- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-08-20
- Bylos Nr.
- e2-5945-984/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-14172-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Katinienė
- Atsakovas
- V. S.
- Ieškovas
- UAB „Balticum TV“
- Kategorijos
- 2.8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Balticum TV“ atstovei J. M.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, pagal ieškovės UAB „Balticum TV“ ieškinį atsakovei V. S. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 171,21 Eur skolą ir bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimą grindė 2016 m. vasario 18 d. ieškovės ir atsakovės sudaryta elektroninių ryšių paslaugų teikimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), kuria ieškovė įsipareigojo atsakovei nepertraukiamai, terminuotai teikti numatytas paslaugas, o atsakovė įsipareigojo už suteiktas paslaugas atsiskaityti sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka. 2018 m. balandžio 25 d. atsakovei pateikus prašymą, nutraukti paslaugų teikimą, 2018 m. gegužės 23 d. atsakovas nutraukė paslaugų tiekimą ieškovei. Nurodė, jog nutraukus paslaugų teikimą, liko neapmokėta 5,50 Eur sąskaita už 2018 m. kovo mėn.; 12 Eur sąskaita už 2018 m. balandžio mėn. ir faktiškai suteiktų nuolaidų suma – 142,13 Eur; 11,58 Eur išlaidos, patirtos išieškant skolą, paskaičiuotos ieškovės 2009 m. gegužės 29 d. įsakymo „Dėl tiesiogiai patiriamų išlaidų, susijusių su pagrindinių įsiskolinimų išieškojimu taikymo“ pagrindu. Iš viso atsakovės skola ieškovei sudaro 171,21 Eur. Atsakovei nesutikus su skola, siūloma nuolaida ir 2018 m. liepos 23 d. jai kreipusis su prašymu į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, kuri persiuntė prašymą nagrinėti Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybai, Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2018 m. spalio 19 d. įsakymu buvo pripažinta, kad ieškovė neturi teisės reikalauti didesnės nei 142,13 Eur netesybų sumos, pagal minėtą sutartį. Atsakovė buvo raginama atsiskaityti su ieškove, tačiau neatsiskaitė.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. birželio 3 d. preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-5945-984/2019, ieškovės ieškinį patenkino visiškai ir priteisė ieškovei iš atsakovės 171,21 Eur skolą ir 8 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovė 2019 m. birželio 14 d. pateikė teismui prieštaravimus, kuriuose nurodė, kad nesutinka su priimtu preliminariu sprendimu, prašo jį panaikinti ir ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovės paslaugomis naudojosi nuo 1995 m. Sutartis sudarydavo 3 metų laikotarpiui. 2015 m. spalio 1 d. su ieškove pasirašė eilinę paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovei turėjo būti teikiamos televizijos ir interneto paslaugos iki 2018 m. spalio 1 d., už 14,50 Eur mokestį per mėnesį. Stengdavosi nereikšti nepagrįstų pretenzijų ir nerašydavo skundų raštu, net jeigu kildavo paslaugų teikimo trikdžiai. Tačiau 2016 m. sausio-vasario mėn., paslaugų kokybei labai suprastėjus (dažnai buvo neįmanoma žiūrėti televizijos, nes būdavo neaiškus vaizdas arba išvis išsijungdavo), pavykus (ne iškarto) susisiekti su ieškove, atsakovei buvo paaiškinta, kad ji turėtų pakeisti paslaugas ir užsakyti skaitmeninę televiziją, dėl ko paslaugų kokybė pagerės. Susitarė, kad pasirašyta sutartis, kuri turėjo galioti iki 2018 m. spalio 1 d., bus pakeista, pasirašius naują sutartį 3 metams, tačiau padidės mokestis ir ji turės mokėti po 19 Eur per mėnesį, 3 metus. Nauja sutartis buvo pasirašyta 2016 m. vasario 18 d. ir turėjo galioti iki 2019 m. kovo 1 d., mokant 19 Eur abonementinį mokestį. Sutartį pasirašė, tačiau neatkreipė dėmesio, kad joje padaryta klaida ir nurodyta, kad vienas punktas galioja ne 36 mėn., o 24 mėn., kurį laiko nelogišku, kadangi atjungus dalį užsakytų kanalų turėtų būtų mokama didesnė suma, nei 19 Eur. Apie minėtą sutarties punktą sužinojo tik 2018 m. balandžio mėn., kai jai buvo atjungta dalis kanalų, kuriuos buvo užsakiusi ir buvo pareikalauta mokėti po 28 Eur per mėnesį abonentinį mokestį, arba atvykti pratęsti sutarties. Nuo 2018 m. balandžio mėn. ieškovė atsakovės pradėjo telefonu ir laiškais reikalauti sumokėti neegzistuojančias skolas. Nesutinka su ieškovės nurodyta aplinkybe, kad ieškovės abonentinių duomenų bazėje nėra užfiksuoto nė vieno kreipimosi ar pranešimo dėl gedimo ar pan. Nurodė, kad ieškovės teikiamos paslaugos buvo nekokybiškos, ką įrodo aplinkybė, jog dar nesibaigus vienai sutarčiai, jau buvo sudaryta kita, ieškovei nurodžius, jog užsakius skaitmeninę televiziją, paslaugų kokybė žymiai pagerės. Nurodė, kad kreipėsi į Vartotojų teisių apsaugos tarnybą, tačiau nesikreipė į Ryšių reguliavimo tarnybą ir jos sprendimą laiko nepagrįstu, kadangi faktinės aplinkybės buvo ištirtos netinkamai, išanalizuota tik sutartis, bet neatsižvelgta, kad joje yra klaidų, kurios buvo naudingos tik ieškovei, o atsakovės teisės buvo pažeistos. Pažymėjo, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba 2019 m. spalio 25 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini), pripažino, kad sutarties 4.6, 9.8, 10.1, 11.4 ir 11.6 punktų sąlygos atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.228⁴ straipsnio 2 dalies bendrąjį vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų, t. y. iš esmės pažeidžia sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą bei vartotojo teises ir interesus, o sutarties 5.3 punkto sąlyga, atitinka CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 10 punkto vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų, t. y. verslininkui suteikiama teisė vienašališkai be sutartyje numatyto ar pakankamo pagrindo keisti sutarties sąlygas ir ieškovė šioje byloje reikalauja iš atsakovės priteisti nurodytą skolą, kurią paskaičiuoja vadovaudamasi būtent minėtais sutarties punktais, kuriuos vartotojų teisių apsaugos tarnyba pripažino nesąžiningais atsakovės atžvilgiu. Nurodė, kad ieškovė tik 2018 m. liepos 2 d. atsiuntė raštą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame pranešė apie padarytą techninę klaidą sąskaitose. Mano, kad ieškovė padarė sutartyje klaidą, netinkamai nurodė abonentinio mokesčio sumas ir terminus, neteisėtai reikalavo iš atsakovės mokėti daugiau, negu šalys tarėsi pasirašydamos sutartį, be jokio pagrindo nutraukė papildomai užsakytų kanalų transliavimą, nors atsakovė visada laiku mokėjo sutartą mokestį. Sutartį su ieškove nutraukė dėl to, kad ieškovė netinkamai vykdė sutarties sąlygas, sustabdė televizijos programas, dėl kurių atsakovė pasirašė sutartį. Pažymėjo, kad visada su ieškove sudarydavo tiesioginio debeto sutartis, kad mokesčiai būtų nurašomi automatiškai, bet ieškovė nesugebėjo tinkamai atlikti šių nurašymų, todėl atsakovei teko pačiai pradėti atlikti mokėjimus. Atsakovė yra visiškai apmokėjusi atsakovui už suteiktas paslaugas iki 2018 m. gegužės 1 d., nors paslaugomis naudojosi tik iki 2018 m. balandžio 21 d., kai pradėjo naudotis kito paslaugų tiekėjo paslaugomis. Pateikė kitų ieškovės klientų sutartis, įrodančias, kad jokių nuolaidų jai suteikta nebuvo, bei kitų klientų atsiliepimus, patvirtinančius netinkamą ieškovės paslaugų teikimą.
Ieškovė atsiliepime nesutiko su prieštaravimais. Nurodė, kad prieš pasirašydami paslaugų teikimo sutartį su bet kuriuo klientu, ieškovės darbuotojai supažindina potencialius vartotojus su įmonės teikiamomis paslaugomis, paslaugų teikimo tvarka bei paslaugų teikimo sąlygomis. Atsakovė sutiko su paslaugų teikimo sutartyje ir paslaugų teikimo tarifuose išvardintomis paslaugų teikimo sąlygomis bei įsipareigojo naudotis teikiamomis paslaugomis, mažiausiai 36 mėn., arba (terminuotos sutarties nutraukimo atveju, nesuėjus 36 mėn. terminui, atlyginti ieškovei tiesiogiai suteiktas nuolaidas, t. y. sutarties prieduose nurodytas faktiškai suteiktas nuolaidas. Nesutinka su ieškovės nurodyta aplinkybe, kad į sutartį įtraukė punktą, dėl kurio nebuvo tartasi, kadangi sutartis ir jos priedai yra patvirtinti atsakovės parašu. Atsakovė buvo tinkamai informuota apie tai, jog nuo 2018 m. kovo 1 d., mokėtinas abonentinis mokestis bus 28 Eur per mėn. Pažymėjo, kad atsakovės pateikti kaltinimai dėl dažnų gedimų nepasitvirtino. Ieškovės duomenų bazėje nėra užfiksuoto nė vieno kreipimosi ar pranešimo dėl gedimo ar pan. Įvertinus ieškovės veiksmus, pateikiant atsakovei PVM sąskaitas-faktūras, buvo pastebėta techninė klaida – nuo 2018 m. kovo mėn. sąskaitose buvo įsivėlusi klaida, todėl 2018 m. birželio 26 d. buvo surašytas aktas ir atsakovei pateiktos dvi kreditinės PVM sąskaitos-faktūros, o 2018 m. liepos 2 d. apie atliktus veiksmus atsakovei buvo pranešta raštu, apie reikalaujamą mažesnį mokestį. Ieškovė geranoriškai mėgino išspręsti susidariusią situaciją, bei gavusi atsakovės prašymą, nutraukti terminuotą sutartį, paslaugų teikimą nutraukė 2018 m. gegužės 23 d., nepriskaičiuodama abonentinio mokesčio už 23 kalendorines dienas. Taip pat pažymėjo, kad atsakovės nurodytų televizijos programų transliavimą nutraukė įgaliotoms valstybinėms institucijoms priėmus sprendimą uždrausti retransliuoti tam tikras televizijos programas, dėl ko paslaugų gavėjai negalėtų turėti pagrįsto lūkesčio matyti uždraustas retransliuoti televizijos programas, todėl tuo pagrįstas televizijos programų retransliavimo sustabdymas nėra laikytinas paslaugų teikimo sutarties sąlygų pakeitimų ar sutarties nevykdymu, dėl kurio atsakovė turėtų teisę nutraukti paslaugų teikimo sutartį be netesybų.
Ieškovės atstovė teismo posėdyje ieškinį palaikė jame išdėstytais motyvais. Papildomai pažymėjo, kad teismas neturėtų remtis atsakovės pateiktais kitų asmenų atsiliepimais apie ieškovę. Pažymėjo, kad mėgino su atsakove geranoriškai bendradarbiauti. Prašė preliminarų sprendimą palikti nepakeistą, taip pat priteisti iš atsakovės būtinas ir pagrįstas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu (komandiruotės, kelionės išlaidas).
Šalies argumentai
Atsakovė teismo posėdyje su pateiktu ieškiniu nesutiko, prieštaravimuose išdėstytais motyvais. Nurodė, kad daug metų naudojosi įmonės paslaugomis. Nurodė, jog žinojo, kad nutraukus sutartį, turės grąžinti suteiktas nuolaidas. Mano, kad pagal jos užsakytas paslaugas 24 mėn. terminui, sutartis taip pat turėjo galioti 24 mėn. Prašė preliminarų sprendimą panaikinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė 2016 m. vasario 18 d. sudarė elektroninių ryšių paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – sutartis), kuria ieškovė įsipareigojo atsakovei nepertraukiamai terminuotai teikti numatytas paslaugas, o atsakovė įsipareigojo už suteiktas paslaugas atsiskaityti sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka. 2018 m. balandžio 25 d. atsakovei prašant, 2018 m. gegužės 23 d. ieškovo paslaugų teikimas buvo nutrauktas. Ieškovės teigimu, nutraukus paslaugų teikimą, liko neapmokėta 5,50 Eur sąskaita už 2018 m. kovo mėn. (PVM sąskaita-faktūra, serija 18/03 Nr. (duomenys neskelbtini)); 12 Eur sąskaita už 2018 m. balandžio mėn. (PVM sąskaita-faktūra, serija 18/04 Nr. (duomenys neskelbtini)); neapmokėta 142,13 Eur suma už faktiškai suteiktas nuolaidas; 11,58 Eur išlaidos, patirtos išieškant skolą, paskaičiuotos ieškovės 2009 m. gegužės 29 d. įsakymo „Dėl tiesiogiai patiriamų išlaidų, susijusių su pagrindinių įsiskolinimų išieškojimu taikymo“ pagrindu. Iš viso ieškovės paskaičiavimu, atsakovės skola ieškovei sudaro 171,21 Eur. Ieškovė 2019 m. sausio 22 d. raštu ragino atsakovę atsiskaityti. Atsakovei nesutikdama su paslaugų tiekėjo reikalavimais, 2018 m. liepos 23 d. kreipėsi su prašymu į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, nutraukti šalių sutartį be netesybų. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, persiuntė atsakovės prašymą pagal kompetenciją nagrinėti Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybai, kuri Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2018 m. spalio 19 d. įsakymu „Dėl V. S. 2018 m. liepos 23 d. prašymo“ pripažino, kad ieškovė iš atsakovės neturi teisės reikalauti didesnės nei 142,13 Eur netesybų sumos, pagal šalių sutartį; kitą prašymo dalį, atmetė.
Byloje taip pat nustatyta, kad vartotojos prašymą taip pat nagrinėjo ir Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnyba, kuri 2018 m. spalio 25 d. nutarimu, išnagrinėjusi šalių sutarties priedo Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3 sąlygas nesąžiningų sąlygų taikymo požiūriu, pripažino, kad sutarties 4.6, 9.8, 10.1, 11.4 ir 11.6 punktų sąlygos atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.228⁴ straipsnio 2 dalies, bendrąjį vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų, t. y. iš esmės pažeidžia sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą bei vartotojo teises ir interesus; o sutarties 5.3 punkto sąlyga atitinka CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 10 punkto vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų, t. y. verslininkui suteikiama teisė vienašališkai be sutartyje numatyto ar pakankamo pagrindo keisti sutarties sąlygas.
Ieškovas prašo iš atsakovės priteisti 142,13 Eur už faktiškai suteiktas nuolaidas bei 5, 50 Eur ir 12 Eur skolą už suteiktas paslaugas, už 2018 m. kovo ir balandžio mėn., bei 11,58 Eur skolos išieškojimo išlaidas.
Dėl 142,13 Eur priteisimo už suteiktas nuolaidas
Teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, sprendžia, kad klausimas dėl priteistinų 142,13 Eur, už suteiktas nuolaidas jau buvo išnagrinėtas ikiteismine tvarka, kadangi Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2018 m. spalio 19 d. įsakymu „Dėl V. S. 2018 m. liepos 23 d. prašymo“ buvo pripažinta, kad ieškovė neturi teisės reikalauti didesnės nei 142,13 Eur netesybų sumos, pagal minėtą sutartį. Minėtame įsakymo 4.2 punkte nurodyta, kad tarnybos sprendimas įsiteisėja ir yra privalomas vykdyti pasibaigus terminui, nustatytam įsakymo 4.1 punkte, kuriame numatyta, kad ginčo šalys per 30 dienų nuo tarnybos sprendimo priėmimo dienos turi teisę kreiptis tiesiogiai į bendrosios kompetencijos teismą ir prašyti nagrinėti jų ginčą iš esmės. Šio įsakymo 5 punktu, tarnybos atstovas buvo įpareigotas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo įsakymo priėmimo dienos, jį išsiųsti vartotojai ir paslaugų teikėjui. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis ir bylos medžiaga nustatyta, kad šalys per 30 d. po minėto įsakymo priėmimo dienos nesikreipė į teismą dėl šalių ginčo nagrinėjimo iš esmės. Tokiu būdu minėtas įsakymas įsiteisėjo.
Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 36 straipsnio 5 dalis numato, kad vartotojų ir elektroninių ryšių paslaugų teikėjų ginčai nagrinėjami Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo (toliau – ir Vartotojų teisių apsaugos įstatymas) nustatyta tvarka.
Pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 28 straipsnio 1 ir 2 dalis, vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimas įsigalioja ir yra privalomas vykdyti, jeigu nė viena ginčo šalis per 30 dienų nuo vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nepareiškia ieškinio bendrosios kompetencijos teisme Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatyta tvarka, prašydama nagrinėti ginčą iš esmės. Įsigaliojęs vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimas yra vykdomasis dokumentas. Jeigu šis sprendimas neįvykdomas, jis gali būti vykdomas priverstinai CPK nustatyta tvarka. Analogiškos nuostatos yra įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 36 straipsnio 6 ir 7 dalyse.
Nagrinėjamu atveju susiklostė tokia situacija, kad ieškovas, turėdamas Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos vykdomąjį dokumentą dėl 142,13 Eur skolos išieškojimo iš vartotojos V. S., pakartotinai kreipėsi į teismą dėl tos pačios sumos ir tuo pačiu pagrindu priteisimo, be to, praleidęs Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 28 straipsnyje nustatytą 30 d. terminą, todėl teismas, priėmęs šią ieškinio dalį, ir tai nustatęs bylos nagrinėjimo metu, išklausęs abiejų šalių paaiškinimus ir įvertinęs bylos medžiagą, panaikina preliminaraus sprendimo dalį dėl 142,13 Eur, už suteiktas nuolaidas priteisimo iš atsakovės ir šią bylos dalį nutraukia, laikydamas, kad jau yra priimtas sprendimas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 3 punktas).
Atsakovė prieštaravimuose nurodo, kad dėl savo pažeistų teisių kreipėsi į Vartotojų teisių apsaugos tarnybą o ne į Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybą (toliau – ir Ryšių reguliavimo tarnyba), todėl nesutinka su jos sprendimu, be kita ko ir dėl to, kad jos skundas išnagrinėtas neišsamiai. Teismas atsakydamas į šiuos atsakovės argumentus pažymi, kad pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktą, Ryšių reguliavimo tarnyba nagrinėja vartotojų ir elektroninių ryšių paslaugų teikėjų arba pašto paslaugos teikėjų ginčus dėl Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo ir Lietuvos Respublikos pašto įstatymo reglamentuojamų santykių. Todėl, Vartotojų teisių apsaugos tarnyba atsakovės prašymą persiuntė nagrinėti pagal kompetenciją Ryšių reguliavimo tarnybai. Atsakovė, nesutikdama su priimtu sprendimu, turėjo teisę kreiptis į bendros kompetencijos teismą, prašydama šalių ginčą nagrinėti iš esmės. Tačiau to neatlikus ir minėtam sprendimui įsiteisėjus, jis įgijo vykdomojo rašto galią ir gali būti vykdomas priverstinai.
Byloje nustatyta, kad po 2018 m. spalio 19 d. Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimo, kuris atsakovei buvo nepalankus, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba 2018 m. spalio 25 d. išnagrinėjusi šalių sutarties priedo Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3 sąlygas nesąžiningų sąlygų taikymo požiūriu, atsakovei priėmė palankų procesinį sprendimą, pripažindama šalių sutarties 4.6, 9.8, 10.1, 11.4 ir 11.6 punktų sąlygas atitinkančias Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.228⁴ straipsnio 2 dalies, bendrąjį vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų, t. y. jog sutarties sąlygos iš esmės pažeidžia sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą bei vartotojo teises ir interesus; o sutarties 5.3 punkto sąlyga atitinka CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 10 punkto vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų, t. y. verslininkui suteikiama teisė vienašališkai be sutartyje numatyto ar pakankamo pagrindo keisti sutarties sąlygas. Tokiu būdu susiklostė tokia situacija, kad ieškovui kreipiantis į teismą, abiejų tarnybų, ginančių vartotojų teises, sprendimai yra įsiteisėję ir prieštarauja vienas kitam, todėl proceso dalyviams išaiškintina, kad jie turi teisę kreiptis į Ryšių reguliavimo tarnybą dėl proceso atnaujinimo įstatymų nustatyta tvarka.
Dėl skolos priteisimo už suteiktas paslaugas
Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovės ir 5,50 Eur skolą už suteiktas paslaugas už 2018 m. kovo mėn., pagal 2018 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą-faktūrą, serija 18/03 Nr. (duomenys neskelbtini); 12 Eur skolą už 2018 m. balandžio mėn. suteiktas paslaugas, pagal 2018 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitą-faktūrą, serija 18/04 Nr. (duomenys neskelbtini). Įvertinus šalių pateiktų įrodymų visumą, teismas laiko, kad ieškovė nepagrįstai prašo priteisti iš atsakovės minėtas sumas.
Iš bylos medžiagos matyti, kad be minėtų byloje pateiktų sąskaitų-faktūrų, ieškovės darbuotoja 2018 m. birželio 26 d. surašė aktą klientų aptarnavimo skyriaus buhalterei N. D., kuriame konstatavo apie įmonės darbuotojo padarytą klaidą bei nurodė dėl šių klaidų (reikalaujamų per didelių sumų, pagal sąskaitas faktūras), išrašyti kreditines sąskaitas už 2018 m. kovo mėn. ir 2018 m. balandžio mėn., atėmusi po 8,50 Eur iš sąskaitų sumų. Ieškovas 2018 m. birželio 26 d. išrašė dvi kreditinės PVM sąskaitas-faktūras (Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), -8,50 Eur sumoms. Po kilusio ginčo su atsakove, ieškovė 2018 m. liepos 2 d. savo rašte atsakovei, kurį pasirašė ieškovės pardavimų ir rinkodaros skyriaus vadovas, konstatavo, kad ieškovas, peržiūrėjęs sąskaitas nuo 2018 m. kovo mėn. nustatė, kad atsakovei išrašomose sąskaitose buvo techninė klaida – taikomas netinkamas mėnesio mokestis – 28 Eur, vietoje 19 Eur. Šiuo raštu ieškovė informavo atsakovę, kad pagal jos prisiimtus įsipareigojimus, pagal minėtą šalių sutartį, abonentinis mokestis yra 19 Eur per mėnesį ir toks bus taikomas už paslaugas iki 2019 m. kovo 1 d. (sutarties pabaigos). Iš atsakovės kartu su prieštaravimais pateiktų banko sąskaitų išrašų matyti, kad atsakovė sumokėjo ieškovei 2018 m. kovo 19 d. bei 2018 m. balandžio 15 d. po 19 Eur abonentinį mokestį už 2018 m. kovo ir balandžio mėn. suteiktas paslaugas. Tokiu būdu, minėtu raštu pripažinusi padarytą techninę klaidą bei patvirtinusi, kad atsakovei ir toliau bus skaičiuojamas 19 Eur abonentinis mokestis, ieškovė neatliko jokių veiksmų dėl aukščiau nurodytų PVM sąskaitų-faktūrų, aktų ir pranešimų anuliavimų/pakeitimų. Ieškovės teigimu, paslaugų teikimą atsakovei nutraukus 2018 m. gegužės 23 d., ieškovė atsakovei neskaičiavo abonentinio mokesčio už 23 kalendorines dienas, 2018 m. gegužės mėnesį. Tokiu būdu laikytina, kad atsakovė atsiskaitė su ieškove už paslaugas, už 2018 m. kovo mėn. ir 2018 m. balandžio mėn., ir ieškovės reikalavimas šioje dalyje laikytinas nepagrįstu, todėl preliminarus sprendimas šioje dalyje naikintinas ir minėtas reikalavimas atmestinas, kaip nepagrįstas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Atmetus ieškovės reikalavimą dėl skolos už suteiktas paslaugas priteisimo, nėra pagrindo tenkinti ir reikalavimo dėl skolos išieškojimo išlaidų priteisimo (CPK 93 straipsnis).
Panaikinus preliminarų sprendimą, ir bylos dalį nutraukus, o kitą ieškinio dalį atmetus, nėra pagrindo tenkinti ir ieškovės reikalavimo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (CPK 93 straipsnis).
Atsakovė prašė priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė teismui rašytinių įrodymų, jog tokių turėjo, todėl teismas dėl jų priteisimo nesprendžia.
Kadangi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu yra mažesnės, negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290, nustatyta minimali 3 Eur suma, todėl jos šioje byloje nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 265, 268, 270, 301 straipsniais, 430 straipsnio 7 dalimi,
nusprendžia:
Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. birželio 3 d. preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-5945-984/2019.
Bylos dalį dėl ieškovo UAB „Balticum TV“ reikalavimo iš atsakovės V. S. priteisti 142,13 Eur už suteiktas nuolaidas, nutraukti.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Galutinis sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.