Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Mikonienės, Astos Pikelienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Lino Zinkevičiaus,

apeliacine tvarka rašytiniame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas NPC“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 5 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Mano Būstas NPC“ ieškinius atsakovėms UAB „Vitropolis“, UAB „Kodinis raktas“, trečiasis asmuo Vilniaus miesto kitos paskirties pastato (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“, dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK 320) straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

14. Byloje nustatyta, kad ginčo pastatas yra gamybos, pramonės paskirties. Jame yra 10 gyvenamųjų patalpų (butų) ir 74 negyvenamosios patalpos. Dalis prekybos ir gamybos paskirties patalpų priklauso atsakovėms. 2015 m. balandžio 13 d. Juridinių asmenų registre įregistruota Bendrija.

15. 2015 m. spalio 23 d. UAB ,,Namų priežiūros centras“ (dabar UAB ,,Mano Būstas NPC“) ir Bendrija sudarė Sutartį dėl gamybos, pramonės paskirties pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, administravimo, eksploatavimo bei komunalinių paslaugų teikimo. 2016 m. rugpjūčio 1 d. ir 2018 m. gegužės 29 d. sudaryti sutarties priedai, kuriuose nurodytas sąrašas Bendrijos valdomų, naudojamų ir prižiūrimų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, esančių gamybiniame pastate, tarp kurių ir atsakovėms priklausančios patalpos.

16. Dėl nurodytos sutarties ir jos priedų, teisme iškelta byla, pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Vitropolis“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Kodinis raktas“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas NPC“ ir Vilniaus miesto kitos paskirties pastato (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ dėl sutarties pripažinimo negaliojančia. Šią bylą, nagrinėjęs kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-121-701/2021, 59-60 punktai), grąžindamas bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nurodė:

16.1. Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aktualioje DGNKPPSBĮ 2 straipsnio 10 dalies nuostatoje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, į tai, kad joje nėra expressis verbis nurodyti gamybos ir pramonės paskirties pastatai, į faktinius bylos duomenis apie ginčo pastatą, jo naudojimo paskirtį, naudojimo pobūdį ir faktinį patalpų naudojimą, aiškindama DGNKPPSBĮ 2 straipsnio 10 dalį, nusprendžia, kad ginčo gamybos, pramonės paskirties pastatas nepatenka į šioje teisės normoje apibrėžtą kitos paskirties pastato sąvoką. Dėl to pagrįstais pripažintini kasacinio skundo argumentai, kad bylą nagrinėję teismai ginčo pastatą netinkamai kvalifikavo kaip patenkantį į DGNKPPSBĮ normų reguliavimo sritį.

16.2. Pažymėtina, jog byloje nustatyta, kad nors ginčo pastatas yra gamybos, pramonės paskirties, jame yra 10 gyvenamųjų patalpų (butų). Taigi nustatyta, kad, priklausomai nuo gyvenamųjų patalpų lokalizacijos pastate, tam tikra ginčo pastato dalis ar jo dalys pagal faktinį naudojimą ir išviešintą gyvenamųjų patalpų paskirtį faktiškai yra gyvenamosios paskirties. Patalpų savininkų teisių jungtis į bendriją įgyvendinimo prasme ši pastato dalis (dalys) galėtų būti vertinama kaip savarankiškas statinys. <...> Nagrinėjamoje byloje teismai, netinkamai kvalifikavę ginčo pastatą, netyrė ir nenustatė faktinių aplinkybių dėl autonomiškų ginčo pastato dalių egzistavimo ir šia prasme Bendrijos kompetencijos bei teisės sudaryti ginčijamas Sutarties bei Susitarimų dalis dėl ieškovių, kurios nėra Bendrijos narės.

17. Grąžinus bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. sausio 14 d. ieškovių ieškinį tenkino: pripažino Vilniaus miesto kitos paskirties pastato (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ su UAB ,,Mano Būstas NPC“ sudarytos 2015 m. gegužės 23 d. sutarties Nr. NPCV-SUT-15-0041, bei 2016 m. lapkričio 1 d. ir 2018 m. gegužės 29 d. susitarimų dalis ieškovių UAB „Vitropolis“ ir UAB „Kodinis raktas“ atžvilgiu negaliojančiomis. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 17 d. nutartimi nutarta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Dėl apeliacinio skundo (ne)pagrįstumo

18. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas aplinkybe, kad nors teismų ir buvo pripažinta negaliojanti sutartis dėl daugiabučio namo administravimo, atsakovų atžvilgiu, negaliojančia, tačiau remiantis kasacinio teismo išaiškinimu, CK 4.82 – 4.85 straipsniai taikomi kitos paskirties nuosavybės teisės objektams, kurie nepatenka į DGNKPPSBĮ taikymo sritį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-916/2022). Todėl, kaip seka iš skundo turinio, teismas turėdamas pareigą taikyti reikiamą teisinį pagrindą, be pagrindo netaikė CK 4.82 – 4.85 straipsnių nuostatų, kaip įstatyme nustatyto pagrindo mokėti už namo administravimą ir į jų apimtį patenkančių paslaugų suteikimą. Su šiais argumentais apeliacinės instancijos teisėjų kolegija negali sutikti. Visų pirma apeliantė visiškai klaidinančiai interpretuoja nurodytus kasacinės instancijos teismo išaiškinimus, nes pastarieji yra priešingi nei nurodoma apeliaciniame skunde.

19. Be minėtos civilinės bylos, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl sutarties ir jos priedų galiojimo, teisme buvo iškelta ir civilinė byla pagal Bendrijos ir jos narių ieškinį atsakovams – kitų patalpų savininkams, dėl statinio patalpų savininkų priimtų sprendimų pripažinimo negaliojančiais. Byla buvo nutraukta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 5 d. nutartimi, šalims sudarius taikos sutartį. Ši byla buvo nagrinėjama ir kasacinės instancijos teisme, bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 13 d. nutartimi, civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-916/2022, nutarta perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kasacinės instancijos teismas pasisakydamas dėl bendrosios nuosavybės teisės normų taikymo, šioje byloje pateikė sekančius išaiškinimus:

19.1. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Bendraturčių valios suderinimo aspektu įgyvendinant nuosavybės teisės turinį sudarančias teises, bendrosios nuosavybės teisė reiškia tam tikrus nuosavybės teisės įgyvendinimo ribojimus, sukeliamus kitų to paties nuosavybės objekto savininkų. Tokio pobūdžio ribojimai, nuosavybės teisei esant asmeninei, neegzistuoja, kadangi pagal CK 4.37 straipsnio 1 dalyje nustatytą reguliavimą asmeninės nuosavybės atveju savininkas nuosavybės teisės turinį sudarančias teises įgyvendina savo nuožiūra, t. y. jų įgyvendinimo neprivalo derinti su kitais asmenimis (23 punktas).

19.2. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad bendrosios nuosavybės teisę ir įstatyminį bendraturčių tarpusavio santykių sureguliavimo režimą reglamentuoja CK ketvirtosios knygos „Daiktinė teisė“ V skyriaus „Nuosavybės teisė“ IV skirsnio „Bendrosios nuosavybės teisė“ normos. Jos reglamentuoja ir daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuosavybės teisę, butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas naudojantis bendrąja nuosavybe bei bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą. Pastariesiems teisiniams santykiams reglamentuoti specialiai skirti CK 4.81–4.85 straipsniai. Tačiau nurodytame CK skirsnyje nėra normų, specialiai skirtų reglamentuoti tokias, kaip nagrinėjamoje byloje galbūt esanti, faktines situacijas ir teisinius santykius dėl ne daugiabučių namų, o kitos paskirties pastatų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės valdymo būdo (24 punktas).

19.3. CK nuostatos, reglamentuojančios teisinius santykius, susiklostančius tarp daugiabučių gyvenamųjų namų bendraturčių, laikytinos specialiosiomis (lot. - lex speciali) nuostatų, reglamentuojančių nuosavybės teisės įgyvendinimą, kuomet objektas, dviejų ar daugiau savininkų bendrai valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama, yra kitos paskirties (25 punktas).

19.4. Teisėjų kolegija nusprendžia, kad nėra teisinio pagrindo išvadai, kad visas ginčo pastatas patenka į daugiabučių gyvenamųjų namų bendraturčių nuosavybės teisės įgyvendinimo sritį ir jam visam galėtų būti taikomos tokio pobūdžio santykiams taikytinos civilinio kodekso bei jo nuostatas detalizuojančių įstatymų bei poįstatyminių teisės aktų nuostato (31 punktas).

19.5. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Kol ginčas bus išspręstas, teismas ginčo objektui gali skirti administratorių (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). (32 punktas).

19.6. Vadinasi susiklosčius situacijai, kai vieną nuosavybės objektą valdo keletas savininkų (bendraturčiai), jų nuosavybės teisės įgyvendinimas tampa sudėtingesnis, kadangi bendraturčiai turi suderinti valią dėl nuosavybės teisės turinį sudarančių teisių įgyvendinimo, o tai paprastai reikalauja daug pastangų, laiko ir pan. Kaip numatyta CK 4.75 straipsnio 1 dalyje, bendraturčių sprendimai yra priimami dedant visų savininkų pastangas suderinti interesus ir prieiti sutarimo tiek dėl bendros nuosavybės teisės įgyvendinimo tvarkos, tiek ir dėl būdų, kaip bendras turtas bus valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama. Visgi, jeigu bendraturčiai nesutaria dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo, jų ginčą sprendžia teismas aiškindamas bei taikydamas įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatas. Teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis) (33 punktas).

19.7. Tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai spręsdami dėl bendraturčių nuosavybės teisės įgyvendinimo pažeidimų be teisinio pagrindo taikė civilinio kodekso ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimą įtvirtinančias nuostatas, atitinkamai ir Aprašo nuostatas dėl to konstatavo bendraturčių balsavimo procedūrinius pažeidimus, tačiau iš esmės nesprendė, ar organizuojant bendraturčių balsavimą buvo pasiektas sutarimas dėl bendrosios nuosavybės objekto valdymo, naudojimosi juo ir disponavimo. (35 punktas).

20. Taigi, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, kasacinės instancijos teismas išaiškino, kad šio ginčo atveju CK 4.82-4.85 straipsnių nuostatos netaikytinos, o taikytinos CK 4.75 straipsnio nuostatos. Nagrinėjamu atveju, ieškovės nurodomų paslaugų teikimo laikotarpiu, bendraturčių susitarimo dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisė objekto valdymo, naudojimosi ir disponavimo, nebuvo.

21. Kasacinės instancijos teismas plėtodamas praktiką, dėl aukščiau nurodyto teisinio reguliavimo taikymo, nurodė, kad CK ketvirtosios knygos penkto skyriaus ketvirtą skirsnį sudaro ne tik CK 4.82–4.85 straipsniai, kurie reglamentuoja santykius, susiklostančius tarp daugiabučių gyvenamųjų namų bendraturčių, bet ir CK 4.75–4.81 straipsniai, kurie reglamentuoja santykius, susiklostančius tarp bendraturčių, kurie įgyvendina bendrosios nuosavybės teisę valdydami, naudodami ir disponuodami kitos paskirties nuosavybės teisės objektus, kurie nepatenka į teisės normų, reglamentuojančių daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimą, sritį, bei suformulavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: sprendžiant, kurios (CK 4.75–4.81 straipsniuose ar CK 4.82–4.85 straipsniuose įtvirtintos) teisės normos reglamentuoja santykius, kurie susiklosto pastato, kuriame yra butų ir kitų patalpų, bendraturčiams įgyvendinant bendrosios dalinės nuosavybės teises, pirmiausiai reikia įvertinti, ar tame pastate esantys butai ir kitos patalpos pastato bendraturčiams priklauso asmeninės nuosavybės teise. Jeigu pastate esantys butai ir kitos patalpos bendraturčiams priklauso ne asmeninės, bet bendrosios dalinės nuosavybės teise ir todėl bendraturčiai name esančiais butais ir kitomis patalpomis naudojasi pagal nustatytą naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką, turi būti taikomas CK 4.75–4.81 straipsniuose įtvirtintas teisinis reguliavimas. Jeigu pastate esantys butai ir kitos patalpos bendraturčiams priklauso asmeninės nuosavybės teise, o tokie asmenys pastato bendraturčiai yra tik dėl to, kad jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso pastato bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga (CK 4.82 straipsnio 1 dalis), taikomas CK 4.82–4.85 straipsniuose įtvirtintas teisinis reguliavimas. Ar CK 4.82–4.85 straipsniuose įtvirtintas teisinis reguliavimas tokiu atveju turi būti taikomas visa apimtimi, priklauso nuo to, kokią pastato naudingojo ploto dalį sudaro butai. Jeigu jie sudaro ne mažiau kaip pusę tokio ploto ir dėl to pastatas pagal paskirtį yra gyvenamasis namas, CK 4.82–4.85 straipsniuose įtvirtintas teisinis reguliavimas taikomas visa apimtimi.

22. Kaip nurodyta aukščiau, byloje nustatyta, kad ginčo pastatas yra gamybos, pramonės paskirties, jame yra 10 gyvenamųjų patalpų (butų) ir 74 negyvenamosios patalpos. Taigi, nagrinėjamu atveju, CK 4.82–4.85 straipsniuose įtvirtintas teisinis reguliavimas netaikytinas.

23. Nekvestionuotini apeliantės argumentai, kad bendrosios dalinės nuosavybės dalyviai, proporcingai savo daliai privalo rūpintis bendromis objekto konstrukcijomis ir kt., tokia pareiga apibrėžta ir CK 4.76 straipsnyje, tačiau nagrinėjamu atveju ne iš šio faktinio pagrindo buvo kildinami materialiniai reikalavimai. Pažymėtina ir tai, kad pagal ieškovės pateikiamus rašytinius įrodymus, įsiskolinimo suma (už nepaaiškinimai ilgą laikotarpį nuo 2016 metų) grindžiama tik pateikiamomis suvestinės, be jokių juose nurodytų duomenų pagrindimo įrodymų, o iš pateikimų suvestinių matyti, kad įsiskolinimas skaičiuotas už administravimo paslaugas, kaupiamųjų lėšų rinkimą ir kt., t. y. mokesčiai susiję ieškovės ir Bendrijos sudarytos sutarties vykdymu, kuri kaip minėta atsakovių atžvilgiu teismų sprendimais pripažinta negaliojančia.

24. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas taikė netinkamą teisinį pagrindą, be pagrindo neanalizavo įsiskolinimo sudėties, netinkamai vertino įrodymus ir kt., laikytini nepagrįstais. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

25. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Netenkinus apeliacinio skundo, apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas NPC“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.