Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-05-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-196-1121/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-05-26
Bylos Nr.
1A-196-1121/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-17059-2019-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Daiva Kazlauskienė, Gintaras Dzedulionis, Paulius Veršekys
Nuteistasis
D. V.
Advokatai
Stanislovas Nalivaika
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-196-1121/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-17059-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.2.14.5.1; 2.4.6.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gegužės 26 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio, Daivos Kazlauskienės ir Pauliaus Veršekio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Ievai Janulevičiūtei,dalyvaujant prokurorei Agnei Stankevičiūtei,nuteistojo D. V. gynėjui advokatui Stanislovui Nalivaikai,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 16 d. nuosprendžio, kuriuo:

D. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams, bausmės pradžią skaičiuojant nuo (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmę įskaitytas nuteistojo laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas. Skundžiamu nuosprendžiu iš dalies tenkintas civilinės ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „A“ pareikštas civilinis ieškinys, priteisiant iš D. V. UAB „A“ naudai 3100 Eur turtinės žalos atlyginimą.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės

1. D. V. nuteistas už tai, kad jis 2018 m. gruodžio 11 d. „(duomenys neskelbtini)“, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), ekspozicijos aikštelėje (duomenys neskelbtini), veikdamas išankstine tyčia, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, nuslėpdamas savo tikrąjį ketinimą ir iš anksto žinodamas, jog neketina vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, bei piktnaudžiaudamas K. R. pasitikėjimu, su UAB „A“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) atstovaujančiu direktoriumi K. R. sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lengvojo automobilio „KIA CEED SW“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 3 400 Eur vertės išperkamosios nuomos, tą pačią dieną perėmė šį automobilį, tačiau sutartyje numatytų įsipareigojimų visiškai nevykdė, automobilio negrąžino, bei tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą ir UAB „A“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) priklausantį 3 400 Eur vertės turtą, t. y. šiais savo veiksmais nuteistasis D. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

2. Teikiamu apeliaciniu skundu prašoma pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 16 d. nuosprendį ir skirti nuteistajam švelnesnę bausmę, t. y. vieną iš alternatyvių bausmių: viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą arba areštą, nes D. V. yra atlikęs praktiškai pusę jam skirtos bausmės termino (past. – apeliacinio skundo pateikimo metu; šios nutarties priėmimo metu nuteistasis bausmę jau yra atlikęs).

3. Nuteistojo teigimu, jis išėjęs į laisvę nebedarys naujų nusikalstamų veikų ir gyvens pas močiutę, kuri jam yra vienintelis artimas žmogus. Šiuo metu močiutei nuteistasis yra labai reikalingas, nes ji yra ligota ir nelabai galinti savimi pasirūpinti. Močiutė turi sūnų, kuris gyvena netoliese, tačiau jis dažnai išgeria ir jos tinkamai neprižiūri. Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad turi du mažamečius vaikus, kuriems irgi reikalinga jo pagalba, todėl jis pasižada išėjęs į laisvę susirasti legalų darbą ir dengti iš dalies skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu priteistą UAB „A“ pareikštą civilinį ieškinį.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo D. V. apeliacinis skundas atmestinas

4. Baudžiamųjų bylų apeliacinio nagrinėjimo proceso paskirtis yra pagal proceso dalyvių apeliacinius skundus patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis), bei prireikus ištaisyti bet kurias fakto (teisiškai reikšmingų faktų nustatymo ir vertinimo) ar bet kurias teisės (teisės taikymo) klaidas, kurias galėjo padaryti pirmosios instancijos teismas, ir užtikrinti, kad išnagrinėtoje byloje būtų įvykdytas teisingumas. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas, laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamos veikos, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltės arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų yra pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.

5. Iš nuteistojo D. V. pateikto apeliacinio skundo turinio matyti, kad jis neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų baudžiamosios bylos faktinių aplinkybių, nusikalstamos veikos teisinio kvalifikavimo ar civilinio ieškinio pagrįstumo ir priteistos atlyginti turtinės žalos dydžio. Nuteistojo teigimu, apylinkės teismas šiuo atveju netinkamai individualizavo jam skiriamos bausmės rūšį, paskiriant terminuotą laisvės atėmimo bausmę, todėl apygardos teismo teisėjų kolegija pasisakys tik dėl skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės.

6. Susipažinus su baudžiamosios bylos medžiaga, skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu ir nuteistojo apeliaciniu skundu, įvertinus baudžiamojoje byloje nustatytas faktines aplinkybes ir D. V. charakterizuojančius duomenis, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai individualizavo skiriamą bausmę, todėl keisti nuosprendį dalyje dėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir jos dydžio, nėra jokio teisinio pagrindo.

7. Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

8. Teismų praktikoje išaiškinta, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-568/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014, 2K-27-697/2019). Baudžiamajame įstatyme nustatyta, kad teismas, skirdamas asmeniui bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

9. Sukčiavimo (BK 182 straipsnio 1 dalis) sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės rūšys: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu D. V. už BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskyrė aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, jos pradžią skaičiuojant nuo (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaitytas nuteistojo laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas.

10. Apygardos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi baudžiamosios bylos medžiagą, nustatė, kad D. V. padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams. Pirmosios instancijos teismas nuosprendžiu nenustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau nustatė vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu. Pažymėtina, kad nuteistasis praeityje teistas tris kartus (2 t., b. l. 109–112, 115–117, 119–120, 121–122), taip pat ir už nusikalstamų veikų padarymą nuosavybei. Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų visumos nustatyta, kad nuteistajam praeityje buvo skirta laisvės apribojimo bausmė, tačiau ji realaus poveikio D. V. elgesiui nepadarė, nes asmuo toliau darė naujas nusikalstamas veikas. Svarbu ir tai, kad nuteistasis šioje byloje nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė nepraėjus nė pusei metų nuo terminuotos laisvės atėmimo bausmės atlikimo (past. – kurią įvykdė (duomenys neskelbtini)). Šios faktinės aplinkybės patvirtina, kad D. V. padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinio pobūdžio. Sistemingai daromos nusikalstamos veikos atspindi asmens pasirinktą kriminalinį gyvenimo būdą ir vengimą šį gyvenimo būdą keisti. D. V. nuo naujos nusikalstamos veikos darymo neatgrasė net ir praeityje jau kartą jo atžvilgiu paskirta ir atlikta griežčiausia bausmė, kuri akivaizdžiai neturėjo jokios teigiamos įtakos jo mąstysenai ir elgesiui. Iš byloje esančių duomenų nustatyta ir tai, kad nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu vengė atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus, sąmoningai nenurodė savo gyvenamosios vietos adreso ir kitų kontaktinių duomenų, dėl ko buvo pripažinta, jog jis slapstėsi ir jam buvo skirta paieška bei suėmimas. Tai patvirtina, kad nuteistasis vengė gresiančios baudžiamosios atsakomybės. Taip pat nustatyta, kad nuteistasis yra ne kartą baustas ir administracine tvarka (2 t., b. l. 98–104), kas rodo, jog D. V. nėra linkęs laikytis valstybėje galiojančių įstatymų, negerbia visuotinai priimtinų elgesio ir moralės normų.

11. Iš baudžiamosios bylos duomenų nustatyta, kad D. V. nusikalstamos veikos metu ir atliekant ikiteisminį tyrimą niekur nedirbo, nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė iš savanaudiškų paskatų, siekdamas įgyti tam tikrą pajamų šaltinį, todėl neizoliuojant asmens nuo visuomenės, būtų išlikusi nemaža tikimybė, kad nuteistasis toliau vykdys nusikalstamas veikas, priskiriamas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams kategorijai.

12. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į visas svarbias aplinkybes individualizuojant apkaltinamuoju nuosprendžiu skiriamą bausmę, įvertinęs K. R. neapdairumą, aplinkybę, jog automobilis „KIA CEED SW“ buvo grąžintas (past. – nors ir apgadintas), nuteistajam motyvai paskyrė teisingą bausmės rūšį, todėl nėra jokio pagrindo D. V. skirti vieną iš jo apeliaciniame skunde nurodytų alternatyvių bausmių. Apygardos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, išimtinių aplinkybių, dėl kurių nuteistajam D. V. turėtų būti skiriama švelnesnė bausmės rūšis ar paskirtoji bausmė švelninama byloje nėra nustatyta. Tokio pagrindo nesuteikia ir nuteistojo apeliaciniame skunde nurodomas motyvas, kad jis turi pasirūpinti dviem savo mažamečiais vaikais ir močiute, nes teisėjų kolegijos vertinimu, jais pasirūpinti gali ir kiti šeimos nariai ar artimieji giminaičiai. Jokių naujų, objektyviais duomenimis patvirtintų bei dar neįvertintų aplinkybių, turinčių reikšmės skiriamos bausmės rūšiai ar dydžiui baudžiamojoje byloje nėra, jų taip pat nepateikė ir nuteistasis ar jo gynėjas advokatas.

13. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apygardos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo tenkinti D. V. apeliacinį skundą ir keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 16 d. nuosprendį dalyje dėl paskirtos bausmės, todėl nuteistojo skundas atmestinas.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

nuteistojo D. V. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Gintaras DzedulionisDaiva KazlauskienėPaulius Veršekys