Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. E., jo atstovui advokato padėjėjui M. R.,

išnagrinėjusi R. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), nedirbančio, administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalį, 127 straipsnio 1 dalį, 130 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. E. 2016 m. lapkričio 15 d. 18.10 val. Šiauliuose, Vilniaus g. 3 vairuodamas transporto priemonę – automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas automobilių stovėjimo aikštelėje atbulas, neįsitikino, kad tai daryti saugu ir kliudė ėjusią pėsčiąją R. V.. Po eismo įvykio iš įvykio vietos pasišalino bei, kol bus nustatytos eismo įvykio aplinkybės, vartojo alkoholį (nustatytas vidutinis 1,59 promilių girtumo laipsnis). Pėsčiajai R. V. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

R. E. teismo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad nepripažįsta pažeidimo tik toje dalyje, kad buvo už vairo išgėręs. Paties eismo įvykio neneigia. Grįžo iš Latvijos, buvo pavargęs. Sustojo parduotuvės „Maxima“ aikštelėje apsipirkti. Važiavo atbulas iš aikštelės. Buvo tamsu, galinis stiklas purvinas, nematė nukentėjusiosios. Nukentėjusiosios tėtis pradėjo daužyti į langą. Atsiprašė tėčio ir iš streso pasišalino. Kai sustojo, nukentėjusioji stovėjo. Suprato, kad atsitrenkė į nukentėjusiąją. Prasidarius automobilio dureles, nukentėjusioji verkė. Sakė, kad jis atsitrenkė jai į koją. Bendravo 1-2 minutes. Tėtis pasakė, kad žiūrėtų, kur važiuoja. Jo bendrakeleivė iš automobilio neišlipo. Suprato, kad įvyko eismo įvykis. Nuvažiavo dėl streso, gal išsigando. Vairuoja nuo 2000 metų, pareigas žinojo, turėjo kviesti policijos pareigūnus. Pats policijai neskambino, bet pareigūnai pas jį atvažiavo tą patį vakarą. Važiavo į komisariatą, pripažino pažeidimus. Sutinka su specialisto išvada. Po eismo įvykio nuvežė bendrakeleivę į namus ir pats nuvažiavo namo. Pas jį atėjo draugai, vartojo alkoholį, atvyko pareigūnai, išvyko į komisariatą. Gėrė alų. Girtumo neginčija. Žinojo, kad po eismo įvykio negalima vartoti alkoholio, bet nemanė, kad taip viskas pasisuks. Dabar nori atsiprašyti nukentėjusiosios, prašo atleidimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad R. E. kaltė dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo, sukėlusio nežymų nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymą, pasišalinimo iš eismo įvykio vietos ir alkoholio vartojimo po eismo įvykio, įrodyta šioje byloje surinktais duomenimis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, eismo įvykio vietos schema, A. V. paaiškinimu, R. E. paaiškinimu, Šiaulių AVPK pareigūnų tarnybiniais pranešimais, asmens blaivumo testo duomenimis, iš kurių matyti, kad R. E. 2016-11-15 19.55 val. nustatytas 1.59 promilių girtumas, transporto priemonės techninės apžiūros aktu, specialisto išvada Nr. G 1652/2016 (04), iš kurios matyti, kad R. V. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, registruotos kelių transporto priemonės duomenimis, išrašu apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus.

ATPK 127 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę už KET pažeidimą, sukėlusį kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą. Pagal LR ATPK 127 straipsnio 1 dalį pažeidimas gali būti padaromas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo (ATPK 10, 11 str.). Taigi tam, kad asmenį būtų galima patraukti atsakomybėn pagal LR ATPK 127 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti, jog KET pažeidimu buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Nagrinėjant bylą teisme, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodė, kad su pažeidimu sutinka, neneigė, kad važiuodamas atbulas kliudė pėsčiąją, kuriai sužalojo koją. Apie nukentėjusiajai padarytus sužalojimus liudija ir byloje esanti specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad pagal padarytus sužalojimus nukentėjusiajai R. V. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, teismas konstatuoja, kad R. E., vairuodamas automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas automobilių stovėjimo aikštelėje atbulas, neįsitikino, kad tai daryti saugu, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kaip tai numatyta Kelių eismo taisyklių 9 p., dėl ko kliudė ėjusią pėsčiąją R. V.. Nukentėjusiajai padaryti sužalojimai buvo kvalifikuoti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, todėl R. E. padaryta veika atitinka ATPK 127 straipsnio 1 dalį.

Nei rašydamas paaiškinimą policijos pareigūnams, nei bylos nagrinėjimo teisme metu R. E. neneigė ir to, kad pasišalino iš eismo įvykio vietos. Kaip pats nurodė teismui, atsitrenkus į nukentėjusiąją, jos tėvas pradėjo daužyti jam į langą, jis suprato, kad atsitrenkė į nukentėjusiąją, prasidaręs automobilio dureles matė, kad nukentėjusioji verkė, ji jam pasakė, kad jis atsitrenkė jai į koją, žino, jog turėjo kviesti policijos pareigūnus, tačiau pats policijai neskambino, o nuvažiavo. R. E. pripažino ir tai, kad suprato, jog įvyko eismo įvykis, kaip teigė, nuvažiavo dėl streso, gal dėl to, jog išsigando. Tokius administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimus patvirtina ir A. V. paaiškinimas bei policijos pareigūnės D. B. tarnybinis pranešimas. Esant tokių aplinkybių visumai, teismas konstatuoja, kad R. E. suprato, kad sukėlė eismo įvykį, tačiau sąmoningai, suvokdamas savo veiksmus ir jų pasekmes, pasišalino iš eismo įvykio vietos.

ATPK 126 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo laipsnis, neblaivumo patikrinimo vengimas, taip pat alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo užtraukia baudą vairuotojams nuo penkių šimtų septyniasdešimt devynių iki aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų.

KET 221 str. nurodyta, kad su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai iškart po eismo įvykio privalo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių priemonių, psichotropinių ir kitų svaigiųjų medžiagų), kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba atsisakyta tai atlikti. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje (redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo metu) yra nurodyta eismo įvykio sąvoka, apibrėžianti, kad eismo įvykis – įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pripažino vartojęs alkoholį po eismo įvykio, teigdamas, kad iki kol atvažiavo policija, jis vartojo alkoholį su pas jį į svečius atėjusiais draugais. Iš bylos aplinkybių matyti, kad eismo įvykis įvyko 2016 m. lapkričio 15 d. 18.10 val., o R. E. neblaivumas alkoholio matuokliu buvo nustatytas 2016-11-15 19.55 val., t.y. praėjus beveik dviejų valandų laikotarpiui po transporto priemonės vairavimo. Išnagrinėjus bylą, buvo nustatyta, jog R. E. suprato sukėlęs eismo įvykį, iš įvykio vietos pasišalino ir iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo vartojo alkoholinius gėrimus. Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad R. E. veika tinkamai kvalifikuota pagal ATPK 126 str. 4 d.

Tačiau nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau - ANK). ANK 3 str. 2 d. nurodyta, kad įstatymas, švelninantis ar panaikinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip lengvinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, turi grįžtamąją galią. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (2015 m. birželio 25 d. redakcija Nr. XII-1869) 3 str. 1 d. nurodyta, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. To paties įstatymo 3 str. 2 d. 2 p. nurodyta, kad perkvalifikuojant veiką pagal šio straipsnio 1 dalį, švelnesnė administracinė atsakomybė yra, kai pagal ATPK už padarytą administracinį teisės pažeidimą buvo nustatytos administracinės nuobaudos – administracinis areštas ar nušalinimas nuo darbo (pareigų). ATPK 126 str. 4 d. už alkoholio vartojimą po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo vairuotojams skiriama bauda nuo penkių šimtų septyniasdešimt devynių iki aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinis areštas nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų. ANK 422 str. 7 d. už alkoholio ar narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą iki patikrinimo vairuotojams numatyta bauda nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių eurų ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki ketverių metų. Toks teisinis reglamentavimas rodo, kad naujai įsigaliojęs ANK arešto bausmės už alkoholinių gėrimų vartojimą po įvykio nenumato. Atsižvelgiant į tai, kad ANK už analogišką veiką numato švelnesnę nuobaudą nei ATPK, R. E. padaryta veika perkvalifikuotina iš ATPK 126 str. 4 d. į ANK 422 str. 7 d.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 str. 2 d. 3 p. nurodyta, kad perkvalifikuojant veiką pagal šio straipsnio 1 dalį, švelnesnė administracinė atsakomybė yra, kai už padarytą veiką Administracinių nusižengimų kodekse nustatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkis yra daugiau negu dešimt eurų mažesnis nei ATPK. Teismas pažymi, kad ATPK 130 str. 1 d. numatyta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų. O ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus šiame kodekse numatytuosius, užtraukia įspėjimą arba baudą vairuotojams nuo dešimt iki dvylikos eurų. Atsižvelgiant į tai, kad ANK už analogišką veiką numato švelnesnę nuobaudą nei ATPK, R. E. veika perkvalifikuotina iš ATPK 130 str. 1 d. į ANK 417 str. 8 d.

R. E. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p., ANK 35 str. 1 d. 1 p.). R. E. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, todėl atsižvelgus į pažeidėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į asmenybę, visapusiškai ir objektyviai įvertinus byloje surinktus faktinius duomenis, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, R. E. skiriamos minimalios sankcijose numatytos nuobaudos su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam terminui. Paskirtos nuobaudos subendrinamos tarpusavyje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ATPK 33 str., 281 str., 286-288 str., 291-293 str., Lietuvos Respublikos ANK 417 str. 8 d., 422 str. 7 d., teisėja

nutaria:

R. E. už administracinį teisės pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 1 dalį skirti administracinę nuobaudą – 144 Eur (vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų) dydžio baudą.

R. E. už administracinį nusižengimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 7 dalį skirti administracinę nuobaudą – 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) dydžio baudą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 (vieneriems) metams.

R. E. už administracinį nusižengimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalį skirti administracinę nuobaudą – 10 Eur (dešimties eurų) dydžio baudą.

R. E. paskirtas nuobaudas subendrinti ir paskirti galutinę 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) dydžio baudą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.