- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-07-01
- Bylos Nr.
- e2S-1838-614/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-18069-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Surgailienė
- Ieškovas
- V. J.
- Atsakovas
- E. J.
- Trečiasis asmuo
- AB SEB bankas
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 10 d. nutarties, kuria atmestas ieškovo V. J. prašymas dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. J. patikslintą ieškinį atsakovei E. J. dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių reikalavimų ir atsakovės E. J. patikslintą priešieškinį ieškovui V. J. dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių reikalavimų, trečiasis asmuo AB SEB bankas, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamas ieškovo V. J. ieškinys atsakovei E. J., kuriuo prašoma: 1) santuoką, sudarytą Vilniaus civilinės metrikacijos skyriuje 2004 m. balandžio 17 d. (įrašo Nr. 780) tarp ieškovo V. J. ir atsakovės E. J., nutraukti dėl atsakovės E. J. kaltės; 2) išreikalauti iš atsakovės ir grąžinti priteisiant ieškovo asmeninėn nuosavybėn atsakovei dovanotus ½ dalį 0,0900 ha žemės sklypo ir ½ dalį gyvenamojo namo, turinčio 288,49 kv. m bendro ploto, esančius (duomenys neskelbiami). 22; 3) ieškovui po santuokos nutraukimo palikti pavardę „J.“, atsakovei – „J.“; 4) nustatyti nepilnametės dukters G. J. gyvenamąją vietą su atsakove; 5) nustatyti ieškovo prašomą bendravimo su vaiku tvarką; 6) priteisti ieškovo asmeninėn nuosavybėn lengvąjį automobilį S. O.; 7) priteisti iš ieškovo atsakovės naudai 1 650 Eur kompensaciją už automobilį; 8) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
2. 2020 m. lapkričio 11 d. teisme priimtas atsakovės E. J. patikslintas priešieškinys, kurį atsakovė prašė vertinti ir kaip atsiliepimą į ieškovo patikslintą ieškinį. Patikslintu priešieškiniu atsakovė prašo: 1) nutraukti santuoką dėl ieškovo kaltės; 2) priteisti atsakovei 2 000 Eur dydžio neturtinę žalą; 3) po santuokos nutraukimo atsakovei palikti santuokinę pavardę; 4) nustatyti dukters gyvenamąją vietą su atsakove; 5) ieškovo reikalavimą dėl bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos nustatymo spręsti teismo nuožiūra, atsižvelgiant į nepilnametės dukters interesus ir nuomonę; 6) atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti odinių sofų komplektą, svetainės stalą su šešiomis kėdėmis, šaldytuvą, indaplovę, treniruoklį Hammer, du kilimus, o atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteisti vaiko kambario baldus (dvigulę lovą, dvi spinteles prie lovos, komodą), sofą-lovą, šaldiklį, skalbyklę, kaitlentę su orkaite (įmontuojama), Bosch įrankių rinkinį; 7) šalių santuokoje gautas pajamas palikti tos šalies nuosavybe, kurios vardu jos yra įgytos; 11) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
3. 2021 m. vasario 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas E. J. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo prašė įpareigoti ieškovą V. J. gyventi skyrium nuo atsakovės E. J. ir nepilnametės dukters G. J. bei uždrausti ieškovui V. J. lankytis atsakovės E. J. ir nepilnametės dukters G. J. gyvenamojoje vietoje – name adresu (duomenys neskelbiami).
Žemesnės instancijos teismas
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. vasario 19 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
5. 2021 m. balandžio 1 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas panaikino 2021 m. vasario 19 d. nutarties dalį, kuria netenkintas atsakovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti ieškovą gyventi skyrium nuo atsakovės ir jų nepilnametės dukters ir šioje dalyje klausimą išsprendė iš esmės – prašymą tenkino, įpareigojo ieškovą V. J. gyventi skyrium nuo atsakovės E. J. ir nepilnametės dukters G. J., gyvenančių adresu: (duomenys neskelbiami).
Šalies argumentai
6. 2021 m. balandžio 6 d. ieškovas pateikė teismui prašymą dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo. 2021 m. balandžio 7 d. nutartimi ieškovui nustatytas terminas prašymo trūkumams pašalinti.
7. 2021 m. balandžio 12 d. ieškovas V. J. pateikė patikslintą prašymą dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo, kuriuo prašoma: 1) įpareigoti atsakovę E. J., teismo nuožiūra ar ieškovės pasirinkimu, pateikti galimų ieškovo nuostolių, kylančių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (įpareigojimo gyventi skyriumi ir dėl kylančios būtinybės nuomotis atskirą gyvenamąjį būstą), atlyginimo užtikrinimo vienu iš šių būdų: 1.1 įpareigoti atsakovę E. J. kiekvieną mėnesį, pradedant 2021 m. balandžio mėnesiu, kol galios Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-1057-467/2021 taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teismo nustatytu terminu sumokėti į Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą po 500 Eur ieškovo V. J. nuostolių, kylančių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimui; arba 1.2. įpareigoti atsakovę E. J. per teismo nustatytą terminą pateikti banko garantiją, kad pasibaigus Vilniaus miesto apygardos teismo 2021 m. balandžio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-1057-467/2021 nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, ieškovui V. J., pagal pateiktą reikalavimą ir išlaidas pagrindžiančius mokėjimo dokumentus bus kompensuoti (atlyginti) visi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo laikotarpiu patirti dėl atskiro gyvenamojo būsto nuomos (pagal 2021 m. balandžio 3 d. nuomos sutartį Nr. MAR-21/04 ir / ar kitą nuomos sutartį) nuostoliai; 2) išaiškinti atsakovei, kad teismo nustatytu terminu nesumokėjus nuostolių atlyginimui užtikrinti skirtų pinigų – bent vienos mėnesio įmokos arba nepateikus banko garantijos (priklausomai nuo to, koks nuostolių atlyginimo būdas bus pasirinktas ar parinktas), teismas per tris darbo dienas nuo termino pabaigos dienos panaikins Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1057-467/2021 taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Atsiliepimas
8. 2021 m. gegužės 5 d. atsakovė E. J. pateikė atsiliepimą į prašymą, kuriame nurodė, kad su pareikštu prašymu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad taikytomis laikinosiomis priemonėmis užtikrinti ne atsakovės turtiniai interesai, o šalių nepilnametės dukters neturtiniai interesai, t. y. laikinosios apsaugos priemonės yra pritaikytos šalių nepilnametės dukters naudai, todėl ieškovo prašomos taikyti nuotolių užtikrinimo priemonės prieštarauja nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių pobūdžiui ir paneigtų bet kokią jų taikymo logiką, prieštarautų protingumo ir teisingumo principams bei pažeistų nepilnamečio vaiko interesus. Be to, remiantis bylos medžiaga, ieškovas turi finansines galimybes gyventi skyriumi, ką nuo 2019 m. spalio 23 d. ir darė. Lyginant su laikotarpiu, kai ieškovas išėjo gyventi skyriumi, jo pajamos nežymiai augo. Todėl atsakovės vertinimu, taikytos laikinosios apsaugos priemonės iš esmės nedaro jokio poveikio ieškovui, nedaro įtakos jo paties jau gerokai anksčiau padarytam ir įgyvendintam sprendimui gyventi atskirai nuo atsakovės ir nepilnametės dukters (ir atitinkamai patiriant papildomų išlaidų), nesukelia ieškovui jokių neigiamų padarinių ar nuostolių. Atsakovės manymu ieškovas 2021 m. vasario mėnesį parsikraustydamas atgal į namus, kuriuose gyvena atsakovė ir šalių nepilnametė dukra, tyčia darė spaudimą atsakovei, sąmoningai siekė sukelti kuo didesnį stresą, bei tokiu savo elgesiu siekė išskirtinai savanaudiškų tikslų – padaryti atsakovės ir šalių nepilnametės dukters gyvenimo sąlygas nepakeliamas bei priversti atsakovę sutikti su jai nepalankiomis namo ir žemės sklypo padalijimo sąlygomis ar net išsikraustyti iš namų. Be to, atsakovė atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovo prašoma suma – 500 Eur – susidaro iš nuomos mokesčio, numatyto nuomos sutartyje, iš kurios nėra aišku nei kokio ploto, nei kokios būklės butą ieškovas nuomojasi, todėl negalima įvertinti, ar nurodytas nuomos mokestis yra pagrįstas ir protingas, ir numanomų komunalinių mokesčių dydžio, kurias ieškovas ir taip patirtų gyvendamas bet kokiame jam priklausančiame name ar bute, todėl konstatuotina, kad ieškovo nurodytas užtikrintinų nuostolių dydis yra nepagrįstas ir neįrodytas. Atsiliepimu atsakovė tai pat prašo nustatyti atsakovei E. J. uzufruktą į ieškovui V. J. nuosavybės teise priklausančią ½ gyvenamojo namo ir žemės sklypo dalį, adresu (duomenys neskelbiami), iki galios teismo nustatytos laikinosios apsaugos priemonės, dėl kurių kilo ginčas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gegužės 10 d. nutartimi atsisakė tenkinti ieškovo V. J. prašymą dėl galimų nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo užtikrinimo. Teismas taip pat atsisakė tenkinti ir atsakovės E. J. prašymą dėl laikino uzufrukto į atsakovui V. J. priklausančių ½ dalių gyvenamojo namo ir žemės sklypo, esančių adresu (duomenys neskelbiami), nustatymo.
10. Pasisakydamas dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo, teismas nustatė, kad byloje laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos atsakovės prašymu, siekiant užtikrinti vaiko teisę augti nekonfliktiškoje, psichologiškai ir emociškai stabilioje aplinkoje – dalinės nuosavybės teise šiai dienai abiem bylos šalims priklausančiame name, kuris iki pradedant šalims gyventi skyriumi, buvo šeimos gyvenamoji vieta. Ieškovas, teikdamas prašymą dėl galimų nuostolių dėl pritaikytų šalių turtui laikinųjų apsaugos priemonių atlyginimo užtikrinimo, jį grindė aplinkybe, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių buvo priverstas skubiai ieškotis kitos gyvenamosios patalpos, kadangi kito nuosavybės teise ar kitu pagrindu valdomo gyvenamojo būsto, kuriame galėtų gyventi, ieškovas neturi. Jeigu atsakovė nebūtų prašiusi taikyti laikinųjų apsaugos priemonių – įpareigojimo gyventi skyriumi ir teismas tokio prašymo nebūtų tenkinęs, ieškovui nereikėtų ieškoti kitos gyvenamosios patalpos. Ieškovo buto nuomos mokestis sudaro 430 Eur per mėnesį, papildomai reikia mokėti mokesčius už komunalines paslaugas, kurių dydis ieškovui nėra žinomas, tačiau, ieškovo vertinimu, bendra suma už būsto nuomą ir komunalinius mokesčius sudarys ne mažiau kaip 500 Eur per mėnesį. Būtent nurodyto dydžio nuostolių atlyginimo užtikrinimą per mėnesį, laikotarpiu iki kol nustos galioti laikinosios apsaugos priemonės, ieškovas ir prašo taikyti. Nurodyti preliminaraus bendro nuostolių dydžio šiuo metu ieškovas negali, kadangi jis priklausys nuo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo trukmės.
11. Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, pati savaime nesudaro pagrindo automatiškai taikyti galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutą, teismui nenustačius jo taikymui būtinų pagrindų. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutas nėra gynimosi nuo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priemonė (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-836/2007, Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-803/2011).
12. Teismas nurodė, kad CPK 146 straipsnyje nurodytų nuostolių atlyginimo užtikrinimas gali būti taikomas, kai nustatoma visuma dviejų sąlygų: (1) realiai tikėtinas nuostolių dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsiradimas bei (2) tikėtinas nuostolių išieškojimo apsunkinimas arba neįmanomumas netaikius jų užtikrinimo.
13. Iš teismui pateiktos 2021 m. balandžio 3 d. ieškovo sudarytos buto nuomos sutarties, teismas nustatė, kad ieškovas už gyvenamosios patalpos nuomą į mėnesį turės mokėti 430 Eur per mėnesį. Atsakovo apskaičiavimu, komunaliniai mokesčiai už nuomojamą būstą per mėnesį sudarys apie 70 Eur. Atsakovas skaičiuoja, kad galimi kilti nuostoliai yra apie 500 Eur per mėnesį. Teismas sutiko su ieškovo argumentais, kad būtent dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 1 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių ieškovas buvo priverstas ieškoti kitos gyvenamosios vietos. Bylos duomenimis, ieškovas kito nekilnojamojo turto, išskyrus kuriame šiuo metu gyvena atsakovė su vaiku, neturi. Atsižvelgdamas į nurodytas bylos aplinkybes, teismas sprendė, kad ieškovo prašyme nurodomi nuostoliai yra susiję būtent su šiuo metu jo atžvilgiu galiojančiomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, todėl padarė išvadą, kad egzistuoja priežastinis ryšys tarp teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir ieškovo galimų nuostolių atsiradimo.
14. Teismas nurodė, kad spręsdamas dėl būtinumo taikyti atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, turi nustatyti, kad dėl kokių nors ieškovo veiksmų ar kitų aplinkybių, atsakovo nuostolių atlyginimas ateityje (priėmus galutinį galimai ieškovui nepalankų teismo sprendimą) gali būti apsunkintas arba pasidarys nebeįmanomas. Teismo nuomone, ieškovas nepateikė duomenų, kurie leistų teigti, kad galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimas gali būti apsunkintas dėl kokių nors atsakovės veiksmų ar kitų aplinkybių (pvz.: nuostoliai yra dideli, ieškovė yra nepajėgi jų padengti, neturi turto Lietuvoje, gali vengti atlyginti nuostolius ir pan.). Teismas nustatė, kad atsakovė dirba, jos gaunamas darbo užmokestis sudaro apie 2 390 Eur per mėnesį neatskaičius mokesčių, šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso transporto priemonė dėl kurios padalijimo bus sprendžiama byloje, atsakovės vardu šiuo metu yra registruota ½ dalis didelės vertės ginčo žemės sklypo ir namo, todėl sprendė, kad atsakovo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimai kilsiančių nuostolių suma, nėra tokia didelė, jog patvirtintų prielaidą, kad nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas.
15. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė visų sąlygų taikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutą, todėl jo prašymo netenkino.
16. Teismas pažymėjo, kad ieškovui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo realiai patyrus nuostolių, tačiau nesant patenkintam prašymui dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, ieškovui nėra užkertamas kelias bendra tvarka pareikšti ieškinį dėl nuostolių atlyginimo (CPK 146 straipsnio 2 dalis).
17. Spręsdamas dėl laikino uzufrukto nustatymo, teismas nustatė, kad šalių nepilnametė dukra kartu su atsakove (motina) gyvena dalinės nuosavybės teise šiai dienai abiem bylos šalims priklausančiame name, adresu (duomenys neskelbiami). Byloje nėra duomenų, kad ieškovas siektų iškeldinti atsakovę ar šalių vaiką iš jų gyvenamosios vietos, taip pat nėra kitų duomenų apie realią grėsmę, kad vaikas liks be gyvenamosios vietos ar jo interesai bus pažeisti netaikius laikino uzufrukto. Be to, vaiko interesai jau yra užtikrinami byloje taikomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis – įpareigojus ieškovą gyventi skyriumi nuo atsakovės ir šalių nepilnametės dukters, gyvenančių adresu: (duomenys neskelbiami). Teismas atsižvelgdamas į tai, kad byloje situacija yra laikinai sureguliuota, nutarties priėmimo metu šalys tinkamai užtikrina vaiko teisę į būstą, kur yra užtikrinamos saugios ir sveikos sąlygos vaikui gyventi, sprendė, kad nėra pagrindo nustatyti atsakovės ir vaiko naudai uzufruktą naudotis atsakovui priklausančia namo ir žemės sklypo dalimi.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
18. Ieškovas V. J. atskiruoju skundu prašo teismo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1166-842/2021 dalyje, kuria atmestas jo prašymas dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo, ir išspręsti klausimą iš esmės – patenkinti ieškovo 2021 m. balandžio 12 d. patikslintą prašymą dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo civilinėje byloje Nr. e2-1166-842/2021. Atskirajame skunde nurodė:
18.1. pagal CPK 146 straipsnio 1 dalį šalies prašymu teismas nutartimi gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavęs asmuo per teismo nustatytą terminą pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Nurodyto straipsnio dispozicijoje šaliai nekeliama jokia sąlyga papildomai įrodyti, kad tie nuostoliai ne tik gali atsirasti, bet gali būti ir sunkiai išieškomi;
18.2. teismas, pripažinęs, kad prašyme nurodomi nuostoliai yra susiję būtent su ieškovo atžvilgiu galiojančiomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, bei egzistuoja priežastinis ryšys tarp teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir ieškovo galimų nuostolių atsiradimo, turėjo tenkinti ir prašymą dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo. Teismo konstatuota aplinkybė, kad atsakovei priklausantis turtas ir gaunamos pajamos nesudaro pagrindo prielaidai, kad nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas, visiškai nereiškia, kad nėra pagrindo taikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimą. Veikiau priešingai, gera atsakovės turtinė padėtis yra tinkama prielaida taikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimą, nesukeliant atsakovei didelių neigiamų pasekmių. Tikėtina, kad taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovė ir prašė įvertinusi tiek galimas pasekmes, tiek ir savo galimybes. Nors nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutas, kaip pažymėjo teismas, nėra gynimosi nuo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priemonė, tačiau laikinųjų apsaugos priemonių institutas taip pat nėra ta priemonė, kuria šalys galėtų naudotis neatsakingai, nepamatuotai, nevertindamos savo procesinio elgesio pasekmių ir be jokios atsakomybės;
18.3. tai, kad atsakovės šiuo metu gaunamos pajamos, anot teismo, nesudaro pagrindo prielaidai, kad nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas, nereiškia, kad tokia padėtis negali pasikeisti. Dėl vienokių ar kitokių priežasčių atsakovei praradus darbą, nuostolių atlyginimas neišvengiamai pasunkėtų. Jeigu būtų taikomas nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutas, atsakovei, pvz., dėl pablogėjusios finansinės padėties nesumokėjus teismo nustatytos įmokos, taikytos laikinosios apsaugos priemonės būtų panaikinamos ir nuostoliai (o atsakovės išlaidos) faktiškai nebedidėtų. Tuo tarpu nepritaikius nuostolių atlyginimo užtikrinimo priemonių, net ir nepalankiai susiklosčius atsakovės finansinei situacijai, liktų galioti taikytos laikinosios apsaugos priemonės, nuostoliai didėtų, atsakovės finansinė padėtis tik dar blogėtų ir nuostolių atlyginimas neišvengiamai sunkėtų. Tokia situacija net neigiamai paliestų vaiko interesus;
18.4. pateiktas prašymas dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo tikrai nelaikytinas gynimosi nuo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priemone. Gynimasis nuo tokių priemonių paprastai realizuojamas skundžiant teismo nutartis dėl tokių priemonių. Ieškovas tokio skundo neteikė, o tik pasinaudojau CPK teikiama galimybe pateikti prašymą dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo. Kita vertus, teismas ieškovo teisės į nuostolių atlyginimą nepaneigė, tik nurodė, kad ieškovas neįrodė visų sąlygų taikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutą, ir kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo realiai patyrus nuostolių, tačiau nesant patenkintam prašymui dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, ieškovui nėra užkertamas kelias bendra tvarka pareikšti ieškinį dėl nuostolių atlyginimo (CPK 146 straipsnio 2 dalis);
18.5. skundžiama teismo nutartis prieštarauja proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principui (CPK 7 straipsnio 1 dalis), įpareigojančiam teismą imtis priemonių, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas būtų įvykdytas per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau. Nagrinėjamu atveju teismo siūlymas nuostolių atlyginimo klausimą spręsti bendra tvarka pareiškiant ieškinį dėl nuostolių atlyginimo suponuoja naują ir ilgesnį procesą.
Atsiliepimas
19. Atsakovė E. J. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė ieškovo skundą atmesti. Nurodė, kad:
19.1. teismas, spręsdamas nuostolių atlyginimo užtikrinimo klausimą, turi įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių rūšį, jų taikymo mastą, poveikį atsakovui, jo įprastinės veiklos pobūdį ir mastą, laikinųjų apsaugos priemonių padarinius ribojant veiklą, galimų nuostolių susidarymo mechanizmą, konkrečių būsimų nuostolių (jeigu apie juos yra duomenų) dydį ir kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1302/2012);
19.2. šioje byloje taikytomis laikinosiomis priemonėmis buvo užtikrinti ne atsakovės turtiniai interesai, o šalių nepilnametės dukters neturtiniai interesai, t. y. laikinosios apsaugos priemonės yra pritaikytos šalių nepilnametės dukters naudai, tai pažymėjo ir laikinąsias apsaugos priemones taikęs Vilniaus apygardos teismas. Taigi, šiuo atveju, ieškovo prašomos taikyti nuotolių užtikrinimo priemonės prieštarauja nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių pobūdžiui ir paneigtų bet kokią jų taikymo logiką, prieštarautų protingumo ir teisingumo principams bei pažeistų nepilnamečio vaiko interesus. Jei laikinosios apsaugos priemonės būtų panaikintos atsakovei nepateikus užtikrinimo, ieškovo turtiniams interesams būtų suteikiama viršenybė prieš neturtinius vaiko interesus ir teises. Teismas, taikydamas užtikrinimą, privalo atsižvelgti į taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pobūdį, o kadangi jos nustatytos vaiko interesais, nuostolių užtikrinimas negali būti taikomas;
19.3. laikinosios apsaugos priemonės nustatytos dėl paties ieškovo veiksmų – Vilniaus apygardos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, pažymėjo, kad byloje pateikti įrodymai leidžia spręsti apie ieškovo smurtinį elgesį, dėl kurio vaiko neturtiniams interesams, šalims gyvenant kartu, kyla pavojus. Vaikas gyvena su mama (atsakove), ir ne atsakovės, o būtent ieškovo gyvenimas viename būste pažeidžia dukters interesus. Tenkinus ieškovo prašymą dėl nuostolių užtikrinimo susiklostytų visiškai nelogiška situacija, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones dėl aplinkybių, už kurias atsakingas ieškovas, atsakovė iš esmės turėtų padengti ieškovo būsto išlaidas ir tokiu būdu jau ji patirtų nuostolius, nors nėra atlikusi jokių neteisėtų veiksmų;
19.4. šioje byloje, o taip pat konstatuota prie šios bylos prijungtoje Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-2864-981/2020 dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, atsakovas dar 2019 m. spalio 23 d. išsikraustė iš šeimos namų gyventi atskirai, išvyko net nepranešęs atsakovei, palikęs nemažas skolas už komunalinius mokesčius. Taigi, pirmiausia konstatuotina, kad ieškovas ne tik turi galimybę gyventi skyrium, bet tai faktiškai ir darė nuo 2019 m. spalio 23 d. Civilinėje byloje Nr. e2-2864-981/2020 dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo buvo nustatyta, kad ieškovo pajamas sudaro 1 130 Eur darbo užmokestis „į rankas“ (174 el. b.l. 1 t.) ir 633 Eur pareigūno pensija (89 el. b. l, 1 t.), nuo sprendimo minėtoje byloje priėmimo ieškovo pajamos dar šiek tiek padidėjo. Taigi, darytina išvada, kad ieškovas turi pakankami išteklių gyventi skyrium nuo atsakovės ir nepilnametės dukters. Akcentavo tai, kad civilinėje byloje Nr. e2-2864-981/2020 dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, būtent atsižvelgiant į ieškovo patiriamas išlaidas pragyvenimui atskirai, buvo priteistas atitinkamo dydžio išlaikymas dukrai periodinėmis išmokomis. Į namus, kuriuose liko gyventi atsakovė su nepilnamete dukra, ieškovas 2021 m. vasario mėnesį parsikraustė tik siekdamas atsakovei daryti psichologinį ir finansinį spaudimą, priversti nutraukti santuoką jai nepalankiomis sąlygomis arba patirti nuostolius;
19.5. akcentavo, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės ne tik nustatytos nepilnametės šalių dukters naudai, bet šios priemonės iš esmės nedaro jokio poveikio ieškovui, neįtakoja jo paties jau gerokai anksčiau padaryto ir įgyvendinto sprendimo gyventi atskirai nuo atsakovės ir nepilnametės dukters (ir atitinkamai patirti papildomų išlaidų), nesukelia ieškovui jokių neigiamų padarinių ar nuostolių. Tai yra ieškovas nuo 2019 m. spalio 23 d. savo paties sprendimu gyveno atskirai, turi pakankamai pajamų nuomotis būstą ir būtent šia aplinkybe argumentavo savo ribotas galimybes mokėti dukrai išlaikymą;
19.6. atsakovės manymu, ieškovas, 2021 m. vasario mėnesį parsikraustydamas atgal į namus, kuriuose gyvena atsakovė ir šalių nepilnametė dukra, tyčia darė spaudimą atsakovei, sąmoningai siekė sukelti kuo didesnį stresą, bei tokiu savo elgesiu siekia išskirtinai savanaudiškų tikslų – padaryti atsakovės ir šalių nepilnametės dukters gyvenimo sąlygas nepakeliamas bei priversti atsakovę sutikti su jai nepalankiomis namo ir žemės sklypo padalijimo sąlygomis ar net išsikraustyti iš namų. Pažymėjo, kad ieškovas, daug metų smurtavo prieš atsakovę ir šalių nepilnametę dukrą, tai patvirtina ne tik atsakovės, nepilnametės dukters, bet ir kitų byloje apklaustų liudytojų parodymai. Atsakovės manymu, tai yra reikšmingos aplinkybės, sudarančios savarankišką pagrindą netenkinti ieškovo prašymo;
19.7. nepagrįstas ieškovo argumentas, kad atsakovės turtinė padėtis gali pasikeisti, pablogėti: pirma, į bylą yra pateikti duomenys apie atsakovės gaunamą stabilų darbo užmokestį, antra, teismas šioje byloje 2020 m. spalio 6 d. nutartimi tenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir pritaikė laikinąją apsaugos priemonę - įrašą viešame registre, uždraudžiant E. J. perleisti ½ dalį 0,0900 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), ir ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), esančių (duomenys neskelbiami), registruotų kaip asmeninė E. J. nuosavybė (Juridiniai faktai, 7.2 punktas), nuosavybės teisę. Atsižvelgiant į tai, atsakovė turi turto, kurio perleidimas iki bylos nagrinėjimo yra net ir negalimas, stabilų darbo užmokestį, todėl visiškai neegzistuoja jokia grėsmė dėl ieškovo tariamai patiriamų nuostolių galimo atlyginimo. Priešingai, būtent atsakovės turtinės teisės į jai priklausantį nekilnojamąjį turtą jau yra suvaržytos;
Šalies argumentai
19.8. ieškovo prašoma suma – 500 Eur – susidaro iš nuomos mokesčio pagal jo pateiktą buto nuomos sutartį bei numanomų komunalinių mokesčių dydžio. Pirmiausia, iš nuomos sutarties apskritai neaišku, kokio ploto ir būklės butą ieškovas nuomoja, todėl negalima įvertinti, ar nurodytas nuomos mokestis yra pagrįstas ir protingas, atitinka rinkos kainą. Kas dar labiau stebina, tai prašymu reikalaujama kompensuoti ieškovo išlaidas komunalinėms paslaugoms, lyg jis jų nepatirtų gyvendamas bet kokiame jam priklausančiame name ar bute. Taigi, konstatuotina, kad ieškovo nurodytas užtikrintinų nuostolių dydis yra nepagrįstas ir neįrodytas;
19.9. tenkinus ieškovo prašymą, būtų neišvengiamai pažeidžiami vaiko interesai: atsakovė galėtų skirti mažiau lėšų vaiko poreikiams, o užtikrinimo nesumokėjus ir ieškovui sugrįžus į atsakovės ir dukters gyvenamąją vietą, būtų daroma žala vaiko neturtiniams interesams, kaip ir konstatavo apygardos teismas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas
20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai), todėl apeliacinis procesas vyksta pagal atskirajame skunde nustatytas ribas.
21. Byloje kilo ginčas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 10 d. nutarties, kuria atmestas ieškovo V. J. prašymas dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo.
22. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šeimos teisinius santykius reglamentuoja CK trečios knygos nuostatos. Joje įtvirtintos normos yra specialiosios Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normų atžvilgiu. CK 3.65 straipsnis reglamentuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymą būtent šeimos bylose. CK 3.65 straipsnio 2 dalyje yra nurodytos laikinųjų apsaugos priemonių šeimos byloje rūšys, tarp kurių ir įpareigojimas gyventi skyriumi (1 punktas). Būtent ši laikinoji apsaugos priemonė buvo taikyta nagrinėjamoje byloje.
23. Ieškovas nurodo, kad dėl jo atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės patiria nuostolius, todėl, pasinaudodamas jam įstatymo suteikta teise, pateikė prašymą dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo (CPK 146 straipsnio 1 dalis).
24. Nagrinėjamos bylos atveju laikinosios apsaugos priemonės atsakovo atžvilgiu teismo nutartimi buvo pritaikytos siekiant apsaugoti ieškovo ir atsakovės nepilnametės dukters interesus. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, Vilniaus apygardos teismas iš bylos duomenų neginčijamai nustatė, kad šalių santykiai yra konfliktiški ir įtempti, su šia aplinkybe sutiko tiek ieškovas, tiek atsakovė, tai patvirtino ir šalių nepilnametė dukra. Įvertinęs tokius ieškovo ir atsakovės santykius, atsižvelgdamas išimtinai į šalių nepilnamečio vaiko interesus, teismas sprendė, kad labiau tikėtina, jog šalių konfliktai kelia (gali kelti) nepilnamečiam vaikui psichologinę įtampą, kenkia (gali pakenkti) jo psichologinei būsenai, gerai savijautai, turi (gali turėti) neigiamos įtakos socialinei raidai bei neleistinai pažeidžia (gali pažeisti) nepilnamečio vaiko teisę augti saugioje ir ramioje aplinkoje, kurią privalo užtikrinti abu vaiko tėvai (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1057-467/2021).
25. Nors ieškovo atžvilgiu pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė, dėl kurios, ieškovo teigimu, jis patiria nuostolius ir buvo pritaikyta atsakovės prašymu, tačiau šioje bylos stadijoje, kol civilinė byla pagal ieškovo ieškinį ir atsakovės priešieškinį dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei nėra išnagrinėta, nėra galimybės spręsti, kuri iš šalių yra iš esmės atsakinga dėl tokios šeimoje susiklosčiusios padėties - nuolatinių konfliktų, kurie turi neigiamą įtaką nepilnamečio vaiko psichologinei būsenai, gerai savijautai, socialinei raidai. Nesant duomenų, kad dėl šalių konfliktų kalta išimtinai atsakovė, šioje bylos stadijoje nėra pagrindo spręsti dėl atsakovo patirtų nuostolių atlyginimo užtikrinimo vien jos sąskaita (CPK 146 straipsnio 1 dalis). Minėta, kad laikinosios apsaugos priemonės teismo buvo pritaikytos, siekiant užtikrinti šalių nepilnametės dukters interesus, už kurių apsaugą yra atsakingi abu tėvai.
26. Įvertinęs bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas nepateikė duomenų, kurie leistų teigti, kad galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimas gali būti apsunkintas dėl kokių nors atsakovės veiksmų ar kitų aplinkybių, o ieškovo išdėstyti argumentai grindžiami vien prielaidomis (CPK 178 straipsnis).
27. Kiti atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.
28. Remiantis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta, naikinti ją remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl apelianto atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
ieškovo V. J. atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 10 d. nutartį palikti nepakeistą.