- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-12
- Bylos Nr.
- e2A-784-436/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-10431-2015-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Žibutė Budžienė, Mindaugas Šimonis, Arūnas Rudzinskas
- Atsakovas
- UAB „Varnių Piras“
- Ieškovas
- A. B.
- Advokatai
- Irmantas Balčiūnas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Arūno Rudzinsko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Mindaugo Šimonio, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės UAB „Varnių Piras“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-18277-475/2015 pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei UAB „Varnių Piras“ dėl skolos, palūkanų ir netesybų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas A. B. kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės UAB „Varnių Piras“ 5792,40 Eur skolos, 173,77 Eur palūkanų, 579,24 Eur baudą, 156,39 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad pagal tarp šalių 2014-02-17 sudarytą paskolos sutartį Nr. 2014-4, ieškovas paskolino atsakovei 20000 Lt (5792,40 Eur), kurie turėjo būti grąžinti iki 2014-12-31. Už suteiktą paskolą atsakovas ieškovui įsipareigojo mokėti 3 % metines palūkanas (sutarties 3 punktas), kurios 2015-05-15 dienai sudarė 173,77 Eur. Sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju, šalys susitarė, kad atsakovas sumokės 10 % dydžio baudą, kuri nuo reikalavimo sumos sudarė 579,24 Eur (sutarties 6 punktas). Taip pat už prievolės įvykdymo termino praleidimą, šalys sutartyje numatė delspinigius po 0,02 %, skaičiuojant už kiekvieną termino praleidimo dieną, kurių suma 2015-05-15 sudarė 156,39 Eur. Atsakovė iki šiol negrąžino gautos paskolos, todėl ieškovas įgijo teisę reikalauti skolos ir sutartyje numatytų baudos bei delspinigių, taip pat 5 % dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Atsiliepimas
Atsakovė UAB „Varnių Piras‘ su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad prieštaraujančią juridinio asmens tikslams paskolos sutartį su ieškovu pasirašė ieškovo sūnus, tuometinis UAB „Varnių Piras“ direktorius E. B., kuris įmonės atžvilgiu veikė nesąžiningai ir tokiais veiksmais padarė įmonei žalą. Atsakovė nežino, ar paskola grąžinta, ar negrąžinta, nes nėra buhalterinių duomenų. Baudžiamojoje byloje vyksta tyrimas dėl apgaulingos buhalterinės apskaitos. Buvęs UAB „Varnių Piras“ direktorius E. B. iki šiol nėra perdavęs dabartiniam direktoriui jokių dokumentų dėl šių paskolos sutarčių. Atsakovei apie šios bylos reikalavimų egzistavimą tapo žinoma tik gavus iš teismo procesinius dokumentus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 16 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai ir priteisė iš atsakovės UAB „Varnių Piras“ A. B. 5792,40 Eur skolos, 173,77 Eur metinių palūkanų, 579,24 Eur baudos, 156,39 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2015-05-25) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 682,74 Eur (šešis šimtus aštuoniasdešimt du eurus, 74 ct) bylinėjimosi išlaidų. Taip pat teismas priteisė iš atsakovės UAB „Varnių Piras“ valstybės naudai 2,90 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas nurodė, kad atsakovė fakto, jog bylos šalis sieja paskolos teisiniai santykiai, neginčijo. Taip pat pripažino, jog atsakovė yra gavusi ieškovo reikalaujamą skolos sumą 20000 Lt. Teismas pažymėjo, kad į bylos dėl paskolos grąžinimo įrodinėjimo dalyką visuomet įeina aplinkybės dėl paskolos sutarties sudarymo, t. y. esminių jos sąlygų egzistavimo – paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti pinigus arba rūšies požymiais apibūdinto suvartojamojo daikto ekvivalentą. Įrodinėjimo pareiga pagal CPK 12, 178, 179 straipsnių nuostatas tenka tam, kas teigia, t. y. aplinkybės dėl paskolos dalyko grąžinimo egzistavimo įrodinėjimo pareiga šiuo atveju tenka atsakovei (CPK 12, 178 straipsnis). Tačiau atsakovė nepateikė teismui jokių įrodymų savo nurodytoms aplinkybėms dėl pinigų grąžinimo pagrįsti (CPK 178 str.).
CK 6.872 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Nagrinėjamu atveju tarp šalių sudarytose sutartyse buvo aiškiai nurodytas palūkanų dydis – 3 % metinių palūkanų. Atsakovė tokio šalių susitarimo neginčijo (CK 6.872 str. 1 d.). Teismas nustatė, kad ieškovas mokėjimo pavedimu pervesdamas atsakovei lėšas, nurodė jų paskirtį – paskola. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, kad mokėjimo nurodymu ieškovo pervesti pinigai atsakovei, įvardijant lėšų pervedimo paskirtį, yra akivaizdus faktas, kad pervedamas būtent paskolos sutarties dalykas, t. y. raštu yra išreikštas vienos sutarties šalies (paskolos davėjo) suderintos valios perduoti paskolos dalyką paskolos gavėjui egzistavimas.
Už prievolės įvykdymo termino praleidimą, šalys sutarė, kad atsakovė sumokės 10 % dydžio baudą nuo paskolos sumos, taip pat 0,02 % delspinigius, skaičiuojant už kiekvieną termino praleidimo dieną (sutarčių 6 p.). Atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos aplinkybes, tiek ieškovo, tiek atsakovės elgesį, teisminę praktiką, bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekdamas nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros, teismas vertino, kad paskolos sutartyje nustatytas netesybų (delspinigių ir baudos) dydis nėra akivaizdžiai (aiškiai) per didelis, todėl šalių sutartų netesybų dydžio nemažino (CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Varnių Piras“ (toliau – apeliantė) prašo Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 16 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo ir priteisti visas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad bylose dėl paskolos grąžinimo į įrodinėjimo dalyką visuomet įeina aplinkybės dėl paskolos sutarties sudarymo, t. y. esminių jos sąlygų egzistavimo – paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti pinigus arba rūšies požymiais apibūdinto suvartojamojo daikto (ų) ekvivalentą. Šių aplinkybių įrodinėjimo pareiga tenka ieškovui (CPK 12, 178 straipsniai). Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas A. B. pareiškė, kad ieškovo pateikta paskolos sutartis yra suklastota ir prašė teismą skirti ekspertizę, tačiau teismas šį prašymą nepagrįstai atmetė. Pažymėjo, kad paskolos sutartys yra pasirašytos ne pinigų skolinimosi metu, o daug vėliau, kai E. B. jau buvo atleistas iš atsakovės direktoriaus pareigų. Be to, sutartyse numatytos netesybos ir paskolos grąžinimo terminai yra suklastoti (pakeisti). Apeliantės teigimu, teismas byloje neskirdamas ekspertizės užkirto kelią atsakovei UAB „Varnių Piras“ įrodyti paskolų suklastojimo faktą ir pažeidė šalių lygiateisiškumo principą. Nurodė, kad teismas turėjo dalyvauti įrodinėjimo procese, pasiūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas A. B., atstovaujamas advokato Irmanto Balčiūno, prašo apeliacinį skundą atmesti, iš apeliantės priteisti ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad apeliantė siekdama pagrįsti teiginius apie paskolos sutarties suklastojimą turėjo visas procesines galimybes įrodyti sutarties suklastojimo faktą (CPK 184 straipsnio 1 dalis). Tačiau apeliantė suteikta teise nepasinaudojo, teiginius apie dokumento netikrumą grindė samprotavimais ir niekuo neparemtomis prielaidomis. Pirmosios instancijos teismas vertindamas atsakovės (apeliantės) prielaidas pagrįstai nurodė, jog dabartinis atsakovės atstovas (direktorius A. B.) pasirašant paskolos sutartis nebuvo ginčo sandorio šalies atstovas, nedalyvavo jas sudarant. Atsakovės atstovas (direktorius A. B.) savo nurodytas aplinkybes grindė tik savo paaiškinimais ir nepateikė teismui jokių įrodymų nurodytoms aplinkybėms pagrįsti. Nors paskolos sutartis sudaryta tarp ieškovo ir buvusio atsakovės direktoriaus, kuris susijęs giminystės ryšiu su ieškovu, teismas pagrįstai nurodė, kad ši aplinkybė nėra pagrindas netikėti ieškovo ar trečiojo asmens paaiškinimais. Atsiliepime pažymima ir tai, kad ieškovas teismo posėdžio metu pateikė sutarties, kuri buvo sudaryta dviem egzemplioriais, originalą. Bylos įrodymų visetas nepagrindė atsakovės teiginio dėl ieškovo ir atsakovės sudarytos paskolos sutarties aplinkybių bei sąlygų, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad atsakovės argumentai, kad tarp ieškovo ir atsakovės pasirašytos paskolos sutartys yra suklastotos (ar kad, buvo sudarytas tariamas sandoris) yra atmestini kaip nepagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Patikrinęs apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą, teismas daro išvadą, kad apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovas A. B. ir atsakovė UAB „Varnių Piras“ 2014 m. vasario 17 d. sudarė paskolos sutartį Nr. 2014-4. Tą pačią dieną ieškovas pervedė atsakovei 20 000 Lt (5792,40 Eur). Minėta paskolos sutartimi paskolos gavėja (apeliantė) įsipareigojo grąžinti paskolą iki 2014 m. gruodžio 31 d. (sutarties 1 p.). Už suteiktą paskolą atsakovė įsipareigojo ieškovui mokėti 3 % dydžio metines palūkanas (sutarties 3 p.). Paskolos sutarties įvykdymo užtikrinimui, jeigu būtų praleistas prievolės įvykdymo terminas, šalys sutarė, kad atsakovė sumokės 10 % dydžio baudą nuo paskolos sumos, taip pat 0,02 % delspinigių, skaičiuojant už kiekvieną termino praleidimo dieną (sutarties 6 p.). Nustatytu terminu atsakovė skolos ieškovui negrąžino, todėl ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės UAB „Varnių Piras“ pagal nurodytas paskolos sutartis paskolintas pinigines lėšas, taip pat paskolos sutartyje numatytas palūkanas ir netesybas. Pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino visiškai.
Apeliantė nesutikdama su teismo sprendimu nurodo, kad atsakovės atstovui pareiškus, jog paskolos sutartis yra suklastota, teismas turėjo taikyti CPK 184 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisės normą, t. y. įpareigoti pareiškusį apie įrodymo suklastojimą asmenį (atsakovę) pateikti suklastojimo įrodymus ir tokiam pareiškimui patikrinti skirti ekspertizę arba išreikalauti kitokius įrodymus, nes pateikęs šiuos įrodymus ieškovas teismo neprašė nelaikyti pateiktų dokumentų įrodinėjimo priemone. Apeliantės vertinimu, ginčo paskolos sutartys pasirašytos vėliau, nei nurodyta paskolos sutartyje, t. y. E. B. jau nesant atsakovės UAB „Varnių Piras“ direktoriumi, o paskolos sutartyje nurodytos netesybos, paskolų grąžinimo terminai yra suklastoti.
Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Paskolos sutartis yra realinis sandoris ir pripažįstama sudaryta ne nuo pasirašymo, o nuo pinigų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-117/2013). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad faktas, jog paskolos sutartis surašyta vėliau, nei perduoti pinigai, savaime nepatvirtina, kad paskolos sandoris nebuvo sudarytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-431-469/2015).
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2015 m. lapkričio 26 d. vykusio teismo posėdžio metu atsakovės UAB „Varnių Piras“ direktorius A. B. prašė teismą skirti ekspertizę tikslu nustatyti, kada sudaryta sutartis. Ieškovo atstovas ir trečiasis asmuo E. B. šio prašymo nepalaikė ir prašė jį atmesti. Šio prašymo teismas netenkino ir sprendė, kad tai užvilkins bylos nagrinėjimą ir be to, atsakovė net neginčijo paskolos sutarties (2015 m. lapkričio 26 d. teismo posėdžio garso įrašo 10:00 min, 11:08 min, 12:39 min, 12.59 min.). Teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad sūnaus E. B. prašymu pervedė jam 20 000 Lt bendrovės veiklos vystymui (2015 m. lapkričio 26 d. teismo posėdžio garso įrašo 18:00 min.). Trečiasis asmuo E. B. paaiškino, kad būdamas UAB „Varnių Piras“ vadovas daug investavo į įmonę, statė poilsio namelius, reikėjo iš kažkur gauti pinigų, todėl jų paprašė tėvo, abu kartu buvo banke, pervedė pinigus ir pasirašė paskolos sutartį. Banko darbuotoja darydama pavedimą mokėjimo nurodyme paskirtį nurodė – paskola. Paskolos sutartis yra standartinė, nieko iškreipto joje nėra. Taip pat nurodė, kad už paskolintus pagal kelias paskolos sutartis pinigus buvo pastatyti poilsio nameliai, kurie yra išlikę. Bendrovės vienintelė akcininkė A. J., kuri yra trečiojo asmens sesuo ir ieškovo duktė, apie paskolos sutartis žinojo, bet įmonės veikloje nedalyvavo (2015 m. lapkričio 26 d. teismo posėdžio garso įrašo 25:00 min. – 32:30 min.). Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas patvirtino, kad įmonės buhalterinėje apskaitoje duomenys apie paskolos gavimą yra, tačiau įmonėje nėra duomenų, ar šie pinigai buvo grąžinti, ar negrąžinti. Iki šios dienos buvęs vadovas dokumentų naujai paskirtam vadovui neperdavė, todėl dėl galimai apgaulingos apskaitos vedimo yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. Taip pat nurodė, kad abejonės dėl sutarties pasirašymo momento yra dėl to, kad tokių paskolos sutarčių buvo keletas ir viena iš sutarties šalių yra nurodžiusi, jog paskolos sutartį pasirašė po to, kai E. B. jau nėjo direktoriaus pareigų, o antspaudą naujam direktoriui perdavė po trijų mėnesių (2015 m. lapkričio 26 d. teismo posėdžio garso įrašas 35:00 min. – 39:00 min.). Byloje esantis 2014 m. vasario 17 d. mokėjimo nurodymas patvirtina, kad į atsakovės UAB „Varnių Piras“ sąskaitą tą dieną buvo pervesta 20 000 Lt, kurių paskirtis nurodyta – paskola. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, visos šios nustatytos aplinkybės patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadas, kad byloje ginčo, jog atsakovė UAB „Varnių Piras“ iš ieškovo A. B. 2014 m. vasario 17 d. gavo 20 000 Lt, nėra. Nors apeliantė nesutinka su paskolos sutartimi teigdama, kad ji yra suklastota, tačiau šios paskolos sutarties neginčija, kaip ir neginčija, kad pinigus įmonė iš ieškovo gavo. CK 6.870 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų perdavimo momento. Todėl esant byloje nustatytoms aplinkybėms, nėra pagrindo išvadai, jog ginčo paskolos sutartis realiai sudaryta vėliau, negu joje nurodyta data (CK 6.870 str. 1 d., 6.871 str. 1 d., CPK 178 str.). Pinigus atsakovė gavo 2014 m. vasario 17 d., o tai reiškia, kad nuo tos dienos tarp šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai.
Pagal 6.872 straipsnio 1 dalies nuostatas paskolos gavėjas privalo paskolos davėjui mokėti palūkanas už naudojimąsi paskolos suma, jeigu sutartis nenustato ko kita. Šalys taip pat gali susitarti dėl netesybų, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (CK 6.71 str. 1 d.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; kt.). Teismas nustatė, kad ginčo paskolos sutartyse numatytos 3 procentų dydžio metinės palūkanos, 10 procentų dydžio bauda nuo paskolos sumos ir 0,02 procentų delspinigiai. Teismas priteisė iš atsakovės 173,77 Eur metinių palūkanų, 579,24 Eur baudos, 156,39 Eur delspinigių. Atsižvelgiant į tai, kad pinigus atsakovei (įmonei) skolino fizinis asmuo, sutartys šalių buvo sudarytos laisva valia, teismo sprendimu priteista palūkanų, netesybų ir baudos bendra suma 909,40 Eur sudaro 15,70 procentų visos paskolos sumos, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad netesybos nelaikytinos akivaizdžiai per didelėmis ar lupikiškomis (CK 6.71 str. 1 d., 6.872 str. 1 d.).
Apeliacinės instancijos teismas pagal byloje pateiktus įrodymus ir nustatytas faktines aplinkybes nesutinka su apeliantės argumentais, kad teismas nepagrįstai byloje atsisakė skirti ekspertizę. CPK 212 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tam, jog išsiaiškintų byloje nagrinėjamus klausimus, kuriems reikia specialių žinių, teismas gali skirti ekspertizę (CPK 212 straipsnis). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad ekspertizės skyrimas turi būti pagrįstas ne spėjimu, bet teismo įsitikinimu, kad jos atlikimas yra tikslingas, atsižvelgiant į pagrindinį proceso tikslą – teisingai ir tinkamai išnagrinėti bylą, laikantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo, kooperacijos ir kitų proceso principų pusiausvyros (CPK 2 str., 7 str. 1 d., 8, 17, 21 ir kt. str.). Tais atvejais, kai byloje keliamas ekspertizės skyrimo klausimas, teismas jį sprendžia ne tik vadovaudamasis CPK 212 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, bet ir bendraisiais teisės principais, atsižvelgdamas į šalių reikalavimus ir atsikirtimus, juos pagrindžiančių įrodymų pobūdį, taip pat įvertina galimą įtaką teisingam bylos išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-29/2014, 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-627-686/2015 ir kt.). Panašios pozicijos laikosi ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, išaiškinęs, kad Konvencijos 6 straipsnyje neįtvirtinta pareiga nacionaliniams teismams skirti byloje ekspertizę ar kitą tyrimo priemonę tik dėl to, jog proceso šalis to prašo; Nacionalinis teismas turi spręsti, ar reikalaujama priemonė yra svarbi ir esminė bylai išspręsti (žr., pvz., mutatis mutandis H. v. France, judgment of 24 October 1989, Series A no. 162-A, p. 23, par. 60-61, Vozhigov v. Russia, no. 5953/02, judgment of 26 April 2007, par. 37 ir kt.), ar byloje yra pakankamai kitų duomenų sprendimui priimti.
Nutartyje jau buvo minėta, kad atsakovės UAB „Varnių Piras“ direktorius A. B. 2015 m. lapkričio 26 d. vykusio teismo posėdžio metu prašė byloje skirti ekspertizę siekiant nustatyti paskolos sutarčių pasirašymo laiką. Tačiau pažymėtina, kad atsakovės atstovas nepateikė duomenų, ar rašysenos ekspertizė gali nustatyti dokumento surašymo laiką. Pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu nei atsiliepime į ieškinį, nei triplike atsakovė neginčijo paskolos sutarties sudarymo laiko, ekspertizės skirti taip pat neprašė, net nenurodė aplinkybių dėl galimo paskolos sutarties suklastojimo. Šaliai ginčijant įrodymus dėl jų suklastojimo, pareiga tai pagrįsti išlieka teigiančiajam (CPK 178 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo. Įvertinęs minėtas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad byloje yra pakankamai įrodymų, jog būtų galima nustatyti bylai reikšmingas faktines aplinkybes dėl paskolos sutarties sudarymo aplinkybių. Byloje paskyrus ekspertizę siekiant nustatyti paskolų sutarties pasirašymo momentą, nebus paneigta aplinkybė, kad paskola nebuvo suteikta atsakovei, nes pinigų gavimo fakto atsakovė neginčija. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, pagrįstai atmetė atsakovės atstovo prašymą skirti byloje ekspertizę (CPK 7, 8, 178, 184 str., 212 str. 1 d.).
Įvertinusi aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija kitus apeliacinio skundo argumentus ginčo atveju laiko teisiškai nereikšmingais ir dėl jų nepasisako bei sprendžia, kad skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jis paliekamas nepakeistu, o atsakovės UAB „Varnių Piras“ apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
V. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Atmetus apeliacinį skundą, ieškovo A. B. apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės UAB „Varnių Piras“ (CPK 93 str. 1 d.). Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad už atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą surašymą, ieškovas turėjo 70,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų, kurios priteistinos iš atsakovės.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės UAB „Varnių Piras“ (juridinio asmens kodas 280362230) 70,00 Eur (septyniasdešimt eurų 00 ct) apeliacinės instancijos teisme turėtų teisinės pagalbos išlaidų ieškovo A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.