- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-06-27
- Bylos Nr.
- e2A-1402-803/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03788-2023-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Petkuvienė
- Ieškovas
- V. S.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Balticum TV“
- Kategorijos
- 2.6.8.3Vartojimo sutartis
vienasmeniškai teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 20 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės V. S. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Balticum TV“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo antstolis D. B., išvadą teikiančios institucijos – Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba ir Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovės 264,34 Eur turtinės žalos, 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Nurodė, kad 2015 m. spalio 1 d. su atsakove sudarė paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią atsakovė įsipareigojo 36 mėnesius teikti televizijos retransliavimo paslaugas, o ieškovė mokėti po 14,50 Eur per mėnesį. Kadangi paslaugos buvo nekokybiškos, ieškovė kreipėsi į atsakovę, kuri paaiškino, kad televizijos retransliavimo paslaugos bus kokybiškos, jas teikiant ne per analoginę, o per skaitmeninę televiziją. Dėl to ieškovė 2016 m. vasario 18 d. su atsakove sudarė elektroninių ryšių paslaugų teikimo sutartį (toliau – sutartis). Paslaugos buvo teikiamos netinkamai, nes ieškovės pageidaujami kanalai, dėl kurių buvo pasirašyta sutartis, buvo pakeisti kitais, kurių ieškovė neprašė, buvo reikalaujama už paslaugas mokėti daugiau. Dėl to ieškovė 2018 m. balandžio 25 d. paprašė nutraukti sutartį.
2. Atsakovė sutartį nutraukė tik 2018 m. gegužės 23 d., nors ieškovė paslaugomis nesinaudojo nuo 2018 m. balandžio 25 d. Atsakovė pareikalavo iš ieškovės sumokėti už paslaugas, kurių nebuvo suteikusi, ir grąžinti suteiktas nuolaidas už paslaugas, kurių ieškovė neprašė teikti. Dėl to ieškovė 2018 m. liepos 23 d. pateikė Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai (toliau – ir VVTAT) prašymą įvertinti sutarties sąlygų atitikimą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.188 straipsnyje nustatytiems kriterijams ir nutraukti sutartį, netaikant netesybų. VVTAT šį ieškovės prašymą persiuntė Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybai (toliau – ir RRT), kuri 2018 m. spalio 19 d. įsakymu pripažino, kad atsakovė neturi teisės reikalauti iš ieškovės didesnės nei 142,13 Eur netesybų sumos.
3. Kadangi RRT neatliko sutarties sąlygų vertinimo sąžiningumo aspektu, ieškovė 2018 m. rugpjūčio 9 d. pakartotinai pateikė VVTAT prašymą įvertinti sutarties sąlygas. VVTAT 2018 m. spalio 25 d. nutarimu pripažino, kad sutarties 4.6, 9.8, 10.1, 11.4 ir 11.6 punktų sąlygos atitinka CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies bendrąjį vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų, t. y. iš esmės pažeidžia sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą bei vartotojo teises ir interesus, o sutarties 5.3 punkto sąlyga atitinka CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 10 punkto vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų, t. y. verslininkui suteikiama teisė vienašališkai be sutartyje numatyto ar pakankamo pagrindo keisti sutarties sąlygas.
4. Atsakovė ir toliau reikalavo, kad ieškovė mokėtų skolą, ir pateikė ieškovei ieškinį teisme. Teismas galutiniu sprendimu nustatė, kad abiejų tarnybų, privalančių ginti vartotojų teises, sprendimai yra įsiteisėję ir prieštarauja vienas kitam, todėl bylos šalims buvo išaiškinta teisė kreiptis į RRT dėl proceso atnaujinimo. Atsakovė į RRT nesikreipė, bet pateikė antstoliui vykdomąjį dokumentą dėl skolos išieškojimo. Tuo tarpu RRT atsisakė atnaujinti procesą ir nagrinėti ieškovės ginčą su paslaugų teikėja. Dėl to ieškovė 2020 m. sausio 20 d. pakartotinai kreipėsi į VVTAT, kuri 2020 m. kovo 26 d. informavo ieškovę, kad 2018 m. spalio 29 d. kreipėsi į atsakovę ir pateikė jai nutarimo nuorašą bei prašė pakeisti, panaikinti ar netaikyti tų sutarties sąlygų, kurios atitiko vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijus bei apie priimtus sprendimus informuoti VVTAT. Tačiau atsakovė šio VVTAT nurodymo nevykdė.
5. Kadangi atsakovė pateikė antstoliui RRT sprendimą dėl skolos iš ieškovės išieškojimo, ieškovė patyrė 264,34 Eur turtinę žalą, kurią sudaro 142,13 Eur išieškota skola, 120,32 Eur antstolio išlaidos ir 0,87 Eur banko išlaidos. Ieškovė taip pat patyrė 500 Eur neturtinę žalą, nes kelis metus turėjo įrodinėti, kad atsakovei nėra nieko skolinga, iš jos išieškojimą vykdė antstoliai, ieškovė buvo įvardijama, kaip skolininkė. Ieškovė dirbo teisme ir antstolių kontorose, todėl dėl šių aplinkybių pablogėjo ieškovės reputacija. Šiuo metu informacija, kad ieškovė buvo skolininke, yra pateikta ir bankams, nes antstolis, vykdydamas išieškojimą, buvo areštavęs ieškovės sąskaitas. Dėl to ieškovės galimybės gauti paskolą yra apribotos.
6. Išvadą teikianti institucija Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba prašė pakeisti jos procesinę padėtį iš trečiojo asmens į išvadą teikiančios institucijos, taip pat teismui pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad 2018 m. spalio 25 d. nutarimu pripažino, jog sutarties 4.6, 9.8, 10.1, 11.4 ir 11.6 punktų sąlygos atitinka CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies bendrąjį vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų, t. y. iš esmės pažeidžia sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą bei vartotojo teises ir interesus, o sutarties 5.3 punkto sąlyga atitinka CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 10 punkto vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų, t. y. verslininkui suteikiama teisė vienašališkai be sutartyje numatyto ar pakankamo pagrindo keisti sutarties sąlygas. VVTAT 2018 m. spalio 29 d. raštu atsakovei pateikė šio nutarimo nuorašą ir paprašė pakeisti, panaikinti ar netaikyti tų sąlygų, kurios atitiko vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijus bei apie priimtus sprendimus paprašė informuoti VVTAT. Atsakovė 2018 m. lapkričio 30 d. pateikė pakoreguotą sutartį, kurią įvertinusi VVTAT pripažino, kad minėtos sutarties sąlygos neatitinka CK 6.228⁴ straipsnyje nustatytų vartojimo sutarties nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų. Taigi atsakovė atsižvelgė į VVTAT nutarimą ir pakeitė tas sutarties sąlygas, kurios buvo pripažintos atitinkančiomis vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijus.
7. Išvadą teikianti institucija Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba prašė pakeisti jos procesinę padėtį iš trečiojo asmens į instituciją, teikiančią išvadą. Nurodė, kad 2018 m. spalio 19 d. įsakyme konstatavo, jog sutarties 11.6 papunktyje įtvirtinta nuostata, reikalaujanti grąžinti suteiktas nuolaidas, tuo atveju, jei sutartis paslaugų gavėjo iniciatyva nutraukta nepasibaigus minimaliam naudojimosi paslaugomis laikotarpiui, laikytina reikalavimu sumokėti netesybas. Sutartis buvo nutraukta, nepasibaigus trumpiausiam naudojimosi paslaugomis laikotarpiui, nustatytam sutartyje, o atsakovės reikalaujama grąžinti suteiktų nuolaidų suma (155,12 Eur) yra laikytina netesybomis. RRT konstatavo, kad prašymo medžiagoje nėra įrodymų, jog atsakovė būtų pažeidusi savo sutartinius įsipareigojimus, todėl nepripažino ieškovės teisės nutraukti sutartį netaikant netesybų. RRT taip pat nurodė, kad atsakovės reikalaujamos grąžinti vienkartinės nuolaidos turėtų būti proporcingai mažinamos, ir bendrą grąžintiną nuolaidų sumą sumažino iki 142,13 Eur. Vertinti, ar paslaugų teikimo sutarčių sąlygos yra sąžiningos, nėra RRT kompetencija. Įsakymo priėmimo dieną nebuvo nei VVTAT, nei teismo sprendimo, kuriuose būtų pripažinta, kad sutarties sąlygų 11.6 punktas yra nesąžiningas. VVTAT nutarimas priimtas 2018 m. spalio 25 d., todėl RRT objektyviai neturėjo jokios galimybės atsižvelgti į VVTAT nutarimą, priimdama įsakymą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. balandžio 20 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovės UAB „Balticum TV“ ieškovei V. S. 264,34 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (264,34 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. kovo 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 7 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio dalį atmetė. Pakeitė trečiųjų asmenų Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos ir Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos procesinę padėtį byloje iš trečiųjų asmenų į institucijas, teikiančias išvadą.
9. Teismas nustatė, kad ieškovė savo teisių pažeidimą kildino iš atsakovės neteisėtų veiksmų, t. y. dėl skolos, apskaičiuotos pagal nesąžiningas sutarties sąlygas. Pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalį, nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra. VVTAT 2018 m. spalio 25 d. priėmė nutarimą Nr. 10-1523, kuriame konstatavo, kad sutarties 4.6., 9.8., 10.1., 11.4, ir 11.6 punktų sąlygos iš esmės pažeidžia sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą bei vartotojo teises ir interesus. Pagal Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo (toliau – VTAĮ) 28 straipsnio 1 dalį VVTAT 2018 m. spalio 25 d. priėmė nutarimą, kuris yra įsigaliojęs ir privalomai vykdytinas dokumentas.
10. Byloje nėra duomenų, kad pagal VTAĮ nuostatas kuri nors ginčo šalis per 30 dienų nuo nutarimo priėmimo būtų pareiškusi ieškinį bendrosios kompetencijos teismui, prašydama ginčą nagrinėti iš esmės. Įsigaliojus VVTAT nutarimui ir pripažinus sutarties 4.6, 9.8, 10.1, 11.4, ir 11.6 punktų sąlygas nesąžiningomis, atsakovė prarado teisę reikalauti iš ieškovės netesybų. Atsakovė kreipėsi į antstolį dėl priverstinio skolos išieškojimo iš ieškovės. Dėl tokių neteisėtų atsakovės veiksmų ieškovė patyrė turtinę žalą, todėl jos reikalavimas dėl 264,34 Eur žalos atlyginimo pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.245 straipsnis, 6.246 straipsnis, 6.247 straipsnis, 6.249 straipsnis, CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).
11. Atsakovė yra verslininkė, jos veiklos sritis – teikti paslaugas. Atsakovė, užsiimdama komercine veikla, dažnai sudaro sandorius, ji yra įgijusi sutartinių santykių patirtį, geriau susipažinusi su savo kaip sutartinių santykių subjekto teisėmis ir pareigomis, todėl jai keliami aukštesni rūpestingumo ir apdairumo reikalavimai nei šiuo atveju – ieškovei, kuri yra fizinis asmuo, turintis vartotojos statusą. CK 1.2 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad civiliniai teisiniai santykiai yra grindžiami teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių principais. Dėl to VVTAT 2018 m. spalio 25 d. nutarimu konstatavus, kad sutarties 4.6, 9.8, 10.1, 11.4, ir 11.6 punktų sąlygos iš esmės pažeidžia sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą bei vartotojo teises ir interesus, ieškovė pagrįstai tikėjosi, jog bus užtikrinta jos, kaip vartotojos, teisių apsauga.
12. Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių jos patirtus nepatogumus, kilusias ilgalaikes pasekmes, neigiamus emocinius, dvasinius išgyvenimus, ar duomenų, patvirtinančių, kad nukentėjo ieškovės reputacija. Atsakovės padarytas teisės pažeidimas savaime sudaro pagrindą pripažinti, kad buvo padaryta ir neturtinė žala. Dėl to teismas atmetė ieškovės prašymą dėl neturtinės žalos atlyginimo, kaip nepagrįstą. Ieškovės reikalavimus patenkinus iš dalies (35 proc. (264,34 Eur x 100 procentų / 764,34 Eur (264,34 Eur + 500 Eur)), proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovės priteistinas 7 Eur (21 Eur x 35 procentai / 100 procentai) žyminis mokestis.
13. Ieškovė, teikdama ieškinį teismui, trečiaisiais asmenis į bylos nagrinėjimą įtraukė Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą ir Ryšių reguliavimo tarnybą. Susipažinęs su šalių pateiktais procesiniais dokumentais, teismas padarė išvadą, kad minėtos institucijos savarankiško reikalavimo dėl materialinių teisinių santykių tarp ieškovės ir atsakovės neturi ir negali turėti, bylos baigtis negali tiesiogiai arba netiesiogiai paveikti jų teisių, todėl trečiųjų asmenų Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos ir Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos procesinė padėtis byloje keičiama į institucijų, teikiančias išvadą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
14. Ieškovė V. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 20 d. sprendimo už akių dalį, kuria buvo atmestas ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo, ir tenkinti ieškovės ieškinį visiškai, priteisiant ieškovei iš atsakovės 500 Eur neturtinės žalos ir 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
14.1. Teismas nepagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą dėl 500 Eur neturtinės žalos priteisimo. Teismas sprendime prieštarauja pats sau, nes nurodo, kad atsakovės padarytas teisės pažeidimas savaime sudaro pagrindą pripažinti, jog buvo padalyta neturtinė žala, bet dėl neaiškių motyvų atmeta ieškovės prašymą priteisti neturtinę žalą. Bylos duomenys patvirtina, kad būtent atsakovė nepateikė nei atsiliepimo į ieškinį, nei jokių kitų įrodymų. Tačiau teismas nepagrįstai gina atsakovę ir nepriteisia ieškovei neturtinės žalos.
14.2. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovė nepateikė įrodymų dėl patirtos neturtinės žalos. Pateiktas sąskaitos išrašas patvirtina, kad atsakovė nepagrįstai pateikė antstoliui vykdomąjį dokumentą, o antstolis nurašė paskutines ieškovės lėšas. Dėl to ieškovė negalėjo atsiskaityti už prekes, turėjo prašyti sutuoktinio, kad jai pervestų pinigų. Ilgai trukęs bylinėjimasis taip pat patvirtina ieškovės neigiamus išgyvenimus dėl atsakovo neteisėtų reikalavimų. Atsakovė net po VVTAT sprendimo vis tiek reikalavo mokėti neteisėtai apskaičiuotą skolą. Ieškovės reputacija pablogėjo, nes dėl vykdymo proceso inicijavimo ji visose duomenų bazėse nurodoma, kaip asmuo, iš kurio yra vykdomas priverstinis skolos išieškojimas. Dėl to ieškovei teko aiškinti savo kolegoms, kad tai yra netiesa.
14.3. VVTAT ir RRT tinkamai neapgynė ieškovės, netinkamai atliko savo pareigas. Dėl to ieškovė turėjo penkerius metus įrodinėti, kad nėra niekam skolinga ir skola iš jos išieškota neteisėtai. Vienas kitam prieštaraujantys sprendimai buvo priimti būtent dėl šių institucijų nekompetencijos. Jeigu VVTAT iš pradžių būtų tinkamai atlikusi savo pareigas ir įvertinusi sutarties sąlygas, tai šios bylos nebūtų buvę. Kol VVTAT netinkamai vykdė savo pareigas, įsiteisėjo neteisėtas RRT sprendimas ir skola iš ieškovės buvo išieškota. VVTAT siekia išvengti atsakomybės, nes be pagrindo persiuntė ieškovės skundą RRT. Dėl to šių institucijų procesinė padėtis galėjo būti pakeista tik į atsakovių.
14.4. Teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Neturtinės žalos dydį nustato teismas. Ieškinio reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo buvo patenkintas visiškai. Dėl to teismas iš atsakovės turėjo priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.
15. Atsakovė UAB „Balticum TV“ per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą nepateikė.
Atsiliepimas
16. Išvadą teikianti institucija Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą nurodo, kad palaiko teismui 2023 m. balandžio 7 d. pateiktoje išvadoje išdėstytą poziciją. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Šalies argumentai
16.1. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad VVTAT procesinė padėtis nagrinėjamoje byloje turėtų būti pakeista iš institucijos, teikiančios išvadą, į atsakovės. Atsakovu yra laikoma materialinių teisinių santykių šalis, pažeidusi ieškovo materialines teises ar interesus. Atsakovas turi teisę pripažinti ieškinį, šalys gali užbaigti bylą taikos sutartimi. Pagal CPK 37 straipsnio 1 dalį dalyvaujančiais byloje asmenimis laikomi proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. VVTAT savarankiško reikalavimo dėl materialinių teisinių santykių tarp ieškovės ir atsakovės neturi, nėra suinteresuota bylos baigtimi. VVTAT atžvilgiu jokie reikalavimai nėra reiškiami. Pagal teismų praktiką VVTAT neturi suinteresuotumo bylos baigtimi ir nėra kilusio ginčo šalis, todėl VVTAT dalyvauti byloje gali tik kaip institucija, teikianti išvadą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
17. Byloje kilo ginčas dėl 500 Eur neturtinės žalos, padarytos atsakovei pažeidus ieškovės, kaip vartotojos teises, atlyginimo. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė su atsakove 2015 m. spalio 10 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį (KTV BE IP TV) Nr. 2015/10/01-VA37, pagal kurią atsakovė įsipareigojo teikti užsakytų televizijos programų retransliavimo paslaugas, o ieškovė – naudotis paslaugomis 36 mėnesius ir mokėti po 14,50 Eur abonentinį mokestį per mėnesį (el.b., l. 59-62). Ieškovė su atsakove 2016 m. vasario 18 d. sudarė naują elektroninių ryšių paslaugų teikimo sutartį Nr. 2016/02/18-VA23, pagal kurią atsakovė įsipareigojo teikti ieškovei užsakytą televizijos paslaugų paketą ir interneto prieigą, o ieškovė įsipareigojo naudotis paslauga 36 mėnesius ir mokėti atsakovei po 19 Eur mokestį per mėnesį iki 2018 m. kovo 1 d., po 28 Eur – iki 2019 m. kovo 1 d., po 24,30 Eur – nuo 2019 m. kovo 1 d. (el.b., l. 63-67).
18. Ieškovė 2018 m. balandžio 25 d. pateikė atsakovei prašymą nutraukti sutartį. Atsakovė paslaugų teikimą pagal sutartį nutraukė 2018 m. gegužės 23 d. Kadangi pagal sutarties 11.6 punktą abonentas, nutraukęs sutartį anksčiau, negu pasibaigia prieduose nurodytas trumpiausias naudojimosi paslaugomis laikotarpis, įsipareigojo sumokėti sutarties sudarymo metu faktiškai suteiktas nuolaidas, atsakovė pareikalavo, kad ieškovė sumokėtų per 26 mėnesius gautą 155,12 Eur nuolaidų sumą.
19. Ieškovė 2018 m. liepos 23 d. pateikė VVTAT prašymą įvertinti sutarties sąlygų atitikimą CK 6.188 straipsnio nustatytiems kriterijams ir nutraukti sutartį be netesybų. VVTAT ieškovės prašymą persiuntė RRT, kuri 2018 m. spalio 19 d. įsakymu nustatė, kad atsakovės pagal sutarties 11.6 punktą reikalaujama 155,12 Eur suteiktų nuolaidų suma laikytina netesybomis, ieškovės 2018 m. liepos 23 d. prašymą tenkino iš dalies ir pripažino, kad atsakovė neturi teisės reikalauti didesnės nei 142,13 Eur netesybų sumos, nutraukus sutartį (el.b., l. 68-74).
20. VVTAT 2018 m. spalio 25 d. nutarimu pripažino, kad sutarties 4.6, 9.8, 10.1, 11.4 ir 11.6 punktų sąlygos atitinka CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies bendrąjį vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų, t. y. iš esmės pažeidžia sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą bei vartotojo teises ir interesus; pripažino, kad sutarties 5.3 punkto sąlyga atitinka CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 10 punkto vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų, t. y. verslininkui suteikiama teisė vienašališkai be sutartyje numatyto ar pakankamo pagrindo keisti sutarties sąlygas (el.b., l. 77-80).
21. Atsakovė 2019 m. gegužės 8 d. pateikė ieškinį ieškovei dėl 171,21 Eur skolos, kurią sudarė neapmokėta 5,50 Eur sąskaita už 2018 m. kovo mėnesį, 12 Eur sąskaita už 2018 m. balandžio mėnesį, 142,13 Eur suma už faktiškai suteiktas nuolaidas ir 11,58 Eur išlaidos, patirtos išieškant skolą, priteisimo. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. birželio 3 d. preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-5945-984/2019 ieškovės ieškinį patenkino visiškai ir priteisė atsakovei iš ieškovės 171,21 Eur skolos ir 8 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovei pareiškus prieštaravimus, Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 20 d. galutiniu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-5945-984/2019 panaikino Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. birželio 3 d. preliminarų sprendimą ir bylos dalį dėl atsakovės reikalavimo iš ieškovės priteisti 142,13 Eur už suteiktas nuolaidas, nutraukė.
22. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 20 d. galutiniame sprendime nurodė, kad susiklostė tokia situacija, jog atsakovė, turėdama RRT vykdomąjį dokumentą dėl 142,13 Eur skolos išieškojimo iš vartotojos, pakartotinai kreipėsi į teismą dėl tos pačios sumos ir tuo pačiu pagrindu priteisimo, be to, praleidusi VTAĮ 28 straipsnyje nustatytą 30 d. terminą, todėl teismas panaikino preliminaraus sprendimo dalį dėl 142,13 Eur už suteiktas nuolaidas priteisimo iš ieškovės ir šią bylos dalį nutraukė, nes jau yra priimtas sprendimas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 3 punktas).
23. Atsakovė pateikė RRT 2018 m. spalio 19 d. įsakymą vykdyti antstoliui, kuris 2019 m. rugpjūčio 28 d. priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti ir pradėjo 142,13 Eur skolos išieškojimą iš ieškovės vykdomojoje byloje Nr. 0035/19/01843. Antstolis 2019 m. rugsėjo 18 d. iš ieškovės sąskaitos nurašė 262,45 Eur (el.b., l. 39). Dėl to ieškovė pateikė teisme atsakovei ieškinį dėl 264,34 Eur turtinės žalos ir 500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovės ieškinį iš dalies ir atmetė jos reikalavimą dėl 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
24. Ieškovė apeliaciniu skundu teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė ieškovei iš atsakovės 500 Eur neturtinės žalos, nurodė prieštaringus motyvus, neatsižvelgė į ieškovės pateiktus duomenis, patvirtinančius jos patirtus nepatogumus ir neigiamus emocinius, dvasinius išgyvenimus bei reputacijos pablogėjimą, neįvertino aplinkybės, kad atsakovė nepateikė atsiliepimo. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su šiais ieškovės argumentais.
25. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Pagal VTAĮ 3 straipsnio 1 dalies 5 punktą vartotojai turi teisę į pažeistų teisių gynimą ir į turtinės ir neturtinės žalos (nuostolių) atlyginimą. Sprendžiant dėl vartotojo teisės į neturtinės žalos atlyginimą įgyvendinimo, taikytinos bendrosios CK normos, reglamentuojančios civilinę atsakomybę. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos dydį teismas nustato, atsižvelgdamas į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus: žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
26. Neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteistas, jeigu įrodyta, kad neturtinė žala padaryta. Žalos padarymo faktą, remiantis CPK 178 straipsniu, turi įrodyti tai teigianti šalis (nagrinėjamos bylos atveju – ieškovė).
27. Kasacinio teismo praktikoje yra suformuluotos esminės neturtinės žalos atlyginimą reglamentuojančių įstatymų aiškinimo ir taikymo nuostatos, pagal kurias neturtinės žalos atlyginimui yra būtina nustatyti civilinės atsakomybės sąlygas, tarp jų – žalos padarymo faktą, nes ne kiekvienas teisės pažeidimas kartu reiškia ir neturtinės žalos padarymą; neturtinė žala, išreikšta pinigais, yra laikoma bendraisiais nuostoliais, kurių įrodinėjimo specifika yra ta, kad piniginės kompensacijos, reikalaujamos neturtinei žalai atlyginti, dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis), vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais, nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste atsižvelgiant į šiuo klausimu jau suformuotą teismų praktiką; neturtinės žalos dydį lemia, be kita ko, objektas, dėl kurio pažeidimo asmuo patiria neturtinės žalos; nustatydami neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismai turi vadovautis ne tik teisės normose ir teismų praktikoje suformuotais neturtinės žalos dydžio kriterijais, tačiau turi atsižvelgti ir į teismų analogiškose bylose priteistus žalos atlyginimo dydžius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-256/2009).
28. Ieškovė prašė priteisti jai 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, nurodydama, kad dėl atsakovės veiksmų patyrė nepatogumų, neigiamų emocinių, dvasinių išgyvenimų ir reputacijos pablogėjimą. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad atsakovės padarytas teisės pažeidimas, pateikiant antstoliams RRT 2018 m. spalio 19 d. įsakymą vykdymui, kada jau egzistavo VVTAT 2018 m. spalio 25 d. nutarimas, pripažįstantis sutarties 11.6 sąlygą nesąžiningą, padarė ieškovei neturtinę žalą. Šį faktą sprendime už akių pripažino ir pirmosios instancijos teismas. Taigi yra pagrindas ieškovei iš atsakovės priteisti ir neturtinę žalą.
29. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad aplinkybės, jog ginčas su atsakove tęsėsi nuo 2018 m. balandžio 25 d., kada atsakovė sutiko nutraukti sutartį, kartu reikalaudama netesybų, atsakovė dėl skolos priteisimo iš ieškovės kreipėsi ir į teismą, o vėliau į antstolį, patvirtina, jog ieškovė per šį laikotarpį patyrė neigiamų išgyvenimų. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad antstolis iš ieškovės sąskaitos 262,45 Eur nurašė per PLAIS sistemą, taigi ieškovei buvo pritaikytas turto areštas. Dėl to sutiktina, kad ieškovė patyrė nepatogumų. Sutiktina su ieškove, kad informacija apie iš asmens vykdomus išieškojimus ir jam taikomus areštus yra prieinama ir kredito įstaigoms, todėl daro neigiamą įtaką asmens finansinei reputacijai, mažina galimybes gauti kreditą ar įsigyti prekes išsimokėtinai.
30. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad aptartos aplinkybės patvirtina, jog ieškovė dėl atsakovės veiksmų patyrė CK 6.250 straipsnio 1 dalyje apibrėžtą neturtinę žalą, kuri, atsižvelgiant į teismų praktiką panašiose bylose (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-247-684/2022), įvertintina 100 Eur. Dėl to yra pagrindas iš dalies pakeiti pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių ir priteisti ieškovei iš atsakovės 100 Eur neturtinės žalos.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
31. Ieškovė apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu VVTAT ir RRT procesinės padėties pakeitimu iš trečiųjų asmenų į išvadą teikiančių institucijų, teigdama, kad nurodytos institucijos dėl jų netinkamai atliktų pareigų nagrinėjamoje byloje galėtų būti tik atsakovėmis. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos ieškovės argumentus.
32. Pagal CPK 37 straipsnio 1 ir 2 dalis bylos šalimis (ieškovu ir atsakovu) ir trečiaisiais asmenimis yra laikomi proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Nagrinėjamoje byloje ieškovė jokių reikalavimų nei VVTAT, nei RRT nebuvo pareiškusi. Pagal ieškinio turinį teismo sprendimas jokios įtakos nurodytų institucijų teisėms ir pareigoms neturi. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog bylose, susijusiose su vartotojų teisių ir interesų apsauga, pagal VTAĮ nuostatas VVTAT neturi suinteresuotumo bylos baigtimi ir gali dalyvauti byloje tik kaip institucija, teismo ar ginčo šalies iniciatyva įtraukta į bylą išvadai duoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2001; 2013 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2013).
33. Nagrinėjamoje byloje RRT ieškovės skundą nagrinėjo pagal VTAĮ 22 straipsnio 1 dalies 1 punkte jai suteiktą kompetenciją nagrinėti vartotojų ir elektroninių ryšių paslaugų teikėjų ginčus ne teismo tvarka. Dėl to ir RRT nagrinėjamoje byloje taip pat gali būti tik institucija, teikiant išvadą. Ieškovė apeliaciniu skundu jokių papildomų reikalavimų VVTAT ir RRT nereiškia, todėl nėra pagrindo dėl jų procesinės padėties keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių.
Dėl procesinės bylos baigties
34. Apibendrindamas nurodytus argumentus ir padarytas išvadas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinę apeliacinio skundo argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje iš dalies netinkamai pritaikė tam tikras įstatymo normas ir ne visai tinkamai įvertino tam tikrus byloje esančius įrodymus, todėl yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus. Dėl nurodytų motyvų teismas apeliacinį skundą tenkina iš dalies, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių pakeisdamas ir patenkindamas ieškovės ieškinį iš dalies ir priteisdamas ieškovei iš atsakovės 100,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalį paliekant nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
35. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Pagal CPK 320 straipsnio 2 dalį apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai; apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims. Byloje nenustatyta CPK 320 straipsnio pažeidimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
36. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
37. Nagrinėjamoje byloje ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro 21 Eur žyminio mokesčio. Apeliacinės instancijos teismas nutartimi pakeisdamas pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių iš dalies patenkino ieškovės reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.
38. Kasacinis teismas 2023 m. sausio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-916/2023 suformulavo taisyklę, kad tais atvejais, kai iš dalies tenkinamas ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas, skirstydamas byloje šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, taisyklę „pralaimėjęs moka“ turi taikyti ne mechaniškai, o, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 4 dalimi ir CPK 3 straipsnio 7 dalyje nurodytais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, gali nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių atsižvelgdamas į šių išlaidų susidarymo priežastis, be kita ko, įvertindamas taisykle „pralaimėjęs moka“ nustatyto teisės į teisminę gynybą ribojimo tikslą ir proporcingumą, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo rezultatą ir jo poveikį ginčo šalims, taip pat atsižvelgdamas į ieškovo ir atsakovo procesinį elgesį, aplinkybę, ar atsakovas patyrė papildomų išlaidų dėl pareikšto didesnio reikalavimo ir kitas šiam klausimui išspręsti reikšmingas individualias bylos aplinkybes.
39. Kadangi nagrinėjamoje byloje atsakovė neteikė atsiliepimo į ieškinį, teismas priėmė sprendimą už akių, pripažintina, kad ieškovei iš atsakovės nagrinėjamoje byloje priteistina 21 Eur sumokėto žyminio mokesčio suma.
40. Ieškovė už apeliacinį skundą sumokėjo 21 Eur žyminio mokesčio, pagrindinis jos apeliacinio skundo reikalavimas buvo patenkintas, todėl jai iš atsakovės priteistinas 21 Eur žyminis mokestis, sumokėtas už apeliacinį skundą.
41. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 5,00 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
ieškovės V. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 20 d. sprendimą už akių ir išdėstyti jį taip:
ieškovės V. S. ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės UAB „Balticum TV“, j. a. k. 240809570, ieškovei V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 264,34 Eur (dviejų šimtų septyniasdešimt keturių 34 euro centų) turtinės žalos atlyginimą, 100,00 Eur (vieną šimtą eurų 0 euro centų) neturtinės žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (364,34 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. kovo 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 21,00 Eur (dvidešimt vieną eurą 0 euro centų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Pakeisti trečiųjų asmenų Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos, j. a. k. 188770044, ir Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos, j. a. k. 121442211, procesinę padėtį byloje iš trečiųjų asmenų į institucijas, teikiančias išvadą.
Priteisti iš atsakovės UAB „Balticum TV“, j. a. k. 240809570, ieškovei V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 21,00 Eur (dvidešimt vieną eurą 0 euro centų) žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.