumo, neatsimena. Ar protokolas jau buvo surašytas, nematė.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad neblaivumo patikrinimo vengimas užtraukia baudą vairuotojams nuo 2 000 Lt iki 3 000 Lt su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 2 iki 3 metų arba administracinį areštą nuo 10 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 2 iki 3 metų.

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Be to, bylai dėl administracinio teisės pažeidimo reikšmingos faktinės aplinkybės nustatomos įrodymais, įvertinant juos pakankamumo ir patikimumo aspektais. Kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Tai pamatiniai administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo principai.

Įvertinęs teismo posėdžio metu duotus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens Ž. S., liudytojų B. M., G. V., A. L. bei V. R. paaiškinimus bei bylos nagrinėjimo metu ištirtus rašytinius įrodymus: administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 39P-3732114-13 (b.l. 3-4) ir tos pačios dienos pareigūnų B. M. bei G. V. tarnybinius pranešimus (b.l. 9, 10), kur užfiksuota, jog 2013 m. liepos 3 d. 17.10 val. kelio Vilnius-Kaunas-Klaipėda 85-ajame kilometre, Kaišiadorių rajono savivaldybėje, Ž. S. vairavo transporto priemonę „Subaru Forester“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau neblaivumo patikrinimo atsakė; pranešimą dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (b.l. 7) bei Ž. S. prašymą (b.l. 8), iš kurių matyti, kad 2013 m. liepos 3 d. Ž. S. buvo nušalintas nuo transporto priemonės vairavimo, automobilis perduotas pastarojo draugui, teismas laiko įrodytu, jog Ž. S. 2013 m. liepos 3 d. 17.10 val. kelio Vilnius-Kaunas-Klaipėda 85-ajame kilometre, Kaišiadorių rajono savivaldybėje, vairavo transporto priemonę „Subaru Forester“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) ir vengė neblaivumo patikrinimo, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 18 punkto reikalavimus, todėl jo 2013 m. liepos 3 d. veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d.

Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 6 punktas numato, kad policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo leistis Vyriausybės nustatyta tvarka, t.y. pagal Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisykles, patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų. Taigi, vairuotojo pareiga policijos pareigūno reikalavimu leistis patikrinamam, ar nėra neblaivus, kyla iš įstatymo. Analogišką pareigą vairuotojui numato ir Kelių eismo taisyklių 18 punktas.

Pabrėžtina, kad Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo veikos požymius sudaro neblaivumo patikrinimo vengimas, t. y. tie atvejai, kai dėl asmens sąmoningos veikos nebuvo galimybių patikrinti jo neblaivumą. Vien tik atsisakymas policijos patikrinimo metu tikrintis neblaivumą specialiosiomis techninėmis priemonėmis gali būti kvalifikuojamas kaip patikrinimo vengimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) 2007 m. vasario 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N1-1185/2007). Konstatuoti, kad asmens veika kvalifikuotina kaip vengimas pasitikrinti neblaivumą, pakanka nustatyti, jog asmuo išreiškė savo valią neblaivumo nesitikrinti, kai buvo galimybės tokį patikrinimą atlikti (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. N63-1992/20100. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Taisyklių nuostatas, yra konstatavęs, jog tai, kad Taisyklių 27 punktas asmeniui suteikia teisę nesutikus tikrintis, pačiam kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašant jo lėšomis atlikti medicininę apžiūrą, nepaneigia Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, taip pat KET ir Taisyklėse įtvirtintos vairuotojo pareigos policijos pareigūnų reikalavimu pasitikrinti neblaivumą (girtumą) ar apsvaigimą ir nešalina jo administracinės atsakomybės (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. N5-393/2007; N444-1686/2009).

Šiuo atveju liudytojų parodymais nustatyta, kad pasitikrinti neblaivumą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo galimybę turėjo, nes nors jį sustabdęs policijos pareigūnų ekipažas alkotesterio neturėjo, buvo iškviestas ekipažas, turintis tam reikalingą įrangą. Liudytojai A. L. bei V. R. teismo posėdžio metu patvirtino, kad jau bevežant alkotesterį į automobilio sustabdymo vietą, buvo gautas pranešimas, jog alkotesterio nebereikia, t.y. jau tada buvo aišku, kad vairuotojas tikrintis neblaivumą atsisako. Šie liudytojai paaiškino, kad nepaisydami pranešimo, jie alkotesterį pristatė, tačiau automobilį sustabdę pareigūnai patvirtino, kad prietaisas nebereikalingas, vairuotojas tikrintis atsisako. Liudytojai B. M. bei G. V. parodė, kad atvežus kitiems pareigūnams alkotesterį, vairuotojui dar kartą buvo pasiūlyta tikrintis neblaivumą, tačiau pastarasis atsisakė. Teismas tiki liudytojų – policijos pareigūnų teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais, nes šių liudytojų parodymai yra nuoseklūs, logiškai atitinkantys įvykių seką, tarpusavyje neprieštaraujantys ir neprieštaraujantys kitiems teismo posėdžio metu ištirtiems įrodymams. Teismui nenurodytos jokios objektyvios priežastys, dėl kurių liudytojai galėtų apkalbėti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį. Joks šių liudytojų neprocesinis suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas. Nenustatyta ir jokių aplinkybių, dėl kurių minėti liudytojai būtų šališki ir suinteresuoti nepagrįstai administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apkaltinti nebūto pažeidimo padarymu. Pareigūnas G. V. pagrįstai išvyko iš maršruto, nurodyto jo tarnybos užduotyje ir vykdė naują užduotį - patikrinti Policijos departamento prie VRM Imuniteto valdybos pranešimą apie galimai neblaivaus policijos pareigūno vairuojamą automobilį (b.l. 55, 56, 57-58, 59).

Taigi, įvertinus minėtas aplinkybes, teismui nekyla abejonių dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą. Pažymėtina, kad Ž. S. byloje pateikta medicininė pažyma Nr. 584 (b. l. 24), kurioje konstatuota, kad Ž. S. Kauno apskrities priklausomybių ligų centre 2013 m. liepos 3 d. tikrinosi alkotesteriu Alkotest 7410 – 18.25 val. tikrinimo rezultatas - 1,31 prom., kraujo paėmimo atsisakė, nei nurodyta aplinkybė, kad jis nesijautė neblaivus, nagrinėjamu atveju jokios reikšmės asmens veikos kvalifikavimui pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 4 dalį neturi ir asmens kaltės padarius minėtą pažeidimą nepaneigia, kadangi, kaip jau buvo minėta, asmens vengimas pasitikrinti neblaivumą yra viena iš alternatyvių veikų, už kurias atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, o konstatuoti, kad asmuo vengia pasitikrinti neblaivumą, pakanka nustatyti, jog jis išreiškė savo valią neblaivumo nesitikrinti, kai buvo galimybės tokį patikrinimą atlikti. Be to, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo Ž. S. pats teismo posėdžio metu nurodė, kad, dar nesulaukęs, kol bus atvežtas alkotesteris, pareigūnams pareiškė, kad nesitikrins neblaivumo, vyks tikrintis į medicinos įstaigą (b.l. 25). Ž. S. posėdžio metu nurodytas aplinkybes, kad sustabdymo metu rašytino paaiškinimo apie tai, kad atsisako tikrintis neblaivumą dėl to, kad nėra tam skirto prietaiso, nerašė, nes nesusigaudė situacijoje, kad nesuprato, ko yra laukiama, teismas laiko nepagrįstomis, kadangi Ž. S. nuo 2000 metų dirba vidaus tarnyboje, nuo 2013 m. gegužės mėnesio dirba patrulių būrio patruliu, ir pats teismo posėdžio metu patvirtino, kad visas procedūras žino.

Skiriant administracinę nuobaudą Ž. S., teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingą pobūdį – padarytas vienas šiukščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, ir į tai, kad jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta (Lietuvos Respublikos ATPK 31, 32 str.), taip pat į jo asmenybę – Ž. S. vairuoja nuo 1999 metų (b.l. 13), du kartus baustas už administracinių teisės pažeidimų padarymą, galiojančių nuobaudų neturi (b.l. 11), dirba – yra policijos pareigūnas, tarnyboje charakterizuojamas teigiamai (b.l. 16). Ž. S. teismo posėdžio metu prašė neatimti teisės vairuoti transporto priemones, atsižvelgti į jo išdėstytas aplinkybes dėl šeimos sudėties, turimo kreditoriaus, gaunamas pajamas (b.l. 20-22).

Lietuvos Respublikos ATPK 30l str. numatyta galimybė skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos, tačiau šiai galimybei realizuoti įstatymų leidėjas kelia tam tikras sąlygas. Administracinė nuobauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nustatytoms taisyklėms, gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad asmens profesinė veikla ar darbo pobūdis nesuteikia jokio prioriteto administracinei atsakomybei švelninti, todėl Ž. S. nurodyta aplinkybė, kad specialioji teisė jam yra būtina pragyvenimui byloje nėra reikšminga. Administracinės nuobaudos tikslas būtent ir yra sukelti tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimą asmeniui, kuriam taikoma teisinga sankcija už teisės pažeidimo įvykdymą, tuo siekiama prevencijos tikslų. Įstatymas aukščiau iškelia visos visuomenės viešąjį interesą, siekiant per prevencinių priemonių taikymą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą, norint išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su asmeniniu komfortu. Lietuvos Respublikos ATPK 20 str., reglamentuojančiame administracinės nuobaudos tikslus, pabrėžiama, kad administracinė nuobauda - atsakomybės priemonė, skiriama už administracinio teisės pažeidimo padarymą, siekiant asmenį nubausti ir auklėti. Pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Pažeidėjas taisykles, kurias, pat būdamas policijos pareigūnas, puikiai išmano, pažeidė negalvodamas apie gresiančias administracines nuobaudas ar nekreipdamas į jas dėmesio, todėl vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir į tai, kad Ž. S. nenurodė ir nepateikė teismui išskirtinių aplinkybių ir įrodymų, patvirtinančių tas aplinkybes, kurioms esant teismas galėtų skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos, todėl Ž. S., atsižvelgiant į jo asmenybę, į tai, kad nenustatyta lengvinančių ar sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių, skirtina artima vidutiniam dydžiui administracinė nuobauda, numatyta Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d. sankcijoje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 286-287 str., teismas

nutaria:

Pripažinti Ž. S., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) padarius Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą ir skirti jam administracinę nuobaudą – 2300,00 Lt (dviejų tūkstančių trijų šimtų litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

Nutarimas per 20 d. nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.

Teisėja Joana Kvaselytė