Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.2; 3.2.9.12; 3.2.9.13; 3.3.1.14; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5 (S)

2023 m. lapkričio 22 d.

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės I. Ž. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. rugsėjo 20 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-301-767/2023 pagal ieškovės I. Ž. ieškinį atsakovui A. B. dėl tėvystės nustatymo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė I. Ž. kreipėsi į teismą, prašydama: 1) nustatyti, kad atsakovas yra ieškovės sūnaus P. D. Ž. biologinis tėvas, o P. D. Ž. yra atsakovo biologinis sūnus; 2) nustatyti nepilnamečio P. D. Ž. gyvenamąją vietą su ieškove jos gyvenamojoje vietoje; 3) priteisti iš atsakovo nepilnamečiam vaikui P. D. Ž. išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250,00 Eur nuo ieškinio parteikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; 4) priteisti iš atsakovo nepilnamečiam vaikui P. D. Ž. išlaikymo įsiskolinimą už trejų metų laikotarpį iki ieškinio pateikimo dienos imtinai – 9 000 Eur; 5) skirti ieškovę nepilnamečio sūnaus turto tvarkytoja uzufrukto teise.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai 2023 m. rugsėjo 20 d. nutartimi ieškovės I. Ž. ieškinį atsakovui A. B. dėl tėvystės nustatymo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, paliko nenagrinėtą.

3. Teismas nurodė, kad į 2023 m. rugsėjo 4 d. teismo posėdį neatvyko ieškovė, apie teismo posėdį ji buvo tinkamai informuota el. paštu, išsiųsti prisijungimo į teismo posėdį per „ZOOM“ programą kodai, ieškovė į teismo posėdį neprisijungė, neprisijungimo priežasčių teismui nenurodė. 2023 m. rugsėjo 4 d. teismo posėdyje ieškovės atstovas advokatas nurodė, kad prieš šį posėdį jis informavo ieškovę apie posėdį, ji atsiuntė elektroninį laišką, kuriame paminėjo, kad ji prieš posėdį buvo išvežta į ligoninę ir operuota, žadėjo advokatui paskambinti, tačiau su juo ieškovė nesusisiekė. Paaiškino, kad šiandien advokatas ieškovei parašė, bet atsakymo negavo. Šio posėdžio metu ieškovės dalyvavimą byloje teismas pripažino būtinu ir siekdamas, kad nebūtų pažeisti nepilnamečių vaiko interesai, bylos nagrinėjimą atidėjo 2023 m. rugsėjo 18 d. 2023 m. rugsėjo 18 d. teismo posėdyje ieškovė nedalyvavo. Apie posėdį ieškovei buvo pranešta tinkamai, išsiųsti prisijungimo kodai į posėdį per „ZOOM“ programą elektroniniu paštu. Ieškovė 2023 m. rugsėjo 6 d. elektoriniu laišku pranešė teismui, kad prisijungimo kodus gavo ir teismo posėdyje dalyvaus, tačiau į teismo posėdį nuotoliniu būdu neprisijungė. Teismo posėdyje ieškovės atstovas advokatas paaiškino, jog ieškovė apie posėdį žino, prisijungimo kodus į teismo posėdį turi. Nurodė, kad ieškovė yra ne Lietuvoje, jam skambina iš skirtingų telefono numerių, todėl jis neturi galimybės su ja susiekti, priežasčių dėl ko ieškove nedalyvauja teismo posėdyje nuotoliniu būdu nurodyti negali, nes neturi jokių duomenų apie tai. Patvirtino, jog jis ieškovei išaiškino jos nedalyvavimo teismo posėdyje pasekmes.

4. Teismas nurodė, kad įstatymas įpareigoja ieškovę sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti suteiktomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu. Ieškovei, kurios asmeninis dalyvavimas bylos nagrinėjime yra pripažintas būtinu ir apie teismo posėdžius yra pranešta tinkamai, nedalyvaujant teismo posėdžiuose, nesant jos prašymo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant ar atidėti bylos nagrinėjimą dėl svarbių priežasčių, taip pat nesant galimybių šios kategorijos bylose priimti sprendimo už akių, ar išnagrinėti civilinę bylą ieškovei nedalyvaujant, ieškovės ieškinys paliktinas nenagrinėtu.

5. Teismas pažymėjo, jog ieškovę byloje atstovauja advokatas, tačiau ieškovės asmeninis dalyvavimas byloje yra pripažintinas būtinu, siekiant kuo išsamiau ir teisingai išsiaiškinti visas bylos aplinkybes (teisme paaiškėjusios aplinkybės, kad galimai jau priteistas užsienio valstybėje išlaikymas nepilnamečiam ieškovės sūnui iš atsakovo ir atsakovas jį mokėjo bei kt.), be to, neatvykusios šalies atstovo dalyvavimas teismo posėdyje laikomas tinkamu šalies dalyvavimu, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta šalies asmeninį dalyvavimą teismo posėdyje būtinu. Ši nutartis neužkerta kelio ieškovei pakartotinai kreiptis į teismą.

III. Atskirojo skundo argumentai

6. Atskiruoju skundu ieškovė (apeliantė) I. Ž. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. rugsėjo 20 d. nutartį ir civilinės bylos nagrinėjimą atnaujinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Po posėdžio ieškovė informavo atstovą, kad ji nuo 7.30 val. Jungtinės Karalystės laiku (9.30 val. Lietuvos laiku) per ZOOM programą bando prisijungti prie posėdžio, tačiau jos niekas neprijungia (ekrane dega užrašas – „Prašome palaukti, kol susirinkimo organizatorius Jus įleis“). Ieškovė paaiškino, kad apie tai elektroniniu laišku informavo teismą tuo pačiu elektroninio laiško adresu, kuriuo gavo prisijungimo nuorodą. Šias aplinkybes patvirtina ieškovės telefono ekrano nuotraukos, kurias ieškovė persiuntė savo atstovui ir kurias, ieškovės teigimu, ji siuntė teismui. Atsižvelgiant į ieškovės nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad ieškovė pasėdyje nuotoliniu būdu nedalyvavo dėl to, kad dėl techninių kliūčių arba kitų ieškovei nežinomų priežasčių ieškovė per ZOOM programą nebuvo sudaryta nuotoliniu būdu dalyvauti teismo posėdyje.

6.2. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 388 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylose dėl tėvystės nustatymo tais atvejais, kai ieškovas gavęs šaukimą, be svarbių priežasčių neatvyksta į teismo posėdį, teismas ieškinį palieka nenagrinėtą, išskyrus atvejus, kai teismas vaiko interesais nusprendžia bylą nagrinėti iš esmės. Ieškovė posėdyje nuotoliniu būdu galimai nedalyvavo dėl techninių priežasčių, todėl šios priežastys gali būti pripažintos svarbiomis. Be to, ieškinio palikimas nenagrinėtu neatitinka vaiko interesų, nes nenustačius tėvystės ir toliau nėra galimybės reikalauti išlaikymo iš asmens, kuris bus pripažintas vaiko tėvu.

6.3. Nors nutartyje ir nurodyta, kad ieškovės galės iš naujo teikti teismui ieškinį su tais pačiais reikalavimais, tačiau reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ji galės reikšti tik už 36 mėnesių laikotarpį iki ieškinio pateikimo. Atsižvelgiant į tai, kad nuo ieškinio, kuris skundžiama nutartimi paliktas nenagrinėtu, praėjo beveik 12 mėnesių, tai ieškovės nebegalės reikšti reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo už laikotarpį nuo 2019 m. spalio 6 d. Jei ieškovė naują ieškinį teiks 2023 m. spalio mėnesį, tai ieškovė reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo galės teikti tik už laikotarpį nuo 2020 m. spalio mėnesio.

6.4. Teismas galėjo išnagrinėti bylą ir nedalyvaujant ieškovei, nes atsakovas reikalavimui dėl tėvystės nustatymo neprieštaravo. Šį faktą taip pat patvirtino eksperto išvada. Teismas galėjo nuspręsti ir dėl kitų ieškinio reikalavimų. Nors atsakovas ir reiškė prieštaravimus dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis dydžio bei išlaikymo įsiskolinimo, tačiau teismui nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų jo argumentus.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

8. Ieškovė kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – ieškovės telefono ekrano nuotraukas.

9. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytą išimtį ir spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis jų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Teismų praktikoje taip pat akcentuojama, jog pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje. Teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017).

10. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs tai, kad skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas priėmė nedalyvaujant apeliantei ir ji neturėjo galimybės pateikti naujų įrodymų, be to nauji įrodymai gali turėti įtakos vertinant įrodinėjamas aplinkybes, sprendžia apeliantės pateiktus naujus įrodymus priimti ir juos vertinti kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl atskirojo skundo argumentų

11. Civilinio proceso tikslai – ginti asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, aiškinti bei plėtoti teisę (CPK 2 straipsnis). Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Bylos šalys turi sąžiningai naudotis savo procesinėmis teisėmis, veikti, siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu (CPK 8 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis).

12. CPK 246 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kai į teismo posėdį neatvyksta ieškovas, kuriam tinkamai nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir jis neturi atstovo, teismas bylos nagrinėjimą atideda. Bylos nagrinėjimas atidedamas taip pat tuo atveju, kai ieškovas bylą veda per atstovą, tačiau į teismo posėdį neatvyksta ieškovas ir jo atstovas ir tinkamai apie teismo posėdžio vietą ir laiką nepranešta ieškovo atstovui. Bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Neatvykimo priežasčių svarbą įvertina teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadiją, ieškovo ir jo atstovo ankstesnį procesinį elgesį ir kitas svarbias aplinkybes. Kitais atvejais teismas atsakovo prašymu ir CPK nustatyta tvarka priima sprendimą už akių. Kai atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių, teismas palieka ieškinį nenagrinėtą. CPK 246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai neatvyksta ieškovas, kuriam tinkamai pranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką, kai atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių, teismas palieka ieškinį nenagrinėtą. To paties straipsnio 5 dalyje numatyta, jog neatvykusios šalies atstovo dalyvavimas teismo posėdyje laikomas tinkamu šalies dalyvavimu, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta šalies asmeninį dalyvavimą teismo posėdyje būtinu. Jeigu teismas pripažįsta, kad šalies dalyvavimas būtinas ir ji neatvyksta į teismo posėdį, teismas priima sprendimą už akių. CPK 378 straipsnyje nustatyta, kad šiame skyriuje numatytose šeimos bylose teismas neturi teisės priimti sprendimą už akių. CPK 388 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant civilines bylas dėl tėvystės nustatymo, jeigu ieškovas, gavęs šaukimą, be svarbių priežasčių neatvyksta į teismo posėdį, teismas ieškinį palieka nenagrinėtą, išskyrus atvejus, kai teismas vaiko interesais nusprendžia bylą nagrinėti iš esmės.

13. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apeliantė įrodymus, kuriais grindžiamas jos negalėjimas nuotoliniu būdu dalyvauti 2023 m. rugsėjo 18 d. teismo posėdyje, pateikė tik kartu su atskiruoju skundu. Įvertinus apeliantės su atskiruoju skundu pateiktus įrodymus – apeliantės telefono ekrano nuotraukas, darytina išvada, kad visgi apeliantė bandė prisijungti nuotoliniu būdu per ZOOM programą į 2023 m. rugsėjo 18 d. vykusį teismo posėdį, tačiau galimai dėl techninių ar kitų nuo apeliantės nepriklausančių priežasčių, apeliantei prisijungti nepavyko. Nors formaliai vertinant apeliantė savalaikiai neinformavo pirmosios instancijos teismo apie negalėjimą dalyvauti (prisijungti nuotoliniu būdu per ZOOM programą) teismo posėdyje, tačiau vertintina ir tai, kad tokia susiklosčiusi faktinė situacija nesudaro pagrindo konstatuoti apeliantės pasyvaus elgesio, sistemingai neatliekamų procesinių veiksmų, piktybiškai vilkinamo proceso, kurį pati apeliantė inicijavo, sudarančių pagrindą taikyti neigiamo pobūdžio procesines pasekmes – palikti ieškinį nenagrinėtą.

14. Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti, kad byloje kilo ginčas dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo. CPK 376 straipsnyje įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo, nagrinėjant šeimos bylas. Kasacinis teismas taip pat ne kartą yra pasisakęs, kad kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir interesais susijęs elementas, teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai, nes šių asmenų teisių apsauga ir gynimas reiškia kartu ir viešojo intereso gynimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-403/2021).

15. Ieškinio palikimo nenagrinėtu instituto paskirtis – užkirsti galimybes vilkinti procesą, todėl ši priemonė negali būti taikoma formaliai, vien nustačius ieškovo ir/ar jo atstovo neatvykimo į teismo posėdį be svarbios priežasties faktą (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1065-464/2018). Šiuo konkrečiu atveju prioriteto suteikimas formaliesiems aspektams paneigtų esminius civilinio proceso principus – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2010).

16. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, jog iki paskirto teismo posėdžio ieškovė jai priklausančiomis procesinėmis teisėmis šios bylos proceso eigoje būtų naudojusis netinkamai ar jomis piktnaudžiavusi, kliudžiusi greitam ir operatyviam bylos išnagrinėjimui (CPK 7 straipsnis). Priešingai, bylos duomenys patvirtina, kad ieškovės ieškinys teisme gautas 2022 m. spalio 6 d., t. y. byla buvo nagrinėjama beveik metus laiko, ieškovė procesinėmis teisėmis naudojosi aktyviai (teismo posėdžiuose dalyvavo jos atstovas advokatas L. Š.).

17. Pažymėtina, kad nors dėl teismo procesinio sprendimo ieškinį palikti nenagrinėtu ieškovė nepraranda teisės vėl kreiptis į teismą su ieškiniu bendra tvarka (CPK 297 straipsnio 2 dalis), tačiau dėl to nepagrįstai pailgėtų bylos išnagrinėjimo trukmė, kas nesuderinama su proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principais, nes ieškovė, siekdama apginti nepilnamečio vaiko pažeistus interesus, turėtų iš naujo inicijuoti kitą procesą, kuriame pakartotinai būtų eikvojamos valstybės lėšos, teismo bei proceso dalyvių laikas, todėl neekonomiška ir neprotinga užvesti naują bylą tam, kad būtų išnagrinėtas ir išspręstas tas pats ginčas, kuris pradėtas nagrinėti šioje byloje. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą tiek tėvai, tiek teismas visais atvejais, tame tarpe ir tėvystės pripažinimo, nustatymo klausimais privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, asmuo turi teisę, kad bylą, kurioje sprendžiamas jo civilinio pobūdžio teisių ir pareigų klausimas, teismas išnagrinėtų per kiek įmanoma trumpesnį laiką. Taigi, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju neigiamų procesinių padarinių taikymas ieškovės atžvilgiu dėl jos nedalyvavimo į teismo posėdyje neatitinka ieškinio palikimo nenagrinėtu instituto tikrosios paskirties, geriausių vaiko interesų prioriteto, proceso operatyvumo ir ekonomiškumo bei teisingumo protingumo ir sąžiningumo principų (CPK 2 straipsnis, 7 straipsnis, CK 1.5 straipsnio 4 dalis).

18. Atkreiptinas dėmesys, kad 2023 m. rugsėjo 18 d. vykusio teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas L. Š. prašė teismo bylos nagrinėjimą atidėti. CPK 160 straipsnio 1 dalies 1 punkte teismo posėdžio pirmininkui suteikta teisė pripažinti, kad dalyvaujantys byloje asmenys būtinai turi atvykti į teismo posėdį. Teismui pripažinus šalies dalyvavimą būtinu ir šaliai neatvykus į teismo posėdį, jai taikytinos CPK numatytos neatvykimo pasekmės. Tokiais atvejais, kai šalių dalyvavimas pripažintas būtinu, esant ieškovo (jo atstovo) prašymui atidėti civilinės bylos nagrinėjimą, teismas taip pat turėtų teisę taikyti CPK numatytas šalių neatvykimo į posėdį pasekmes ir bylą nagrinėti ieškovui nedalyvaujant (CPK 246 straipsnio 5 dalis, 155 straipsnis). CPK 246 straipsnyje nurodytos šalių ir jų atstovų neatvykimo į teismo posėdį pasekmės. Minėto straipsnio 3 dalis nustato, kad atidėdamas bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę neatvykusiai šaliai paskirti baudą, jeigu įstatymai nustato šios šalies pareigą dalyvauti teismo posėdyje arba teismas pripažįsta šalies dalyvavimą teismo posėdyje būtinu ir negalima sprendimo priimti už akių. Nagrinėjamu atveju, priimdamas skundžiamą nutartį, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į minėtas civilinio proceso teisės normas.

19. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės formaliai pritaikė CPK 246 straipsnio 1 dalies ir 388 straipsnio 1 dalies nuostatas ir ieškinį paliko nenagrinėtą. Atsižvelgdamas į tai, kad teismo vaidmuo šeimos bylose turi būti aktyvus (CPK 376 straipsnis) ir teismas privalo siekti, kad byla būtų išnagrinėta kuo trumpesniais terminais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, palikdamas ieškovės ieškinį nenagrinėtą, neatsižvelgė į vaiko teisių ir interesų apsaugos, proceso operatyvumo bei ekonomiškumo principus. Teismas, palikdamas ieškinį nenagrinėtą, iš esmės nevertino, ar, vadovaujantis CPK 388 straipsnio 1 dalies nuostatomis, egzistuoja pagrindas nagrinėti bylą iš esmės ieškovei nedalyvaujant.

Dėl bylos procesinės baigties

20. Remiantis išdėstytomis aplinkybėms, civilinio proceso įstatymo nuostatomis, teismų praktika bei vadovaujantis proceso operatyvumo ir ekonomiškumo, protingumo principais ieškovės atskirasis skundas tenkintinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir civilinė byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. rugsėjo 20 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.