Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.8; 2.1.3.6; 2.1.7.4; 2.1.15.3.3.1; 2.4.2.1; 2.4.6.2.1; 2.4.7.

2013 m. gruodžio 20 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Kavaliausko,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. R. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžio, kuriuo:

M. R. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje (pagal straipsnio redakciją galiojusią iki 2013-07-13) ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi M. R. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2012 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu paskirta bei subendrinta ir neatlikta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmes iš dalies sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė 2 (dveji) metai 9 (devyni) mėnesiai laisvės atėmimo. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

M. R. į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas išbūtas nuo 2013 m. birželio 9 d. 23.45 val. iki 2013 m. birželio 11 d. 16.25 val. ir laikoma, jog jis yra atlikęs 2 (dvi) dienas laisvės atėmimo bausmės.

Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuteistojo M. R. suėmimo pagal šį nuosprendį, jam įsiteisėjus, dienos.

Priteista iš M. R. nukentėjusiajai R. R. 500,00 Lt (penki šimtai litų), neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. R. buvo nuteistas už tai, kad smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą, ? būtent, 2013 m. birželio 9 d. apie 22.20 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, be jokios priežasties išmetė nepilnametės sesers R. R. patalynę į lauką, užrakinęs duris neįsileido jos į namo vidų, o namo savininkei L. R. įleidus vidun R. R., kibo prie jos, po to antro aukšto kambaryje esančioje lovoje gulinčiam dėdei Rr. R. kumščiu sudavė ne mažiau kaip keturis smūgius į veidą, dėl ko sesers R. R. iškviestų policijos pareigūnų buvo išvežtas iš namų, kur sugrįžęs apie 23.25 val., tęsdamas nusikalstamą veiką, pykdamas dėl iškviestų policijos pareigūnų, antro aukšto kambaryje esančioje lovoje gulinčiam nukentėjusiajam Rr. R. abiejų rankų kumščiais sudavė ne mažiau kaip penkis smūgius į veidą bei krūtinę, išmušė antrame aukšte esančio R. R. kambario durų stiklą, taip smurtaudamas nukentėjusiajai R. R. sukėlė nesaugumo jausmą, išgąstį, baimę, o nukentėjusiajam Rr. R. – fizinį skausmą.

Apeliaciniu skundu nuteistasis M. R. prašo panaikinti 2013 m. rugsėjo 20 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendį ir jo atžvilgiu bylą nutraukti.

Skunde nurodo, kad šis teismo nuosprendis naikintinas, kadangi teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir nepagrįstai jo veiksmus kvalifikavo ir nuteisė pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Nes šio straipsnio dispozicijoje nurodyta, kad atsako pagal šios straipsnio 1 dalį tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą, arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Teismas išnagrinėjęs bylą, konstatavo, kad jis prieš savo seserį R. R. jokių smurto veiksmų, nurodytų BK 140 straipsnio 1 dalies dispozicijoje neatliko ir fizinio smurto jos atžvilgiu nenaudojo. Jai tik sukėlė nesaugumo jausmą, išgąstį ir baimę. Tai atsitiko po to, kai išmetė per langą jos patalynę ir išdaužė jos kambario langą. Pažymi, kad šie jo veiksmai R. R. atžvilgiu negali būti įvardinti, kaip mušimas ar fizinis smurtas prieš ją, sukėlęs jai fizinį skausmą ar sužalojimą bei susargdinimą. Tokiu būdu jo veiksmai R. R. atžvilgiu negalėjo būti kvalifikuojami pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Esant šiai aplinkybei iš jo nebuvo galima priteisti ir 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo R. R.. Be to, atkreipia dėmesį į tai, kad ir pati R. R. po šio įvykio jam jokių pretenzijų, nei moralinių, nei materialinių nereiškė ir dabar nereiškia, todėl civilinis ieškinys pareikštas ir priteistas nepagrįstai.

Pasak apelianto, byloje ikiteisminis tyrimas pradėtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje (toliau – Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje) įstatymu, kurio 2 straipsnio 1 dalyje, nurodyta, kad artima aplinka, tai aplinka, kurią sudaro asmenys, siejami arba praeityje sieti santuokiniais, partnerystės, svainystės ar kitais artimais ryšiais, taip pat asmenys kartu gyvenantys ir tvarkantys bendrą ūkį. Apeliantas nurodo, kad jo su Rr. R. nei svainystės nei kiti artimi ryšiai nesieja. Jis yra jo giminaitis, t. y. dėdė, tačiau su juo jie nėra artimi. Apelianto teigimu jis tik kartais pernakvoja jo kambaryje, kai lankosi pas močiutę L. R.. To negalima traktuoti kaip jo gyvenimo kartu ir juo labiau bendro ūkio tvarkymo, nes jokio bendro ūkio su juo neveda. Šios aplinkybės teisme nebuvo tinkamai ištirtos, dėl to negalima buvo pradėti šio ikiteisminio tyrimo vadovaujantis Apsaugos nuo smurto artimojoje aplinkoje įstatymu.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 407 straipsnyje nurodyta, kad baudžiamosios bylos dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalį, procesas pradedamas tik tuo atveju kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas. Šiose bylose ikiteisminis tyrimas neatliekamas, išskyrus šio kodekso 409 straipsnyje numatytus atvejus. Mano, kad aplinkybių, nurodytų BPK 409 straipsnyje šioje byloje nėra. Nukentėjusiojo Rr. R. skundo dėl jo veiksmų byloje taip pat nėra ir jis jam jokių pretenzijų nereiškia. Tai patvirtina, kad jis pirmą kartą policijos pareigūnų buvo paleistas. Nėra jis kreipęsis į teismą ir privataus kaltinimo tvarka. Tokiu būdu ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio l dalį jo atžvilgiu pradėtas neteisėtai ir nepagrįstai, dėl to, nesant nukentėjusiojo skundo, jis negalėjo būti nuteistas pagal BK 140 straipsnio l dalį.

Apelianto nuomone įvertinus pirmiau paminėtas aplinkybes galima teigti, kad 2013 m. rugsėjo 20 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir naikintinas.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

BPK 1 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Iš šios normos išplaukia tai, kad baudžiamasis procesas turi būti pradedamas ir vykdomas griežtai laikantis įstatymų reikalavimų.

BPK 166 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas pradedamas: 1) gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką; 2) prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius. Šios straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio Kodekso nustatytais atvejais ikiteisminis tyrimas pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas.

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsakomybėn traukiamas tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Ši nusikalstama veika yra materiali, taigi inkriminuojant šią nusikalstamą veiką būtina nustatyti jos padarinius: kad žmogui buvo sukeltas fizinis skausmas, žmogus buvo nežymiai sužalotas arba trumpam susargdintas ir nustatyti priežastinį ryšį tarp kaltininko veiksmų ir kilusių padarinių.

Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 6 straipsnyje, numatyta, kad policijos pareigūnas, užfiksavęs smurto artimoje aplinkoje įvykį, nedelsdamas imasi priemonių apsaugoti smurtą patyrusį asmenį ir, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, pradeda ikiteisminį tyrimą, ir informuoja prokurorą, jeigu ikiteisminiam tyrimui pradėti būtinas prokuroro reikalavimas. Smurto artimoje aplinkoje patyrimas priskiriamas prie visuomeninę reikšmę turinčių veikų, todėl nustačius smurto artimoje aplinkoje faktą ikiteisminis tyrimas gali būti pradedamas nesant nukentėjusiojo skundo, atstovo pareiškimo, prokuroro reikalavimo.

Siekiant nustatyti ar buvo smurto artimoje aplinkoje faktas ir pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą būtina nustatyti ar buvo panaudotas smurtas, ar smurtas buvo panaudotas artimoje aplinkoje ir ar šiuose veiksmuose yra nusikalstamos veikos požymių. Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad smurtas, tai veikimu ar neveikimu asmeniui daromas tyčinis fizinis, psichinis, seksualinis, ekonominis ar kitas poveikis, dėl kurio asmuo patiria fizinę, materialinę ar neturtinę žalą. Šio įstatymo 2 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad artima aplinka, tai aplinka, kurią sudaro asmenys, siejami arba praeityje sieti santuokiniais, partnerystės, svainystės ar kitais artimais ryšiais, taip pat asmenys, kartu gyvenantys ir tvarkantys bendrą ūkį. BK 10 straipsnyje nurodyta, kad nusikalstamos veikos yra nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai. Pagal BK 11, 12 straipsnius nusikalstama veika yra pavojinga ir BK uždrausta veika (veikimas ar neveikimas).

Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad M. R. nuteistas už tai, jog smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą, ? būtent, 2013 m. birželio 9 d. apie 22.20 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, be jokios priežasties išmetė nepilnametės sesers R. R. patalynę į lauką, užrakinęs duris neįsileido jos į namo vidų, o namo savininkei L. R. įleidus vidun R. R., kibo prie jos, po to antro aukšto kambaryje esančioje lovoje gulinčiam dėdei Rr. R. kumščiu sudavė ne mažiau kaip keturis smūgius į veidą, dėl ko sesers R. R. iškviestų policijos pareigūnų buvo išvežtas iš namų, kur sugrįžęs apie 23.25 val., tęsdamas nusikalstamą veiką, pykdamas dėl iškviestų policijos pareigūnų, antro aukšto kambaryje esančioje lovoje gulinčiam nukentėjusiajam Rr. R. abiejų rankų kumščiais sudavė ne mažiau kaip penkis smūgius į veidą bei krūtinę, išmušė antrame aukšte esančio R. R. kambario durų stiklą, taip smurtaudamas nukentėjusiajai R. R. sukėlė nesaugumo jausmą. Taigi iš šių aplinkybių matyti, kad nuteistajam inkriminuota veika susideda iš dviejų dalių tai psichologinio smurto panaudojimo prieš nepilnametę seserį R. R. ir fizinio smurto panaudojimo prieš dėdę Rr. R..

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad byloje nustatyta, jog M. R. nukentėjusiosios R. R. atžvilgiu naudojo tik psichologinį smurtą ir dėl šių veiksmų R. R. nebuvo sukeltas fizinis skausmas, padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas ar trupam susargdinta, t. y. jo padaryti veiksmai R. R. atžvilgiu nesukėlė BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių, daro išvadą, kad šioje dalyje M. R. veiksmuose nėra BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymių ir M. R. buvo nuteistas visiškai nepagrįstai.

Be to, M. R. buvo nuteistas už tai, kad savo dėdei Rr. R. kumščiu sudavė ne mažiau kaip keturis smūgius į veidą, taip pat tęsdamas nusikalstamą veiką abiejų rankų kumščiais sudavė ne mažiau kaip penkis smūgius į veidą bei krūtinę, ir tokiu būdu nukentėjusiajam Rr. R. sukėlė fizinį skausmą.

BK 140 straipsnio 3 dalyje (nusikalstamos veikos metu padarymo metu galiojusi redakcija) nurodyta, kad už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas. Pagal BPK 167 straipsnio 3 dalį jeigu ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad įtariamojo veikoje yra ir tokios nusikalstamos veikos, dėl kurios tyrimas daromas tik pagal nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą, ar prokuroro reikalavimą, požymių, tai ikiteisminis tyrimas dėl tos veikos daromas tik gavus atitinkamą skundą, pareiškimą ar reikalavimą.

Nagrinėjamu atveju ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas vadovaujantis BPK 166 straipsnio 2, 3 dalimis pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, dėl to, kad M. R. sudavė nenustatytą skaičių smūgių nukentėjusiajam Rr. R. į veidą ir kitas kūno vietas, ir tokiu būdu nukentėjusįjį nežymiai sužalojo (1 b. l.), be to buvo nustatytas smurto artimoje aplinkoje faktas (9-11; 13 b. l.).

Pagal BPK 407 straipsnį BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika, už kurią nuteistas M. R., yra priskiriama veikoms, dėl kurių procesas vyksta privataus kaltinimo tvarka. Procesas privataus kaltinimo bylose pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas. Ikiteisminis tyrimas privataus kaltinimo bylose neatliekamas, procesas pradedamas paduodant skundą ar pareiškimą pirmosios instancijos teismui. Tačiau BPK 409 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu BPK 407 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos turi visuomeninę reikšmę arba jomis padaryta žala asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti savo interesų, prokuroras, nesvarbu, ar yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, dėl šių veikų privalo pradėti baudžiamąjį procesą. Kaip jau minėta smurto artimoje aplinkoje patyrimas turi visuomeninę reikšmę dėl to nustačius smurto artimoje aplinkoje faktą ikiteisminis tyrimas pradedamas ir nesant nukentėjusiojo pareiškimo.

Iš nukentėjusiojo Rr. R. apklausos protokolo (14 b. l.) matyti, kad nukentėjusysis Rr. R. jį sumušusiam M. R. pretenzijų nereiškė, į medikus kreiptis atsisakė, neprašė nubausti jį sumušusio M. R.. Byloje taip pat nėra prokuroro reikalavimo pradėti ikiteisminį tyrimą M. R. atžvilgiu dėl Rr. R. sumušimo. Nors byloje yra Rr. R. motinos L. R. pareiškimas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad Rr. R. yra pilnametis veiksnus asmuo, todėl jo motinos pareiškimas negali būti pripažintas kaip Rr. R. atstovo pareiškimas.

Be to, kaip jau minėta, ikiteisminis tyrimas gali būti pradėtas ir tuo atveju, kai nustatomas smurto artimoje aplinkoje faktas. Siekiant nustatyti ar buvo smurto artimoje aplinkoje faktas ir pagrindu buvo pradėti ikiteisminį tyrimą būtina nustatyti ar buvo panaudotas smurtas, ar smurtas buvo panaudotas artimoje aplinkoje ir šiuose veiksmuose yra nusikalstamos veikos požymių. Šiuo atveju nekyla abejonių, kad M. R. panaudojo fizinį smurtą Rr. R. atžvilgiu ir tokiuose jo veiksmuose yra BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymių, tačiau kyla pagrįstų abejonių ar smurtas buvo panaudotas artimoje aplinkoje.

Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 2 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad artima aplinka, tai aplinka, kurią sudaro asmenys, siejami arba praeityje sieti santuokiniais, partnerystės, svainystės ar kitais artimais ryšiais, taip pat asmenys, kartu gyvenantys ir tvarkantys bendrą ūkį. Iš bylos duomenų matyti, kad Rr. R. yra M. R. tėvo Rm. R. brolis, t. y. jo dėdė.

BK 248 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.135 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad artimaisiais giminaičiais pripažįstami tiesiosios linijos giminaičiai iki antrojo laipsnio imtinai (tėvai ir vaikai, seneliai ir vaikaičiai) ir šoninės linijos antrojo laipsnio giminaičiai (broliai ir seserys).

Taigi iš šių normų akivaizdu, kad M. R. ir Rr. R. nėra artimieji giminaičiai, tačiau siekiant nustatyti ar M. R. ir Rr. R. nesiejo kiti artimi ryšiai būtina įvertinti kitas byloje nustatytas aplinkybes ir jų visumą.

Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad M. R. nuo 2007 m. gruodžio 19 d. deklaravo gyvenamąją vietą ir gyveno jo močiutei L. R. priklausančiame name esančiame (duomenys neskelbtini). Rr. R. ir M. R. gyveno viename kambaryje, esančiame namo antrame aukšte. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu nei nukentėjusieji Rr. R., R. R., liudytojos L. R., S. S., nei pats M. R. nenurodė, kad su Rr. R. buvo artimi ar vedė bendrą ūkį.

CK 5.11 straipsnio 1 dalyje nustatyta įpėdinių eilė pagal įstatymą, iš kurios taip pat galima spręsti apie įpėdinio artimumą palikėjui, šios dalies 5 punkte nurodyta, kad palikėjo tėvo ir motinos broliai ir seserys (dėdės ir tetos) yra 5 eilės įpėdiniai. Atsižvelgiant į tai, kad CK 5.11 straipsnio 1 dalyje nustatytos 6 įpėdinių eilės, pagrįstai galima daryti išvadą, kad 5 eilės įpėdiniai negali būti pripažinti artimus ryšius turinčiais asmenimis.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau išdėstytų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad ikiteisminis tyrimas šioje byloje pagal smurto artimoje aplinkoje faktą negalėjo būti pradėtas, nes M. R. nenaudojo smurto R. R. atžvilgiu ir jos atžvilgiu neatsirado BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytų požymių, M. R. pavartotas smurtas Rr. R. atžvilgiu nepripažintinas smurtu artimoje aplinkoje, kadangi M. R. ir Rr. R. nesieja bei nesiejo santuokiniai, partnerystės, svainystės ar kiti artimieji ryšiai, nors jie gyveno kartu viename kambaryje, tačiau bendro ūkio netvarkė, todėl M. R. atsakomybėn pagal BK 140 straipsnio 1 dalį galėjo būti patrauktas tik esant BK 140 straipsnio 3 dalyje nustatytoms sąlygoms (nekentėjusiojo skundui, atstovo pareiškimui ar prokuroro reikalavimui). Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo pradėtas nepagrįstai, todėl baudžiamasis procesas turi būti nutrauktas BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytu pagrindu.

Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas visiškai tenkino Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorės ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo R. R. ir iš M. R. nukentėjusiajai R. R. priteisė 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

BPK 115 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau išdėstytomis aplinkybėmis apie tai, kad R. R. atžvilgiu nebuvo padaryta nusikalstama veika, daro išvadą, kad ji dėl M. R. nusikalstamų veiksmų nepatyrė turtinės ar neturtinės žalos, todėl civilinis ieškinys tenkintas nepagrįstai ir todėl yra atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis pirmiau išdėstytomis aplinkybėmis, konstatuoja, kad Mažeikių rajono apylinkės teismas nagrinėdamas šią baudžiamąją bylą neįvertino to, kad baudžiamasis procesas buvo pradėtas nesant teisėto pagrindo, todėl privalėjo būti nutrauktas, dėl šių priežasčių 2013 m. rugsėjo 20 d. nuosprendis negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl naikintinas, o baudžiamoji byla nutrauktina (BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 327 straipsnio 1 punktas).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 327 straipsnio 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. nuosprendį ir baudžiamąją bylą nutraukti (BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorės Vijoletos Meškauskienės ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.