Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „LW Containers“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja UAB „LW Containers“ su skundu kreipiasi į Vilniaus apygardos administracinį teismą (nuo 2024 m. sausio 1 d. – Regionų administracinis teismas Vilniaus rūmai), prašydama: 1) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK, Komisija) 2023 m. rugsėjo 4 d. sprendimą „Dėl UAB „LW Containers“ skundo“ Nr. S-2023/146 ir pareiškėjo UAB „LW containers“ skundą tenkinti visiškai.

Paaiškina, jog pareiškėja turi 77 021,42 Eur PVM delspinigių už laikotarpį nuo 2021 m. lapkričio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 14 d. Delspinigiai susidarė 2022 m. gruodžio 15 d. pateikus patikslintas PVM deklaracijas už mokestinius laikotarpius nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. Patikslinus 2021 m. PVM deklaracijas, pareiškėjui atsirado mokėtina 809 455 Eur PVM nepriemoka ir, atitinkamai, VMI apskaičiavo 77 021,42 Eur delspinigių. Mokestinė nepriemoka buvo padengta 809 455 Eur skolą perėmus UAB „LW logistics“. Pareiškėjas 2023 m. sausio 5 d. ir 2023 m. gegužės 15 d. prašymais kreipėsi į VMI su prašymu atleisti nuo 77 021,42 Eur delspinigių. VMI 2023 m. birželio 14 d. priėmė sprendimą, kuriuo prašymai buvo atmesti.

Pareiškėja remiasi teisingumo principu skiriant baudas, kad nuobaudas būtina diferencijuoti taip, kad jas taikant būtų galima atsižvelgti į teisės pažeidimo pobūdį, į atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes, kad atsižvelgiant į tai, būtų galima skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali ir kt.; įstatymuose už įstatymų pažeidimus nustatomos baudos turi būti tokio dydžio, koks yra būtinas siekiant teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo - užtikrinti įstatymų laikymąsi, nustatytų pareigų vykdymą.

Pareiškėja iš esmės sutinka su MGK argumentais, jog yra pagrindas atleisti nuo dalies delspinigių, tačiau nesutinka su MGK sprendimu atleisti nuo 25 procentų, o ne 50 procentų delspinigių, kaip prašė pareiškėja.

VMI nuomone, pareiškėjo bendro pobūdžio argumentai dėl delspinigių sumos įtakos jos finansiniams srautams neįrodo išskirtinių aplinkybių, dėl kurių apskaičiuoti delspinigiai būtų neprotingi ar neteisingi už jos padarytą pažeidimą. Pareiškėjas laiku nevykdė mokesčių teisės aktais įtvirtintų pareigų mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo srityje. Pareiškėjas savo elgesiu pats lėmė delspinigių skaičiavimo trukmę ir dydį. Papildomai apskaičiuota PVM delspinigių suma vertintina kaip pareiškėjo pasirinkto elgesio modelio pasekmė, nesudaranti pagrindo atleisti nuo PVM delspinigių mokėjimo taikant MAĮ 8 str. 3 d. įtvirtintus protingumo ir teisingumo kriterijus, nes mokesčių teisės reikalavimai buvo pažeisti. Atleidus nuo PVM delspinigių, nebūtų pasiekti šiai priemonei keliami tikslai, t. y. nebūtų daromas tiesioginis poveikis teisės pažeidėjui, nebūtų įspėjami kiti potencialūs mokesčių mokėtojai apie taikytinus mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdus, nepaklusus reikalavimams laiku bei tinkamai mokėti mokesčius. Taip pat būtų pažeistas mokesčių mokėtojų lygybės principą, kuris įpareigoja mokesčių administratorių visus mokesčių mokėtojus analogiškomis sąlygomis traktuoti vienodai.

Patikslinus 2021 m. PVM deklaracijas, pareiškėjai atsirado mokėtina 809455 Eur PVM nepriemoka ir, atitinkamai, apskaičiuoti 77021,42 Eur PVM delspinigiai.

Pareiškėja, nesutikdama su VMI prie FM sprendimu, pateikė skundą Komisijai, kuri Sprendimu pakeitė VMI prie FM 2023-06-12 sprendimą Nr. (21.222Mr) 500-358, atleidžiant pareiškėją nuo 19255 Eur PVM delspinigių sumokėjimo.

VMI prie FM vertinimu, Komisija tinkamai įvertino ginčo aplinkybes, taikė teismų praktiką bei teisės aktus ir nėra jokio teisinio pagrindo atleisti pareiškėją nuo didesnės dalies apskaičiuotų delspinigių.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje kilęs ginčas dėl MGK 2023 m. rugsėjo 4 d. sprendimo Nr. S-2023/146, kuriuo MGK pakeitė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2023-06-12 sprendimą Nr. (21.222Mr) 500-358, atleisdama pareiškėją nuo 19 255 Eur PVM delspinigių sumokėjimo.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog asmeniui kreipusis į teismą po to, kai ginčas buvo išnagrinėtas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, teisme yra sprendžiamas ginčas ne dėl išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo, bet dėl pažeistos teisės ar įstatymų saugomo intereso. Pirmosios instancijos teismas neatlieka kvazi apeliacinės funkcijos, tikrindamas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, o sprendžia ginčą dėl teisės iš esmės. Taigi teismas savo sprendimo motyvuojamoje dalyje turi ne vertinti išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendime išdėstytų argumentų ir prieitų išvadų pagrįstumą bei teisėtumą, o išspręsti ginčą dėl teisės, laikydamasis visų ABTĮ taisyklių bei reikalavimų, keliamų teismo sprendimui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-622-442/2020; 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3620-415/2020).

Teismas pažymi, kad iš skundo turinio matyti, jog pareiškėja nesutinka dėl atleidimo nuo delspinigių dydžio, t. y., kad MGK atleido tik nuo 25 proc. delspinigių sumokėjimo, kai pareiškėja prašė atleisti nuo 50 procentų, tuo tarpu, VMI pareiškėjos neatleido iš viso nuo delspinigių. Laikytina, kad pareiškėja siekia išspręsti ginčą iš esmės dėl jos teisės į atleidimą nuo mokėtinų delspinigių, todėl teismas pasisakys ir dėl VMI priimto sprendimo pareiškėjos atžvilgiu.

Byloje nustatyta, kad PVM delspinigiai susidarė pareiškėjai 2022-12-15 pateikus patikslintas PVM deklaracijas (forma FR0600) už mokestinius laikotarpius nuo 2021-01-01 iki 2021-12-31, ir pareiškėjai atsirado mokėtina 809 455 Eur PVM nepriemoka, atitinkamai, VMI apskaičiavo 77 021,42 Eur PVM delspinigius.

Mokestinė nepriemoka 2023-02-22 buvo padengta 809 455 Eur skolą pagal Sprendimą Nr. (23.21-08-E) 324-5199 dėl mokestinės nepriemokos perėmimo perėmus skolos perėmėjui UAB „LW logistics“.

Ginčo tarp šalių dėl apskaičiuoto PVM delspinigių dydžio nėra. Pareiškėja, suprasdama įstatyminę pareigą sumokėti delspinigius, su tuo sutinka, tačiau iš karto po patikslintų deklaracijų pateikimo kreipėsi į VMI, prašydama atleisti nuo apskaičiuotų delspinigių. VMI 2023-06-14 Sprendimu netenkino tokio prašymo, o MGK, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, ją atleido nuo 19 255 Eur PVM delspinigių sumokėjimo.

Atleidimą nuo delspinigių reglamentuoja MAĮ 100 straipsnis ir Atleidimo nuo baudų, delspinigių ir palūkanų taisyklės, patvirtintos 2004 m. liepos 26 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko įsakymus Nr. VA-144 (toliau – Taisyklės, redakcija, galiojanti nuo 20212-10-07).

Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 100 straipsnio 1 dalies nuostatas ir Taisyklių 1 punktą, mokesčių mokėtojas gali būti atleistas nuo apskaičiuotų, bet nesumokėtų (neišieškotų) delspinigių ar jų dalies mokėjimo, jeigu: 2) tokia teisinė galimybė yra numatyta specialiajame mokesčių įstatyme; 3) yra šio Įstatymo 141 straipsnio 1 dalyje nustatytas pagrindas (atleidimo nuo paskirtų baudų mokėjimo pagrindai: 1) jei mokesčių mokėtojas įrodo, kad nėra kaltas dėl padaryto pažeidimo; 2) jei mokesčio įstatymas pažeistas dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo mokesčių mokėtojo valios ir kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti. Tokiomis aplinkybėmis nelaikomi mokesčių mokėtojo ar jo darbuotojų veiksmai ar neveikimas, taip pat mokesčių mokėtojo nemokumas; 3) kai mokesčių mokėtojo atskira veika, nors ir pažeidžiančia mokesčio įstatymo nuostatas, nepadaroma žala biudžetui; 4) kai mokesčių mokėtojas mokesčio įstatymą pažeidė dėl klaidingo apibendrinto mokesčio įstatymo paaiškinimo arba mokesčių administratoriaus raštu ar telefonu, jei suteikta konsultacija centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka buvo įrašyta ir yra galimybė nustatyti skambinantį asmenį – mokesčių mokėtoją (ar jo atstovą), suteiktos klaidingos konsultacijos mokesčių mokėjimo klausimais); 4) kitais atvejais, kai delspinigius išieškoti netikslinga ekonominiu ir (ar) socialiniu požiūriu, kaip tai suprantama pagal šio Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 3 punktą (taikomas fiziniams asmenims).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje teismų praktikoje pažymėta, kad būtent mokesčių mokėtojui tenka pareiga įrodyti teisės normos, įtvirtinančios atleidimo nuo delspinigių pagrindą, o mokesčių administratorius dėl tokios nuostatos taikymo gali spręsti pats tik tuo atveju, kai pats turi pakankamai duomenų ir įrodymų, patvirtinančių normos taikymo sąlygų egzistavimą.

MAĮ 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės normos numato bendro pobūdžio atleidimo nuo delspinigių aplinkybes, kurias privalo įrodyti mokesčių mokėtojas ir jos yra vertinamojo pobūdžio dėl jų taikymo konkrečiam atvejui. Tokiam vertinimui yra svarbūs mokesčius nustatantys teisės aktai, kuriuos pažeidė mokesčių mokėtojas ir pagal kuriuos buvo nustatyta prievolė sumokėti mokesčius. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju, vertinant konkretaus mokesčių mokėtojo kaltės dėl skirtingų mokesčių įstatymų pažeidimų klausimą MAĮ 141 straipsnio 1 dalies taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai, kurie yra pakankami konstatuoti konkretaus mokesčio mokėtojo kaltės dėl konkretaus mokesčio įstatymo pažeidimo klausimą.

Pareiškėjas savo skunde teismui išdėsto nesutikimo su VMI ir MGK sprendimais argumentus, kad Komisija sprendime nurodė formaliai sutinkanti su VMI sprendime pateiktų faktinių aplinkybių vertinimu dėl galimybės atleisti pareiškėją MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu ir neišdėstė jokių savo savarankiškų motyvų tuo klausimu. Pareiškėjo manymu, MGK nepagrįstai netaikė MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyto pagrindo, o pareiškėjas su VMI sprendime išdėstytais motyvais nesutinka.

Susipažinus su skundžiamais VMI ir MGK sprendimais, teismas konstatuoja, jog VMI sprendime pagrįstai vertino, kad Bendrovės pateikta argumentacija dėl jos savanoriškumo patikslinti Deklaracijas, neeliminuoja Bendrovės atsakomybės dėl netinkamo mokestinių prievolių vykdymo. Bendrovės, kaip mokesčių mokėtojo pareiga yra savarankiškai (be mokesčių administratoriaus paraginimo ar kontrolės) ir sąžiningai (įstatymo nustatyta tvarka ir terminais) apskaičiuoti, deklaruoti ir mokėti mokesčius. Būtent mokesčių mokėtojo pateikta deklaracija yra tas teisinę reikšmę turintis dokumentas, kuriuo remiantis mokestinių teisinių santykių dalyviui yra sukuriama pareiga sumokėti atitinkamą mokestį arba teisė susigrąžinti mokesčio permoką. MAĮ 66 ir 73 straipsniai įtvirtina, kad mokesčio deklaravimas - apskaičiavimas ir deklaracijos pateikimas yra savarankiškas mokesčio mokėtojo veiksmas, sukeliantis pasekmes pačiam mokesčių mokėtojui.

Teismo nuomone, tiek VMI, tiek MGK (pritardama VMI motyvams ir jų nekartodama) teisingai vertino ir atmetė pareiškėjos argumentus dėl valstybei nekilusios žalos pavėluotai atlikus mokestinę prievolę. Atitinkamai, mokesčių administratorius rėmėsi LVAT praktika, aiškinant atleidimo nuo delspinigių pagrindą, susijusį su žalos valstybės biudžetui nepadarymu, nes LVAT praktikoje ne kartą pažymėjo, kad mokesčių mokėtojui mokesčio įstatymo nustatyta tvarka ir terminais nesumokėjus į biudžetą mokėtinos mokesčio sumos, valstybės biudžetas negauna pajamų atitinkamo mokesčio forma, todėl biudžetui padaroma žala ir nėra MAĮ 141 str. 1 d. 3 p. numatytos sąlygos mokesčių mokėtoją atleisti nuo delspinigių. Delspinigiai yra ta kaina, kurią mokesčių mokėtojas moka už pavėluotai sumokėtą mokestį. Nagrinėjamu atveju, iki kol Bendrovės PVM prievolių mokėjimą perėmė skolos perėmėjas UAB „LW logistics“, valstybės biudžetas negavo pajamų, kurios jam teisėtai priklausė ir dėl to visą tą laikotarpį patyrė žalą.

Ginčo atveju nustatyta, kad nors pareiškėja laiku nevykdė mokesčių teisės aktais įtvirtintų pareigų mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo srityje, tačiau pripažintina, kad pareiškėja pati pastebėjo savo klaidą bei 2022-12-15 pateikė patikslintas PVM deklaracijas už mokestinius laikotarpius nuo 2021-01-01 iki 2021-12-31, po deklaracijų patikslinimo, atsiradus mokėtinai 809 455 Eur PVM nepriemokai ir, atitinkamai, Inspekcijos apskaičiuotiems 77 021,42 Eur PVM delspinigiams, pareiškėja operatyviai surado mokestinės nepriemokos perėmėją UAB „LW logistics“ ir 2022-12-15 (patikslintų PVM deklaracijų pateikimo dieną) sudarė mokestinės nepriemokos perėmimo sutartį, kurią Inspekcija patvirtino 2023-02-22 Sprendimu dėl mokestinės nepriemokos perėmimo Nr. (23.21-08-E) 324-5199.

Teismas, susipažinęs su visa bylos medžiaga, pripažįsta, kad pareiškėjos veiksmai, pastebėjus klaidą, buvo operatyvūs ir rodo, kad buvo dedamos pastangos ištaisyti klaidą dėl Deklaracijų, išspręsti klausimą dėl mokestinės nepriemokos ir visa tai buvo atlikta per labai trumpą laikotarpį.

Pažymėtina, kad Komisija atkreipė dėmesį, jog pareiškėja nuo pat pirmo kontakto su Inspekcija neginčijo ir iš karto pripažino padariusi mokesčių įstatymų pažeidimą, ir dėl visų nustatytų aplinkybių visumos, pareiškėjos, kaip mokestinių teisinių santykių dalyvės, veiksmus mokesčių administravimo procese vertino teigiamai bei pripažino, kad neatleidimas nuo dalies apskaičiuotų PVM delspinigių mokėjimo būtų neproporcinga poveikio priemonė pareiškėjos padaryto pažeidimo atveju ir kad pareiškėjai, kaip teisės pažeidėjui, būtų daromas neproporcingas tiesioginis poveikis, o kitiems potencialiems mokesčių mokėtojams apie mokesčių administratoriaus taikytinus mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdus būtų sudaromas neigiamo pobūdžio įvaizdis, galintis skatinti mokesčių mokėtojus, pastebėjus savo pareigų deklaruojant, apskaičiuojant ir mokant mokesčius pažeidimus, nesiimti aktyvių veiksmų šiems pažeidimams ir iš jų kylančiai žalai ištaisyti, o rinktis pasyvų elgesio modelį ir ignoruoti savo tiesiogines, kaip mokesčių mokėtojo, pareigas.

Teismas sutinka su tokioms MGK išvadomis, vienok, nors Komisija, vadovaudamasi MAĮ 8 straipsnyje įtvirtintais protingumo ir teisingumo kriterijais bei gero administravimo principais, kaip nurodo, siekdama užtikrinti priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgdama į sprendime nurodytą Konstitucinio Teismo praktiką dėl konstitucinių principų taikymo bei LVAT praktiką atleidimo nuo ekonominių sankcijų bylose, vadovavosi teisingumo ir protingumo kriterijais, bei vertino, kad poveikio priemonė turi būti proporcinga ir pareiškėją atleido nuo 19 255 Eur PVM delspinigių sumos mokėjimo, nurodydama, kad tai atitiktų 25 procentus visų pareiškėjai apskaičiuotų 77 021,42 Eur PVM delspinigių, tačiau, teismo vertinimu, iš esmės neišdėstė motyvų, kodėl atleidžia būtent nuo tokios sumos delspinigių ir nemotyvavo, kodėl nėra pagrindo atleisti nuo pareiškėjos prašytų 50 procentų delspinigių dydžio sumos.

Teismas sutinka su pareiškėjos skunde išdėstytais argumentais dėl sprendimo išvadų nemotyvavimo ir, įvertinęs pareiškėjos išdėstytus argumentus ir nustatytas aplinkybes, kad Bendrovė jokių tyčinių veiksmų dėl mokestinių pažeidimų nepadarė, mokestinė nepriemoka nuo jos atsiradimo buvo padengta operatyviai ir iš kito subjekto turimos permokos, daro išvadą, kad žalos valstybei trukmė buvo labai trumpalaikė (Bendrovė patikslintas deklaracijas pateikė 2022 m. gruodžio 15 d., tą pačią dieną sudarė mokestinės nepriemokos perėmimo sutartį, kurią sprendimu 2023 m. vasario 22 d. mokesčių administratorius patvirtino), todėl tikslinga yra atsižvelgti į pareiškėjos sąžiningus ir savarankiškus veiksmus atstatant padarytą klaidą.

Iš pareiškėjos 2023-01-05 prašymo VMI atleisti nuo apskaičiuotos delspinigių sumos, taip pat VMI 2023-06-14 sprendimo turinio matyti, kad pareiškėja turėjo finansinių sunkumų, ką patvirtina aplinkybė dėl mokestinės nepriemokos perėmimo sutarties sudarymo, taip pat pareiškėjos mokesčių administratoriui nurodytos aplinkybės apie skolintą kapitalą ir skolas tiekėjams.

LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad teisingumo ir protingumo kriterijams taikyti, sprendžiant klausimus dėl atleidimo nuo delspinigių ir baudų, turi būti vertinami ir paties mokesčių mokėtojo veiksmai mokesčių administravimo procese (LVAT 2016-06-14 nutartis adm. byloje Nr. A-1045-556/2016).

Teismas, VMI pareiškėjai apskaičiuotų ginčo delspinigių dydį įvertinęs visų nustatytų bylai reikšmingų aplinkybių kontekste, sprendžia, kad pareiškėjos prašymas atleisti nuo 50 proc. delspinigių sumos yra proporcingas nustatytoms byloje aplinkybėms apie Bendrovės elgesį šalinant padarytas klaidas dėl Deklaracijų apskaičiavimo ir teikimo, operatyviai kreipiantis tiek dėl mokestinės nepriemokos perėmimo sutarties sudarymo, tiek dėl atleidimo nuo delspinigių, aktyviai bendradarbiaujant su mokesčių administratoriumi.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, jog teismas, nagrinėjantis mokestinį ginčą, taip pat gali spręsti dėl atleidimo nuo delspinigių.

Pagal LVAT išaiškinimą, šiuolaikinė teisės samprata remiasi aiškiu teisės ir įstatymo skyrimu, pripažįstant teisę fundamentalesniu dalyku negu įstatymas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad tuo atveju, kai pagal faktines bylos aplinkybes, visuotinai pripažintus teisės principus, akivaizdu, jog sprendimas konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu bus formalus, bet neteisingas, būtina pirmumą teikti bendrajai teisės sampratai (2007 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-773/2007). Nuo teisingumo principo, kaip universalaus bendrojo teisės principo, neatskiriamas proporcingumo principas, kurio esmė yra tai, kad pritaikyta neigiama poveikio priemonė turi atitikti padarytą pažeidimą. Tačiau teisės teorijoje ir teisminėje praktikoje pripažįstama, kad teisingumo principas reikalauja, jog asmuo, padaręs priešingą teisei veiką, neišvengtų ir atsakomybės. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas proporcingumo principo taikymą, yra nurodęs, kad būtina rasti balansą tarp padaryto pažeidimo ir taikytos poveikio priemonės dydžio (2016 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-298-556/2016).

Teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, susijusias su padaryto mokesčių įstatymo pažeidimo pobūdžiu, priežastimis, pasekmėmis ir trukme, aptartą teisinį reglamentavimą, atsižvelgdamas ne tik į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, bet taip pat į pareiškėjos nurodytas aplinkybes ir pateiktus rašytinius įrodymus dėl delspinigių sumažinimo, daro išvadą, jog pareiškėjos prašymas atleisti ją nuo 50 proc. delspinigių yra pagrįstas ir turi būti tenkinamas, ir toks delspinigių dydžio sumažinimas bus pakankamas kompensuoti valstybės biudžetui padarytos žalos atlyginimą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundas tenkintinas, panaikinant Valstybinės mokesčių inspekcijos 2023 m. birželio 12 d. sprendimą Nr. 21.222Mr)500-358 ir pakeičiant MGK 2023 m. rugsėjo 4 d. sprendimą Nr. S-2023/146, kuriuo pareiškėja buvo atleista nuo 19 255 Eur PVM delspinigių, sumažinant delspinigių dydį iki 50 procentų, nurodant atleisti pareiškėją nuo 38 510 Eur PVM delspinigių.

Pareiškėja prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš atsakovės. Pareiškėja yra sumokėjusi 22,50 Eur žyminį mokestį už skundą, bei patyrusi 627,50 Eur išlaidų už teisines advokato paslaugas, ką patvirtina pateikti byloje įrodymai.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Maksimalius teikiamų teisinių paslaugų įkainius reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – ir Rekomendacijos). Teismui pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjos prašoma priteisti 627,50 Eur bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Rekomendacijose numatytų maksimaliai galimų priteisti sumų dydžių, todėl priteistina, kartu su 22,50 Eur žyminiu mokesčiu visa apimtimi, iš viso 650 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

tenkinti uždarosios akcinės bendrovės „LW Containers“ skundą.

Panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos 2023 m. birželio 12 d. sprendimą Nr. 21.222Mr)500-358, kuriuo Bendrovė neatleista nuo 77 021,42 Eur PVM delspinigių už laikotarpį nuo 2021-11-01 iki 2022-12-14.

Pakeisti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. rugsėjo 4 d. sprendimą Nr. S-2023/146, kuriuo pareiškėja buvo atleista nuo 19 255 Eur PVM delspinigių, sumažinant delspinigių dydį iki 50 procentų, ir atleisti pareiškėją nuo 38 510 Eur PVM delspinigių.

Priteisti pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „LW Containers“ iš atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 650 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą