Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 9 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, besimokantis (duomenys neskelbtini) mokykloje, gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebaustas, teistas 4 kartus: 2011-12-09 Mažeikių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 138 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 9 mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. ir neatlygintinai išdirbti 60 valandų per 6 mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; 2012-01-23 Mažeikių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 138 straipsnio 1 dalį 30 parų arešto, vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su 2011-12-09 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, nustatyta galutinė bausmė 45 paros arešto; 2012-02-08 Mažeikių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 253 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams, vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su 2011-12-09 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, nustatyta galutinė bausmė laisvės atėmimas 2 metams 3 mėnesiams, vadovaujantis LR BK 92 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, vadovaujantis LR BK 87 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktais, įpareigojant 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose bei mokytis arba dirbti, vadovaujantis LR BK 83 straipsniu paskirta auklėjamojo poveikio priemonė - įspėjimas; 2012-05-04 Mažeikių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams, vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su 2012-02-08 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, nustatyta galutinė bausmė laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams, vadovaujantis LR BK 92 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 3 mėnesiams, vadovaujantis LR BK 87 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktais, įpareigojant 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose bei mokytis arba dirbti, taip pat kaltinamasis 2011-07-21 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 str. 1 d., jam paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. R. smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą, ? būtent, 2013-06-09 apie 22.20 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, be jokios priežasties išmetė nepilnametės sesers R. R. patalynę į lauką, užrakinęs duris neįsileido jos į namo vidų, o namo savininkei L. R. įleidus vidun R. R., kibo prie jos, po to antro aukšto kambaryje esančioje lovoje gulinčiam dėdei R. R. kumščiu sudavė ne mažiau kaip keturis smūgius į veidą, dėl ko sesers R. R. iškviestų policijos pareigūnų buvo išvežtas iš namų, kur sugrįžęs apie 23.25 val., tęsdamas nusikalstamą veiką, pykdamas dėl iškviestų policijos pareigūnų, antro aukšto kambaryje esančioje lovoje gulinčiam nukentėjusiajam R. R. abiejų rankų kumščiais sudavė ne mažiau kaip penkis smūgius į veidą bei krūtinę, išmušė antrame aukšte esančio R. R. kambario durų stiklą, taip smurtaudamas nukentėjusiajai R. R. sukėlė nesaugumo jausmą, išgąstį, baimę, o nukentėjusiajam R. R. – fizinį skausmą.

Teismo posėdžio metu kaltinamasis M. R., dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, jog ne viską gerai prisimena, kadangi buvo girtas. Prisimena, jog grįžo girtas namo ir sukonfliktavo su savo dėde R. R., jis, kad sesuo nematytų barnių, jos patalynę išmetė į lauką ir neįleido jos į namus. Į namus, adresu (duomenys neskelbtini) buvo atvykę policijos pareigūnai, kurie jį atvežė į Mažeikių miestą ir paleido. Pėsčiomis grįždamas į namus, jis susistabdė buvusį klasioką A. B., kuris jį parvežė į Krakių k., Mažeikių r., o kadangi buvo supykęs, nuėjęs į kambarį, kuriame gyvena kartu su dėde R. R., pažadino girtą miegojusį R. R., kuriam pradėjo priekaištauti dėl iškviestų policijos pareigūnų. Dėdei į priekaištus kažką nerišliai atsakius, jis jam abiejų rankų kumščiais sudavė ne daugiau kaip 5 smūgius į galvą bei šonus, o bemušant į kambarį įėjo pirmame aukšte gyvenanti senelė L. R., kuri pradėjo jį raminti. Tada nustojo mušti R. R., tačiau, išeidamas į lauką, iš pykčio ranka išmušė antrame namo aukšte esančio sesers R. R. kambario durų stiklą. Dėl padarytos veikos nuoširdžiai gailėjosi, pripažino, jog jo veiksmams įtakos turėjo girtumas, kadangi būdamas blaivas taip nebūtų pasielgęs. Atsiprašė nukentėjusiųjų. Sutiko su pareikštu civiliniu ieškiniu.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str. įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, nukentėjusieji bei įstatyminė nukentėjusiosios atstovė ir prokuroras. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriami įrodymai, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 str. 2 d. teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo M. R. visiško prisipažinimo padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, jo kaltę įrodo šie baudžiamojoje byloje surinkti bei teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai:

2013-06-09 L. R. protokolu-pareiškimu, kuriame nurodyta, jog 2013-06-09 apie 22.20 val. namuose, (duomenys neskelbtini), tarp jos anūko M. R. ir R. R. kilo konfliktas. Anūkė R. R. iškvietė policijos pareigūnus, kurie M. R. išsivežė, nes R. R. dėl jo sumušimo nereiškė pretenzijų. Po valandos grįžęs M. R. vėl pradėjo triukšmauti, išdaužė kambario durų stiklą bei sumušė jos sūnų R. R. (3 b. l.);2013-06-09 Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio vyresnysis patrulis G. J. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje nurodė, kad 2013-06-09 23.34 val., policijos komisariato budėtojo nurodymu nuvykęs adresu (duomenys neskelbtini) kur M. R. smurtauja namiškių atžvilgiu, rado sumuštą R. R., kuriam matėsi kraujosruva bei patinimas kairės akiduobės srityje, patinimas lūpose, o šiam paaiškinus, jog buvo sumuštas M. R., pastarąjį pristatė į policijos komisariatą (9-10, 11-12 b. l.);asmens blaivumo testo rezultate Nr. 4628 nurodyta, kad nusikalstamos veikos padarymo metu M. R. buvo apsvaigęs nuo alkoholio, jam 2013-06-10 0.14 val., nustatytas 2,59 promilių girtumas (69 b. l.);ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiojo R. R. parodymais, užfiksuotais liudytojo apklausos protokole, kad 2013-06-09 pavakarę, jis girtas grįžęs į namus, iškart nuėjo miegoti į savo kambarį, kuriame gyvena kartu su sūnėnu M. R., o kas buvo po to, nieko neprisimena, nes kai pradėjo orientuotis, suprato esąs žadinamas policijos pareigūnų, kurie jį nufotografavo bei pasakė, jog buvo sumuštas M. R.. Išvykus policijos pareigūnams juto skausmą visame veide bei krūtinėje, kur netrukus išryškėjo didelės kraujosruvos, tačiau dėl patirtų sužalojimų į medikus nesikreipė. Dėl kokios priežasties buvo sumuštas M. R. pasakyti negali, nes nei tą dieną, nei anksčiau jiedu nekonfliktavo (14 b. l.);ikiteisminio tyrimo metu apklaustos nepilnametės nukentėjusios R. R. parodymais, užfiksuotais liudytojo apklausos protokole, kad 2013-06-09 21.56 val., su draugėmis bebūnant prie Krakių pagrindinės mokyklos, jai paskambinęs girtas brolis M. R. liepė grįžti namo, priešingu atveju, grasindamas neįleisti į vidų, dėl ko ji iškart ėjo namo. Pakeliui į namus surado brolio pamestas cigaretes, o sugrįžusi į kiemą - išmestą savo patalynę bei užrakintas lauko duris. Kai į namo vidų buvo įleista senelės L. R., pirmiausia parsinešusi į antrame aukšte esantį savo kambarį pasiklojo patalynę, po ko, nuėjusi į brolio kambarį, pastarajam numetė surastas cigaretes, o kai grįžo į savo kambarį, iš paskos atsekė ir M. R., kuris, ieškodamas priekabių, stengėsi išprovokuoti konfliktą. Broliui agresyviai besielgiant jos atžvilgiu, į kambarį įėjo senelė, kuriai pradėjus raminti M. R., ji, pasinaudojusi proga, pasišalino iš savojo kambario. 22.18 val., kartu su senele būnant pastarosios kambaryje, esančiame namo pirmame aukšte, iš M. R. gavo grasinančio turinio SMS žinutę, kurią sekė bildesys antrame aukšte, iš ko suprato, jog yra mušamas dėdė R. R., todėl 22.20 val., paskambinusi trumpuoju pagalbos numeriu 112, iškvietė policijos pareigūnus. Kas vyko namo viduje po to, pasakyti negali, nes lauke laukė atvykstančių policijos pareigūnų, kuriems atvykus į (duomenys neskelbtini) nurodė, kur važiuoti, o pati, bijodama brolio, į kiemą nėjo. Vaikščiodama aplink sodybą girdėjo, jog dėdė R. R. policininkams tvirtino pareiškimo nerašysiąs, nes M. R. pretenzijų neturįs, tačiau pareigūnai brolį vis dėlto išsivežė, po ko R. R., kuriam matėsi sutinęs dešinysis paakys, jai papasakojo, jog M. R. jam be jokios priežasties kumščiu sudavė keturis smūgius į veidą. Dar po kurio laiko pamačiusi, jog brolis jau vaikšto po gretimos sodybos kiemą, bijodama M. R., greitai susirinko savo rūbus ir išbėgo iš namo, tačiau bebėgant link netoliese stovinčio draugo A. B. automobilio ją pamatė ir namo grįžtantis M. R., kuris ją vydamasis liepė sugrįžti, bet ji spėjo įlipti į automobilio saloną, o A. B. – nuvažiuoti. Po to, draugas ją nuvežė į Mažeikių m., kur ji pernakvojo pas pusseserę S. S. (17 b. l.);ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojos L. R. parodymais, užfiksuotais liudytojo apklausos protokole, kad 2013-06-09 apie 21.00 val., į namus grįžęs girtas anūkas M. R. pirmiausia pavalgė, po ko palipo į antrame namo aukšte esantį savo kambarį, kuriame gyvena kartu su jos sūnumi R. R.. Apie 22.00 val. M. R., nusileidęs į pirmą aukštą, kur gyvena ji, pareiškė, jog sesuo R. R. namuose nemiegos, tačiau ji į šiuos žodžius nekreipė dėmesio, o netrukus į langą pasibeldusi anūkė R. R. pradėjo prašytis įleidžiama vidun. Jai atrakinus duris, R. R. į vidų įėjo nešina savo patalyne, kurią tvirtino radusi išmestą lauke. Anūkei palipus į antrą aukštą, ten išgirdo bildesį, dėl ko ėjo pasižiūrėti, kas vyksta, o įėjusi į anūkės kambarį matė R. R. susigūžusią besėdinčią ant lovos, ties kuria stovėjo ir M. R.. Kadangi anūkas pakankamai dažnai apstumdo seserį, R. R. pasiūlė eiti į jos gyvenamąsias patalpas, kur nusileidusios vėl išgirdo bildesį, kurį sekė R. R. klausimas „Už ką tu mane muši?“. Matydama, kad M. R. nerimsta, R. R. paprašė iškviesti policiją, o šiai iškvietus, atvykusių policininkų paprašė M. R. išvežti iš namų. Praėjus ne mažiau kaip pusvalandžiui sūnus R. R. pranešė pro langą matąs M. R. grįžtantį į namus, dėl ko anūkė R. R. labai išsigando, susirinko daiktus ir išbėgo iš namų. Beeidama pasižiūrėti, ką veikia M. R., su juo prasilenkė ties laiptais bei matė anūką lipant į antrą aukštą. Kol į antrą aukštą palipo ir ji, M. R. lovoje gulintį R. R. kumščiais jau mušė į galvą bei krūtinę, todėl anūką atitraukė nuo sūnaus, bet M. R. nenurimo – išmušė R. R. kambario durų stiklą ir tik po to išėjo į lauką. Tada jai paskambino anūkė S. S., kuriai paklausus, kas vyksta, papasakojo apie smurtaujantį M. R. bei paprašė dar kartą iškviesti policiją. Praėjus kuriam laikui vėl atvyko policijos pareigūnai, kurie anūką M. R. išsivežė ir po to, jis daugiau į namus nebegrįžo (24 b. l.);ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojo A. B. parodymais užfiksuotais liudytojo apklausos protokole, kad 2013-06-09 apie 22.30 val., savo „(duomenys neskelbtini)“ automobiliu iš Mažeikių grįždamas į(duomenys neskelbtini), pastebėjo pakeleivingus automobilius stabdantį buvusį klasioką M. R., kurį parvežus į (duomenys neskelbtini), šis nuėjo savo namų link, iš kur netrukus parbėgo R. R., kuri paprašė ją nuvežti į Mažeikius, tvirtindama bijanti brolio. R. R. įsėdus į automobilį bei pradėjus važiuoti, matė parbėgantį M. R., kuris seseriai šaukė liepdamas sugrįžti, tačiau jis nestojo ir R. R. nuvežęs išleido Mažeikiuose (25 b. l.);ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojos S. S. parodymais, užfiksuotais liudytojo apklausos protokole, kad 2013-06-09 vėlyvą vakarą paskambinusi susijaudinusi bei verkdama pusseserė R. R. paprašė leisti pas ją pernakvoti. Atvykusi papasakojo, jog grįžęs girtas brolis M. R. namuose kėlė triukšmą, buvo užsipuolęs ją bei dėdę R. R., dėl ko iškvietė policiją, kurį M. R. išsivežė, tačiau brolis netrukus grįžo į namus, kur toliau kėlė triukšmą, todėl ji, bijodama nakvoti namuose, atvažiavo pas ją. Norėdama išsiaiškinti, kas vyksta senelės namuose, paskambino L. R., kuriai papasakojus M. R. besielgiant agresyviai namiškių atžvilgiu bei išmušus durų stiklą, iškvietė policijos pareigūnus (26 b. l.).

Kaltinamojo M. R. kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos yra įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais – paties kaltinamojo prisipažinimu ir parodymais, nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymais bei kita byloje esančia medžiaga.

Fizinio skausmo sukėlimas ar sveikatos sutrikdymas – tai neteisėtas tyčinis mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, sukėlęs nežymų žmogaus sužalojimą arba trumpą susargdinimą. Poveikis kito žmogaus organizmui turi pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, siekiant sukelti fizinį skausmą ar kitokias fizines kančias. Šis nusikaltimas gali būti padarytas tik tyčiniais kaltininko veiksmais.

Išnagrinėtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis M. R. būdamas neblaivus, nes jis patvirtino, jog buvo neblaivus bei girtumas turėjo įtakos jo veiksmams prieš nukentėjusiuosius, konflikto su nukentėjusiaisiais R. R. ir R. R. metu, sukėlė nukentėjusiajai R. R. nesaugumo jausmą, išgąstį ir baimę, dėl ko ji buvo priversta pabėgti iš savo namų pas pusseserę, bei nukentėjusiajam R. R. sudavė kumščiais į veidą bei krūtinę, taip sukėlė nukentėjusiajam R. R. fizinį skausmą. Agresyvus, aktyvus kaltinamojo elgesys patvirtina jį veikus tiesiogine tyčia, tai yra supratus, kad jis atlieka veiksmus, numatytus LR BK 140 straipsnio 1 dalies dispozicijoje ir to norėjus. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad M. R. veikė tiesiogine tyčia, savo artimųjų, t. y. sesers ir dėdės atžvilgiu, smurtavo artimoje aplinkoje prieš savo artimuosius, jų namuose.

Teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei vadovaudamasis LR BPK 20 str. 5 d., įvertinus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, turi pagrindo manyti, kad M. R. padarė nusikalstamą veiką, kuri teisingai kvalifikuota pagal LR BK 140 str. 1 d.

Kaltinamojo M. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi bei atsiprašė nukentėjusiųjų (LR BK 59 str. 1 d. 2 p., 2 d.). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Kaltinamasis M. R. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą (LR BK 11 str. 3 d.). Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais LR BK 54 str., bei atsižvelgdamas į bausmės paskirtį, nurodytą LR BK 41 str.

Skirdamas bausmę kaltinamajam M. R. teismas atsižvelgia į įvykdyto nusikaltimo pavojingumo laipsnį bei pobūdį, jo stadiją, kad jis padarė vieną baigtą, nesunkų, tyčinį nusikaltimą žmogaus sveikatai, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, o taip pat į jo asmenybę, kad jis yra nedirbantis (65 b. l.), darbo biržoje neregistruotas (66 b. l.), nevedęs (61 b. l.), administracine tvarka baustas, tačiau baustumas išnykęs (57 b. l.), anksčiau teismo teistas keturis kartus, bausmės neatlikęs teistumas neišnykęs (27-30 b. l.), bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevykdo teismo paskirtų įpareigojimų: nustatytu metu būti namuose bei tęsti mokslą arba dirbti (51-52 b. l.), UAB Mažeikių psichinės sveikatos centre nesilankė (64 b. l.). M. R. būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, teistumui neišnykus padarė naują tyčinį nusikaltimą, todėl jis laikytinas recidyvistu (LR BK 27 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. LR BK 56 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę.

Atsižvelgiant į tai, manytina, kad iš ankstesnių teistumų M. R. jokių išvadų nepadarė, nes teismas net du kartus jam atidėjo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, naują tyčinį nusikaltimą padarė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, o tai jį charakterizuoja, kaip asmenį atkakliai nenorintį keisti gyvenimo būdo. Atsižvelgiant į tai teismas konstatuoja, kad kaltinamojo nusikalstamiems polinkiams pakeisti yra būtina skirti laisvės atėmimą, nes tik tokiu būdu gali būti pasiekti bausmės tikslai – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą – 6 mėnesių laisvės atėmimą (LR BK 41, 50, 54, 56, 61 straipsniai). Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes taikyti LR BK 75 straipsnio M. R. pagrindo nėra.

Vadovaujantis LR BK 64¹ straipsniu baudžiamąją bylą išnagrinėjus atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Ši nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Kadangi kaltinamasis M. R. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu ir M. R. skirtina 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis LR BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina su 2012-05-04 nuosprendžiu paskirtos subendrintos neatliktos bausmės dalimi, t. y. 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmes iš dalies sudedant, tai yra prie 2012-05-04 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės iš dalies pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę ir skirtina galutinė subendrinta bausmė 2 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis LR BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaitytinas M. R. laikinajame sulaikyme nuo 2013-06-09 23.45 val. iki 2013-06-11 16.25 val. išbūtas laikas (79, 80 b. l.). Vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant 1 laisvės atėmimo bausmės dienai. Laikytina, jog M. R. yra atlikęs dvi dienas laisvės atėmimo bausmės.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo M. R. suėmimo pagal šį nuosprendį, jam įsiteisėjus, dienos.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajam M. R. paliktina galioti ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (92, 93 b. l.).

Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Neturtinę žalą įvertinti pinigais pa-prastai neįmanoma, todėl teismas, priteisdamas šią žalą, siekia nustatyti kuo teisingesnę kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parinkdamas tokią piniginę kompensaciją, kuri kiek galima visapusiškiau kompensuotų nukentėjusiajam padarytą žalą

Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorė V. M., gindama viešąjį interesą, t. y. nepilnametės R. R. interesus, pateikė ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, kurio dydį grindė tuo, jog R. R. išsigando, kai jos brolis pradėjo mušti jos dėdę R. R., naktį skubiai turėjo išvykti iš namų, ir prašyti nakvynės pas giminaitę. R. R. patyrė nesaugumo, pažeminimo jausmą, kai jos brolis kaltinamasis užrakino duris ir jos neįsileido į namus bei kai rado savo patalynę išmestą lauke. R. R. pasijuto pažeidžiama ir nesaugi.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, atsižvelgia į neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus, numatytus LR CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, bei į tai, jog prokurorės ieškinyje reikalaujami 500,00 Lt visiškai atitinka kompleksinę visų neturtinės žalos kompensacijai nustatyti reikšmingų aplinkybių bei faktorių vertinimo visumą, todėl R. R. iš kaltinamojo M. R. priteistina 500,00 Lt neturtinės žalos, juolab, kad teismo posėdžio metu M. R. sutiko su ieškinio suma, pripažindamas, jog savo seseriai nukentėjusiajai R. R. padarė neturtinę žalą (LR CK 1.5, 6.250 straipsniai, 6. 270 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297, 301-308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

M. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (pagal straipsnio redakciją galiojusią iki 2013-07-13) ir nubausti jį laisvės atėmimo bausme 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi M. R. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2012 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu paskirta bei subendrinta ir neatlikta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmes iš dalies sudedant, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę 2 (dvejų) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

M. R. į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo laiką išbūtą nuo 2013-06-09 23.45 val. iki 2013-06-11 16.25 val. Laikyti, jog jis yra atlikęs 2 (dvi) dienas laisvės atėmimo bausmės.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo M. R. suėmimo pagal šį nuosprendį, jam įsiteisėjus, dienos.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo M. R. palikti galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Civilinį ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš M. R. nukentėjusiajai R. R. 500,00 Lt (penkis šimtus litų), neturtinės žalos atlyginimo.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį Mažeikių rajono apylinkės teismą.