Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2020-12-01 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A15.-2252-1057/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-12-01
Bylos Nr.
A15.-2252-1057/2020
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-04190-2019-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Evelina Petraitienė (pirm.)
Pažeidėjas
M. D.
Nukentėjusysis
S. B., V. Š., Institucijos
Institucija
Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus
Kategorijos
  • 21.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 21.9.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio nusižengimo byla Nr. A15.-2252-1057/2020Teisminio proceso Nr. 4-68-3-04190-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 21.5.2; 21.9.9 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. gruodžio 1 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Evelina Petraitienė,sekretoriaujant Dianai Sabinai Bakaitytei, Ilonai Okunevičienei, Laurai Mikelskytei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. D., jo atstovui advokatui J. K.,

nukentėjusiojo nepilnamečio D. D. atstovui R. D.,nukentėjusiajam S. B.,nedalyvaujant nukentėjusiajai V. Š. (bylos nagrinėjimo metu išvykusi į užsienį),

Institucijos, surašusios administracinio nusižengimo protokolą atstovui Renatui Ivanauskui,

Ekspertui Vitalij Matusevič,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nagrinėdama administracinio nusižengimo bylą, kurioje M. D., a.k. (duomenys neskelbtini) surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 423 straipsnio 2 dalį bei 417 straipsnio 8 dalį ,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2019-10-02 gauta administracinio nusižengimo byla, kurioje V. Š. surašytas administracinio nusižengimo protokolas, kuriame nurodyta, kad Vilniaus m. sav., Vilnius, Jeruzalės - Braškių, 2019 m. rugpjūčio mėn. 21 d. 23 val. 24 min., vairuodama automobilį Toyota ir sankryžoje apsisukdama, nedavė kelio transporto priemonei, važiuojančiai lygiareikšmių keliu priešinga kryptimi tiesiai, prieš apsisukdama sankryžoje nesustojo, įvažiavo į kelią, sudarė kliūtį antrąja eismo juosta priešinga kryptimi tiesiai važiuojančiam automobiliui, su juo susidūrė, eismo įvykio metu buvo sužalotas nepilnametis keleivis D. D., jam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Išnagrinėjus byloje esančią rašytinę medžiagą, apklausus administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, liudytojus, ekspertą tapo aišku, kad byloje kilęs ginčas dėl autoįvykyje dalyvavusių eismo dalyvių atsakomybės, dėl automobilio greičio, su kuriuo 2019 m. rugpjūčio mėn. 21 d. 23 val. 24 min susidūrė V. Š. vairuojamas automobilis.

2019 m. gruodžio 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė nutartį administracinio nusižengimo bylą Nr. A18.-6370-961/2019, kurioje V. Š. surašytas administracinio nusižengimo protokolas padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 2 dalyje, perduoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriui administracinio nusižengimo tyrimui atlikti ir nustatytiems trūkumams ištaisyti.

2020 m. liepos 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gauta administracinio nusižengimo byla, kurioje atlikus eismo įvykio ekspertizę, administracinio nusižengimo protokolas surašytas M. D., kuriame nurodyta, kad 2019-08-21 apie 23.25 val. Jeruzalės g. 17, Vilniuje, automobilio BMW, valst. nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas M. D. nevykdė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 4, 5, 9, 127, 128 punktų reikalavimų – vairuodamas automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir viršydamas Jeruzalės g. leistiną 50 km/ h greitį, atsiradus kliūčiai nesugebėjo nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams sustabdyti vairuojamą transporto priemonę, atsitrenkė į Jeruzalės – Braškių g. sankryžoje, Vilniuje, apsisukantį automobilį Toyota Prius, valst. nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu buvo apgadintos dvi transporto priemonės – (duomenys neskelbtini), valst. nr. (duomenys neskelbtini), Toyota Prius, valst. nr. (duomenys neskelbtini) ir nežymiai sutrikdyta (duomenys neskelbtini), valst. nr. (duomenys neskelbtini), keleivio D. D. bei Toyota Prius, valst. nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojos V. Š. sveikata.

Šiais savo veiksmais M. D. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 2 dalyje, 417 straipsnio 8 dalyje.

2019 m. lapkričio 18 d. teismo posėdyje apklausta V. Š. paaiškino, kad kai atlikinėjo apsisukimo manevrą, nematė kito automobilio, matė tik autobusą. Automobilio žibintus pamatė, kai įvažiavo į sankryžą. Stengėsi pravažiuoti į pirmą eismo juostą, kad nekliudyti BMW. Artimiausia kliūtis buvo autobusas. Matė, kad spės pravažiuoti. Nuo smūgio BMW automobilio vairuotojas jos automobilį numetė ir nusuko nuo kelio. Matė, kad antra eismo juosta yra tuščia. Pirmąja eismo juosta važiavo autobusas. Pradėjo išsisukinėti ir pamatė BMW automobilio šviesas per veidrodėlį, kai buvo nevisiškai šonu. Smūgis buvo BMW automobilio dešinės pusės ir jos automobilio užpakalinėje dalyje.

2019-11-18 teismo posėdyje apklaustas liudytojas L. S. nurodė, kad atvažiavo į įvykio vietą. Buvo gelsvos spalvos BMW ir pavežėjos Toyota automobilis. Įvykio metu sužalotas nepilnametis asmuo, kurį išvežė greitoji medicinos pagalba. Surašė tarnybinį pranešimą, nustatė vairuotojus ir perdavė Kelių policijai. Įvykio schemos nebraižė.

2019-11-18 teismo posėdyje apklaustas liudytojas V. V. nurodė, kad atvyko, kai gavo iškvietimą, kad eismo įvykio metu sužalotas asmuo ir sudaužyta mašina. BMW vairuotojas nekaltas, yra dešinės rankos taisyklė. Privalo daryti manevrą, tik įsitikinus, kad tai daryti yra saugu. BMW važiavo paskui autobusą antra eismo juosta ir atsitrenkė į Toyota automobilį.

2019-11-18 teismo posėdyje apklausta Š. J. paaiškino, kad važiavo su M. D.. Mašina atvažiavo tiesiai iš šono. Sustojo prieš stotelę. Prašė patraukti mašiną. M. D. brolis įsėdo į greitosios medicinos pagalbos automobilį ir jį išvežė. Viskas įvyko labai greitai. Važiavo su įjungtomis šviesomis. Priešais važiavo autobusas, jį aplenkė. Nepastebėjo vairuotojos iš priekio. Nelabai pajautė smūgį.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas M. D. teismo posėdžio metu paaiškino, kad neprisipažįsta padaręs nusižengimą. Su ekspertizės aktu nesutinka. Mano, kad neviršijo greičio. Kaip lenkė autobusus negali patvirtint nei paneigti, kad greitis padidėjo, nematė „Toyota Prius“ automobilio, jam degė žalia šviesa. Tikėjosi, kad jį praleis. Automobilis jau buvo pradėjęs įvažiuoti, jis turi praleisti. Automobilis nebuvo pilnai sankryžoje, kai apsisukinėjo. Jei būtų sustojęs nebūtų susidūrimo, net iš vaizdo įrašo matosi, kad nebuvo įvertinta, kad bus kliūtis. Pagal Kelių eismo taisykles automobilis turi sustot ir įvertinti ar nėra kliūties iš dešinės. Galėjo pastebėti nors ir 62 km/h buvo greitis.

2018 m. lapkričio 18 d. apklaustas teismo posėdyje M. D. paaiškino, kad atsitrenkė į kairį kampą.Važiavo pirma eismo juosta. Aplenkė autobusą, stabdė įstrižai. Šlapia kelio danga buvo, lijo visą dieną. Važiavo su įjungtais žibintais. Automobilį pamatė aplenkęs autobusą. Liko antroje eismo juostoje, pamatė automobilio priekį. Jam degė žalias šviesoforo signalas. Autobusas šalia buvo susilyginęs. Buvo per jo (autobuso) vidurį. Leistinu greičiu važiavo.

N. S. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad atvyko į eismo įvykį po greitosios atvykimo. Aplinkybes paaiškino, kad darant apsisukimą pamatė autobusą ir važiuojant į antrą juostą galiniame veidrodėlyje pamatė šviesą ir susidūrė su automobiliu. Automobilis nesuremontuotas, nes laukia sprendimo. Automobilis draustas, bet ne „Kasko“ draudimu, jokių ieškinių nereiškia. Pareigūnai pagal pažeidimus nurodė, kad jis nevažiuojantis ir automobilio vertė 8000-9000 U. A. nepataisomas, draudimas laukia teismo sprendimo dėl kaltininko nustatymo. Dėl ekspertizės, virš 100 km/h nustatytas greitis, 63 km/h susidūrimo metu greitis stabdant, jei važiuotų 50 km/h greičiu, automobiliai nesusidurtų. „Toyota Prius“ vairuotoja tinkamai įvertino situaciją, darė apsisukimą leistina juosta. Smūgis buvo į šoną, o ne priekį, pagal schemą, nuotraukas virš 9 m nuo susidūrimo buvo, tai pakankamas atstumas važiuojant 2 juosta. „Toyota Prius“ 23 km/h važiavo.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas advokatas J. K. paaiškino, kad su ekspertizės akto išvada nesutinka. Neaišku, kada išvažiavo, kurioje vietoje, išvada nieko nepasako šiuo klausimu, svarbu prieš patį susidūRimą, koks buvo greitis, mano, kad 62 km/h greitis buvo ir buvo stabdoma. Apie taksi vairuoją nieko nesiaiškinta, kokie jos veiksmai, kad neįsitikino eismo saugumu, nestabdė, lengvabūdiškai norėjo išvengti susidūrimo, jei būtų sustabdžiusi gal būtų išvengta susidūrimo, išvada neišsami, nes nebuvo išnagrinėtas kito vairuotojo elgesys. Turi būti pripažinta abipusė kaltė.

Teismo posėdyje apklaustas ekspertas Vitalij Matusevič paaiškino, kad automobilio BMW 62 km/h greitis buvo susidūrimo pirminėje fazėjė, kai automobilis BMW savo priekinės dalies dešine puse trenkėsi į Toyota automobilio galinę dalį. 100 km/h greitis paskaičiuotas prieš automobilio stabdymą. Stabdymo kelias, kiek matyti pagal filmuotą medžiagą, buvo virš 48 metrų. Prieš susidūrimą greitis buvo ne mažesnis nei 100 km/h, galėjo būti ir didesnis. Stabdymo kelias priklauso nuo greičio kvadrato. Jei padidinsim greitį dvigubai, tai stabdymo kelias pailgėja keturis kartus. Važiuojant 50 km/h greičiu, stabdymo kelias yra apie 16-17 metrų. Laiku stabdyti – reikia stabdyti kai iškilo grėsmė eismo saugumui arba buvo sudaryta kliūtis judėjimui. Automobilio BMW greitis buvo stipriai viršytas, todėl automobilio BMW vairuotojas neteko techninės galimybės išvengti susidūrimo su Toyota Prius. Jei automobilis BMW važiuotų leistinu 50 km/h greičiu, Toyota būtų išvažiavęs iš antros eismo juostos, tuomet nebūtų sudaryta kliūtis automoblio BMW judėjimui. Automoblio Toyota vairuotoja turėjo techninę galimybę išvengti eismo įvykio, praleisdama automobilį BMW. Tai kad automobilio Toyota vairuotoja nedavė kelio prie jos artėjusiam automobiliui BMW ir tai turėjo priežastinį ryšį šio eismo įvykio kilimui. Toyota vairuotoja nebuvo baigusi apsisukimo manevro, automobilis buvo įstrižai jos užpakaline dalimi antroje eismo juostoje.

Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą atstovas Renatas Ivanauskas paaiškino, kad pritaria eksperto nuomonei. BMW vairuotojas nurodė, kad važiuodamas jis nežiūrėjo į spidometrą. Jei vairuotojas važiuotų leistinu 50 km/h greičiu, avarija neįvyktų. Toyota vairuotoja teigė, kad ji iš viso nematė automobilio BMW. Ji galėjo jo nepamatyti dėl važiavimo greičio. Automobilio Toyota vairuotoja pasakė, kad automobilio šviesas pamatė per veidrodėlį. Atvykę pareigūnai įvertino pirminę informaciją. Vairuotojas važiuodamas pagrindiniu keliu jei iškilo grėsmė eismo saugumui, privalo stabdyti.

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Tarnybos organizavimo poskyrio specialisto M. L. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2019 m. rugpjūčio 21 d. 23.34 val. Vilniaus apskrities KPV TOP gautas pranešimas iš BPC, kad Vilniuje, Jeruzalės – Braškių gatvių sankryžoje, įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sužalotas žmogus. Nustatyta, kad V. Š., gim. (duomenys neskelbtini) m. vairuodama automobilį Toyota Prius Plius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodama Jeruzalės gatve ir apsisukdama susidūrė su priešinga kryptimi tiesiai važiavusiu automobiliu (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo M. D., gim. (duomenys neskelbtini) m. įvykio metu nukentėjo automobilio (duomenys neskelbtini) keleivis D. D., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuriam Santaros vaikų ligoninėje nustatė galvos plaukuotosios dalies žaizdą ir išleido gydytis ambulatoriškai (b. l. 5).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 3-ojo būrio vyriausiojo patrulio L. S. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2019-08-21 patruliuojant kartu su vyr. patruliu V. V. apie 23.24 val. iš VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad Vilniuje, Jeruzalės g. 21 Jeruzalė st. V. S. g. susidūrė automobilis BMW valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilis Toyota valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nukentėjo pranešėjo brolis (duomenys neskelbtini) metų. Atvykę nustatė, kad BMW valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilį vairavo M. D., gim. (duomenys neskelbtini), kartu su juo automobilyje važiavo Š. J., gim. (duomenys neskelbtini) ir D. D., gim. (duomenys neskelbtini), kuris buvo nukentėjęs. GMP išsivežė į Santariškių ligoninę. Toyota valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo V. Š., gim. (duomenys neskelbtini). Alkotesterio pagalba buvo nustatyta, kad abu automobilių vairuotojai buvo blaivūs, įpūtė 0.00 promilies (b. l. 6)

Įvykio registracijos kortelė iš policijos registruojamų įvykių suvestinės POLIS patvirtina, kad 2019-08-21 apie 23.25 val. gautas pranešimas, kuriame nurodoma, kad Jeruzalės st., važiuojant link Santariškių susidūrė automobilis BMW valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilis Toyota valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nukentėjo pranešėjo brolis (duomenys neskelbtini) metų. Kraujuoja. (b. l. 9)

Iš 2019 m. rugpjūčio 21 d. eismo įvykio vietos schemos matyti, kad joje užfiksuota eismo įvykio vieta, esanti Vilniuje, Jeruzalės – Braškių sankryžoje, eismo įvykio situacija, taip pat automobilių (duomenys neskelbtini) (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), „Toyota“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) išsidėstymas (b. l. 10).

Iš papildomų duomenų apie eismo įvykį matyti, kokie apgadinimai buvo padaryti eismo įvykio metu automobiliui (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobiliui „Toyota“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 11)

M. D. paaiškinime nurodoma, kad 2019 m. rugpjūčio 21 d., apie 23.50 val. vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini). V. J. gatve link Santariškių žiedo pagrindiniu keliu. Buvo drėgna kelio danga, važiavo antra eismo juosta, pamatęs automobilį pradėjo smarkiai stabdyti. Žibintai buvo įjungti. Degė žalia šviesa. Važiavo pagrindiniu keliu, pamatęs, jog Toyota vairuotoja įsuka jam iš kairės, pradėjo smarkiai stabdyti. Toyota vairuotoja, šiek tiek išvažiavo į priekį, bet pamačius M. D., vis tiek važiavo toliau. Kad išvengtų įvykio stabdė, bandė sukti į kitą pusę nei buvo Toyota automobilis. Kartu važiavo Š. J., brolis D. D., kuris buvo nestipriai sužeistas, greitoji išvežė į Santariškių klinikas (b. l. 13)

Iš administracinio sprendimo Nr. 10SDU-34023073-19 matyti, kad buvo panaikintas privalomosios techninės apžiūros dokumentas automobiliui (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl eismo įvykio metu padarytų sugadinimų (b. l. 14)

Iš 2019 m. rugsėjo 12 d. specialisto paaiškinimo matyti, jog pagal pateiktus medicininius dokumentus, priimta išvada, jog D. D., gim. (duomenys neskelbtini) nustatyta muštinė žaizda galvos viršugalvyje. Sužalojimas galėjo būti padarytas aptariamo eismo įvykio metu ir kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 18)

Žemesnės instancijos teismas

Iš 2019 m. rugpjūčio 22 d. V. Š. paaiškinimo matyti, kad 2019 m. rugpjūčio 21 d. apie 23.15 val. vairavo automobilį „Toyota Prius Plius“, juodos spalvos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). V. J. gatve link Kalvarijų g. /Ateities g. sankryžos. Jau buvo sutemę, kelio danga šlapia. Gatvė apšviesta, matomumas geras. Važiavo antra eismo juosta. Ties Jeruzalės g. 16 namu, sankryžoje, degant leistinam šviesoforo signalui, darė apsisukimo manevrą. Priešinga kryptimi pirma eismo juosta link sankryžos artėjo viešojo transporto autobusas. Įvertinus jo atstumą, greitį, tęsė apsisukimo manevrą. Užbaigus šį manevrą, pravažiavusi pėsčiųjų parėją, galinio vaizdo veidrodėlyje pamatė dideliu greičiu artėjančias automobilio šviesas. Kadangi automobilis pilnai buvo pirmoje eismo juostoje, bandė didinti greitį, siekė išvengti susidūrimo su atvažiuojančiu automobiliu. Tuo metu pajuto staigų smūgį į automobilio galinę dalį, ko pasėkoje automobilis išlėkė iš važiuojamosios dalies ir atsidūrė ant žalios vejos 30 metrų atstumu nuo susidūrimo vietos. Kaip vėliau paaiškėjo, automobilis BMW, važiuodamas daug didesniu nei leistina greičiu, nestabdydamas trenkėsi į jos automobilį ir ir nuriedėjo apie 200-300 metrų nuo smūgio vietos. Į eismo vietą buvo iškviesti medikai ir policijos pareigūnai. Po susidūrimo automobiliai tapo neeksploatuojami, buvo iškviesta techninė pagalba. Atsigavusi iš šoko, pajuto ūmų skausmą dešinio kelienio bei kaklo srityje. Buvo nuvežta į VšĮ Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, kur buvo nustatytos diagnozės (b. l. 19 iš abiejų pusių)

Iš pateikto medicinos dokumentų išrašų matyti, kad V. Š. buvo nustatyta dešinės plaštakos sumušimas, dešinio kelio lateralinio šalutinio raiščio patempimas, kaklo paviršinis sužalojimas (b. l. 20)

Iš 2019 m. rugsėjo 12 d. specialisto paaiškinimo matyti, jog pagal pateiktus medicininius dokumentus, priimta išvada, jog V. Š., gim. (duomenys neskelbtini) nustatyta minkštųjų audinių patinimas dešiniame kelyje. Sužalojimas galėjo būti padarytas aptariamo eismo įvykio metu ir kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 23)

Iš VĮ „Regitra“ duomenų matyti, kad automobilio „Toyota Prius Plius“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini)) valdytojas-savininkas yra S. B., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 24).

Žemesnės instancijos teismas

Iš administracinio sprendimo Nr. 10SDU-34023073-19 matyti, kad buvo panaikintas privalomosios techninės apžiūros dokumentas automobiliui „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl eismo įvykio metu padarytų sugadinimų (b. l. 25)

Iš byloje esančių fotonuotraukų kopijų matyti, kad nagrinėjamo eismo įvykio metu buvo apgadintos transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilis „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 27-32)

Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akte Nr. 11-652 (20) nurodyta, kad prieš eismo įvykį automobilio BMW, greitis buvo nemžesnis kaip 100 km/g. Automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairutotojas M. D., važiuodamas didžiausiu leistinu gyvenvietėje 50 km/h greičiu ir laiku stabdydamas, turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo su automobiliu „Toyota Prius Plius“, vairuojamu V. Š.. Be to, automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas M. D. turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo su automobiliu „Toyota Prius“ tiesiog važiuodamas 50 km/h greičiu ir nesiimdamas jokių papildomų veiksmų. Jei automobilis „(duomenys neskelbtini)“ judėtų pastoviu apie 50 km/h greičiu, iki jis priartėtų iki susidūrimo vietos, automobilis „Toyota Prius“ išvažiuotų iš antros eismo juostos. Tokiomis aplinkybėmis transporto priemonės nesusidurtų. Automobilių „(duomenys neskelbtini)“ ir „Toyota Prius Plus“ susidūrimo mechanizmas buvo toks. Apie 62 km/h greičiu judantis ir stabdomas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, vairuojamas M. D., priekiniu dešiniuoju kampu trenkėsi į automobilio „Toyota Prius Plus“, vairuojamo V. Š. judėjusio apie 23 km/h greičiu, galinę dalį. Susidūrimo pirminėje fazėje tarp automobilių išilginių ašių buvo apie 18⁰ kampas. Nuo smūgio automobilis „Toyota Prius Plus“ buvo stumiamas į priekį automobilio „(duomenys neskelbtini)“ judėjimo kryptimi ir sukamas pagal laikrodožio rodyklę. Po to transporto priemonės atsiskyrė viena nuo kitos.

Administracinio nusižengimo kvalifikavimo motyvai ir išvados

ANK 417 straipsnio 8 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi administracinio nusižengimo padarymo metu) numatyta administracinė atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytuosius, ANK 423 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už nežymų kitų asmenų sveikatos sutrikdymą sukėlusį Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Pagal KET 9 punktą eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 127 punkte numatyta, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. Tuo tarpu (duomenys neskelbtini) punkte numatyta, kad jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą konstatuoja, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo M. D. kaltė padarius ANK 417 straipsnio 8 dalyje bei 423 straipsnio 2 dalyje yra visiškai įrodyta. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą.

M. D. savo kaltės nepripažino, jis teigė, jog neviršijo greičio. Tačiau nurodė, jog kai lenkė autobusą, tuo metu negali nei patvirtint, nei paneigti, kad automobilio greitis padidėjo, nes nematė. N. V. Š. teisme paaiškino, kad kai atliko apsisukimo manevrą, nematė kito automobilio, matė tik autobusą. Automobilio žibintus pamatė per veidrodėlį, kai įvažiavo į sankryžą.

Teismo posėdyje apklaustas ekspertas Vitalij Matusevič paaiškino, kad automobilio BMW 62 km/h greitis buvo susidūrimo pirminėje fazėjė, o 100 km/h greitis paskaičiuotas prieš automobilio stabdymą. Stabdymo kelias buvo virš 48 metrų. Prieš susidūrimą greitis buvo ne mažesnis nei 100 km/h, galėjo būti ir didesnis. Automobilio BMW greitis buvo stipriai viršytas, todėl automobilio BMW vairuotojas neteko techninės galimybės išvengti susidūrimo su Toyota Prius. Jei automobilis BMW važiuotų leistinu 50 km/h greičiu, automobilis Toyota būtų išvažiavęs iš antros eismo juostos, tuomet nebūtų sudaryta kliūtis automoblio BMW judėjimui ir avarija nabūtų įvykusi. M. D. kaltę patvirtina ir Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktas Nr. 11-652 (20).

Remdamasis šiomis aplinkybėmis, teismas konstatuoja, kad M. D. 2019-08-21 apie 23.25 val. Jeruzalės g. 17, Vilniuje, automobilio BMW, valst. nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas, vairuodamas automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir viršydamas Jeruzalės g. leistiną 50 km/ h greitį, atsiradus kliūčiai nesugebėjo nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams sustabdyti vairuojamą transporto priemonę, atsitrenkė į Jeruzalės – Braškių g. sankryžoje, Vilniuje, apsisukantį automobilį Toyota Prius, valst. nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu buvo apgadintos dvi transporto priemonės – (duomenys neskelbtini), valst. nr. (duomenys neskelbtini), Toyota Prius, valst. nr. (duomenys neskelbtini) ir nežymiai sutrikdyta (duomenys neskelbtini), valst. nr. (duomenys neskelbtini), keleivio D. D. bei Toyota Prius, valst. nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojos V. Š. sveikata. Pagal tokias teismo nustatytas faktines aplinkybes jo veika kvalifikuotina kaip administraciniai nusižengimai, numatyti ANK 417 straipsnio 8 dalyje (redakcija, galiojusi nusižengimo padarymo metu), ANK 423 straipsnio 2 dalyje.

Dėl M. D. skirtinos nuobaudos

ANK 417 straipsnio 8 dalyje (galiojusi nusižengimo padarymo metu), numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo dešimt iki dvylikos eurų. ANK 423 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų. Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį (M. D. padarė vieną šiurkščiausių administracinių nusižengimų – vairuodamas transporto priemonę, viršydamas leistiną greitį, sukėlė pavojų ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai bei gyvybei, taip pat eismo saugumui), į administracinėn atsakomybėn traukiamo M. D. asmenybę – jauno amžiaus, dirbantis (b. l. 100), duomenų dėl teistumo nepateikta, baustas administracine tvarka (b. l. 101-103), baudos sumokėtos, galiojančių nuobaudų neturi. M. D. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Pažymėtina, kad pirmiau paminėti faktai leidžia spręsti, jog M. D. nėra išskirtinai neigiama asmenybė, veika greičiau atsitiktinė, nulemta nerūpestingo požiūrio į įstatymo reikalavimus . Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, M. D. skirtina ANK 417 straipsnio 8 dalyje bei ANK 423 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – bauda, kurios dydis nustatytinas šių straipsnių sankcijose numatytam minimaliam.

M. D. vienu metu padarytos veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis ANK straipsnius, todėl galutinė nuobauda jam skirtina pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų (ANK 38 straipsnio 2 dalis).

ANK 423 straipsnio 4 dalies pagrindu už šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki dvejų metų. Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, jog konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114-1073/2018). Nagrinėjamu atveju, kaip jau buvo minėta, M. D. vairuodamas transporto priemonę sukėlė pavojų ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai bei gyvybei, eismo saugumui, taip pat šiais savo veiksmais apgadino automobilius ir nežymiai sutrikdė 2 asmenų sveikatą. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo išrašo, M. D. yra baustas administracine tvarka tačiau tik už važiavimą be bilieto, baudos sumokėtos. Apklausiamas teismo posėdžio metu A. J. pripažino ir parodė, jog kartais viršija greitį, Įvertinus tai, jog M. D. turi tik 2 metų vairavimo stažą (b. l. 98), duomenų charakterizuojančių neigiamai, byloje nėra, šis autoįvykis pirmas, nėra asmuo darantis itin šiurkščius nusižengimus, todėl šis padarytas nusižengimas vertinamas daugiau kaip atsitiktinis, padarytas dėl neatidumo. Teismas, pasinaudodamas diskrecijos teise, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes ir tai, jog administracinio poveikio priemonės netaikymas M. D. nagrinėjamu atveju yra teisinga ir proporcinga priemonė, mano, kad šiuo atveju neskirtina administracinio poveikio priemonė – asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 2 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644, 646 straipsniais,

nutaria:

M. D. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalyje (redakcija, galiojusi nusižengimo padarymo metu) ir paskirti jam 10 Eur dydžio baudą.

M. D. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 150 Eur dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, M. D. paskirtas administracines nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir jam skirti galutinę 150 Eur (vieno šimto penkiasdešimties) dydžio baudą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 20117255339.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Teisėja Evelina PetraitienėNuorašas tikras: